6293a6e1-e33b-4452-a053-2317c608fbda · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-647-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01247-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.6.; 1.2.14.5.1.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.5.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro PreikÅ¡o (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Å iugždi­nytės,sekretoriaujant Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistajam M.

Z., jo gynėjai advokatei Dianai ViÅ¡inskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. ge­gu­Å¾Ä—s 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos bau­džiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 MGL, t. y. 376,60 Eur, dydžio bauda.Priteista solidariai iÅ¡ R. G., A. V., E. J., A. L., A.

E., P. P., S. G., D. B., M. Z. ir A. B. I. A. J. 86,89 Eur turtinės žalos, M. B. 57,92 Eur turtinės žalos, V. M. 99,92 Eur turtinės žalos, N. I. 144,81 Eur turtinės žalos, A. Ž. 144,81 Eur turtinės žalos, R. Å . 144,81 Eur tur­tinės žalos, A. D. 98,47 Eur turtinės žalos, A. M. 86,89 Eur turtinės žalos, D. G. 99,92 Eur turtinės žalos, K. T. 57,92 Eur turtinės žalos, M. Ž. 115,85 Eur turtinės žalos, L. R. 144,81 Eur turtinės žalos, E. K. 144,81 Eur turtinės žalos, V.

S. 101,38 Eur turtinės žalos, A. P. 57,92 Eur turtinės žalos, M. M. 59,95 Eur turtinės ža­los, K. A. 202,43 Eur turtinės žalos, A. S. 101,38 Eur turtinės žalos, A. S. 101,38 Eur turtinės žalos, E. K. 101,38 Eur turtinės žalos, A. L. 69,51 Eur turtinės žalos, G. M. 115,68 eurų turtinės žalos, E. V., 58,50 Eur tur­tinės žalos, E. E. 130,33 Eur turtinės žalos, A. K. 101,38 Eur turtinės žalos, J. K. 57,92 Eur turtinės žalos, M. D. 101,38 Eur turtinės žalos, J. R. 173,77 Eur turtinės žalos, J.

M. 58,33 Eur turtinės ža­los, A. J. 57,92 Eur turtinės žalos, K. Å . 57,92 Eur turtinės žalos, 86,89 Eur neturtinės žalos, E. R. 28,92 Eur turtinės žalos, A. M. 289,63 Eur tur­tinės žalos, V. S. 144,43 Eur turtinės žalos, D. S. 289,84 Eur turtinės ža­los, I. V. 86,89 Eur turtinės žalos, R. D. 57,92 Eur turtinės žalos, K. Z. 202,43 Eur turtinės žalos, N. S. 101,08 Eur turtinės žalos, V. O. 299,18 Eur turtinės žalos, M. P. 101,38 Eur turtinės žalos, T. J. 142,42 Eur tur­ti­nės žalos, A.

O. 173,77 Eur turtinės žalos, A. V. 28,92 Eur turtinės žalos, V. M. 144,81 Eur tur­ti­nės žalos, E. P. 57,89 Eur turtinės žalos, I. Č. 144,43 Eur turtinės žalos, A. V. 115,68 eurų turtinės žalos, R. Ž. 101,38 Eur turtinės žalos, J. D. 144,43 Eur civilinį turtinės žalos, A. B. 57,92 Eur turtinės žalos, S. S. 57,92 Eur turtinės žalos, L. S. 101,38 Eur turtinės žalos, Ž. B. 101,38 Eur turtinės žalos, V. F. 115,68 Eur turtinės žalos, J. L. 144,81 Eur turtinės ža­los, D.

