629266df-e252-4c54-85aa-07f7c6487420 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1903-866/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38652-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka raÅ¡ytiniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir daugiabučio namo savininkų bendrijos „Belmonto loftai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmava“ ieÅ¡kinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir daugiabučio namo savininkų bendrijai „Belmonto loftai“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo panaikinimo, 2017 m. kovo 21 d. susitarimo dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys G.

Č., J. P. Č., V. M., R. M., R. J., UAB Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elmava“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. 49SŽN-95-(14.49.57) dalį, kuria daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Belmonto loftai“ (toliau – atsakovė, bendrija) iÅ¡nuomotas 3025 kv. m sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), plotas; 1.2.

įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – atsakovė, NŽT) iÅ¡nuomoti DNSB „Belmonto loftai“ 1716 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 5538 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1.3. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Nr. 1T-28-(7.9) ir palikti galioti 2019 m. vasario 26 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. 49VÄ®-426(14.49.2); 1.4. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovei bendrijai dar 2017 m. kovo 21 d. susitarimu Nr. 49SŽN-95-(14.49.57) (toliau – susitarimas) buvo išnuomotas iš esmės per didelis ginčo žemės sklypo plotas, dėl ko tarp sklypo nuomininkų ir statinių savininkų vyksta ginčas. Ginčo žemės sklype ieškovei priklauso trys pastatai, tačiau jai 2013 m. gegužės 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi jai išnuomotas tik 0,0265 ha sklypo plotas, kuris nėra pakankamas pastatams eksploatuoti. Kitiems sklypo savininkams skirtos žemės sklypo dalys taip pat nėra pakankamos jiems priklausantiems pastatams eksploatuoti.

3. Anot ieškovės, susitarimo dalis dėl 3 025 kv. m. ploto išnuomojimo atsakovei prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – taisyklės) 8, 33 punktams, numatantiems, kad išnuomota turi būti tik tiek sklypo, kiek yra reikalinga atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti.

4. Pažymėjo, jog bendrijai iÅ¡nuomotas 3 025 kv. m. sklypo plotas nėra reikalingas pagal tiesioginę sklypo paskirtį (administracinė). Pastatas sklype užima 1 200 kv. m., o Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kiemo statiniai (aikÅ¡telė), priklausantys J. P. Č. ir G. Č., užima visÄ likusiÄ pastatais neužstatytÄ sklypo dalį. Taigi nėra teisinio pagrindo bendrijai iÅ¡skirti daugiau ploto, nei jo numatyta plane, pagal kurį pastato aptarnavimui, eksploatavimui ir priežiÅ«rai sudarytos visos reikiamos sÄ lygos.

5. Susidariusiai situacijai spręsti ieÅ¡kovė kartu su sklypo bendrasavininkais V. M. bei J. P. Č. kreipėsi į NŽT, kad bÅ«tų pakeistos sutartys ir tinkamai, visapusiÅ¡kai įvertinti susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Pažymėjo, jog 2018 m. gruodžio 18 d. raÅ¡tu NŽT nurodė parengti žemės sklypo planÄ , kuriame bÅ«tų iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas. Parengus ir suderinus planÄ su sklypo bendrasavininkais, supažindinus su juo sklypo naudotojus, ieÅ¡kovė su kitais sklypo savininkais pateikė praÅ¡ymÄ NŽT Vilniaus miesto skyriui iÅ¡sinuomoti sklypo dalis pagal minėtÄ planÄ .

6. Teigė, jog NŽT Vilniaus skyrius 2019 m. vasario 29 d. įsakymu nustatė sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis, tačiau bendrijai įsakymÄ apskundus, NŽT įsakymÄ nemotyvuotai panaikino ir įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjÄ priimti naujÄ sprendimÄ dėl sklypo dalių dydžio nustatymo.

7. Atsakovė DNSB „Belmonto loftai“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Atsiliepime nurodė, kad pagal susitarimÄ su NŽT atsakovei iÅ¡nuomota 3 025 kv. m. sklypo dalis yra reikalinga pastato eksploatavimui pagal paskirtį. Atkreipė dėmesį, kad susitarimas sudarytas atsakovei perimant kito subjekto teises ir pareigas minėtos sklypo dalies nuomos atžvilgiu. Pažymėjo, kad sklypo plotas nebuvo keičiamas, todėl ieÅ¡kovei ir tretiesiems asmenims nuo pat 1999 metų turėjo bÅ«ti žinoma 3 025 kv. m. sklypo dalies, dėl kurios kilo ginčas, padėtis. Iki pat 2017 m. pastarieji jokių nepatogumų nepastebėjo arba nepatyrė.

9. Atsakovė apie NŽT Vilniaus miesto skyriaus priimtÄ Ä¯sakymÄ sužinojo tik gavusi jo 2019 m. kovo 12 d. raÅ¡tÄ . Nesutikdama su juo, pateikė skundÄ . Su planu prieÅ¡ jį teikiant NŽT Vilniaus miesto skyriui ji apskritai nebuvo supažindinta. IeÅ¡kovė ketino su juo supažindinti atsakovę ir pastato savininkus susirinkimo metu, tačiau atsakovė plano derinimo klausimams spręsti ketino sudaryti atstovų grupę. Nespėjus jos sudaryti, planas pateiktas NŽT Vilniaus miesto skyriui. Teigė, jog ieÅ¡kovė praleido vieno mėnesio terminÄ kreiptis į teismÄ dėl NŽT sprendimo.

10. Atsakovė pažymėjo, kad įsakymu patvirtintas planas netikslus bei neišsamus, o jame esantys sprendiniai neleidžia naudoti pastato pagal paskirtį, nes tarp plane pažymėtų taškų Nr. 35 ir Nr. 36 pastatui priskirtas plotas neleidžia eksploatuoti pastato 5P2p, o tarp taškų 33-32, pastato 6P1p. Nurodytose sklypo dalyse turėtų būti bendram naudojimui skirta dalis. Taškais Nr. 7-77-73-76 ir 87-88-48-47 pažymėtos ir pastatams eksploatuoti skirtos sklypo dalys tokios siauros, kad nesukuria tinkamo priėjimo prie nei vieno iš dviejų greta esančių pastatų.

Jos taip pat keistinos į bendro naudojimo. Atitinkamai koreguotinos ir sklypo dalys 14G1g, 13G1g, 12G1g bei tarp 2H1p ir 10F1g. Taigi pastatui priskirtos nedidelės, nevientisos ir nefunkcionalios sklypo dalys. Dalis plane nurodytų statinių negali funkcionuoti savarankiškai, todėl jiems eksploatuoti neturi būti išskirtos sklypo dalys. Ieškovė nepateikė jokių duomenų dėl šių statinių faktinio naudojimo, būklės, charakteristikų, leidžiančių manyti, kad tokiems pastatams galimai reikalinga papildomai skirti sklypo dalį.

Nurodė, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl poreikio keisti sklypo dalių priskyrimÄ konkretiems pastatams eksploatuoti.

11. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nors atsakovės administruojamo pastato paskirtis administracinė, faktiškai daugiau nei du trečdalius jo užima gyvenamosios patalpos. Pagal STR 2.06.04:2014 reikalavimus vien pastato gyvenamiesiems butams reikalinga apie 1 280 kv. m. ploto automobilių stovėjimo vietoms. Taip pat reikalingos papildomos statymo vietos negyvenamoms – administracinės paskirties patalpoms. Reikalingas plotas ir rekreacinėms zonoms, želdynams, priėjimams, privažiavimams ir kt. Į tokius reikalavimus ieškovė neatsižvelgė ir jų nevertino.

12. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

13. NŽT atsiliepime nurodė, kad ieškovės iniciatyva parengtas planas nebuvo įteiktas nei atsakovei bendrijai, nei R. J. Plane nepagrįstai išskirtos didesnės žemės sklypo dalys J. P. Č. ir G. Č., V. M. ir G. M., kurie jau yra įgyvendinę savo teisę išsipirkti žemės sklypo dalis, o tam tikriems žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti apskritai neturėtų būti išskiriamos žemės sklypo dalys.

14. Iki 2004 m. lapkričio 18 d. galiojęs teisinis reglamentavimas leido pastatų savininkams susitarti ir nusistatyti žemės sklypo dalis, tenkančias pastatams eksploatuoti, remiantis raÅ¡ytiniu susitarimu, o kai jo nėra, dalių dydis buvo nustatomas apskrities virÅ¡ininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ pastato/įrenginio/statinio dalį. Ä®vertinus bendrijai priklausančiÄ pastato dalį ir jai tenkančiÄ pastatų (patalpų) dalį, Å¡i dalis buvo apskaičiuota proporcingai įvertinus jai tenkančiÄ pastatų (patalpų) dalį. AnalogiÅ¡kai ir ieÅ¡kovės atveju.

15. Nurodė, jog nors J. P. Č. ir G. Č. priklauso aikštelė, tačiau ji, remiantis kasacinio teismo praktika, neturi aiškios funkcinės paskirties, o valstybiniai sklypai tokiems statiniams be aukciono nenuomojami.

16. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis V. M., R. M., P. Č. ir G. Č. nuo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo papildomų pastatų neįgijo, taip pat duomenų, kad pasikeitė faktinės aplinkybės, nepateikė. Taigi atsakovės vertinimu, akivaizdu, kad nėra teisinio pagrindo padidinti parduotų žemės sklypo dalių plotų turimiems pastatams eksploatuoti, o šie asmenys savo teisę įsigyti žemės sklypo dalį jau yra realizavę ir įgyvendinę teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad Å¡iuo metu nėra iÅ¡skirtos tinkamos žemės sklypo dalys ir plotai pastatų eksploatavimui. UAB „Oktantas“ parengtas žemės sklypo dalių planas atitinka sklypo naudotojų interesus, o piktybinis bendrijos trukdymas nustatyti kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis yra susijęs su neteisėtu noru gauti materialinės naudos iÅ¡ kažkada NŽT padarytos klaidos iÅ¡nuomojant per didelį ginčo žemės sklypo plotÄ . Nors jam priklausantis statinys NŽT tikrinimo metu buvo remontuojamas, Å¡iuo metu jis užbaigtas.

18. Trečiasis asmuo J. P. Č. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad Å¡iuo metu nėra iÅ¡skirtos tinkamos žemės sklypo dalys ir plotai pastatų eksploatavimui. UAB „Oktantas“ parengtas žemės sklypo dalių planas atitinka sklypo naudotojų interesus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: pripažino negaliojančia susitarimo dalį, kuria bendrijai iÅ¡nuomotas 3025 kv. m. plotas ginčo žemės sklype; nustatė, kad susitarimu bendrijai iÅ¡nuomojama 1 716 kv. m. ploto ginčo žemės sklypo dalis; panaikino NŽT direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ 1T-28-(7.9), paliekant galioti 2019 m. vasario 26 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. 49VÄ®-426(14.49.2); priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovės naudai.

20. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio reikalavimas ginčijant susitarimÄ , kaip pagrindinės sutarties priedÄ , yra galimas ir logiÅ¡kas, nes bÅ«tent susitarimu atsakovei bendrijai iÅ¡nuomota 3 025 kv. m. žemės sklypo dalis, aktuali nagrinėjamu atveju. Sudarydama šį valstybinės žemės nuomos susitarimÄ atsakovė NŽT turėjo iÅ¡ naujo įvertinti naujam nuomininkui bendrijai skirtinÄ plotÄ pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. BÅ«tent Å¡is susitarimas Å¡iuo metu galioja, pagal jį atsakovė bendrija naudojasi žeme, todėl aktualus bÅ«tent Å¡io susitarimo nuostatų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Teismo vertinimu, pripažinus jį prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ginčijamo ploto dalyje, bÅ«tų pagrindas sudaryti naujÄ susitarimÄ dėl kitokio nuomojamo žemės ploto dydžio.

21. Teismas nustatė, kad NŽT nuomotinas sklypo dalis jai priklausančiame žemės sklype apskaičiavo proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui (naudotojui) priklausančiÄ pastatų (patalpų) dalį, sklypo dalys buvo iÅ¡nuomotos nesant aukščiau nurodyto plano su tiksliais nuomojamų dalių ribų duomenimis, dalys apskaičiuotos neatsižvelgiant į pastatams pagal jų tikslinę paskirtį reikalingÄ Å¾emės sklypo plotÄ , taip pat, kad iÅ¡nuomotos tik idealiosios, o ne realiosios dalys, t. y. nėra jokio dokumento (plano), kuriame bÅ«tų matyti, kur kokiam pastato savininkui (naudotojui) priskirta sklypo dalis.

Taip pat pažymėjo, jog bendrijai išnuomota 3 025 kv. m. iš 4 050 ploto, tokiu būdu visiems kitiems pastatų savininkams (naudotojams) paliekant tik 1 025 kv. m., kai vien jų užstatymo plotas be aikštelės yra artimas šiam plotui, o aikštelės plotas jį net viršija, taigi teismas sprendė, jog toks susitarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, dėl ko laikytinas negaliojančiu išnuomoto žemės ploto dalyje.

22. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog NŽT raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, trečiuosius asmenis, jog siekiant nustatyti, ar teisingai buvo iÅ¡nuomotos ir parduotos žemės sklypo dalys, turėtų bÅ«ti parengtas žemės sklypo planas, kuriame bÅ«tų iÅ¡skirtos kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas Å¡ių dalių plotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte nurodytais reikalavimais, rodo, kad pati NŽT iÅ¡ esmės pripažino galimÄ klaidÄ nustatant nuomojamo sklypo dalis. Ji nurodė reikalavimus galimam dalių perskirstymui ir ieÅ¡kovė tai įvykdė – pateikė NŽT teisės aktų reikalavimus atitinkantį planÄ .

