62973dcf-d8df-497f-aaa6-b13c73e9f166 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-163-640/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41049-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Å iÅ¡kinos ir RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 2621,06 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2011 m. kovo 10 d. buvo suraÅ¡ytas transporto priemonės Volvo 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktas dėl 2002 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo. UAB „Sauda“, vadovaudamasi tarp jos ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato sudaryta 2001 m. gegužės 4 d. sutartimi „Dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo“ ir transporto priemonės paėmimo protokolu, protokolo suraÅ¡ymo dienÄ nuvežė nurodytÄ transporto priemonę į saugojimo aikÅ¡telę, kur transporto priemonė yra saugoma iki Å¡iol. 2015 m. gruodžio 31 d. tarp UAB „Sauda“ ir ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictus“ (buvęs pavadinimas – UAB „Trade grupp“) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis Nr. 11/6.

Å ios sutarties ir priėmimo – perdavimo akto Nr. 26-18 pagrindu ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡ transporto priemonės Volvo 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir/ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad pagal transporto priemonių specializuotų aikÅ¡telių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės nuvežimÄ , iÅ¡ priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 200,00 Lt (57,92 Eur) mokestis už nuvežimÄ .

Už transporto priemonės saugojimÄ , už pirmÄ jį saugojimo mėnesį (30 kalendorinių dienų) imama po 15 Lt (4,34 Eur) mokestis už kiekvienÄ saugojimo parÄ , ir po 240,00 Lt (69,51 Eur) mokestis už kiekvienÄ paskesnį mėnesį. IeÅ¡kovės skaičiavimais, skola už transporto priemonės Volvo 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį transportavimÄ ir saugojimÄ laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 10 d. sudaro 2.621,06 Eur. Nurodo, kad VÄ® Regitra duomenimis, minėtos transporto priemonės savininku yra nurodytas atsakovas M.

M., pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pateiktÄ raÅ¡tÄ apie priverstinai nuvežtų transporto priemonių savininkus ir valdytojus, ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas S. R.. Papildomai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė nurodė, kad siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčo transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu policijos pareigÅ«nai siuntė praneÅ¡imÄ jos savininkui, kaip numatė tuo metu galiojantys teisės aktai, ieÅ¡kovė pateikė užklausÄ policijos įstaigai. 2018 m. sausio 12 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė informacijÄ , kad pažeidimo metu ginčo transporto priemonę vairavo atsakovas S. R., o transporto priemonės savininkas nenustatytas, bei pridėjo transporto priemonės registracijos liudijimo kopijÄ , kurioje ginčo transporto priemonės savininku yra nurodytas Dwight D Wilcox, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pagal policijos CDB, toks asmuo nebuvo registruotas VÄ® Regitra. Policijos duomenų bazėje nurodoma, kad pažeidimo padarymo metu automobilio savininku buvo M.

M., tačiau Å¡io asmens kontaktinių duomenų nėra. VÄ® Regitra taip pat neturi Å¡io asmens kontaktinių duomenų. IeÅ¡kovė pažymi, kad tik atsakovas S. R. gali pasakyti, kam priklauso ginčo automobilis. Taip pat pažymi, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti sumÄ už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir jos saugojimÄ už 36 mėnesių laikotarpį, o ne už 7 metus, kaip savo atsiliepime nurodo atsakovas S. R.. Nurodo, kad atsakovas S. R. nepasirÅ«pino ginčo automobilio atsiėmimu iÅ¡ priverstinio saugojimo aikÅ¡telės laikotarpiu nuo pažeidimo padarymo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios.

2. Atsakovas S. R. pateiktame atsiliepime prašė ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad atsakovas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme. Bausmę atsakovas atlikinėja nuo 2011 m. liepos 7 d., todėl jis neturėjo objektyvių galimybių atsiimti ieÅ¡kovės aikÅ¡telėje laikomo automobilio. Nurodo, kad ginčo automobilis jam nepriklauso, todėl atsakovas neprivalo atsakyti už jo saugojimÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovė privalo elgtis atsakingai ir rÅ«pestingai ir praneÅ¡ti automobilio savininkui apie tai, kad savininko turtas yra saugomas aikÅ¡telėje turto saugojimo laikotarpio pradžioje, o ne po septynerių metų. Mano, kad ieÅ¡kovė siekia pasipelnyti reikÅ¡dama ieÅ¡kinį praėjus tokiam ilgam laiko tarpui. Atsakovo nuomone, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų praneÅ¡usi apie ginčo automobilio saugojimÄ automobilio savininkui, Å¡is neabejotinai bÅ«tų atsiėmęs jam priklausančiÄ transporto priemonę.

3. Atsakovas M. M., kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo S. R. ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictus“ naudai 2 125,81 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 26,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.

5. Nurodė, jog byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011 m. kovo 10 d. buvo suraÅ¡ytas transporto priemonės Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo aktas ir transporto priemonė nuvežta į aikÅ¡telę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nėra nurodytas transporto priemonės savininkas (valdytojas). VÄ® „Regitra“ 2017 m. kovo 27 d. duomenimis transporto priemonės savininku nurodytas M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), o Vilniaus Vyriausiojo Policijos Komisariato atsiųstoje informacinėje lentelėje nurodyta, kad 2011 m. kovo 10 d. transporto priemonės Volvo 460, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo S. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, ). Aplinkybę, kad atsakovas S. R. 2011 m. kovo 10 d. vairavo transporto priemonę Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-1768-818/2011 (procesinio sprendimo Nr. 4-02-3-01512-2011-2), S. R. buvo skirta administracinė nuobauda už tai, kad šis asmuo 2011 m. kovo 10 d. apie 19:50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo 460, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir asmeniui buvo skirta administracinė bauda pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį. IeÅ¡kovės pateiktame Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos 2018 m. sausio 12 d. raÅ¡te „Dėl Volvo 460 (duomenys neskelbtini) informacijos“ nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas S. R., o transporto priemonės savininkas nenustatytas (b. l. 74, 72-73, 75-76). Sulaikyta transporto priemonė buvo nuvežta saugoti į saugojimo aikÅ¡telę pagal Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariato ir UAB „Sauda“ 2001 m. gegužės 4 d. sudarytÄ sutartį „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“, pagal kuriÄ UAB „Sauda“ įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigÅ«nui iÅ¡kvietus, atvykti į nurodytÄ vietÄ , priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikÅ¡telėje.

Pagal minėtos sutarties 4.4. ir 4.5. punktus UAB „Sauda“ įgijo teisę imti sutartyje nurodytÄ užmokestį už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ . Pagal transporto priemonių specializuotų aikÅ¡telių ir techninės pagalbos įkainius, už transporto priemonės saugojimÄ pirmÄ jį mėnesį imamas 15,00 Lt (4,34 Eur) mokestis už kiekvienÄ parÄ , ir po 240 Lt (69,51 Eur) už kiekvienÄ kitÄ mėnesį, taip pat 170 Lt (49,24 Eur) už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ Ä¯ aikÅ¡telę.

Transporto priemonės saugojimo paslaugos buvo teikiamos nuo 2011 m. kovo 10 d. UAB „Sauda“ savo reikalavimÄ Ä¯ transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidų atlyginimÄ perleido ieÅ¡kovei 2012 m. rugsėjo 7 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 11/6 bei 2017 m. birželio 29 d. Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir su juo susijusių dokumentų priėmimo – perdavimo aktu Nr. 26-18, kuriuo ieÅ¡kovei buvo perleista reikalavimo teisė į automobilio Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo iÅ¡laidas 7370 Lt (2 134,50 Eur) sumai už 29 mėnesius (b. l. 17).

6. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovei buvo perleista reikalavimo teisė ne į 36 kalendorinius mėnesius, o į 29, dėl ko padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti už automobilio saugojimÄ papildomai dar už 7 mėnesius negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas, nes ji tokio reikalavimo 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo teisės perleidimo susitarimu neįgijo.

7. Spendime konstatuota, jog ginčo transporto priemonės savininkas, t. y. kam priklausė automobilis Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 10 d., nenustatyta. Å ios aplinkybės sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad teismui nepateikta pakankamai įrodymų, kad ginčo automobilis 2011 m. kovo 10 d. nuosavybės teise priklausė M. M., kaip nurodė ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, todėl reikalavimas minėto asmens atžvilgiu laikomas neįrodytu (CPK 177 straipsnio 3 dalis).

8. Teismas konstatavo, kad ginčo, jog automobilį vairavo atsakovas S. R., byloje nėra, tai patvirtina aukščiau aptarti įrodymai (CPK 12, 178, 197, 185 straipsniai). Å io asmens atsakomybė už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ bei saugojimÄ yra numatyta įstatymu, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas Å¡io asmens atžvilgiu tenkinamas, kadangi už automobilio saugojimo iÅ¡laidas nėra atsiskaityta. Vienok, teismas nurodė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas tenkinamas pagal aukščiau nustatytas faktines aplinkybes iÅ¡ dalies, t. y. priteisiant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 170 Lt už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ , 450 Lt už pirmÄ transporto priemonės saugojimo mėnesį, bei priteisiant už 28 kalendorinius po pirmo mėnesio einančius mėnesius po 240 Lt, viso priteisiant 7340 Lt (2 125,81 Eur).

Atsakovo argumentai, jog pradinis kreditorius nesiuntė jam jokių praneÅ¡imų apie transporto priemonės saugojimÄ ir tokiu bÅ«du tik didino saugojimo iÅ¡laidas vertintini kritiÅ¡kai, nes atsakovas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo ginčo automobilį, kuris buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikÅ¡telę ir jam Å¡i aplinkybė buvo žinoma, vienok, atsakovas neatliko veiksmų, kurie galėjo padėti iÅ¡vengti tokių didelių automobilio saugojimo kaÅ¡tų susidarymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliantas (atsakovas) S. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, jog teismas neįsigilino į visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei nepaÅ¡alino visų esamų abejonių, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Atsakovas nurodo, jog 2011-07-07 buvo sulaikytas ir iki Å¡iol atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuo to momento, kuomet transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta, t. y. 2011-03-10, iki jo sulaikymo, jam nebuvo praneÅ¡ta apie tai ir jokių raginimų atsiimti automobilį nebuvo pateikta.

Nurodo, jog nėra transporto priemonės Volvo 460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Nurodo, jog byloje pateikta VÄ® Regitra pažyma patvirtina, jog savininku yra M. M., todėl teismo iÅ¡vada, jog nėra pakankamų įrodymų apie tai, kas yra automobilio savininkas yra nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka. Atsakovas nesutinka su skolos dydžiu. Nurodo, jog atsakyti turi savininkas, o ne jis, nes jo laisvė buvo apribota ir jis neturėjo jokių galimybių pasirÅ«pinti, kad transporto priemonė bÅ«tų atsiimta iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės. Pripažįsta savo solidariÄ prievolę su atsakovu M.

M., tačiau tik iki 2011-07-07, kol pateko į įkalinimo įstaigÄ . Nurodo, jog ieÅ¡kovė nepagristai delsė ir dėl skolos kreipėsi tik 2017-11-15, kuomet reikalavimo teisę įgijo dar 2012-09-07, kas rodo jos siekį pasipelnyti.

10. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti ginčijamÄ sprendimÄ . Apeliantas nesutinka ir su priteisto skolos dydžiu, motyvuodamas tuo, jog reikalavimas perleistas 2012-09-07, o į teismÄ kreiptasi tik 2017-11-15. IeÅ¡kovas atkreipia dėmesį, jog įsiskolinimas perleistas 2017-06-29 (žr. ieÅ¡kinio priedÄ Nr. 6). Be to ieÅ¡kovas prašė priteisti už 36 mėnesių laikotarpį, tačiau teismas priteisė tik už 29 mėnesius. UAB „Sauda“ privalo saugoti automobilį tol, kol atsakovas pateiks policijos leidimÄ atsiimti jį iÅ¡ aikÅ¡telės, tačiau net ir po kreipimosi į teismÄ , po teismo sprendimo atsakovas nesistengia iÅ¡spręsti susidariusios padėties, nenurodo, kas galėtų jÄ atsiimti, kad iÅ¡laidos nebeaugtų.