R. 111,33 Eur turtinės žalos, L. K. 144,81 Eur turtinės žalos, Ž. V. 86,89 Eur turtinės žalos, E. K. 99,92 Eur turtinės žalos, V. S. 57,92 Eur turtinės žalos, R. V. 98,32 Eur turtinės žalos, E. G. 50,00 Eur turtinės žalos, T. A. 101,38 Eur turtinės žalos, L. Č. 86,89 Eur turtinės žalos, K. K. 101,38 Eur turtinės žalos, E. Š. 86,89 Eur turtinės žalos, L. T. 115,68 eurų turtinės žalos, S. D. 57,92 Eur turtinės žalos, S. P. 57,92 Eur turtinės žalos, I. M. 101,38 Eur turtinės žalos, E. D. 86,89 Eur turtinės žalos, D.

K. 57,92 Eur turtinės žalos, J. P. 98,32 Eur turtinės žalos, E. C. 86,89 Eur turtinės žalos, A. T. 86,89 Eur turtinės žalos.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir R. G., A. V., E. J., A. L., A. E., P. P., S. G., D. B. ir A. B., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : M. Z. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, suburtoje ir vado­vaujamoje R. G. ir A. V., kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skir­tingais vaidmenimis, atliko skirtingas užduotis ir buvo susitarę daryti neaptartÄ skaičių nusi­kals­ta­mų veikų – sukčiauti, apgaule įgyjant kitų asmenų pinigines lėšas, atskirose jos veiklos stadijose dalyvavo Å¡ios organizuotos grupės veikloje, o bÅ«tent: 2012 m. spalio mėnesį lai­ko­tarpiu, sutik­da­mas su A.

E. pasiÅ«lymu perduoti savo anketinius duomenis, banko sÄ s­kaitÄ ir elek­tro­ninės bankininkystės duomenis kitam asmeniui, už tai sutikdamas gauti piniginį atlygį, tokiu bÅ«du sutiko bendrininkauti sukčiavime, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis 2012 m. spalio 4 d., akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) banke atsidarė sÄ skaitÄ numeris (duomenys neskelbtini), gavo elektroninės bankininkystės kodus, kuriuos 2012 m. spalio mėnesį perdavė A. L., gaudamas iÅ¡ jo 200 litų, o A. L.

M. Z. in­ter­netinės ban­kininkystės duomenis perdavus A. V., kuriam pasinaudojus M. Z. sÄ skaita ir elektroninės bankininkystės duomenimis darant nusikalstamas veikas, suk­­Äiavimus, į M. Z. sÄ skaitÄ nukentėjusiems už tariamai iÅ¡ užsienio gabe­na­mus au­tomobilius, kuriuos pastarieji pageidavo pirkti, pervedant avansinius mokėjimus: 2012 m. lap­kričio 6 d. R. V. – 340 litų; 2012 m. lapkričio 7 d. E. G. – 172,64 litus; 2012 m. lapkričio 12 d. T. A. – 350 litų; 2012 m. lapkričio 14 d.

L. Č. – 300 litų; 2012 m. lapkričio 14 d. K. K. – 350 litų; 2012 m. lapkričio 15 d. E. Å . – 300 litų; 2012 m. lapkričio 15 d. L. T. – 400 litų; 2012 m. lapkričio 16 d. S. D. – 200 litų; 2012 m. lapkričio 17 d. S. P. – 200 litų; 2012 m. lapkričio 19 d. I. M. – 350 litų; 2012 m. lapkričio 19 d. E. D. – 300 litų; 2012 m. lapkričio 21 d. D. K. – 200 litų; 2012 m. lap­kričio 21 d. J. P. – 340 litų; 2012 m. lapkričio 21 d. E. C. – 300 litų; 2012 m. lapkričio 26 d.

A. T. – 300 litų, tokiu bÅ«du M. Z. bendrininkavo sukčiavime, teikdamas priemones, apgaule savo ir kitų naudai įgyjant svetimÄ turtÄ , bendros 4402,64 litų (1276,13 eurų) vertės.Kauno apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad M. Z. dalyvavimas organizuotos grupės veikloje pasireiÅ¡kė tuo, kad R. G. ir A. V. iÅ¡ M. Z. neteisėtai įgijo asmens ir elektroninės bankininkystės duo­me­nis ir, neteisėtai atlikus finansines operacijas – pervedus nukentėjusiesiems asmenims į A.