23. Pažymėjo, jog NŽT panaikino Vilniaus mieto skyriaus įsakymÄ dėl valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, nustatymo, remdamasi iÅ¡ esmės trimis pagrindais, t. y. R. J. ir bendrijos nesupažindinimu su planu; nepagrįstai didelėmis dalimis, iÅ¡skirtomis tretiesiems asmenims, kurie jau yra įgyvendinę savo teisę iÅ¡sipirkti žemės sklypo dalis ir tuo, kad žemės sklype esantiems pastatams Nr.3, 6, 7, 8, 9, 12, 13, 14 eksploatuoti neturėtų bÅ«ti iÅ¡skiriamos žemės sklypo dalys dėl jų pagalbinio Å«kio paskirties, dalies jų priskyrimo nesudėtingiems statiniam, o pastatui Nr. 9 apskritai esant iÅ¡ dalies nugriautam.

24. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, jog nei atsakovė bendrija, nei R. J. nėra ginčo žemės sklypo bendraturtės, o tik valstybinės žemės sklypo dalies naudotojos, todėl sutikimas dėl žemės sklypo plano nebuvo reikalingas, tačiau jos turėjo bÅ«ti informuotos apie šį planÄ ir turėjo teisę reikÅ¡ti pastabas dėl jo – bylos duomenys liudija, jog praneÅ¡imai dėl supažindinimo su parengtu žemės sklypo planu joms buvo siųsti vieÅ¡uose registruose nurodytais adresais ir nors faktiÅ¡kai praneÅ¡imai įteikti nebuvo, toks įteikimas pagal CPK 123 straipsnį laikytinas tinkamu.

25. Teismas sprendė, kad pati bendrija nebuvo pakankamai aktyvi ir tinkamai su žemės sklypo plano rengėjais nebendradarbiavo – nors žinojo tiek apie patį planÄ , tiek apie galimybes teikti pastabas ir pasiÅ«lymus, žadėtos darbo grupės nesudarė, apie konkrečius veiksmus plano rengėjo neinformavo, jokių terminų nenurodė.

26. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo rengėjas ėmėsi tinkamų priemonių tiek bendrijÄ , tiek R. J. supažindinti su žemė sklypo planu, o faktinis korespondencijos neatsiėmimas laikytinas pačių asmenų atsakomybės dėl savo adreso iÅ¡vieÅ¡inimo prisiėmimu ir negali tapti kliÅ«timi žemės sklypo derinimo procedÅ«rai pabaigti (juo labiau esant duomenų, kad apie plano projektÄ atsakovė faktiÅ¡kai žinojo ir net teikė dėl jo pastabas, į kurias buvo atsižvelgta).

27. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypo dalių išpirkimas nepaneigia asmenų teisės į didesnę sklypo dalį, kuri gali būti nuomojama, jei nustatytas toks poreikis.

28. Teismo vertinimu, UAB „Oktantas“ matininko G. P. parengti skaičiavimai dėl sklypų dydžių yra pagrįsti, iš pateiktų duomenų ir paskaičiavimų akivaizdu, kad objektyviai nėra galimybės kiekvienam statiniui skirti tiek ploto, kiek jo eksploatavimui faktiškai reiktų, todėl plotas turi būti mažinamas visiems pastatams ir objektyviausias tokio mažinimo kriterijus – proporcingai visoms sklypo dalims. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, jog nors ir sutiktina, kad bendrijos eksploatuojamam pastatui reiktų didesnio, galimai ne mažiau nei 1 824 kv. m., žemės ploto, tačiau įvertinus būtinas nuolaidas kiekvieno statinio plotui, 1 716 kv. m. ploto dalis laikytina objektyvia, užtikrinančia 1 200 kv. m. ploto po pastatu, o likusi dalis skirtina automobilių statymo vietoms.

29. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovei bendrijai, nors skirta mažesnė dalis, nei reikalinga, tačiau optimaliai įvertinus bÅ«tinÄ proporcingÄ kiekvienam pastatui reikalingo ploto mažinimÄ , skiriamas plotas parinktas optimaliai ir maksimaliai užtikrinant atsakovės interesus.

30. Pažymėjo, jog visi tretiesiems asmenims priklausantys pastatai ginčo žemės sklype yra savarankiÅ¡ki ir gali bÅ«ti naudojami, nei vienas iÅ¡ jų nėra nugriautas, todėl sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos negali bÅ«ti ignoruojamas statinių buvimas ir nustatant sklypo dalį turi bÅ«ti į juos atsižvelgta, įvertinus žemės plotÄ , reikalingÄ privažiavimui prie jų, jų naudojimui. Teismo vertinimu, į bylÄ pateiktas UAB “Oktantas” parengtas žemės sklypo planas tai atitinka, tuo tarpu, kitas, bendrijos iniciatyva parengtas VŽF plano projektas, nėra nei patvirtintas paraÅ¡u, nei suderintas, todėl pagrindo juo vadovautis, nėra.

31. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas NŽT sprendimas priimtas 2019 m. lapkričio 18 d. Kaip nurodė pati atsakovė NŽT atsiliepime į ieÅ¡kinį, apie priimtÄ sprendimÄ ieÅ¡kovę ir kitus suinteresuotus asmenis informavo 2019 m. gruodžio 20 d. raÅ¡tu, todėl, terminas aukščiau nurodytam sprendimui apskųsti skaičiuotinas ne anksčiau nei nuo 2019 m. lapkričio 21 d., todėl ieÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį 2019 m. gruodžio 20 d. termino nepraleido. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė 32. Apeliantės (atsakovės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ir daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“ apeliaciniais skundais praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

33. Apeliantė NŽT nurodo, jog jos vertinimu, ieškinys yra nepagrįstas dėl šių priežasčių:

1) R. J. ir bendrija nebuvo supažindinti su UAB „Oktantas“ parengtu planu;

2) planu nepagrįstai didelės dalys buvo išskirtos tretiesiems asmenims, kurie jau yra įgyvendinę savo teisę išsipirkti žemės sklypo dalis bei 3) tuo, kad žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti neturėtų būti išskiriamos žemės sklypo dalys dėl jų pagalbinio ūkio paskirties, dalies jų priskyrimo nesudėtingiems statiniam, o pastatui Nr. 9 apskritai esant iš dalies nugriautam.

34. Nurodo, jog teisės aktai ir teismų praktika numato, jog valstybinę žemę galima išnuomoti arba parduoti tik tuo atveju, jeigu nuomojamame ar parduodamame žemės sklype yra realūs, savarankiški ir eksploatuojami statiniai. NŽT vertinimu, tokio pobūdžio statiniai nagrinėjamu atveju nėra laikytini savarankiškai funkcionuojančiais statiniais, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius negalėjo automatiškai jiems išskirti tam tikros ginčo žemės sklypo dalies.

