629d50ba-7ee9-4a4e-8331-1eaa6c0e6d63 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-560-785/2015;Teisėja Lina Lesinskienė                                                   Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01514-2012-9;                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                                                              2.4.6., 2.4.7.(S)                                                                                                                                                                                                 KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistiesiems T.

T. ir I. T., jų gynėjams advokatams Valerijui Karpovui ir Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiesiems J. U. ir A. U., jų atstovei advokatei Redvitai Mocevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo J. U. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant T.

T. neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.T. T. pagal BK 178 str. 1 d. iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).I. T. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 str. 2 d., ir paskirta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., bausmė visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (13 MGL bauda), paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir 13 MGL (489 eurų) baudÄ .I.

T. pagal BK 178 str. 1 d. iÅ¡teisinta, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).V. R. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.J. U., A. U., M. U. civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: T. T. ir I. T. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-10-01 apie 13.00 val. iki 2012-10-18 apie 10.30 val., veikdami bendrai įsibrovė į V. R. priklausantį Å«kinį pastatÄ , esantį Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė: 20 vnt.

įvairaus dydžio veržliarakčių, bendros 150 Lt vertės, 3 vnt. įvairaus dydžio plaktukų, bendros 50 Lt vertės, smulkius mechaninius įrankius, bendros 100 Lt vertės, metalinį arklinio vežimo korpusÄ 400 Lt vertės, 1 tonÄ Ä¯vairaus metalo laužo: įvairaus diametro vamzdžių, kampuočių, strypų, pasagų, vartus, grandinių, bendros 700 Lt vertės, du vakuuminius siurbliukus, bendros 180 Lt vertės, apÅ¡ildymo krosnelę 400 Lt vertės, tuo nukentėjusiajam V. R. padarydami 1980 Lt turtinę žalÄ .Taip pat T.

T. ir I. T. buvo kaltinami tuo, kad laikotarpiu nuo 2012 metų spalio 29 dienos iki 2013 metų vasario 5 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu ir turėdami laisvÄ priėmimÄ â€“ gyvendami nurodytu adresu, iÅ¡ J. U., A. U., J. U. bendra jungtine nuosavybe priklausančių gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų ir kiemo pagrobė 3 vnt. metalinių senovinių plÅ«gų, bendros 1000 litų vertės, 2 komplektus akėčių, bendros 850 litų vertės, 2 vnt. bulvių kaupinio plÅ«gelių, bendros 1200 litų vertės, 1 vnt. ravėtuvÄ , 800 litų vertės, 2 vnt.

žemės arimo padargų – drapakų, bendros 1500 litų vertės, 1 vnt. metalinę mechaninę – elektrinę akselinę, 3000 litų vertės, elektrinį obliavimo įrankį, 3000 litų vertės, 1 vnt. elektrinį variklį 5 kw, 400 litų vertės, 3 vnt. elektrinių variklių po 3 kw, bendros 890 litų vertės, 1 vnt. nerudėjančio plienopečių, 1300 litų vertės, 1 vnt. juodo metalo pečių 1000 litų vertės, 2 vnt. arklinių pavalkų, bendros 1000 litų vertės, 1 vnt.

Å¡orų arklui kinkyti 550 litų vertės, 2 vnt. odinių balnelių bendros 300 litų vertės, 3 vnt. medinių lankų bendros 260 litų vertės, 3 vnt. stelvogių, bendros 150 litų vertės, 1 vnt. metalinio porinio vežimo guminiais ratais, bendros 1500 litų vertės, 2 vnt. dujų balionų, bendros 360 litų vertės, 3 vnt. medinių oblių, bendros 500 litų vertės, 2 vnt. metalinių laužtuvų, bendros 50 litų vertės, raktų bei plaktų, bendros 200 litų vertės, 1 vnt. 10 kg kÅ«jį, 50 litų vertės, pakėlėjÄ 250 litų vertės, 3 vnt., rankinių pjÅ«klų, bendros 100 litų vertės, 2 vnt. mechaninių pakelėjų rÄ stams, bendros 1000 litų vertės, 2 vnt. prieÅ¡gaisrinių metalinių kopėčių, bendros 500 litų vertės, 2 vnt. lietaus nuliejimo latakų, bendros 1000 litų vertės, metalines kopėčias 500 litų vertės, 40 metrų metalinės tvoros su vartais, bendros 3000 litų vertės, keturių gyslų elektros kabelio 150 metų, 1200 litų vertės, elektros laidÄ su lempute 150 metrų ilgio, 300 litų vertės, 5 kubus paruoÅ¡tos medienos lentų 6 metrų ilgio, bendros 3000 litų vertės, iÅ¡ M.

U. priklausančio metalinio garažo pagrobė: 500 kg 10 mm storio, 6 metrų ilgio statybinės armatÅ«ros bendros 1500 litų vertės, 10 vnt. 6 metrų ilgio ir 50 mm. storio kampuočių, bendros 600 litų vertės, 100 vnt. rusiÅ¡kų bronzinių kranų įvairaus diametro, bendros 500 litų vertės, 4vnt. aliuminių maistinių bidonų pilkos spalvos, bendros 400 litų vertės, centrinio Å¡ildymo katilo 8 sekcijų, bendros 3000 litų vertės, 2 kubus grindinių lentų, bendros 1400 litų vertės, 1 kubÄ spygliuočių dailylenčių, bendros 600 litų vertės, namų apyvokos darbo įrankių – santechnikos įrankių, įvairaus diametro metalinių raktų, vamzdžių sriegiklių, spaustuvÄ , reples, plaktukus, bendros 400 litų vertės, 2 vnt. atramos deguonies balionų, bendros 500 litų vertės, aukÅ¡to slėgio suvirinimo aparato žarnÄ bendros 1500 litų vertės, tuo nukentėjusiesiems J.

U., A. U., J. U. padarydami bendrÄ 26 260 litų turtinę žalÄ , nukentėjusiajam M. U. – 10 400 litų turtinę žalÄ .Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo J. U. atstovė advokatė Redvita Mocevičienė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalį dėl T. T. ir I. T. iÅ¡teisinimo pagal BK 178 str. 1 d. ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – pripažinti T. T. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 1 d., ir pripažinti I. T. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 1 d., paskirti bausmes sankcijos numatytose ribose ir patenkinti nukentėjusiojo J.

U. civilinį ieškinį.Apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas padarė esminių BPK pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, o nuosprendis neatitinka BK 20 str. 5 d. reikalavimų. Teismas nuosprendį nepagrįstai grindė liudytojo J. U. parodymais, kadangi J. U. serga psichikos liga. Taigi teismas pažeidė BPK 79 str. nuostatas, draudžiančias liudytoju apklausti asmenį, kuris dėl psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.

Teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad bÅ«tent pats liudytojas J. U. ir pranešė broliams apie nusikalstamÄ veikÄ . Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas pagal J. U. ir A. U. pareiÅ¡kimÄ . Apklausiamas kaip įtariamasis T. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įtarime nurodyti įrankiai buvo priduoti į metalo supirktuvę. Apklausiama kaip įtariamoji I. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. U. nesakė, kad veža daiktus į metalo lauÅ¾Ä . Tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino ir nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų bei neapklausė kaimynės V.

A.. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti, kad liudytojo J. U. duoti parodymai apie faktines įvykio aplinkybes nėra patikimi, jie paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais ir yra įtakoti kaltinamųjų. Tiek T. T., apklausiamas kaip įtariamasis pareiÅ¡kus galutinį įtarimÄ , tiek I. T., apklausiama kaip įtariamoji pareiÅ¡kus galutinį įtarimÄ , dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiÅ¡kai. Be to, liudytojas G. G. parodė, kad daiktai, kuriuos vežė buvo iÅ¡ garažo.

T.y. liudytojas davė parodymus tik apie kito nukentėjusiojo M. U. daiktų vagystę, o dėl daiktų vagystės iÅ¡ sodybos jokių parodymų nedavė, todėl teismui nebuvo pagrindo jais remtis sprendžiant dėl pareikÅ¡to kaltinimo dėl daiktų vagystės iÅ¡ sodybos laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2013 m. vasario 5 d.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimÄ formuojančiu veiksniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2008).Teismas nurodė, kad pagal BK 178 str. svetimu nelaikomas turtas priklausantis asmenims bendrosios nuosavybės teise, nes bendrosios nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, todėl, pasak teismo, negali bÅ«ti nustatytas turto svetimumas.

Tačiau nei T. T., nei I. T. nėra turto, kurio vagyste kaltinami, bendraturčiai. Vagyste pažeidžiama viena prigimtinių žmogaus teisių – teisė į nuosavybę. Nuosavybės neliečiamumo užtikrinimas reiÅ¡kia savininko, kaip subjektinių teisių turėtojo teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių ir valstybės pareigÄ ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ . Pažymima, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė kaltinamųjų kaltės klausimÄ dėl ko nepagrįstai nesprendė dėl baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ir paliko jį nenagrinėtu, kuo buvo pažeisti teisėti ir pagrįsti civilinio ieÅ¡kovo interesai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.Teismo posėdyje nuteistieji T.

T. ir I. T. prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusieji J. U., A. U. ir jų atstovė advokatė Redvita Mocevičienei prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo J. U. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės apeliacinis skundas atmetamas.Pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai T. T. bei I. T. pripažino kaltais pagal BK 178 str. 2 d., o pagal BK 178 str. 1 d. iÅ¡teisino, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo J. U. atstovė advokatė Redvita Mocevičienė nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžio dalimi dėl T. T. ir I. T. iÅ¡teisinimo pagal BK 178 str. 1 d. ir praÅ¡o priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, paskirti bausmes sankcijos numatytose ribose bei patenkinti nukentėjusiojo J. U. civilinį ieÅ¡kinį.AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo įrodyta objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , kaltė, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Priimant nuosprendį dėl kaltės neturi kilti jokių pagrįstų abejonių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra esminis pagrindas sprendžiant asmens patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos požymių, veika negali bÅ«ti pripažįstama nusikalstama, o nusikalstamos veikos požymių nebuvimas yra vienas iÅ¡ pagrindų teismui priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos Å¡alys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus.

Teismas yra neÅ¡aliÅ¡kas Å¡iuos vertinti, o kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 str. 2 d., Konstitucijos 31 str. ir BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009,2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013). Nagrinėjamu atveju T. T. ir I. T. buvo kaltinami dėl to, kad Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu ir turėdami laisvÄ priėmimÄ â€“ gyvendami nurodytu adresu, iÅ¡ J.

U., A. U., J. U. bendra jungtine nuosavybe priklausančių gyvenamojo namo, Å«kinių pastatų ir kiemo pagrobė įvairius daiktus tuo nukentėjusiesiems J. U., A. U., J. U. padarydami bendrÄ 26 260 litų turtinę žalÄ , nukentėjusiajam M. U. – 10 400 litų turtinę žalÄ .Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad T. T. ir I. T. baudžiamoji atsakomybė nekyla, jie iÅ¡teisinami dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 1 d., nes jų veiksmuose nėra Å¡io nusikaltimo sudėties (BPK 303 str. 5d. 1 p.).

Nenustačius nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., sudėties nukentėjusieji J. U., A. U., M. U. savo pažeistas teises į bendrosios dalinės nuosavybės turtÄ turi teisę ginti civilinio proceso tvarka.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad T. T. ir I. T. gyvena kartu su J. U. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. U. parodė, kad su T. gyveno kaip Å¡eima, bendrai vedė Å«kį, kartu maitinosi. Kada nebuvo namuose ko valgyti, o reikėjo pamaitinti penkis vaikus, veždavo į metalo laužo supirktuvę įvairius daiktus, o už gautus pinigus pirkdavo maisto.

Visus daiktus T. ir I. T. iÅ¡vežė su jo žinia, jie klausdavo ar gali iÅ¡vežti, o jis leisdavo, nes namuose bÅ«davo badas. Apeliacinio skundo motyvas, jog liudytojo J. U. teisme duoti parodymai nėra patikimi ir kelia pagrįstų abejonių, laikomas nepagrįstu, kadangi minėto liudytojo parodymai sutampa su T. T., I. T. ir G. G. parodymais. T. T. parodė, kad jokių daiktų nevogė, o kaltinime nurodytus metalinius daiktus su J. U. žinia vežė parduoti į metalo laužo supirktuvę, o už metalo lauÅ¾Ä gautus pinigus iÅ¡leisdavo maistui kartu su savo Å¡eima ir J.

U.. Daiktus iÅ¡ garažo J. U. praÅ¡ymu iÅ¡vežė G. G.. I. T. parodė, kad daiktus, kurie nurodyti kaltinime, vežė į metalo laužo supirktuvę su J. U. žinia, nes neturėjo pinigų maistui. Liudytojas G. G. taip pat parodė, kad maždaug prieÅ¡ dvejus metus pas jį į darbÄ atėjęs J. U. paprašė padėti iÅ¡vežti iÅ¡ sodybos metalinius daiktus, nes nebeturi pinigų. Taigi akivaizdu, kad T. T. ir I. T. į metalo laužo supirktuvę įvairius daiktus iÅ¡vežė su daiktų bendraturčio J.

U. leidimu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei T. T., nei I. T. nėra turto, kurio vagyste kaltinami, bendraturčiai, tačiau nagrinėjamoje byloje veikos kvalifikavimui tai įtakos neturi. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Šiuo atveju nei T. T., nei I. T. neteisėtai svetimo turto neužvaldė. J. U. disponavo sau kaip bendraturčiui priklausančiu turtu ir neprieštaravo, kad T.

T. ir I. T. į metalo laužo supirktuvę iÅ¡vežtų įvairius daiktus, o gautus pinigus bendrai panaudotų bÅ«tiniausių poreikių tenkinimui.AukÅ¡tesnysis teismas nepritaria, kad pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 79 str. nuostatas remdamasis J. U. parodymais, kadangi jis serga psichikos liga. BPK 79 str. numatyta, kad liudytoju negali bÅ«ti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažymÄ arba teismo psichiatro ar teismo mediko iÅ¡vadÄ dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų nesugeba teisingai suvokti reikÅ¡mingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.

Pažymima, kad J. U. yra veiksnus, o duomenų, jog jis dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų nesugeba teisingai suvokti reikÅ¡mingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus, nėra. Byloje esančiame 2008-02-02 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos komisijos ekspertizės akte Nr. 36 nustatyta, kad J. U. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas neiÅ¡samiai atliko įrodymų tyrimÄ ir neapklausė liudytojos V.

A., kuri paneigtų liudytojo J. U. teisme duotus parodymus. Tačiau pažymima, kad nėra tikslo apklausti nurodytÄ liudytojÄ , kadangi ji matė tik faktines aplinkybes, kurios byloje yra aiÅ¡kios ir dėl jų ginčo byloje nėra. Liudytoja negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti fakto, jog J. U. sutiko ir leido iÅ¡vežti daiktus į metalo laužo supirktuvę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Kadangi pirmos instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos ir abejonių nekelia, todėl liudytojos V. A. apklausa bÅ«tų laikoma pertekliniu proceso veiksmu. Pažymėtina, kad BPK 20 str. 2 d. nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Nukentėjusiojo J. U. atstovė nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimÄ formuojančiu veiksniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2008).

Aukštesnysis teismas sutinka, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui. Tačiau teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-255-746/2015).

Nagrinėjamu atveju T. T. ir I. T. prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu negali bÅ«ti laikomas pakankamu įrodymu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius paliko nenagrinėtus, neužkerta kelio ieÅ¡kinius pareiÅ¡kusiems asmenims kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikomasi ir Lietuvos teisminėje praktikoje, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo pagrindinius praÅ¡ymus ar esminius argumentus. Nukentėjusiojo J. U. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės apeliaciniame skunde nėra jokių esminių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmos instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus iÅ¡ naujo vertinti kitaip nei tai padarė apylinkės teismas, ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų dar kartÄ nekartoja.Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡tai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos T.

T. išlaidas iki 2015-06-09 sudaro 17,37 EUR dydžio advokato užmokestis, o antrinės teisinės pagalbos, teikiamos I. T. išlaidas iki 2015-06-09 sudaro 18,95 EUR dydžio advokato užmokestis. Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėtos nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus iÅ¡teisinamÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naujÄ , apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį.

Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ T. T. ir I. T. klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš T. T. ir I. T. netenkintini.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nukentėjusiojo J. U. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                          RamÅ«nas Antanavičius Teisėjai                                                                                                                Svetlana Jurgaitienė                                                                                                                              Gytis Večerskas