B., M. Z., S. G. ir D. B. sÄ skaitas pi­ni­gines lėšas, R. G., A. V., E. J., A. B. juos iÅ¡grynino. Organizuotos grupės požymio buvimo veikoje nepaneigia, kad asmenys pažinojo ne visus organizuotos grupės narius. Konstatuojant tokiÄ bendrininkavimo formÄ nebÅ«tina, jog visi bendrÄ sumanymÄ Ä¯gyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitÄ , palaikytų tar­pu­savio ry­Å¡ius ir panaÅ¡iai, pakanka abipusio supratimo, kad iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamos veikos padarymo planÄ jie realizuoja bendrai; tai ir nustatyta Å¡ioje byloje.

Nuos­pren­dyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad protingas byloje nustatytos situacijos vertinimas leido da­ryti iÅ¡vadÄ , jog A. E., D. B., M. Z., A. L., A. B., P. P., S. G., E. J. bÅ«­dami suaugę, pakaltinami asmenys, turintys supratimÄ apie pinigus, turėjo suvokti, kad as­menys, už at­ly­gį siÅ«lydami įsitraukti į neaiÅ¡kios kilmės piniginių lėšų iÅ¡­gry­ni­ni­mo procesÄ ir nurodydami atlikti konkrečius veiksmus, tai atlieka, siek­da­mi nu­si­kals­tamų tikslų ir bendrininkaudami su kitais asmenimis.

Savo valia tapdami Å¡ios nu­sikals­ta­mos veikos dalyviais, suprasdami, kad jie atlieka dalį veiksmų, bÅ«tinų Å¡iam nusi­kals­tamam sumanymui įgyvendinti, A. E., D. B., M. Z., A. L., A. B., P. P., S. G., E. J. suvokė, jog jie vykdo bendrÄ organizuotÄ susitarimÄ sukčiauti, ir to siekė.Asmuo, gavęs pasiÅ«lymÄ už užmokestį dalyvauti neaiÅ¡kios kilmės pinigų iÅ¡gryninimo pro­cese, gali nesidomėti, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia iÅ¡gryninti ir panaÅ¡iai, tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo svetimo turto daly­vau­jant orga­ni­zuotoje grupėje atveju negali bÅ«ti vertinamas nei kaip asmenų, dalyvavusių suk­Äiaujant organizuotoje grupėje, bau­džiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti, nei kaip kaltę paneigianti aplin­ky­bė.Apeliaciniame skunde nuteistasis M.

Z. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡­teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde teigiama, jog nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad M. Z. iÅ¡ dal­ies pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. IÅ¡ nu­teis­to­jo parodymų tu­ri­nio akivaizdu, kad jie negali bÅ«ti vertinami kaip kaltės pripažinimas, kadangi apeliantas neži­no­jo ir nesuvokė, kad jo sÄ skaita bus nau­dojama sukčiavimo bÅ«du iÅ¡ žmonių vilioti pi­ni­gus, teigia, kad jį apgavo įtikinant, kad pinigai bus uždirbami žaidžiant pokerį internete.

Nu­teis­to­jo M. Z. parodymus patvirtino ir kaltinamasis A. E., kuris iki­teis­minio tyrimo metu (20 t., b. l.

4) ir bylos nagrinėjimo teisme metu pa­aiÅ¡­kino, kad iÅ¡ kal­ti­namojo A. L. žinojo, jog į sÄ skaitas bus pervedami pi­ni­gai gauti žaidžiant kompiuterinius žaidimus internete, apie jokias nusikalstamas veikas neži­no­jo. Kaltinamasis A. L. teisme paaiÅ¡kino, kad M. Z. apga­vo, nu­rodė, jog jo sÄ skaita bus naudojama už pokerio loÅ¡imus internete gautiems pinigams. Nu­teistasis pažymi, jog nebÅ«­tų perdavęs savo (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos duomenų, jei bÅ«tų žinojęs ar supratęs, kad sÄ s­kai­ta bus naudojama nusikalstamoms veikoms daryti.