35. Nesutinka su teismo išvada, jog žemės sklypo dalių išpirkimas nepaneigia asmenų teisės į didesnę sklypo dalį, kuri gali būti nuomojama, jei nustatytas toks poreikis, nes atsakovės vertinimu, nėra pagrindo padidinti parduotų žemės sklypo dalių plotų turimiems pastatams eksploatuoti.

36. Apeliantė bendrija apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovei nebuvo suformuota ir paskirta nauja ginčo žemės sklypo dalis, dėl tos priežasties teismo sprendime iÅ¡dėstyti teiginiai, esÄ sudarant susitarimÄ NŽT privalėjo iÅ¡ naujo įvertinti atsakovei bendrijai skirtinÄ sklypo plotÄ , yra laikytini visiÅ¡kai nepagrįstais. Atsakovei skirta sklypo dalis sklype egzistuoja jau nuo 1999 m. spalio 21 d., kuomet pradiniam nuomininkui atiteko nuomos teisė į sklypo dalį.

37. Teigia, jog atsižvelgiant į faktines pastato eksploatavimo sÄ lygas, kurių pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai neįvertino, akivaizdu, kad atsakovei iÅ¡nuomotas 3 025 kv. m. ginčo žemės sklypo plotas yra adekvatus ir bÅ«tinas tinkamam pastato eksploatavimui. Pažymi, jog atsakovės nuomojama ginčo žemės sklypo dalis yra bÅ«tina tam, kad jis galėtų naudotis pastatu tinkamai ir visavertiÅ¡kai.

38. Nurodo, jog 2020 m. liepos 27 d. teismo posėdžio metu liudijęs liudytojas G. P. pažymėjo, jog tokios aplinkybės, kad pastate yra ir butai, apskritai nebuvo įvertinęs rengdamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VÄ®-426(14.49) patvirtintÄ sklypo planÄ .

39. Teigia, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė, kad jos teisės susitarimu ar tuo labiau sutartimi yra kokiu nors bÅ«du pažeidžiamos. Esant akivaizdžiai aplinkybei, kad ginčo žemės sklypo teritorijoje dominuoja vieno nuomininko valdoma sklypo dalis, ieÅ¡kovė ir tretieji asmenys galėjo ir privalėjo Å¡iÄ aplinkybę įvertinti prieÅ¡ sudarydami sandorius dėl sklypo dalių pirkimo - pardavimo bei nuomos.

40. Nurodo, jog visiÅ¡kai atmestini teismo sprendime iÅ¡dėstyti teiginiai, kad sumažinta atsakovei priskirta ginčo žemės sklypo dalis savo dydžiu yra proporcinga likusių sklypo dalių plotų visumos atžvilgiu ir, kad Å¡i dalis užtikrina tinkamÄ pastato naudojimÄ ir eksploatavimÄ .

41. Atsakovės įsitikinimu, akivaizdu, kad dominuojantis objektas sklype yra būtent atsakovės pastatas, kuriame yra 107 butai ir 47 administracinės patalpos. Atsakovės vertinimu, bendras gyventojų srautas sklypui, lyginant jį su kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims priklausančių statinių generuojamų žmonių srautu, yra akivaizdžiai daug kartų didesnis, dėl tos priežasties jokiu būdu negalima teigti, kad sklypo dalis turi būti proporcinga likusių sklypo dalių atžvilgiu, kadangi, vertinant bendruoju protingumo principu, pastatui tenkanti sklypo dalis turi būti ženkliai didesnė.

42. Nurodo, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymu ieÅ¡kovei ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims paskirta dvigubai daugiau ginčo žemės sklypo ploto, nei siekia jiems priklausančio nekilnojamojo turto užstatymo plotas. Tokia naujo ploto bÅ«tinybė nei ieÅ¡kovės, nei kitų jos pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų niekaip nebuvo paaiÅ¡kinta. Tiek ieÅ¡kovė, tiek ir kiti byloje jos pusėje dalyvaujantys asmenys tiesiog vadovaujasi pasikeitusiomis taisyklėmis. Pažymi, jog teismas sprendime taip pat nepateikė argumentų dėl to, kokios aplinkybės sÄ lygojo ieÅ¡kovei ir kitiems jos pusėje dalyvaujantiems tretiesiems asmenims papildomo ginčo žemės sklypo ploto bÅ«tinybę.

43. Bendrijos įsitikinimu, teismas sprendime apskritai neįvertino tos aplinkybės, kad dalis ginčytame plane nurodytų statinių negali funkcionuoti savarankiškai, todėl jiems eksploatuoti neturi būti išskirtos sklypo dalys. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pateiktais duomenimis, pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra I grupės nesudėtingi metalinių konstrukcijų statiniai, pastatyti iš dalies ant betoninio pagrindo ir ant grunto. Tokie statiniai negali funkcionuoti savarankiškai.

44. Apeliantės vertinimu, patvirtintas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes ginčo žemės sklypo ploto dalis nėra vientisa, todėl neužtikrina atsakovės pastato tinkamo eksploatavimo.

45. Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo aplinkybę, jog atsakovė buvo tinkamai supažindinta su planu, o aplinkybė, kad bendrijos pirmininkas pateikė pastabas dėl minėto plano neįrodo būtent tos aplinkybės, kad apeliantė buvo supažindinta su galutiniu ginčo žemės sklypo naudojimo planu.

46. Atsiliepimu ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Elmava“ su apeliaciniais skundais nesutinka, praÅ¡o atsakovių NŽT ir bendrijos apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

47. Atsiliepime į NŽT apeliacinį skundÄ pažymi, jog Å¡ioje byloje vertinami pagalbinio Å«kio paskirties pastatai yra savarankiÅ¡ki, realÅ«s ir eksploatuojami. Nurodo, jog ir kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog pagalbinio Å«kio pastatams gali bÅ«ti iÅ¡skirtos valstybinio žemės sklypo dalys.

48. Teigia, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nenurodyta, kad negali bÅ«ti iÅ¡nuomota sklypo dalis pastato priklausiniui ar nuomojant valstybinę žemę pagrindiniam pastatui neturi bÅ«ti atsižvelgta į pastato priklausinius ir jų eksploatavimui reikalingÄ sklypo dalį.

49. Pažymi, jog pagal taisyklių 8 punktÄ valstybinės žemės sklype iÅ¡skiriama kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. IÅ¡skiriant žemės sklypo dalį, turi bÅ«ti užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

50. Nurodo, jog priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai (CK 4.19 straipsnio 1 dalis), teismų praktikoje nurodoma, kad priklausiniai gali būti savarankiški teisinių santykių objektai ir, priklausomai nuo įstatymo ar susitarimo, konkrečiomis aplinkybėmis gali tapti pagrindiniais daiktais.

51. Teigia, jog visi nurodyti pagalbinio ūkio paskirties pastatai, esantys ginčo žemės sklype, yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kiekvienas pagalbinio ūkio paskirties pastatas turi savo unikalų numerį, nagrinėjamu atveju aptariami pagalbinio ūkio paskirties pastatai yra savarankiški daiktai.

52. Pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ , nustatant juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas sÄ sajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis (geografinė padėtis, buvimas greta vienas kito), bet funkcinis daiktų ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Nurodomi pastatai turi aiÅ¡kiÄ funkcinę priklausomybę, apibrėžtÄ naudojimo paskirtį/Å«kinės veiklos pobÅ«dį.

53. Anot ieÅ¡kovės, nuosavybes teise priklausančios valstybinio žemės sklypo dalys nėra tas rodiklis, pagal kurį sprendžiama, kokia valstybinės žemės sklypo dalis iÅ¡nuomotina, valstybinės žemės sklypai iÅ¡nuomojami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, taisyklių 8 punktas).

54. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo bendrasavininkams R. M. ir V. M. bei J. P. Č. ir G. Č. buvo būtina priskirti didesnius sklypo plotus, nei 988 kv. m ir 500 kv. m., kadangi esamo ploto neužtenka esamų statinių eksploatavimui – tai matyti iš:

1) sklypo projekto, 2) sklypo plano, 3) UAB „Oktantas“ matininko, teismo eksperto G. P. parengtų skaičiavimų, pagal kuriuos vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar iÅ¡nuomojamų ne aukciono bÅ«du, administravimo metodikos (toliau – metodika) reikalavimais, sklypo planas nėra tikslintinas, prieÅ¡ingai, naujai įsigaliojusi metodika patvirtina sklypo plano sprendinių teisingumÄ visų pusių interesų pusiausvyros atžvilgiu.

55. Nurodo, jog tretieji asmenys R. M. ir V. M. bei J. P. Č. ir G. Č. pastatus, esančius ginčo žemės sklype, naudoja. Garažai, sandėliai, dirbtuvės naudojami gamybai, kuomet prie jų turi privažiuoti sunkiasvorės transporto priemonės. Dėl objektyvaus bÅ«tinumo valdyti didesnes sklypo dalis teismo posėdžių metu paaiÅ¡kinimus davė tiek V. M., tiek J. P. Č. Taigi, Å¡iems asmenims priklausančių pastatų eksploatacijai bÅ«tinos papildomos sklypo dalys, kurių Å¡iuo metu akivaizdžiai neužtenka, todėl aplinkybė, kad minėti asmenys yra dalį sklypo iÅ¡sipirkę, įvertinus jų iÅ¡pirktas sklypo dalis ir eksploatavimui reikalingas sklypo dalis, nepaneigia jų teisės į valstybinės žemės nuomÄ .

56. Atsiliepime į apeliantės bendrijos apeliacinį skundÄ pažymi, jog ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti susitarimo dalį negaliojančia suformuluotas tiksliai ir yra teisiÅ¡kai pagrįstas, nes ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje iÅ¡kėlė teisinę problemÄ dėl susitarimo dalies (ne viso susitarimo), kuria bendrijai buvo iÅ¡nuomotas 3025 kv. m. sklypo plotas; bÅ«tent ginčijamos susitarimo dalies pagrindu bendrijai buvo sudarytos galimybės valdyti, naudoti 3025 kv. m. sklypo plotÄ ; nėra kitos sutarties, susitarimo, kuriuo bendrijai (ne kitam subjektui) bÅ«tų suteiktos teisės bÅ«tent į 3025 kv. m. sklypo plotÄ ; sudarydama susitarimÄ NŽT turėjo iÅ¡ naujo įvertinti naujajam nuomininkui, t. y. bendrijai, skirtinÄ sklypo plotÄ pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o ne paprasčiausiai aklai sudaryti susitarimÄ ; tai, kad praeityje buvo iÅ¡nuomota ženkli sklypo dalis, nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nuomotos valstybinės žemės sklypo dalys negali bÅ«ti peržiÅ«rimos (revizuojamos), keičiamos, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama.

Kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad įstatyme numatytų sÄ lygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka iÅ¡nyksta.

57. Nurodo, jog susitarimo dalis, kuria bendrijai iÅ¡nuomotas 3025 kv. m. sklypo plotas, prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui): 57.1. pagal kasacinio teismo praktikÄ valstybinės žemės nuomos santykiams bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas riboja Å¡ių santykių Å¡alių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos; 57.2. bÅ«tina sÄ lyga valstybiniam žemės sklypui iÅ¡nuomoti ne aukciono tvarka (iÅ¡imtine - lengvatine) yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi bÅ«ti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį; 57.3. teisės aktai aiÅ¡kiai ir imperatyviai numato, jog valstybinės žemės sklypas lengvatinėmis sÄ lygomis iÅ¡nuomojamas tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį; 57.4.

Å¡ios bylos kontekste, kai yra sprendžiamas valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka, valstybinio žemės sklypo plano klausimai, bendrijos bandymas sureikÅ¡minti administraciniame pastate esančius butus apskritai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, kadangi valstybinės žemės sklypai iÅ¡nuomojami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį; 57.5. pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ administracinio pastato paskirtį, kuri yra administracinė, ir vertintina, kiek administraciniam pastatui turėtų bÅ«ti iÅ¡skirta sklypo ploto.

Atsižvelgiant į administracinio pastato paskirtį (administracinė), Å¡iuo metu bendrija neturi jokių teisių ir negali turėti jokių teisėtų lÅ«kesčių į 1280 kv. m. ploto automobilių stovėjimo vietÄ . Reikalingas automobilių stovėjimo skaičius bendrijai yra 24 automobilių stovėjimo vietos; 57.6. pačios bendrijos pateiktas alternatyvus planas patvirtina, jog 3025 kv. m sklypo plotas yra perteklinis. Netgi teismo posėdžio metu bendrija pripažino, kad jai iÅ¡nuomotas per didelis sklypo plotas.

Tai rodo, jog bendrija nesÄ Å¾iningai siekia maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitų sklypo naudotojų interesus; 57.7. bendrija, koncentruodamasi vien tik į savo poreikius, absoliučiai neatsižvelgia bei ignoruoja tai, kad kitiems sklype esantiems pastatams eksploatuoti yra reikalingas ne tik lengvųjų, tačiau ir didelių gabaritų transporto priemonių (mikroautobusų, sunkvežimių, sunkvežimių su priekabomis ir puspriekabėmis, savivarčių) stovėjimo vietų poreikis. Be to, sklype yra aikÅ¡telė, kuri nuosavybės teise priklauso J.

P. Č. ir G. Č. ir užima visÄ likusiÄ pastatais neužstatytÄ sklypo dalį.

58. Teigia, jog ieÅ¡kovei bei kitiems ginčo žemės sklypo naudotojams priskirtos teisingos sklypo dalys ir plotai, nes sklypo projektas, sklypo planas buvo parengti profesionalaus matininko, teismo eksperto G. P., tai yra objektyvÅ«s dokumentai, kurie patvirtina ieÅ¡kovei bei kitiems sklypo naudotojams priskirtų sklypo dalių ir plotų teisingumÄ ; netgi remiantis metodikos reikalavimais, planas nėra tikslintinas, prieÅ¡ingai, naujai įsigaliojusi metodika patvirtina plano sprendinių teisingumÄ visų pusių interesų pusiausvyros atžvilgiu; sklypo bendrasavininkams R. M. ir V. M. bei J. P. Č. ir G. Č. buvo bÅ«tina priskirti didesnius sklypo plotus, nei 988 kv. m ir 500 kv. m., kadangi esamo ploto neužtenka esamų statinių eksploatavimui; taip pat ir bendrijai skirtas sklypo plotas parinktas optimaliai ir maksimaliai užtikrinant bendrijos teisėtus interesus.

59. Pasakydama dėl pagalbinio Å«kio paskirties pastatų ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nurodo identiÅ¡kus argumentus kaip ir atsiliepime į NŽT apeliacinį skundÄ .

60. Nurodo, jog su ginčo žemės sklypo planu apeliantė bendrija buvo supažindinta ir ji tai bylos nagrinėjimo metu pripažino, nes bendrijai, R. J. registruoti laiÅ¡kai su sklypo projektu, planu buvo iÅ¡siųsti; 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkas D. K. patvirtino, jog Å¡iame ginče aptariamÄ planÄ bendrija matė, su juo susipažino; matininkas, teismo ekspertas G. P., rengęs planÄ , 2020 m. liepos 27 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad planas netgi buvo pakoreguotas pagal bendrijos pageidavimus (iÅ¡skirtas 129 kv. m. plotas), buvo dalyvauta ne viename susitikime su bendrija; sÄ moningas korespondencijos neatsiėmimas laikytinas pačių asmenų atsakomybės prisiėmimu ir negali tapti kliÅ«timi ginčo žemės sklypo plano derinimo procedÅ«rai pabaigti. Juo labiau esant duomenų, kad apie planÄ bendrija faktiÅ¡kai žinojo ir net teikė dėl jo pastabas, į kurias buvo atsižvelgta.

61. Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų V. M. atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus praÅ¡o apeliančių (atsakovių) apeliacinių skundų netenkinti – palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

62. Atsiliepime į apeliacinius skundus iÅ¡ esmės pritaria ieÅ¡kovės pozicijai, teigia, jog ieÅ¡kovė, tretieji asmenys stengėsi spręsti kilusį ginÄÄ , derinti interesus, tuo tarpu atsakovė bendrija vengė bendradarbiavimo.

63. Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų J. P. Č. atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus praÅ¡o apeliančių (atsakovių) apeliacinių skundų netenkinti – palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinius skundus iÅ¡ esmės pritaria ieÅ¡kovės pozicijai.

64. Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ atsiliepimu į atsakovių apeliacinius skundus praÅ¡o apeliančių (atsakovių) apeliacinių skundų netenkinti – palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

65. Nurodo, jog pritaria ieÅ¡kovės pozicijai byloje, pažymi, jog nagrinėjamu atveju apskritai nėra kvestionuojama bendrijos teisė į ginčo žemės sklypÄ , ginčijamas ginčo žemės sklypo ploto dydis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 66. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

67. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

68. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės sklypo dalių, būtinų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nustatymo. Dėl faktinių bylos aplinkybių 69. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (I t., b. l. 51-52), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ir toliau – ginčo žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso tris subjektams:

1) Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teisės pagrindu valdoma NŽT (4050/5538 dalys);

2) tretiesiems asmenims R. M. ir V. M. (988/5538 dalys);

3) tretiesiems asmenims J. P. Č. ir G. Č. (500/5538 dalys). 70. 2005 m. gruodžio 9 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.POI/2005-1493 trečiasis asmuo V. M. kartu su sutuoktine R. M. įgijo 988 kv. m. žemės sklypo dalį 5538 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 71. 2005 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.POI/2005-1492 trečiasis asmuo J. P. Č. kartu su sutuoktine G. Č. įgijo 500 kv. m. žemės sklypo dalį 5538 kv. m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 72. 2004 m. spalio 15 d. priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl valstybinės žemės sklypo dalies Vilniaus mieste pardavimo pil. V. M. ir J. P. Č. Nr. 2.3.-7852-01.

73. Nustatyta, jog valstybinės žemės nuomos sutartis dėl ginčo žemės sklypo nuomos yra sudarę keturi subjektai:

1) ieškovė (0,0265 ha) 2) atsakovė bendrija (0,3025 ha);

3) trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų R. J. (0,024 ha); ir 4) trečiasis asmuo UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“ (0,0736 ha). 74. 1999 m. spalio 21 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartis Nr. 675, kuria Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija iÅ¡nuomojo, o nuomininkas Lietuvos-Lenkijos uždaroji akcinė bendrovė „Mabivil“ 3049 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 5538 kv. m. ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). 75. 2011 m. gegužės 24 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 1999-10-21 valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. 675 dalinio pakeitimo Nr. S49/2011-145, kuriuo buvo pakeistas aptariamos žemės sklypo dalies nuomininkas į UAB „Ektornet Commercial Lithuania“. 76. 2012 m. liepos 31 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 1999-10-21 valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. 675, pakeistos 2011 m. gegužės 24 d. susitarimu Nr. S49/2011-145, pakeitimo Nr. 495ŽN-(14.49.57)-223, kuriuo buvo pakeistas aptariamos žemės sklypo dalies nuomininkas į UAB „CTLF“. 77. 2014 m. balandžio 22 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies iÅ¡nuomojimo R. J. Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-402 buvo nustatyta, jog dalis, tenkančias 2918 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, esančios 5538 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), naudotojams, apskaičiuotas proporcingai atsižvelgiant į kiekvienam (bendraturčiui/naudotojui) priklausančiÄ pastatų (patalpų) dalį:

R. J. – 24 kv. m. ploto dalis; kitiems – 2894 kv. m. 78. 2017 m. kovo 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Dėl 2014-04-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-402 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies iÅ¡nuomojimo R. J.“ pakeitimo Nr. 49VÄ®-578-(14.49.2.) buvo nustatyta, jog dalis tenkančias 3049 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 5538 kv. m. ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudotojams, apskaičiuotas proporcingai atsižvelgiant į kiekvienam (bendraturčiui) naudotojui priklausančiÄ pastatų (patalpų) dalį:

R. J. – 24 kv. m. ploto dalis; daugiabučio namo savininkų bendrijai „BELMONTO LOFTAI“ – 3025 kv. m. ploto dalis. 79. 2017 m. kovo 21 d. susitarimu Nr. 49SŽN-95-(14.49.57) (ir toliau – susitarimas; I t., b. l. 29-30) Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti atsakovė NŽT iÅ¡nuomojo atsakovei bendrijai 3025 kv. m. plotÄ iÅ¡ 5538 kv. m. ploto ginčo žemės sklypo. Susitarimu buvo nustatyta, jog jis yra neatsiejama 1999 m. spalio 21 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties Nr. 675, pakeistos 2011 m. gegužės 24 d. susitarimu Nr. S49/2011-145, 2012 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-223, dalis. 80. 2018 m. gruodžio 18 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo Nr.49SJN-2844-(14.49.105) pažymima, jog „siekiant nustatyti ar teisingai buvo išnuomotos ir parduotos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, manome, kad turi būti parengtas žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, vadovaujantis nutarimo 8 punkte nurodytais reikalavimais.

