6293cc8a-18d9-4394-9c7d-d71d1ef2fb77 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1410/2012Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 24.4, 60 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „EUDA“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios UAB „Euda“ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Autostartas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Euda“ bankroto administratorius pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Autostartas“ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 12 000 Lt skolos pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 0727477 už atsakovui suteiktas transporto pervežimo paslaugas. Nurodė, kad patikrinus bankrutuojančios UAB „Euda“ buhalterinę apskaitÄ buvo rasta 2001 m. liepos 9 d. neapmokėta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0727477 už 12 000 Lt.

Bankrutuojančios UAB „Euda“ bankroto administratoriui 2011 m. birželio 3 d. pareiÅ¡kus atsakovui pretenzijÄ ir pareikalavus apmokėti 2001 m. liepos 9 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ už suteiktas pervežimo paslaugas, atsakovas atsisakė pretenzijÄ priimti, sÄ skaitos neapmokėjo.Atsakovas UAB „Autostartas“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pervežimo sutartis su ieÅ¡kovu buvo sudaryta prieÅ¡ 10 metų, tad reikÅ¡ti pretenzijas dėl rastos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, kuri buvo iÅ¡raÅ¡yta remiantis 2001 m. birželio 7 d. krovinių pervežimo sutartimi nėra teisinio pagrindo.

Nurodė, kad bankroto administratorius piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus senaties terminÄ , nustatytÄ CMR konvencijoje. Pažymėjo, kad tarp Å¡alių buvo žodinis susitarimas nereikÅ¡ti viena kitai pretenzijų, nes pristatytas krovinys buvo visiÅ¡kai sugadintas. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį neįsigilinęs į situacijÄ , o tik dėl formalios aplinkybės egzistavimo – sÄ skaitos buvimo. PrieÅ¡ deÅ¡imt metų ieÅ¡kovas pristatė visiÅ¡kai sugadintÄ krovinį – 20 tonų mėsos gaminių.

Krovinys buvo vežamas netinkamomis sÄ lygomis ne +2 iki +4 C, o + 10 C temperatÅ«roje. Dėl Å¡io pervežimo atsakovas 2002 m. sausio 31 d. buvo pareiÅ¡kęs pretenzijÄ ieÅ¡kovui dėl sugadinto krovinio. Å alys susitarė padaryti užskaitas, t. y. atsakovas nemokės už pervežimÄ , o ieÅ¡kovas nemokės už sugadintÄ krovinį. Per deÅ¡imt metų dėl krovinio sugadinimo atsakovas ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė pretenzijų atsakovui dėl pervežimo. TÄ patvirtina tarp Å¡alių 10 metų trukusi tyla, t.y. pretenzijų nebuvimas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad 2001 m. birželio 7 dienÄ Å¡alys pasirašė krovinių pervežimo sutartį vienkartiniam pervežimui, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo pervežti krovinius, o atsakovas sumokėti už atliktÄ pervežimÄ 12 000 Lt. Krovinys – mėsos gaminiai – buvo sugadintas, todėl atsakovas 2002 m. sausio 31 d. pareiÅ¡kė pretenzijÄ ieÅ¡kovui, dėl krovinio sugadinimo ir pareikalavo sumokėti atsakovui patirtus nuostolius už sugadintÄ krovinį – 12 000 Lt.

Teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pareiÅ¡kęs atsakovui pretenzijÄ dėl atsiskaitymo už pervežimÄ , todėl, priėjo prie iÅ¡vados, kad tikėtina, jog Å¡alys padarė užskaitÄ . Atsižvelgdamas į atsakovų praÅ¡ymÄ , teismas taikė CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nenustatė, kad atsakovui bÅ«tų teikiamos pretenzijos, kurios sustabdytų ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ .

Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „EUDA“ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismo padaryta iÅ¡vada apie įskaitymo buvimÄ yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės, nes ieÅ¡kovo buhalterinės apskaitos dokumentuose yra užfiksuota atsakovo skola, kas reiÅ¡kia, kad užskaitos (įskaitymo) nebuvo. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių įskaitymo faktÄ , byloje taip pat nėra jokio kito įrodymo, kuris leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo atliktas įskaitymas.

Byloje nėra įrodymų, jog kuri nors iÅ¡ Å¡alių bÅ«tų pateikusi praneÅ¡imÄ kitai Å¡aliai dėl įskaitymo (CPK 178 str.). BUAB „Euda“ tokio dokumento taip pat neturi, todėl nepagrįstas teismo teiginys, neva Å¡alys susitarė padaryti užskaitas. Tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pavyzdžiui, Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini; Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Å ių įskaitymo sÄ lygų teismas nenustatė, kita vertus, Å¡ių sÄ lygų egzistavimo neįrodinėjo ir atsakovas.

Teismo motyvas, dėl neva galimo Å¡alių susitarimo padaryti užskaitas yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės bei byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, be to, toks susitarimas turi bÅ«ti raÅ¡ytinis, tačiau jo nėra.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 32 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovas nėra nei krovinio siuntėjas, nei gavėjas, nei vežėjas (tai matyti iÅ¡ pridedamo važtaraščio, remiantis, kuriuo buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra).

Tarptautinio pervežimo dalyviais yra krovinio siuntėjas, gavėjas, vežėjas. Atsakovas Å¡iuo atveju veikė kaip ekspeditorius. Tuo tarpu iÅ¡ tarptautinio pervežimo pagal CMR konvencijÄ atsiradusiems santykiams CMR konvencijos nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tie santykiai yra reglamentuoti Å¡ioje konvencijoje. CMR konvencijoje nereglamentuojami santykiai tarp tarptautinį pervežimÄ vykdžiusio vežėjo ir Å¡io pervežimo organizatoriaus – ekspeditoriaus, todėl Å¡iems santykiams negali bÅ«ti taikomos CMR konvencijos nuostatos.

Å iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomos CK nuostatos ir CK įtvirtintas bendras 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijÄ transporto ekspedicinė organizacija, kuri organizuoja pervežimÄ â€“ užsako transporto priemones – nėra tarptautinio pervežimo dalyviu. Tarptautinio pervežimo dalyviais yra krovinio siuntėjas, gavėjas, vežėjas. IÅ¡ tarptautinio pervežimo pagal CMR konvencijÄ atsiradusiems santykiams CMR konvencijos nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tie santykiai yra reglamentuoti Å¡ioje konvencijoje.

CMR konvencijoje nereglamentuojami santykiai tarp tarptautinį pervežimÄ vykdžiusio vežėjo ir Å¡io pervežimo organizatoriaus – ekspeditoriaus, todėl Å¡iems santykiams negali bÅ«ti taikomos CMR konvencijos nuostatos. Ginčai tarp vežėjo ir ekspeditoriaus nagrinėjami pagal nacionalinius įstatymus, todėl jiems yra taikomi ieÅ¡kininės senaties terminai, nurodyti Lietuvos Respublikos CK. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė 1 metų ieÅ¡kinio senatį, priimdamas šį sprendimÄ , pirmosios distancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos analogiÅ¡kose bylose, dėl ko priėmė aiÅ¡kiai neteisėtÄ sprendimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Autostartas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad Å iaulių apygardos teismo sprendimu apelianto ieÅ¡kinys buvo atmestas ne dėl to, jog teismas nustatė, jog tarp UAB „Autostartas“ ir BAUB „Euda“ buvo padarytas įskaitymas, o dėl praleisto senaties termino ieÅ¡kiniui pateikti taikant Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) 32 str. 1 d. nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliantas nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių įskaitymo atlikimÄ .

Savo pozicijÄ atsakovas, prieÅ¡ingai negu ieÅ¡kovas, pagrindė pateiktu raÅ¡ytiniu dokumentu, t.y. 2002 m. sausio 31 d. pretenzija dėl netinkamai transportuoto krovinio ir nuostolių atlyginimo, kurioje neatsitiktinai nuostolių suma siekia 12 000 Lt, t.y. atitinka ieÅ¡kinio sumÄ . Atsakovas pateikė paaiÅ¡kinimus todėl, kad įskaitymas, kaip vienaÅ¡alis aktas, buvo atliktas susitarus žodžiu su ieÅ¡kovu padengti tarpusavio įsiskolinimus, kurių dydžiai yra vienodi. Å iems veiksmams atlikti neturi bÅ«ti sudarytas raÅ¡ytinis dokumentas.

Atsakovas nesutiko su apelianto teiginiais, kad teismas nepagrįstai taikė CMR konvencijos nuostatas, nes CMR konvencija, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas veikė kaip ekspeditorius, nėra taikoma susiklosčiusiems teisiniams santykiams. Krovinių pervežimo sutarties (toliau — Sutarties), kuriÄ pasirašė UAB „Autostartas“ ir BUAB „Euda“ 6 str. 3 p. nurodyta, jog Å¡alys susitaria, kad jų teisiniams santykiams, kylančioms iÅ¡ Å¡ios sutarties yra taikoma CMR konvencija. Taigi Å¡alių susitarimas taikyti CMR konvencijos nuostatas yra viena iÅ¡ sÄ lygų, kada gali bÅ«ti taikoma Å¡i konvencija. apeliantas netinkamai traktuoja atsakovÄ ekspeditoriumi.

Pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį, Å¡alys, Krovinio pervežimo sutartimi, susitarė dėl vienkartinio krovinio pervežimo iÅ¡ Belgijos į RusijÄ . Å ioje Sutartyje UAB „Autosartas“ yra Užsakovu, o BAUB „Euda“ – Transportuotoju. Taigi atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, į tai, jog krovinys turėjo bÅ«ti gabenamas iÅ¡ Belgijos į RusijÄ , CMR konvencijos nuostatos Å¡alims yra taikomos. Apeliantas netinkamai aiÅ¡kina kasacinio teismo praktikÄ , nurodydamas, jog ekspedijavimo teisiniams santykiams nėra taikomos CMR konvencijos nuostatos.

Pagal naujausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , ekspedijavimo teisiniams santykiams gali bÅ«ti taikomos CMR konvencijos nuostatos. Be to, atsakovas pažymėjo, kad reikÅ¡damas šį ieÅ¡kinį, bankroto administratorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Autostartas“ ir ieÅ¡kovas BUAB „Euda“ 2001 m. birželio 7 d. sudarė Krovinių pervežimo sutartį vienkartiniam pervežimui.

Pagal Å¡iÄ sutartį turėjo bÅ«ti vežami mėsos gaminiai. CMR važtaraÅ¡tyje krovinio siuntėju nurodytas F. J. by order of „Omni &Co INCORPORATION“, o vežėju nurodyta UAB „Euda“ (ieÅ¡kovas). Krovinys buvo vežamas iÅ¡ Belgijos į RusijÄ , jis buvo pristatytas, tačiau jis buvo sugadintas, nes buvo vežamas netinkamomis sÄ lygomis. IeÅ¡kovas atsakovui UAB „Autostaras“ 2001 m. liepos 9 d. pateikė apmokėti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už vežimo paslaugas. Atsakovas Å¡ios paslaugos neapmokėjo, o 2002 m. sausio 31 d. pateikė ieÅ¡kovui pretenzijÄ dėl 12 000 Lt nuostolių atlyginimo.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad esant sugadintam kroviniui, Å¡alys susitarė, kad atsakovas nemokės už pervežimÄ , o ieÅ¡kovas nemokės už sugadintÄ krovinį, t. y. įskaitė minėtas sumas. Toks susitarimas raÅ¡tu nebuvo įformintas. IeÅ¡kovas byloje reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl atsiskaitymo už pervežimo paslaugas. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį.Nagrinėjamoje byloje krovinys buvo vežamas iÅ¡ Belgijos į RusijÄ , t. y. krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ ), todėl yra aktualus taikytinos materialinės teisės klausimas.

Nagrinėjamo ginčo atveju Å¡alys nesutinka, kokie teisės aktai turi bÅ«ti taikomi jam iÅ¡spręsti – Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) ar nacionalinės teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir sudėtingi jų kvalifikavimo aspektu, nes paprastai juose dalyvauja ne tik „klasikinės“ pervežimo sutarties Å¡alys – krovinio siuntėjas ir vežėjas bei gavėjas, kurio naudai sutartis sudaroma, bet ir pervežimo procesÄ organizuojantys ekspeditoriai, faktiÅ¡kai vežantys krovinį vežėjo atstovai, darbuotojai ir kiti asmenys.

Be pagrindinės krovinio vežimo sutarties, atskirų jo dalyvių sudaromos kitos, santykinai vadinamos pagalbinėmis, sutartys, kurių tikslas – pervežimo proceso užtikrinimas; tokios sutartys, priklausomai nuo jų turinio, gali bÅ«ti kvalifikuojamos skirtingai – kaip ekspedicijos, pavedimo, krovinio vežimo tarptautiniais marÅ¡rutais, krovinio vežimo nacionaliniais marÅ¡rutais ar kt. Sprendžiant iÅ¡ tarptautinio krovinių pervežimo kilusius ginčus, sutartiniai santykiai gali bÅ«ti kvalifikuojami dviem lygiais: pagrindinė pervežimo sutartis ir sutartys, tarpusavyje siejančios atskirus pervežimo proceso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).Tarptautinio pervežimo dalyvių sudarytos pagalbinės sutartys kvalifikuojamos autonomiÅ¡kai, t. y. pagal jų faktinį turinį; atitinkamai turi bÅ«ti sprendžiama dėl iÅ¡ Å¡ių sutarčių atsiradusiems santykiams taikytinos teisės ir jų Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų bei sutartinės atsakomybės. Asmens statusas sutartyje su vienu pervežimo santykių dalyviu savaime nelemia jo statuso sutartyje su kitu pervežimo dalyviu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).Å ioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo UAB „Autostartas“ teisinio statuso bei taikytinos teisės. Tam, kad bÅ«tų nustatyta, kokie teisiniai santykiai sieja ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ , bÅ«tina įvertinti byloje pateiktÄ 2001 m. birželio 7 d. krovinių pervežimo sutartį.

Kaip minėta, krovinių pervežimo sutartimi ieÅ¡kovas įsipareigojo joje nustatytomis sÄ lygomis nuvežti krovinį, o atsakovas įsipareigojo už pervežimÄ atsiskaityti. IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas nagrinėjamu atveju veikė kaip ekspeditorius CMR važtaraÅ¡tyje nurodyto siuntėjo atžvilgiu, nepaneigia to fakto, kad santykiuose su ieÅ¡kovu jis jau veikia ne kaip ekspeditorius, o kaip siuntėjas (CK 6.808 str. 1 d.), sudaręs vežimo sutartį su vežėju. Pripažinus, kad ginčo Å¡alių sudaryta sutartis yra krovinio pervežimo sutartis, aktualus taikytinos teisės klausimas.Teisėjų kolegija, spręsdama dėl CMR konvencijos nuostatų taikymo ginčo santykiams, sutinka, kad Å¡is pervežimas atitiko Å¡ios Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio iÅ¡siuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio iÅ¡siuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, todėl Å¡iuo atveju CMR Konvencijos nuostatos galėtų bÅ«ti taikomos sprendžiant klausimus, kurie patenka į jos reguliavimo sritį.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas taip pat yra pabrėžęs, kad taikant CMR konvencijÄ turi bÅ«ti įvertinta tai, kad Å¡i tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektÄ , t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais iÅ¡samiai ir jokie nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (iÅ¡skyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo Å¡ios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais.

Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsiskaitymo už vežimo paslaugas. Tiek iÅ¡ CMR konvencijos turinio, tiek iÅ¡ jos preambulės matyti, kad Å¡i konvencija skirta suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo sutarties sÄ lygas, t. y. tokiems vežimams reikalingus dokumentus ir vežėjo atsakomybę, todėl klausimai, susiję su siuntėjo pareiga atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas turi bÅ«ti nagrinėjami vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, t. y.

CK bei specialiais teisės aktais.Nagrinėjamu atveju atsakovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, teismo prašė taikyti ieškinio senatį. CK 1.125 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsiradusiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Pagal Kelių transporto kodekso 56 straipsnio 2 dalį ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškininės senaties terminas.Iš 2001 m. birželio 7 d.

Krovinių pervežimo sutarties matyti, kad atsakovas turėjo atsiskaityti su ieÅ¡kovu gavęs CMR originalÄ ir sÄ skaitÄ . Pagal minėtÄ sutartį sÄ skaita ir CMR originalas turėjo bÅ«ti pateiktas užsakovui (atsakovui) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo krovinio pristatymo dienos. Kadangi byloje nėra duomenų, kada atsakovui buvo pateikta apmokėti sÄ skaita, kolegija sprendžia, kad ji turėjo bÅ«ti pateikta ne vėliau kaip 2001 m. liepos 17 d., nes iÅ¡ byloje esančio nutarimo uždrausti įvežti krovinį matyti, kad krovinys buvo pristatytas 2001 m. birželio 17 d.

Atsakovas vėliausiai 2001 m. liepos 17 d. gavęs apmokėti sÄ skaitÄ , to nepadarė, todėl nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovas įgijo teisę kreiptis į teismÄ dėl Å¡ios sumos priteisimo, todėl nuo Å¡ios dienos skaičiuojamas įstatyme numatytas dvejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris baigėsi 2003 m. liepos 17 d. Per minėtÄ dvejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio teisme, į teismÄ kreipėsi 2011 m. liepos 7 d., t. y. jau pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui.

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Kadangi reikalavimas teisme pareikÅ¡tas pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį bei nėra nustatyti ieÅ¡kinio senaties sustabdymo ar nutraukimo pagrindai, ieÅ¡kovo reikalavimai pagrįstai buvo atmesti.Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl to, kad buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau ginčo santykiams taikė netinkamas teisės normas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo iÅ¡vada yra iÅ¡ esmės teisinga, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, tačiau patikslinami teismo motyvai.Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčija ir tuo pagrindu, kad teismas neteisingai nusprendė dėl įskaitymo fakto buvimo. Kaip minėta, ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, kai to praÅ¡o atsakovas. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl kolegija, nustačiusi ieÅ¡kinio senaties taikymo pagrindÄ , mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė, o kiti apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė                                                                               Vytas Milius                                                                               Vigintas ViÅ¡inskis                                                   Â