Perdavė duome­nis, nes buvo su­klai­dintas dėl pokerio žaidimų internete, jo veiksmams įtakos turėjo ir jo jau­nas amžius. Nuteis­to­jo veiksmuose nebuvo susitarimo veikti bendrai su kitais asme­ni­mis sie­kiant apgaule už­valdyti svetimÄ turtÄ , jis nežinojo, kad bus kuriami netikri au­to­mo­bilių pardavimo skelbimai ir iÅ¡ asmenų, norinčių pirkti tariamus automobilius, bus praÅ¡oma per­vesti avansinius mokė­ji­mus į M. Z. sÄ skaitÄ .Skunde taip pat nurodoma, kad M. Z. perdavė savo, o ne kito asmens, sÄ s­kai­tos duomenis, nesiekė nuslėpti savo tapatybės, kas, jo teigimu, patvirtina, jog buvo įsi­ti­kinęs, kad nebus vykdomi neteisėti ar nusikalstami veiksmai su jo banko sÄ skaitos duo­me­ni­mis.

Byloje nėra duomenų, kad perduodamas savo sÄ skaitos duo­me­nis nuteistasis žinojo bei suprato, jog jo sÄ skaita bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, taip pat nėra duo­me­­nų, kad jis dalyvavo kaltinime nurodytoje nusikalstamoje veikoje. Ape­lian­tas pažymi, kad yra neteistas, jo atžvilgiu nėra ikiteisminių tyrimų ar bylų teisme, turi nuolatinę gy­ve­namÄ jÄ vietÄ , dirba. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis laikosi įstatymų.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistÄ jį iÅ¡teisinti.

Prokuroras prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniame skunde M. Z. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, neigia padaręs inkriminuotÄ nusi­kalstamÄ veikÄ , nurodydamas, kad nesuvokė, jog jo sÄ skaita bus naudojama sukčiavimo bÅ«du iÅ¡ žmonių vilioti pinigus. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuos­pren­dyje pateiktÄ pir­mo­sios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimÄ konstatuoja, jog byloje nėra surinkta ob­jek­tyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis M.

Z. įvykdė jam in­kri­minuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas padarė neati­tin­kančias faktinių by­los aplinkybių iÅ¡vadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įro­dymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos iÅ¡vengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis Å¡ios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto val­dytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das.

Sukčiavimas padaromas, tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojant kaip sukčiavimÄ turi bÅ«ti nea­be­jotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgau­di­nėja turto savininkÄ ar val­dy­tojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, fal­sifikuodamas, pateikdamas su­klastotus dokumentus, praneÅ¡damas neteisingus duomenis, nuty­lėdamas bei iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės bÅ«du įgyti sve­timÄ turtÄ ar teisę į jį, arba suvokė, kad bendrininkai atlieka tokius veiksmus.BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įs­tatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visumÄ .

Vadovaujantis nekaltumo pre­zump­cijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vyk­dan­Äioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti ver­ti­namos kaltinamojo naudai. Teismo baigiamasis aktas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, ati­tik­ti BPK 304-307 straipsnių reikalavimus – jame padarytos iÅ¡vados dėl bylai reikÅ¡mingų ap­lin­kybių turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straips­nio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus.

Su­tik­tina su apelianto iÅ¡dėstyta pozicija, kad skundžiamame nuosprendyje įrodymai bei faktinės aplin­ky­bės yra netinkamai įvertintos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įro­dy­mus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismo iÅ¡vados dėl M. Z. kaltu­mo pagal inkriminuotus BK straipsnius yra nepagrįstos ir neteisingos.Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus pastebėtina, kad apy­linkės teismas konstatavo, kad M. Z. padėjo sukčia­vi­mo bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ sutikdamas su A.