Žemės sklypo planas turi būti suderintas visų žemės sklypo savininkų ir su planu turi būti supažindinti žemės sklypo naudotojai“.

81. Bylos duomenimis, 2019 m. sausio 15 d. buvo sudarytas Žemės sklypo planas M 1:500, skirtas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių ir jų plotų nustatymui bei privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypo dalių nustatymui (prieš tai ir toliau – žemės sklypo planas), kurio pagrindu 2019 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-426(14.49.2) (ir toliau – įsakymas) buvo nustatytos ginčo žemės sklypo dalys, reikalingos ginčo žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti.

82. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (I t., b. l. 15-19) ant ginčo žemės sklypo stovi šie statiniai bei įsakymu nustatytos tokios šiems statiniams eksploatuoti reikalingos sklypo dalys: 82.1. pastatas-akustinė kamera, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 2H1p, priklausantis ieškovei; įsakymu skirta 487 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 437 kv. m. ploto dalies, sklypo plane pažymėtos indeksu „9“, bei 50 kv. m ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.2. pastatas-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 5P2p, priklausantis trečiajam asmeniui UAB „Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centras“;

įsakymu skirta 644 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 578 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „4“, bei 66 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.3. pastatas-dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 2(3)P1pg, priklausantis trečiajam asmeniui V. M.; įsakymu skirta 904 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 811 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „8“, bei 93 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.4. pastatas-dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 4P1pg, priklausantis trečiajam asmeniui V.

M.; įsakymu skirta 672 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iÅ¡ 603 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „5“, bei 69 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.5. pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 1B6/p, kuriame esančių butų ir administracinių patalpų savininkai yra įkÅ«rę jų interesus atstovaujančiÄ bendrijÄ (atsakovę);

įsakymu skirta 1716 kv. m ploto dalis, kuri susideda iš 1413 kv. m. ploto dalies ir 129 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „1“, bei 174 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo ginčo žemės sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.6. pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 6P1p, priklausantis ieškovei; įsakymu skirta 93 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 83 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „3“, bei 10 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo ginčo žemės sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.7. pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 7G1g, priklausantis ieškovei;

įsakymu skirta 36 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 32 kv. m ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „2“, bei 4 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.8. pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 8G1g, priklausantis tretiesiems asmenims J. P. Č. ir G. Č.; įsakymu skirta 459 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 412 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „10“, bei 47 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.9. pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 9F1g, priklausantis tretiesiems asmenims J.

P. Č. ir G. Č.; įsakymu skirta 459 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 412 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „10“, bei 47 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.10. pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 10F1g, priklausantis tretiesiems asmenims J. P. Č. ir G. Č.; įsakymu skirta 459 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 412 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „10“, bei 47 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.11. pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 11F1g, priklausantis trečiajam asmeniui V.

M.; įsakymu skirta 429 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 385 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „7“, bei 44 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.12. pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 12G1g, priklausantis trečiajam asmeniui V. M.; įsakymu skirta 429 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 385 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „7“, bei 44 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.13. pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 13G1g, priklausantis tretiesiems asmenims J.

P. Č. ir G. Č.; įsakymu skirta 98 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 88 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „6“, bei 10 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.14. pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr. 14G1g, priklausantis trečiajam asmeniui V. M.; įsakymu skirta 672 kv. m. ploto dalis, kuri susideda iš 603 kv. m. ploto dalies, ginčo žemės sklypo plane pažymėtos indeksu „5“, bei 69 kv. m. ploto dalies, esančios 567 kv. m. ploto bendro naudojimo sklypo dalyje, sklypo plane pažymėtoje indeksu „11“; 82.15. kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys tretiesiems asmenims J.

P. Č. ir G. Č. 83. 2019 m. rugpjūčio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr.49ŽN-682-(14.49.74.) užfiksuota, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. vyko ginčo žemės sklypo patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog nėra žemės naudojimo pažeidimų.

84. Nustatyta, jog atsakovei bendrijai apskundus įsakymÄ , 2019 m. lapkričio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus sprendimu dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos „Belmonto loftai“ skundo iÅ¡nagrinėjimo Nr. 1T-28-(7.5.) (I t., b. l. 21-27) (toliau – NŽT sprendimas) buvo nuspręsta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. vasario 26 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-426-(14.49.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“;

įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjÄ , kai bus pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingų Žemės sklypo dalių nustatymo planas, priimti sprendimÄ (įsakymÄ ) dėl Žemės sklypo dalių dydžių nustatymo. Dėl teisės aktų, reguliuojančių ginčo santykius 85. Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, taisyklės.

86. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡nuomojami tik Å¡ių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. 87. 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos Nr. 260 įtvirtintos naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (ir toliau – taisyklės), kurių 8 punkte įtvirtinta, jog kai pagal teritorijų planavimo dokumentÄ ar žemės valdos projektÄ keliems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga Å¡iam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. <...> Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui iÅ¡skirtos atskiros žemės sklypo dalies, iÅ¡skiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai) – bendro naudojimo plotas: kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikÅ¡telė ir kita, Å¡is bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam iÅ¡skirtas bendro naudojimo plotas, iÅ¡skirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems iÅ¡skirtas Å¡is bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – Å¡ių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.

88. Taisyklių 8 punkte taip pat įtvirtinta, jog valstybinės žemės sklype iÅ¡skiriant kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingÄ Å¾emės sklypo dalį, turi bÅ«ti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ Ä¯ kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti iÅ¡skirtÄ atskirÄ Å¾emės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypÄ iki kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti iÅ¡skirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiÅ¡kai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu.

Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

89. IeÅ¡kovė, grįsdama savo ieÅ¡kinio reikalavimus nurodo, jog toks susitarimas, kuriuo bendrijai iÅ¡nuomotas 3025 kv. m. ginčo žemės sklypo plotas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui), todėl Å¡i susitarimo dalis turėtų bÅ«ti pripažinta niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnis), iÅ¡nuomojant atsakovei bendrijai 1716 kv. m. ploto dalį. IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti NŽT sprendimÄ , ir palikti galioti NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymÄ , kuriuo patvirtintas žemės sklypo naudojimosi planas.

90. Atsakovės apeliaciniais skundais prašo tokius ieškinio reikalavimus atmesti, dėl tokių priežasčių, jog bendrija ir trečiasis asmuo R. J. nebuvo tinkamai supažindinti su planu dėl ginčo žemės sklypo naudojimo, aptariamu planu neproporcingai didelė dalis sklypo ploto skirta tretiesiems asmenims, kurie jau yra įgyvendinę savo teisę išsipirkti žemės sklypo dalis, taip pat žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti neturėtų būti išskiriamos žemės sklypo dalys dėl jų pagalbinio ūkio paskirties.

Atsakovė bendrija teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovės eksploatuojamame administraciniame pastate yra ir butai, taip pat, jog žmonių didesnius srautus sugeneruoja būtent atsakovės eksploatuojamas administracinis pastatas. Dėl 2017 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. 49SŽN-95-(14.49.57) 91. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 2017 m. kovo 21 d. susitarimo Nr. 49SŽN-95-(14.49.57) dalį, kuria daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Belmonto loftai“ (toliau – atsakovė, bendrija) išnuomotas 3025 kv. m sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), plotas;

įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – atsakovė, NŽT) iÅ¡nuomoti DNSB „Belmonto loftai“ 1716 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 5538 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

92. Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančia 2017 m. kovo 21 d. susitarimo dalį, kuria bendrijai išnuomotas 3025 kv. m. plotas ginčo žemės sklype ir nustatė, kad susitarimu bendrijai išnuomojama 1 716 kv. m. ploto ginčo žemės sklypo dalis.

93. Minėta, kad reikalavimo dėl nuomos sutarties pakeitimo nebuvo pareikÅ¡ta, juolab tokio reikalavimo nereiÅ¡kė nuomos teisinio santykio dalyviai. Teismas Å¡ioje dalyje pažymėjo, kad toks sprendimas nelaikytinas ieÅ¡kinio ribų peržengimu, nes iÅ¡ esmės to ir siekė ieÅ¡kovė, panaÅ¡iai formulavo ieÅ¡kinio reikalavimÄ pradiniame ieÅ¡kinyje.

94. Civilinis procesas grindžiamas bendruoju proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), kuris reiÅ¡kia laisvÄ proceso dalyvių disponavimÄ jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Civilinio proceso teisė pagal reguliavimo dalykÄ ir teisinių santykių reglamentavimo principus yra vieÅ¡oji teisė, todėl teismas, kaip civilinių procesinių santykių subjektas, turi tik tas teises, kurios jam yra suteiktos konkrečių teisės aktų nuostatų ir neturi teisės peržengti įstatymo nustatytos kompetencijos ribų. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principÄ , nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su bÅ«tinybe apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ , apginti silpnesniÄ jÄ ginčo Å¡alį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).

95. Bylos nagrinėjimo pirmÄ ja instancija ribas pagal bendrÄ jÄ taisyklę lemia bylos Å¡alių pareikÅ¡ti reikalavimai (ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas, teismui neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, teisinio pagrindo dėl ieÅ¡kinio ribų peržengimo nenustatė ir nepagrindė.

96. Pažymėtina, kad aptariamu susitarimu buvo pakeistos (patikslintos) nuomos sutarties sÄ lygos, ne tik dėl nuomojamo sklypo ploto, bet ir dėl nuomojamo sklypo dalies vidutinės rinkos vertės nustatymo, kurios pagrindu skaičiuojamas nuomos mokestis. Teismas sumažinęs nuomojamo sklypo dalies plotÄ , nevertino Å¡io sprendimo įtakos pakeitimui dėl nuomojamo sklypo dalies vidutinės rinkos dalies nustatymo.

97. Pažymėtina ir tai, kad ne nuomos teisinių santykių dalyvio reikalavimai, dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, nesuderinamas su CK 1.138 straipsnyje nustatytais pažeistų teisių gynimo būdais. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 1T-28-(7.9), kuriuo panaikintas 2019 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 49VĮ-426(14.49.2) 98.

Aukščiau minėta, kad 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimas, buvo priimtas iÅ¡ esmės remiantis trimis argumentais, t. y. kad apie sudarytÄ planÄ , kuriuo nustatytos dalys, reikalingos pastatams eksploatuoti nebuvo tinkamai informuota Bendrija ir R. J.; neįvertinta aplinkybė, kad M. ir Č. įsigijus atitinkamai 988 kv.m ir 500 kv.m, apskųstu įsakymu nepagrįstai nustatytos reikalingos sklypo dalys, atitinkamai 2005 kv.m ir 557 kv.m, nors pastarieji po žemės sklypų įsigijimo naujų statinių neįgijo; nustatyta, kad kai kurie statiniai negali savarankiÅ¡kai funkcionuoti, todėl jiems eksploatuoti neturi bÅ«ti iÅ¡skirtos žemės sklypo dalys.

99. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Bendrija ir R. J., buvo tinkamai supažindinti su rengiamu planu, pažymėjo, kad trečiųjų asmenų atitinkamų dalių žemės sklypo įsigijimas nepaneigia pastarųjų teisės į papildomos dalies sklypo nuomÄ ; sprendė, kad Bendrijos valdomiems pastatams galimai reikėtų ne mažesnio kaip 1 824 kv.m. ploto, tačiau įvertinus bÅ«tinas nuolaidas kiekvieno statinio plotui, 1 716 kv.m ploto dalis laikytina objektyvia užtikrinančia 1 200 kv.m ploto po pastatu, o likusi dalis skirtina automobilių stovėjimo vietoms; pasisakydamas dėl skundžiamame sprendime nurodytų argumentų, dėl ploto reikalingumo tam tikriems priklausiniams, teismas pažymėjo, kad priklausiniams eksploatuoti taip pat turi bÅ«ti suteikiamos atitinkamos sklypo dalys. 100.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nors ir sutiktina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tretieji asmenys įsigiję dalį sklypo, neprarado teisės į papildomÄ sklypo dalies nuomÄ , tačiau Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti vertinama dėl kokių priežasčių buvo įsigytos tik aptartos sklypo dalys, vertinamas objektyvus poreikis į papildomÄ sklypo dalies nuomÄ , be kita ko vertinant ir pastatų funkcinę paskirtį, skundžiamame NŽT sprendime nurodytas aplinkybes dėl kai kurių pastatų bÅ«klės, faktinio naudojimo paskirties, VTPSI 2019 m. rugpjūčio 23 d. raÅ¡te Nr. (23.2)-2D-11023 nurodytos aplinkybės, bei atitinkamai nustatant konkrečias proporcijas dėl kiekvienam iÅ¡ savininkų tenkančių sklypo dalių.

Pirmosios instancijos teismas tik fragmentiÅ¡kai įvertino 2019 m. vasario 26 d. įsakymu nustatyta dalis, tačiau dėl kiekvieno pastato funkcinės paskirties/bÅ«klės ir poreikio į konkrečias nustatytas sklypo dalis nepasisakė. Dėl procesinės bylos baigties 101. Ä®vertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai nenustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, nesant teisinio pagrindo peržengė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė