629c8096-0093-4aca-9a63-e7f3b444a169 · Molėtų rajono apylinkės teismas

N U T A R T I S                     Civilinė byla Nr. 2YT-256-964/2016   Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00177-2016-2                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.; 2.3.2.8.; 3.2.6.1. (S)                                                                                                                                  (S) MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                      2016 m. birželio 15 d.Molėtai Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,              sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Saugūnienei,             dalyvaujant pareiškėjai R.

P., jos atstovui advokatui Stasiui KavaliÅ«nui,             vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. P. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Molėtų rajono savivaldybės administracija, VÄ® Turto bankas, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti faktÄ , kad ji įgijo nuosavybės teisę į dalį Å«kinio pastato 2J1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra sandėliukas, priklausantis butui, esančiam (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame 5-2, pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos motina J. R. 2005-08-11 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įgijo bÅ«tÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), Molėtuose. J. R. 2015-03-23 mirus, jos turtÄ paveldėjo pareiÅ¡kėja. Kadangi iki motinos mirties ji dažnai lankydavosi aukščiau nurodytame bute, žino, kad motinai priklausė ir sandėliukas, kuriame buvo laikomos malkos, anglis, kuras, skirtas kÅ«renimui krosnimi. Motina naudojojosi Å¡ia patalpa nuo buto įsigijimo, o pareiÅ¡kėja iÅ¡ sandėliuko imdavo kurÄ .

Po motinos mirties pareiÅ¡kėja kreipėsi į VÄ® Registrų centro Utenos filialÄ dėl nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo. Juos atlikus nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1p, kurio dalimi, plane pažymėta 5-2, naudojasi butas Nr.

2. Ūkinis pastatas, kuriame yra Å¡is sandėliukas, buvo pastatytas 1962-1967 metais prie tuo metu pastatyto gyvenamojo kvartalo ŽirmÅ«nai. Ä®registruojant nuosavybės teisę į butÄ , sandėliukas nebuvo įtrauktas į nekilnojamÄ jį objektÄ ir nuosavybės teisė į jį įregistruota nebuvo. Ä® jį daiktinės teisės nėr įregistruotos ir Å¡iuo metu. PareiÅ¡kėja teigia besirÅ«pinanti sandėliuku kaip savu, jį valdo teisėtai. Valdymas tęsiasi daugiau, nei 10 metų, nes nuo 2005-08-11 jį valdė jos motina J.

R., o toliau tęsia pareiÅ¡kėja. Nuosavybės teisės į jį kitokiu bÅ«du nėra įgijusi.              Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kimu visiÅ¡kai sutinka.             Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė jį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad į bylÄ nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad valstybė teisės aktų nustatyta tvarka perdavė Molėtų rajono savivaldybės nuosavybėn Å«kinį pastatÄ , esantį Inturkės g.

Molėtų rajone, ar kad Å¡iame pastate esančios pagalbinės patalpos buvo privatizuotos kartu su gyvenamosiomis patalpomis kaip jų priklausinys pagal LR butų privatizavimo įstatymo, LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 nuostatas, nes tokios patalpos buvo priskiriamos visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį pagal aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ sudarė valstybinis turtas ir kurį valdė vykdomojo komiteto organai. Nagrinėjamu atveju ginčo pastato savininkas nėra įregistruotas, todėl galima teigti, kad jis priklauso valstybei, vadinasi, negali bÅ«ti įgyjamas įgyjamÄ ja senatimi.

Be to, byloje nėra duomenų apie Å¡io statinio statybos teisėtumÄ , todėl negalima teigti, kad Å¡ios patalpos pareiÅ¡kėjos ar jos tėvų buvo teisėtai, sÄ Å¾iningai bei nepertraukiamai valdomos daugiau kaip deÅ¡imt metų.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja papildomai nurodė, kad mama dvylika metų valdė butÄ ir greta esantį sandėliukÄ . SandėliukÄ mama naudojo, nes nusipirkusi butÄ kartu iÅ¡ buto pardavėjos V. M. gavo jo raktus. Mama visÄ laikÄ manė, kad sandėliukas jai priklauso.

Mama pasakojo, kad gyvenamųjų namų kvartalÄ , taigi ir daugiabutį namÄ adresu (duomenys neskelbtini), bei Å«kinį pastatÄ su sandėliukais, į vienÄ kurių ji praÅ¡o nustatyti faktÄ , jog įgijo įgyjamÄ ja senatimi, statė valstybė. Kiti asmenys į jos praÅ¡omÄ Å«kinio pastato dalį pretenzijų nereiÅ¡kia. Sandėliukas jos pačios ir mamos buvo naudojamas nepertraukiamai, kaip savas. Pamačius, kad sandėliuko nėra buto įsigijimo dokumentuose, ėmė rÅ«pintis jo nuosavybės įteisinimu.

Mano, jei reiktų, tai jį privatizuotų.             PareiÅ¡kimas netenkintinas.Teismas, išėjus priimti sprendimÄ , gavo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , nes neiÅ¡tirta aplinkybė dėl sandėliuko priklausymo valstybei. Mano, kad svarstytinas turto fondo įtraukimo į bylÄ suinteresuotu asmeniu klausimas, pateiktini duomenys iÅ¡ jo. Reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti sandėliuko statusÄ butų privatizavimo metu, t.y. ar tai nėra buto priklausinys.Teismas netenkina Å¡io pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo, bylos nagrinėjimo neatnaujina, o priima sprendimÄ , nes laiko, kad sandėliuko priklausymo valstybei klausimas iÅ¡tirtas, valstybei atstovavo VÄ® Turto bankas ir poreikio papildomai įtraukti į bylÄ dar vienÄ valstybės atstovÄ pareiÅ¡kėja nepagrindė.

Be to, kaip matyti iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o, VÄ® Valstybės turto fondas iÅ¡registruotas iÅ¡ Å¡io registro, jo teises ir pareigas nuo 2014-10-01 perėmė byloje suinteresuotu asmeniu įtrauktas VÄ® Turto bankas. PareiÅ¡kėja taip pat nenurodė, kokie papildomi dokumentai pateiktini į bylÄ ir kodėl Å¡io klausimo nekėlė anksčiau, nepateikė papildomų dokumentų ar neprašė teismo jų iÅ¡reikalauti. O klausimas dėl sandėliuko kaip priklausinio nesvarstytinas Å¡ioje byloje, nes pareiÅ¡kėja nekėlė reikalavimo pripažinti sandėliukÄ jos paveldėto buto priklausiniu.

             Bylos duomenys patvirtina, kad J. R. iÅ¡ V. M. 2005-08-11 pirkimo pardavimo - sutarties pagrindu asmeninės nusavybės teise įgijo butÄ Nr. 2 su rÅ«siu, pažymėtu R-3, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-23). 1993-08-04 V. M. pareiÅ¡kimas Molėtų rajono savivaldybės privatizavimo komisijai rodo, kad ji siekė privatizuoti gyvenamojo namo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini) su rÅ«siu ir sandėliuku (b.l. 48), tačiau faktiÅ¡kai sutartis su ja 1993-10-06 sudaryta tik dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) 29,79 kv.m., su 3,91 kv.m. ploto rÅ«siu, pažymėtu R-3 (b.l. 44-47).

BÅ«tent šį turtÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo pagrindu įgijo pareiÅ¡kėja R. P. (b.l.19-21, 24-25). Ji 2016-01-05 nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutarties pagrindu užsakė Å«kio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro darbus (b.l. 6-7), kuriuos atlikus suformuota nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byla (b.l. 11-16). IÅ¡ jos matyti, kad dalis aukščiau nurodyto pastato, pažymėta plane 5-2 (10,51 m2), skirta naudotis butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b.l.14).

VÄ® Registrų centras atsisakė įregistruoti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teisę į dalį Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1p, esančio (duomenys neskelbtini), nes neįregistruotas pats pastatas ir pareiÅ¡kėja nepateikė jos nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento (b.l. 8), bei atsisakė įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto (aukščiau nurodyto Å«kio pastato) kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrÄ ir registrÄ , nes nepateiktas statybos teisėtumÄ patvirtinantis dokumentas ar sprendimas dėl nuosavybės teisės į statinį įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo (b.l. 9-10).             LR CK 4.47 str. nustato nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dus.

Kaip matyti iÅ¡ minėtos normos, vienas iÅ¡ savarankiÅ¡kų ir pirminių nuosavybės teisės įgijimo bÅ«dų yra įgyjamoji senatis (LR CK 4.47 str. 11 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas kasacinio teismo praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-67/2011).             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).

Å ioje nutartyje kasacinis teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl to nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį.

Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015).             Nagrinėjamu atveju pagalbinio pastato, esančio Inturkės g.

Molėtų m., kadastro duomenys patvirtina, kad Å¡is Å«kinis pastatas pastatytas 1962 metais (b.l. 5). Jis, kaip nurodė ir pati pareiÅ¡kėja, statytas kartu su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pastatus statė valstybė. Taigi jos nuosavybė buvo tiek aukščiau nurodytas gyvenamasis namas, tiek pagalbinis pastatas. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina ir tai, kad pirminė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė J. R. dėl buto, rÅ«sio ir sandėliuko privatizavimo kreipėsi į Molėtų rajono valdybos privatizavimo tarnybÄ (b.l. 48).

Tačiau faktiškai sutartis su ja 1993-10-06 sudaryta tik dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) 29,79 kv.m., su 3,91 kv.m. ploto rūsiu, pažymėtu R-3 (b.l. 44-47). Vadinasi, ūkinis pastatas (sandėliukas) privatizuotas nebuvo. Kadangi jis sukurtas valstybės lėšomis, tačiau valstybės institucijų nebuvo tinkamai apskaitytas ir/ar nustatyta tvarka perduotas ar perleistas kitiems asmenims, todėl pripažintina, kad šis ginčo turtas ir toliau išliko valstybės nuosavybe (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-383-425/2015).

Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pareiškimas atmestinas.Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (2,64 EUR) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR), jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a: pareiškėjos R.

P. pareiÅ¡kimÄ atmesti.          Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismÄ .              Teisėja                                                                                                                   Loreta Å iÅ¡kienė