E. pasiÅ«lymu perduoti savo an­ke­ti­nius duomenis, banko sÄ s­kai­tÄ ir elektroninės bankininkystės duomenis kitam asmeniui, už tai su­tikdamas gauti piniginį atlygį, tokiu bÅ«du sutiko bendrininkauti sukčiavime. Tačiau teisėjų ko­legijos nuomone, nag­ri­nė­ja­moje baudžiamojoje byloje nėra nuteistojo M. Z. galimai neteisėtus veiks­mus, t. y. padėjimÄ sukčiauti ir sukčiavimÄ patvirtinančių duomenų. Asmuo traukiamas bau­džia­mojon atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkri­mi­nuojamo nusikaltimo sudėtis.

Asmens kaltė yra vienas iÅ¡ subjektyviosios teisės pažei­di­mo pusės požymių. Kalte įvardijamas asmens su­vokimas, kokiÄ veikÄ jis daro ir kokių tai sukels pa­sek­mių, t. y. jo psichinis santykis su da­ro­ma veika ir jos padariniais. Kaltė yra glaudžiai su­sijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai nega­li kilti ir kaltės klausimas.M. Z. kaltu neprisipažino ir visÄ laikÄ laikėsi nuoseklios pozicijos. Jis parodė, kad A. E. pasiÅ«lė jam lengvÄ uždarbį.

Turėjo bÅ«ti žaidžiami internetiniai žaidimai, po­ke­ris, iÅ¡loÅ¡ti laimėjimai turėjo ateiti į jo sÄ skaitÄ . A. E. sakė, kad reikia turėti elek­tro­ninės bankininkystės sÄ skaitÄ , kuriÄ pasiÅ«lė atidaryti jam, nes A. L. turėjo skolų pas antstolius, todėl sÄ skaitos atsidaryti negalėjo. Po po­kalbio su A. L. M. Z. (duomenys neskelbtini) banke atsidarė sÄ skaitÄ , po savai­tės jam pagamino kortelę. Tada susitiko su A. L. ir padavė jam savo banko sÄ s­kaitÄ su visais duomenimis, prisijungimais.

Už tai gavo 100 litų. Koks judėjimas buvo kor­telėje nesidomėjo, negalėjo pasižiÅ«rėti, nes pri­si­jungimo duomenys buvo atiduoti. Jam žadėjo mo­kėti procentus nuo iÅ¡loÅ¡tos sumos, tačiau jų negavo. RaÅ¡ytinė bylos medžiaga iÅ¡ esmės tik pa­tvirtina, jog M. Z. sÄ skaitoje vyko tam tikras piniginių lėšų judėjimas. Akci­nės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko duomenimis (17 t., 108-111, 114-118, 125-128, 132-138, 143-146, 151-153 b. l.) nustatyta, kad į M.

Z. sÄ skaitÄ numeris (duomenys neskelbtini) per­vestos nukentėjusiųjų lėšos. Pini­gi­nių lėšų judėjimas sÄ skaitoje – įplaukos ir pinigų iÅ¡gry­ni­nimas – vyko nuo 2012 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d., t. y. palyginti trumpÄ laikÄ . Tačiau, kaip minėta, byloje surinktais įro­dy­mais nenustatyta, kad M. Z. bÅ«tų pats iÅ¡gryninęs ir paėmęs į jo sÄ skaitÄ per­vestus pinigus (Å¡iuos veiksmus atliko kiti nuteistieji). M. Z. tik suteikė galimybę pasinaudoti jo banko sÄ skaita.

Byloje nėra surinkta ob­jektyvių ir patikimų įrodymų, kurie leistų neginčytinai konstatuoti, kad M. Z. Å¡iÄ veikÄ padarė esant tiesioginei tyčiai, t. y. kad jis suprato ir suvokė, kad savo veiks­mais jis at­lieka nusikalstamÄ veikÄ , jog į jo sÄ skaitÄ pervesti pinigai yra gauti nusikalstamu bÅ«du, iÅ¡vilioti iÅ¡ nukentėjusiųjų, o ne pervesti žaidžiant pokerį ar kitokius interneto žaidimus.Taip pat pažymėtina, jog M. Z. nuteistas už tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė, veikdamas organizuota grupe.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinės nusi­kalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dvie­jų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nu­tartis Nr. 2K-P-9/2009).

Susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali įvykti bet kurioje nu­si­kalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas. Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos de­tales (2K-229/2008, 2K-P-218/2009).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. Z. ir D. B. da­ly­va­vimas organizuotos grupės veikloje pasireiÅ¡kė tuo, kad jie R. G., A. V. nurodymu, kurį perdavė A. L. ir A. E., surado M. Z. ir Dei­vi­dÄ Bajoraitį, R.

G. ir A. V. iÅ¡ M. Z. ir D. B. neteisėtai įgijo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis ir, neteisėtai atlikus fi­nansines operacijas – pervedus nukentėjusiesiems asmenims į A. B., M. Z., S. G. ir D. B. sÄ skaitas pinigines lėšas, R. G., A. V., E. J., A. B. juos iÅ¡grynino (apylinkės nuos­prendžio 85 puslapis penkta pastraipa). Teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ cituojamos pir­mo­sios instancijos teismo iÅ¡vados taip ir lieka neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė M. Z. da­ly­va­vimas organizuotos grupės veikloje, nes iÅ¡ minėtos formuluotės seka, kad M.

Z. ir D. B. kitų asmenų nurodymu surado M. Z. ir D. B., iÅ¡ kurių kiti nuteistieji įgijo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenis. Akivaizdu, kad ap­ta­riama iÅ¡vada yra nelogiÅ¡ka ir niekaip nepagrindžia nuteistojo M. Z. kaltės. Å iuo atveju, nustačius jog M. Z. pats nusikalstamu bÅ«du gautais pinigais nedisponavo, o tik leido naudotis savo sÄ skaita ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duo­menimis, by­lo­je nėra jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti egzistavus jo susitarimÄ su kitais as­menimis at­likti nusikalstamas veikas, ir kurie paneigtų apelianto versijÄ , kad savo veiksmais jis manė tik suteikiÄ s galimybę pasinaudoti jo sÄ skaita pervedant pinigus, laimėtus žaidžiant internetu.Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M.

Z. kaltės taip pat rėmėsi ir kitų kaltinamųjų parodymais. A. L. parodė, kad surastiems asmenims aiÅ¡kino, jog reikia atsidaryti sÄ skaitÄ ir nuimti pinigus. Žinojo, kad tie pi­ni­gai nebus geri, tik neįsivaizdavo iÅ¡ kokios veiklos. A. E. teismo po­sėdžio metu pa­aiÅ¡­kino, kad suvedė M. Z., kad jis perduotų savo banko kortelių duomenis, bet neži­nojo, kokia veikla bus atliekama. Buvo kalba apie pokerio pinigus, pinigų nu­Ä—mimÄ . M. Z. sutiko perduoti korteles, atsidarė banko sÄ skaitÄ .

A. E. su A. L. susitiko su M. Z. ir jie apsikeitė pinigais ir kortelėmis. Kaip matyti iÅ¡ ap­tartų parodymų, nei vienas iÅ¡ jų nežinojo, kokia veikla bus atliekama su banko kortelėmis. A. E. nurodė, kad buvo kalbama apie pokerio pinigus. Taigi minėti asmenų parodymai nepaneigia M. Z. parodymų, kur jis taip pat nuosekliai nurodė, kad turėjo bÅ«ti žaidžiami internetiniai žaidimai, ir iÅ¡loÅ¡ti laimėjimai turėjo ateiti į jo sÄ skaitÄ .Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad protingas nagrinėjamoje byloje nustatytos situacijos vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog M.