Apeliantas pats asmeniÅ¡kai dalyvavo priverstinai nuvežant minėtÄ transporto priemonę dėl jo paties padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Akivaizdu, jog apeliantas žinojo, kad jis yra nuÅ¡alinamas nuo transporto priemonės valdymo, jam uždraudžiama toliau važiuoti, o transporto priemonė yra nuvežama į saugojimo aikÅ¡telę. Pažymi, jog transporto priemonė priverstinai nuvežta 2011-03-10, o laisvės atėmimo bausmę apeliantas atlieka nuo 2011-07-07, taigi apeliantas turėjo 4 mėnesius pasiaiÅ¡kinti, kur policija nuvežė jo vairuotÄ automobilį, kaip jį galima susigrÄ Å¾inti.

Taip pat privalėjo informuoti automobilio savininkÄ , iÅ¡ kurio gavo transporto priemonę, jog dėl jo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų automobilis buvo sulaikytas policijos. TokiÄ pareigÄ apeliantui, kaip transporto priemonės valdytojui numato LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau tekste LR SEAKÄ®) 20 str. 1 d., tačiau per tÄ laikÄ jokių veiksmų nesiėmė tikėdamasis, jog automobiliu pasirÅ«pins kažkas kitas. IeÅ¡kovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nepakanka įrodymų, nustatyti, kas yra automobilio savininkas, nes tiek VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡as, tiek policijos atsakymas, pateiktas pirminiam kreditoriui, tiek VÄ® „Regitra“ atsakymas ieÅ¡kovui, tiek policijos atsakymas ieÅ¡kovui nenurodo tikslių duomenų, kas yra transporto priemonės savininkas.

Nurodo, jog laisvės atėmimo bausmė netrukdo asmeniui veikti dėl transporto priemonės atsiėmimo, nes tokiÄ teisę (ir pareigÄ ) gali įgyvendinti per atstovus. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

12. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nebuvo informuotas apie priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę iki jo sulaikymo 2011-07-07. Kolegija pažymi, jog LR Saugaus eismo automobilių kelias įstatymo (toliau LR SEAKÄ®) 33 str. 6 d. numato solidariÄ savininko ir valdytojo atsakomybę. Tokiu bÅ«du nustato, jog vienodÄ pareigÄ pasirÅ«pinti automobiliu turi tiek savininkas, tiek valdytojas neiÅ¡skiriant nei vienam subjektui prioriteto, todėl ir atsakomybė numatyti vienoda – solidari. Byloje nustatyta, jog automobilis buvo nuvežtas 2011-03-10 ir apeliantas jo nuvežimo metu dalyvavo.

Tuo metu galiojęs Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-200 (galiojo nuo 2009-03-19 iki 2011-06-30) 12 punktas numato, jog tais atvejais, kai policijos pareigÅ«nui priimant sprendimÄ priverstinai nuvežti transporto priemonę ar jÄ nuvežant transporto priemonės savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigÅ«nas, gavęs informacijÄ apie priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneÅ¡a (telefonu arba raÅ¡tu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale.

Taigi, asmuo apie priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę informuojamas tik tuo atveju, jeigu jis nedalyvauja priverstinio nuvežimo metu. Minėta, jog apeliantas pats pažeidė kelių eismo taisykles, pats dalyvavo, kai automobilis buvo nuvežtas, todėl apelianto argumentai, kad jis nebuvo informuotas apie automobilio saugojimÄ aikÅ¡telėje, yra atmestini kaip nepagrįsti.

13. Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai pasisakė dėl to, jog nėra įrodymų, kas yra transporto priemonės savininkas. Nurodo, jog transporto priemonės savininkas yra M. M., todėl jis turėjo pasirÅ«pinti ginčo automobiliu, be to skola turi bÅ«ti priteista ir iÅ¡ M. M. kaip solidaraus skolininko, o apeliantas nėra ginčo automobilio savininkas, todėl neturi pareigos ja rÅ«pintis. Kolegija nurodo, jog pagal VÄ® „Regitra“ pateiktÄ pažymÄ byloje matyti, jog transporto priemonės savininkas nurodomas M.

M.. Tačiau pagal Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos pateiktÄ informacijÄ pirminiam kreditoriui UAB „Sauda“ apie transporto priemonės savininkÄ M. M., nei VÄ® „Regitra“, nei Policijos atsakyme nėra nurodyta Å¡io asmens adreso. Byloje pateiktame Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos 2018 m. sausio 12 d. raÅ¡te „Dėl Volvo 460 (duomenys neskelbtini) informacijos“ nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas S. R., o transporto priemonės savininkas nenustatytas. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nėra nurodytas transporto priemonės savininkas (valdytojas).