Z. bÅ«damas suaugęs, pakaltinamas as­muo, turintis supratimÄ apie pinigus, turėjo suvokti, kad asmenys, už atlygį siÅ«lydami įsitraukti į ne jiems priklausančių ar neaiÅ¡kios kilmės piniginių lėšų iÅ¡gryninimo procesÄ ir nurodydami atlikti labai konkrečius veiksmus, tai atlieka, siekdami nusikalstamų tikslų ir bendrininkaudami su kitais asmenimis, kad asmuo, gavęs tokį pasiÅ«lymÄ , gali sÄ moningai nesidomėti, kieno tie pi­nigai, kodėl juos reikia iÅ¡gryninti ir panaÅ¡iai, tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo sve­timo turto dalyvaujant organizuotoje grupėje atveju negali bÅ«ti vertinamas nei kaip asmenų, dalyvavusių sukčiaujant organizuotoje grupėje, baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti, nei kaip kal­tę paneigianti aplinkybė.

Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesu­tinka. Kaip jau buvo minėta, byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų M. Z. nurodytas aplinkybes, jog jis nieko nežinojo, kad pinigai gaunami neteisėtu bÅ«du, nežinojo apie neaiÅ¡kios kilmės pinigų iÅ¡gryninimo procesus. Banko sÄ skaitos atidarymas, kortelės ir prisi­jun­gimo duomenų perdavimas kitam asmeniui pats savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad asmuo žinojo ir suvokė, kad dalyvauja darant nusikalstamÄ veikÄ , kuri gali užtraukti baudžiamÄ jÄ atsa­komybę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad M. Z. bÅ«tų dalyvavęs pinigų iÅ¡gry­ni­ni­mo procese. Atidavęs savo ban­ko kortelę ir prisijungimo prie elektroninės ban­kininkystės dokumentus, jis negalėjo nei iÅ¡­gryninti pinigų bankomate, nei pri­si­jungti prie elek­troninės bankininkystės paskyros ir matyti, koks piniginių lėšų judėjimas vyksta jo banko sÄ s­kaitoje. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu M. Z. buvo santykinai jauno amžiaus – devyniolikos metų.

Byloje nėra duomenų, kad M. Z. bÅ«tų turėjęs patirties naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Taigi, kole­gi­jos nuomone, pirmosios ins­tancijos teismo argumentai, jog su­au­gęs asmuo turėjo suvokti apie neaiÅ¡kios kilmės pinigus, yra neįtikinantys ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Tokius pirmos instancijos argumentus netiesiogiai paneigia ir aplin­ky­bė, kad M. Z. netu­ri nusikalstamos praeities, anksčiau nebuvo teistas, kas tei­kia daugiau pagrindo tikėti jo pa­aiÅ¡­kinimais.Kaip jau buvo minėta anksčiau, sukčiavimo sudėtis yra materiali, todėl yra bÅ«tina nustatyti nu­si­kalstamos veikos iÅ¡davoje atsiradusius padarinius, be to, sukčiavimas padaromas tik esant kal­ti­ninko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi suvokti, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, jis ne­teisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė tur­ti­nės prievolės arba jÄ panaikino, numatė, dėl save ar kitÄ asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nu­kentėjusiajam atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių.

Tačiau Å¡iuo atveju nustatytos fak­tinės aplinkybės patvirtina, jog nuteistojo M. Z. veiksmuose nebuvo tyčios su­klaidinti nukentėjusiuosius. Nors bylos duomenimis nus­ta­ty­ta, kad nukentėjusieji R. V., E. G., T. A., L. Č., K. K., E. Å ., L. T., S. D., Ser­ge­jus Pučinskis, I. M., E. D., D. K., J. P., E. C., A. T. pervedė pinigus į M. Z. sÄ skaitÄ , tačiau, kaip jau buvo minėta, nėra jokių duomenų, kad nuteistasis bÅ«tų žinojęs, jog minėti as­me­nys perveda pinigus į jo sÄ skaitÄ ir, kad pinigus jie perveda bÅ«dami apgauti.

Ä®vertinusi visas nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog M. Z. žinojo apie jo sÄ skaitos banke pagalba vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ ir tam pritarė, yra prielaidos pobÅ«džio.Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«­tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teis­mo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įro­dy­mais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę pada­rius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svar­bias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/­2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duo­me­nų, kuriais re­mian­tis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepa­kan­ka iÅ¡vadoms apie asmens kal­tumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (ka­sacinė nutartis Nr. 2K-24/2014).

Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡­reiÅ¡­kia nekal­tu­mo pre­zump­cijos taikymÄ baudžiamajame procese (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių lais­vių apsaugos kon­ven­cijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.).Todėl įvertinęs visas anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad nuteistasis M. Z. žinojo apie daromas nusikalstamas veikas, suvokė, kad dalyvauja organizuotos grupės veikloje ir no­rė­jo taip veikti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog M.

Z. pa­dė­jo už­valdyti turtÄ apgaulės bÅ«du, ir kad jo veikoje yra nu­sikaltimo numatyto BK 182 straipsnio 1 da­lyje požymių. Bylos duomenys nepaneigia, kad M. Z. galėjo pagrįstai ti­kė­tis, kad į jo sÄ skaitÄ bus pervedami pinigai iÅ¡loÅ¡ti žaidžiant internetu. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei M. Z. ir žinojo apie piniginių lėšų judėjimÄ savo banko sÄ s­kai­toje, vien Å¡i ap­linkybė nėra pakankama įrodyti, kad jis suprato, jog minėti pinigai yra gau­na­mi neteisėtu bÅ«du, o ne žaidžiant interneto žaidimus.

Todėl, nesant objektyviųjų ir sub­jektyviųjų nusi­kals­ta­mos suk­Äiavimo sudėties požymių M. Z. veiksmuose, pir­mosios instancijos teis­mo apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl M. Z. nu­tei­si­mo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio1 dalį pa­naikinama ir priimamas naujas iÅ¡­tei­si­namasis nuos­prendis, ka­dangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižen­gi­mo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teis­mas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Nuteistasis M. Z. iÅ¡tei­sina­mas nes nepa­da­ryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl nu­ken­tėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai M. Z. atžvilgiu paliekami nenagrinėti. Å iuo at­veju civiliniai ieÅ¡kovai turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Nuteistojo M. Z. apeliacinį skundÄ tenkinti.Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendį, kuriuo M.

Z. pri­pa­Å¾intas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje 182 straipsnio 1 da­ly­je, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:M. Z. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisinti, nes nepa­da­ryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Ievos A. J., M. B., V. M., N. I., A. Ž., R. Å ., A. D., A. M., D. G., K. T., M. Ž., L. R., E. K., V. S., A. P., M. M., K. A., A. S., A. S., E. K., A. L., G. M., E. V., E. E., A.

K., J. K., M. D., J. R., J. M., A. J., K. Å ., E. R., A. M., V. S., D. S., I. V., R. D., K. Z., N. S., V. O., M. P., T. J., A. O., A. V., V. M., E. P., I. Č., A. V., R. Ž., J. D., A. B., S. S., L. S., Ž. B., V. F., J. L., D. R., L. K., Ž. V., E. K., V. S., R. V., E. G., T. A., L. Č., K. K., E. Å ., L. T., S. D., S. P., I. M., E. D., D. K., J. P., E. C., A. T. civilinius ieÅ¡kinius M. Z. atžvilgiu palikti nenagrinėtus.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai              Svetlana Jurgaitienė              Viktoras Preikšas              Danguolė Šiugždinytė