Todėl kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nepakanka įrodymų, nustatyti, kas yra automobilio savininkas, nes tiek VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡as, tiek policijos atsakymas, pateiktas pirminiam kreditoriui, tiek VÄ® „Regitra“ atsakymas ieÅ¡kovei, tiek policijos atsakymas ieÅ¡kovei nenurodo tikslių duomenų, kas yra transporto priemonės savininkas. Kolegija pažymi, jog apeliantas turėtų žinoti, kas yra ginčo automobilio savininkas, tačiau nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde apeliantas nepateikia jokių duomenų apie transporto priemonės savininkÄ , iÅ¡ kurio jis gavo automobilį ir kokiu pagrindu minėtÄ automobilį valdė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs contra spoliatorem prezumpcijÄ , vadovaujantis kuria Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymÄ , reikia laikyti egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

Taigi nepateikdamas informacijos apie automobilio savininkÄ , apeliantas turi prisiimti visÄ atsakomybę už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ . Be to, LR SEAKÄ® 33 str. 6 d. numato solidariÄ transporto priemonės savininko ir valdytojo atsakomybę. LR CK 6.6 str. 4 d. numato, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį.

Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ priteisdamas visÄ sumÄ iÅ¡ transporto priemonės valdytojo S. R..

14. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog nuo 2011-07-07 atlieka bausmę, todėl objektyviai negalėjo atsiimti automobilio, todėl neturi pareigos apmokėti priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų. Kolegija pažymi, jog laisvės atėmimo bausmė netrukdo asmeniui veikti dėl transporto priemonės atsiėmimo, nes tokiÄ teisę (ir pareigÄ ) gali įgyvendinti per atstovus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-03-26 įsakymo, V skyriaus, 66 punktas numato, jog iÅ¡ asmenų, kuriems įstatymo nustatyta tvarka buvo paskirta administracinė nuobauda – administracinis areÅ¡tas arba kardomoji priemonė – suėmimas, paimtas turtas, kuris nėra daiktiniai įrodymai, areÅ¡tuotiems, sulaikytiems, suimtiems asmenims grÄ Å¾inami paleidus juos į laisvę.

Taip pat areÅ¡tuotų, sulaikytų, suimtų asmenų paimtas turtas, kuris nėra daiktiniai įrodymai, gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas ir nepaleidus Å¡ių asmenų į laisvę, kai tai padaryti pareikalauja areÅ¡tuotas, sulaikytas, suimtas asmuo ar jo atstovas, kuris pateikia įstatymų nustatyta tvarka patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ . Pažymėtina ir tai, jog iki atsakovo įkalinimo galiojęs Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-200 (galiojo nuo 2009-03-19 iki 2011-06-30) 18 punktas numatė, jog Policijos įstaigos įgaliotas pareigÅ«nas, priėmęs sprendimÄ grÄ Å¾inti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę jos savininkui (valdytojui), iÅ¡duoda Tvarkos apraÅ¡o 3 priede nustatytos formos leidimÄ atsiimti priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę.

Akivaizdu, jog jokių kliūčių atsiimti transporto priemonę apeliantas neturėjo. Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ketino ar dėjo pastangas atsiimti automobilį iš aikštelės.

15. Apeliantas skunde nesutinka ir su priteistos skolos dydžiu, motyvuodamas tuo, jog reikalavimas perleistas 2012-09-07, o į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2017-11-15. Byloje nustatyta, jog įsiskolinimas ieÅ¡kovei yra perleistas 2017-06-29 (reikalavimo perleidimo sutartis). Be to, kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti skolos dydžio pagrįstumÄ ir ieÅ¡kovei priteisė skolÄ ne už 36 mėnesių laikotarpį, kaip ieÅ¡kovė prašė, o tik už 29 mėnesius. Todėl apelianto argumentai dėl skolos dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

16. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir iÅ¡tyrė byloje esančias aplinkybes, bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris paliktinas galioti. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Andrius Ignotas Jelena Å iÅ¡kina RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė