628be64d-3ceb-47cc-befb-db19a3a82ded · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-187-221/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15671-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.17; 2.7.1; 3.2.4.11; 3.3.1.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R.

K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Eko trade“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2277-713/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios ribotos atsakomybės bendrovės Tuindeco International B. V. ieÅ¡kinį atsakovams R. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Eko trade“ dėl veiksmų, pažeidžiančių autorių teises, nutraukimo ir nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R.

K. 12 200 Eur kompensacijÄ už neteisėtai atgamintas ir vieÅ¡ai komerciniais tikslais publikuotas fotografijas, kurių autoriaus turtinės teisės priklauso ieÅ¡kovei; uždrausti atsakovui R. K. atgaminti, naudoti ir bet kokia forma ir bÅ«du daryti vieÅ¡ai prieinamas fotografijas, į kurias turtinės teisės priklauso ieÅ¡kovei, atgamintas ir padarytas vieÅ¡ai prieinamomis interneto puslapyje www.euroditalogcabiris.com, įpareigoti paÅ¡alinti ieÅ¡kovės ginčo nuotraukas iÅ¡ Å¡io Å¡altinio; uždrausti atsakovei UAB „Eko trade“ atgaminti, naudoti ir bet kokia forma ir bÅ«du daryti vieÅ¡ai prieinamas fotografijas, į kurias turtinės teisės priklauso ieÅ¡kovei, atgamintas ir padarytas vieÅ¡ai prieinamomis interneto puslapiuose: www.sodonamas.lt; www.facebook.com/sodonamas; www.youtube.com/user/euroditalogcabins; www.pinterest.com/tsobogobv/; www.facebook.com/pages/Eurodita/169520612157?ref=br_tf, įpareigoti paÅ¡alinti ieÅ¡kovės ginčo nuotraukas iÅ¡ nurodytų Å¡altinių.Nurodė, kad atsakovas R.

K., bÅ«damas UAB „Eko trade“ akcininku ir vadovu, per Å¡iÄ Ä¯monę vykdo rÄ stinių namelių gamybos ir pardavimo veiklÄ , kuriÄ anksčiau vykdė per UAB „Eurodita“, iki Å¡iol naudoja „Eurodita“ ir „Euroditalogcabins“ prekinį vardÄ ir ženklÄ komerciniais tikslais. Atsakovė UAB „Eko trade“ rÄ stinius namelius gamina pagal ieÅ¡kovės sukurtÄ namelių dizainÄ ir parduoda ieÅ¡kovės distributoriams, verslo partneriams, savo reputacijai pagrįsti prisidengia verslo sÄ sajomis su ieÅ¡kove.

Atsakovai neteisėtai, be ieÅ¡kovės sutikimo publikavo 13 fotografijų, kurių autoriaus turtinės teisės priklauso ieÅ¡kovei. Pažeidimas truko mažiausiai 8 mėnesius nuo 2014 m. sausio 14 d. (www.euroditalogcabins.com tinklapio redagavimo momento) iki ieÅ¡kinio teismui padavimo. Atsakovai buvo informuoti apie autorių teisių pažeidimÄ (iÅ¡siųstos 3 pretenzijos, įteiktos 2), dėl pretenzijos reikalavimų atsakovas R. K. susisiekė su ieÅ¡kovės atstovais telefonu, susiraÅ¡inėjo su ieÅ¡kovės vadovu el. paÅ¡tu, tačiau nepaÅ¡alino pažeidimo, nors raÅ¡tu žadėjo tai padaryti.

IeÅ¡kovės nuotraukos buvo publikuotos komerciniais tikslais, turint siekį pasipelnyti. Fotografijos atgamintos komerciniame kataloge, sukuriant klaidingÄ Ä¯vaizdį, kad tai yra atsakovės fotonuotraukos, kuriose atvaizduoti atsakovės gaminiai. IeÅ¡kovė yra nurodytų fotografijų autorė. IeÅ¡kovė fotografijas naudoja savo komercinėje veikloje, publikuoja jas komerciniuose kataloguose nuo 2005 metų. IeÅ¡kovė griežtai saugo savo fotografijų publikavimÄ ir atgaminimÄ . IeÅ¡kovės distributoriai, reklamuojantys ieÅ¡kovės produkcijÄ savo interneto svetainėse, lankstinukuose ir pan., prieÅ¡ pradėdami vieÅ¡ai publikuoti ieÅ¡kovės nuotraukas su ieÅ¡kove sudaro fotografijų naudojimo susitarimÄ .

Aplinkybė, kad atsakovai be ieÅ¡kovės sutikimo atgamino ir interneto svetainėje www.euroditalogcabins.com, kitose svetainėse vieÅ¡ai publikavo nurodytas fotografijas, yra laikytina Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Vadovaujantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, atsakovai privalo paÅ¡alinti nurodytus pažeidimus ir sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už neteisėtÄ naudojimÄ si autorių kÅ«riniais komercinei veiklai vykdyti.

IeÅ¡kovės nuomone, 12 200 Eur kompensacijos dydis yra protingas (atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir atsakovo kaltę), atgrasantis atsakovÄ ateityje pakartotinai atlikti panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Eko trade“ 3 800 Eur kompensacijÄ už neteisėtai atgamintas ir vieÅ¡ai komerciniais tikslais publikuotas fotografijas, kurių autoriaus turtinės teisės priklauso ieÅ¡kovei; uždraudė atsakovei UAB „Eko trade“ atgaminti, naudoti ir bet kokia forma ir bÅ«du daryti vieÅ¡ai prieinamas fotografijas, turtinės teisės į kurias priklauso ieÅ¡kovei, paÅ¡alinti atgamintas ir padarytas vieÅ¡ai prieinamomis fotografijas iÅ¡ interneto adresų: www.euroditalogcabins.com; www.sodonamas.lt; www.facebook.com/sodonamas; www.youtube.com/user/euroditalogcabins; www.pinterest.com/tsobogobv/; www.facebook.com/pages/Eurodita/169520612157?ref=br_tf; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Eko trade“ 1 299 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisė atsakovei UAB „Eko trade“ iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 373 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Sprendė, kad ginčo fotografijos yra saugotinos, kadangi jos yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas, turint aiÅ¡kų tikslÄ â€“ produkcijos reprezentacijÄ pasaulio rinkoje.

Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pateiktuose gaminamos produkcijos kataloguose nurodyti ieškovės rekvizitai, internetiniai puslapiai, logotipas su grafiniu elementu ir tekstu „Tuindeco“, konstatavo, jog ieškovė laikytina leidėju, o leidėjas yra tinkamas subjektas, galintis reikšti ieškinį dėl autorinių turtinių teisių. Pažymėjo, kad ieškovės katalogus galima laikyti specialiu rinkiniu (duomenų baze), kuriame susistemintos fotonuotraukos, jos aprašytos, pateikti techniniai gaminių duomenys, katalogai yra viešai prieinami, o tokie leidiniai yra autorių teisės objektas, išvestinis kūrinys, atitinkantis individualios intelektinės kūrybos reikalavimus.

Sprendė, kad atsakovai, norėdami įrodyti, jog ieškovė nėra kūrinio autorė ir ginčydami jos autorystę, turėjo įrodyti, kad autoriumi pasivadinęs asmuo nėra sukurto kūrinio autorius ir pateikti įrodymus, kad ne ieškovė, o kitas asmuo yra ieškovės gaminių fotografijų autorė, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad atsakovai neneigė, jog viešoje erdvėje naudojo ieškovės fotonuotraukas, nepateikdami dokumentų, įrodančių jų teisę publikuoti fotonuotraukas.

Nustatė, kad atsakovai 13 ieÅ¡kovės nuotraukų atgamino ir pavieÅ¡ino vieÅ¡oje erdvėje kaip savo produkcijos atvaizdus, neturėdami autoriaus teisių subjekto leidimo, nors ieÅ¡kovė yra nustačiusi fotografijų naudojimo tvarkÄ : distributoriai, prieÅ¡ pradėdami vieÅ¡ai publikuoti nuotraukas, su ieÅ¡kove sudaro susitarimÄ â€“ pasiraÅ¡o naudojimo teisės formÄ â€žGaminių nuotraukos“, iÅ¡ kurios turinio matyti, kad ieÅ¡kovė leidžia savo gaminių fotografijas naudoti ieÅ¡kovės Tuindeco International B.

V. komerciniais reklamos tikslais, draudžia nuotraukas kopijuoti ar perduoti kitiems asmenims, reikalaudama užtikrinti, kad nuotraukomis nepasinaudotų kitos Å¡alys. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas R. K., kaip vienintelis akcininkas ir direktorius, veikė UAB „Eko trade“ vardu, sudarinėjo sutartis su subdomenų valdytojais, mokėjo ir moka už tai mokesčius, sprendė, kad visa atsakomybė už fotonuotraukų atgaminimÄ ir pavieÅ¡inimÄ , kompensacijos priteisimÄ tenka bendrovei, o ne jos direktoriui R.

K. Nustatęs, kad atsakovai atgamino 13 fotografijų (kiekvienos fotografijos atgaminimas laikytinas atskiru pažeidimu), padarė 13 autorių turtinių teisių pažeidimų atvejų, pažeidimai padaryti per palyginti ilgÄ laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. (skaičiuojant nuo www.euroditalogcabins.com tinklapio redagavimo momento) iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. (ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos), atsakovai, gavę 3 pretenzijas, nepaÅ¡alino pažeidimų ir toliau vykdė aktyviÄ â€žEurodita 2014“ katalogo ir tinklapio www.euroditalogcabins.com reklaminę kampanijÄ , ieÅ¡kovės nuotraukos publikuotos komerciniais tikslais, fotografijos atgamintos komerciniame kataloge, sukuriant klaidingÄ Ä¯vaizdį, jog tai atsakovės UAB „Eko trade“ gaminių fotonuotraukos, sprendė, kad atsakovė neteisėtus veiksmus atliko tyčia, siekdama materialinės naudos, o jos kaltė yra preziumuojama.

IeÅ¡kovei nepateikus įrodymų apie jai padarytÄ konkrečiÄ turtinę žalÄ , atsižvelgęs į atsakovės finansinę padėtį, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, manė, jog ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Eko trade“ priteistina 3 800 Eur (100 bazinių socialinių iÅ¡mokų) kompensacija yra pakankama materialinė satisfakcija. Padarė iÅ¡vadÄ , kad bylos apimtis, nagrinėjamo klausimo sudėtingumas, ieÅ¡kovės byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičius, teismo posėdžių kiekis ir trukmė nepatvirtina ieÅ¡kovės reikalaujamų priteisti iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti dydžio, nors byloje nagrinėjamas ginčas ir yra sudėtingas, laikė, jog ieÅ¡kovės patirtos atstovavimo iÅ¡laidos byloje yra pagrįstos 3 000 Eur sumai, atsakovės – 1 990 Eur sumai.

Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kinys tenkinamas 31 procentu, atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė Å¡alių turėtas ir pateisintas bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde atsakovai R. K. ir UAB „Eko trade“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kinį.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Nepagrįsta iÅ¡vada, jog ginčijamoms fotografijoms turi bÅ«ti taikoma autorių teisių apsauga.

Fotografija laikytina autorių teisių objektu tik nustačius, kad ji susijusi su kūrybine autoriaus veikla, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino ir todėl nesilaikė įstatymuose nustatytų reikalavimų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, teigiančios, jog aplinkybę, kad objektas laikytinas kūriniu, privalu nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2013).

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, todėl fotografijos naudojimo paskirtis nesuponuoja teisinės išvados apie jai taikytinos teisinės apsaugos apimtis. Dėl to nepagrįstai vien dėl masiškumo ginčo fotografijos prilygintinos kūriniams. Ieškovė, nenurodydama autoriaus ir fotografijų turtinių teisių įsigijimo pagrindo, nepaneigė tikimybės, kad gali atsirasti tikrasis nuotraukų autorius, reiškiantis teisėtas savo pretenzijas.

Nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiÅ¡kinimas, jog originalumas negali bÅ«ti tapatinamas su naujumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2013), nes vien aplinkybė, kad ieÅ¡kovė anksčiau už atsakovÄ panaudojo ginčo fotografijas, neįrodo, kad Å¡ios fotografijos atitinka autorių teisių objektui keliamus reikalavimus. Vadovaujantis 1993 m. spalio 29 d. EB Tarybos direktyvos 93/98/EEB (kodifikuota Direktyvos 2006/116/EB redakcija) 6 straipsniu, Europos Teisingumo Teismo praktika bylose Nr. C-145/103 ir Nr. C-5/08, nepatikrinus aplinkybių, kurios pagrįstų, jog ginčijamos fotografijos laikytinos autorių teisių objektu, fotografija savaime netampa teisiÅ¡kai saugotinu objektu.

Nevertinta, kad teismo proceso metu apeliantai pateikė įrodymus, jog iÅ¡ esmės visi sodo namelių gamintojai ar padavėjai klientams siÅ«lo analogiÅ¡ko dizaino ir originaliomis savybėmis nepasižyminčius gaminius, ginčijamose fotografijose pagrindiniai fotografijos objektai sudaro pagrindinę nuotraukos dalį, visos fotografijos skiriasi tik fono detalėmis. Europos teisminėje praktikoje Å¡ie dalykai pripažįstami esminę reikÅ¡mę bylos baigčiai turinčiomis aplinkybėmis.2. Neteisingai sulygintos dvi teisinės sÄ vokos:

„turtinių teisių turėtojas“ ir „leidėjas“. Turtinių teisių turėtojas yra asmuo, kuriam turtinės teisės perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 38 str. 1 d.), o leidėjas yra asmuo, kuris turi teisę atstovauti autorių ir ginti jo teises, tačiau taip elgdamasis leidėjas netampa turtinių teisių turėtoju. Ieškovei patvirtinus, jog ji negali nurodyti, kokiu juridiniu pagrindu ieškovei atiteko ginčo fotografijų leidybos teisės, negalima nustatyti, kokia yra ieškovei priklausančių fotografijų leidėjo teisių apimtis, kokiu būdu ieškovė tapo tinkamai įgaliotu turtinių teisių į fotonuotraukas turėtoju.3.

Nepagrįsti teismo sprendimo motyvai dėl duomenų bazėms taikomos apsaugos. Nenustačius, jog ginčijamos fotografijos galėtų bÅ«ti laikomos kÅ«riniu ir dėl to saugotinos, remiamasi direktyvos 96/9/EB nuostatomis, kurios taikomos duomenų bazėms. Kaip ir atskirų fotografijų atveju, nenustatyta, ar ieÅ¡kovės katalogai atitinka privalomÄ jį intelektinės veiklos požymį. Selektyviai interpretuojama mokslinėje literatÅ«roje esanti informacija (Vytauto Mizaro monografija „Autorių teisė, I dalis“).

Pripažinus, jog ginčo fotografijas ieÅ¡kovė naudoja komerciniais tikslais reklamuodama savo parduodamus sodo namelius, akivaizdu, kad Å¡ios fotografijos turi vertę tik pateiktos kartu su produkcijos apraÅ¡u, gaminio techninėmis specifikacijomis, todėl vien dėl to nepagrįsti teismo sprendimo motyvai dėl duomenų bazėms taikomos apsaugos. Be to, ieÅ¡kovė byloje įrodinėjo fotografijų laikymo kÅ«riniu aplinkybę, bet ne ieÅ¡kovės katalogų, kaip saugotinos duomenų bazės, faktÄ , todėl nepagrįstai iÅ¡eita iÅ¡ nagrinėjamų faktinių ribų ir savo iniciatyva ieÅ¡kovės katalogai prilyginti autorių teisių objektams.4.

Nepagrįstai nurodyta, kad atsakovai turėjo nuginčyti aplinkybę, jog fotografijų savininkas yra ne ieÅ¡kovė, o kitas asmuo, tačiau to nepadarė. Atsakovai teisminio proceso metu argumentuotai nurodė, jog fotografijos yra plačiai paplitusios ir naudojamos, todėl praktiÅ¡kai nėra įmanoma identifikuoti fotografijÄ padariusio asmens asmenybės. Pati ieÅ¡kovė, pristatydama save kaip fotografijų savininkę, pripažino, kad negali nurodyti Å¡ių fotografijų autoriaus. Dėl to atsakovams buvo primetama pareiga ginčyti ne konkrečius įrodymus, kurių faktinį buvimÄ ar įrodomÄ jÄ vertę galima patikrinti, bet ieÅ¡kovės savęs prisistatymÄ turtinių teisių turėtoja.5.

Nevertinta, kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma ginčo fotografijų turtinių teisių turėtoja, nes jos deklaratyvios leidėjo teisės neapima turtinių teisių į fotografijas. Leidėjas iÅ¡ esmės atstovauja nepasiskelbusį/savo asmenybės nevieÅ¡inantį autorių ir kaip atstovas veikia jo naudai ir interesais, tačiau nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė, save identifikuodama kaip leidėjÄ , priskiria sau turtinių teisių turėtojos teises ir veikia savo naudai ir interesais. NesiaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė įgijo autorines teises.

Neatlikta pateiktų licencijos sutarties ir papildomų dokumentų apie registruotus domenus turinio, iš kurio matyti, kad nė vienoje iš nurodytų sutarčių nekalbama apie ginčo dalyku esančias fotografijas, analizė. Nevertinta, kad pateiktos licencijų sutartys yra sudarytos 2012 metais, o beveik visos fotografijos kataloguose buvo publikuotos iki 2012 metų. Atsakovas negalėjo pateikti teismo nurodytų įrodymų, suteikiančių teisę publikuoti fotonuotraukas, nes nebuvo nustatyta, kas yra tikrasis fotografijų savininkas ir kaip šios teisės buvo įgytos.

Šiuo atveju šalių lygiateisiškumas reikalautų iš abiejų šalių įrodyti savo deklaruojamas teises.

6. Vertinant atsakovų elgesį, neatsižvelgta į aplinkybes, kurias lėmė ieÅ¡kovės, save laikančios autorinių teisių turėtoja, elgesys. Nė viena ginčo fotografija nebuvo apsaugota ieÅ¡kovės vandens ženklu ar kitokia kÅ«riniui taikoma autoriaus teisių atpažįstama apsauga, todėl nustatant priteistinos kompensacijos dydį turėjo bÅ«ti atsižvelgta ne tik į atsakovo elgesį, bet ir pačios ieÅ¡kovės protingas pastangas apsaugoti jai priklausantį kÅ«rinį. Å alys konkuruoja Didžiosios Britanijos rinkoje, todėl turėtų bÅ«ti įvertinta, kokiÄ Ä¯takÄ tokio dydžio rinkai galėjo turėti 13 ginčijamų fotografijų.

Vien faktas, kad atsakovė UAB „Eko trade“ turėjo pelno, neįrodo, kad pelnas buvo gautas bÅ«tent panaudojus ginčo fotografijas. Pats teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie jai padarytos žalos dydį. IeÅ¡kovei nepatyrus žalos, negalima vertinti atsakovės pajamų kaip žalÄ ar kompensacijÄ apibÅ«dinančio dydžio.

7. Nepagrįstai juridiniam asmeniui, negalinčiam įrodyti faktinio materialinių praradimų pagrįstumo, priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tai pagrindžiant vien teisės principais, o ne aiškiomis materialinėmis normomis. Satisfakcija ir su tuo susijusios išmokos teismų praktikoje vieningai siejamos su patirta neturtine žala. Nagrinėjamoje byloje satisfakcijos terminas taikytas priteisiamai materialinei kompensacijai. Visgi kompensacijos socialinė ir teisinė prasmė yra apsaugoti nuo tam tikrų praradimų, o jiems įvykus atstatyti šalių padėtį į pradinę būklę – kompensuoti patirtus praradimus.

Taigi kompensacijos tikslas nėra satisfakcijos, papildomos naudos/pasitenkinimo gavimas, atlyginimas už padarytÄ skriaudÄ . Be to, Å¡iuo atveju ginčas vyksta tarp juridinių asmenų, kuriems neturtinė satisfakcija ar žala nepriteistina.8. Teismo sprendimas priimtas neįvertinus byloje pateiktų faktinių įrodymų pagrįstumo, pagrindiniu įrodymu laikyti ieÅ¡kovės pateikti katalogai, viso proceso metu teismas turėjo galbÅ«t iÅ¡ anksto susiformavusiÄ nuomonę dėl bylos eigos ir baigties. 2015 m. vasario 18 d. teismas atnaujino bylos nagrinėjimÄ , nutartyje nurodydamas, jog poreikis atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡kilo todėl, kad ieÅ¡kovė pateikė Informacinės visuomenės paslaugų įstatymÄ su tam tikromis žymomis.

IeÅ¡kovė, piktnaudžiaudama jai suteikta teise po Å¡alių baigiamųjų kalbų pateikti bylinėjimosi iÅ¡laidų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ , kartu pateikė nurodyto įstatymo tekstÄ , o teismas, neatsižvelgdamas į kitos Å¡alies interesus, civiliniame kodekse įtvirtintÄ rungimosi (CPK 12 str.), Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 str.), teismų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo (CPK 21 str.) principus, priėmė sprendimÄ , kuriuo įteisino šį ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ . Taip pat viso bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovei kartu su advokatu Roku Rudzinsku atstovavo teisininkas A.

A. Pastarasis asmuo yra Gencs Valters Law Firm teisininkas, taigi jo atstovavimas ieškovės interesams neatitinka CPK 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, nes ieškovė yra juridinis asmuo ir nė vienas iš advokatų (V. Gencs, R. Rudzinskas) nėra ieškovės, kaip juridinio asmens, darbuotojai, ieškovei atstovaujantys advokatai nėra juridinio asmens valdymo organai ir todėl negali veikti CPK 55 straipsnio pagrindu. Taigi teisininkas A. A. neturėjo teisės atstovauti ieškovei, tačiau teismas nenagrinėjo šios aplinkybės ir leido netinkamam atstovui atstovauti byloje.9.

Neteisingai apskaičiuotos atsakovų atstovavimo iÅ¡laidos. Atsakovai pateikė detaliÄ suteiktų atstovavimo paslaugų ataskaitÄ , kurioje nurodoma, kokie darbai buvo atlikti, tačiau į jÄ nebuvo atsižvelgta. Konstatavus, kad ieÅ¡kovei byla buvo sudėtinga, turi bÅ«ti laikoma, kad ji sudėtinga abiem pusėms vienodai. Dėl to bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡laikant vienodas proporcijas, nes tik tokiu bÅ«du bus užtikrintas lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti atsakovų apeliacinį skundÄ , pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir ieÅ¡kovei priteistÄ kompensacijÄ padidinti iki 12 200 Eur.

Nurodo, kad apeliantai teismo sprendimo motyvų stokÄ interpretuoja kaip materialinės teisės normų taikymo pažeidimÄ . Teismas neprivalo iÅ¡samiai motyvuoti vieno ar kito savo apsisprendimo, pateikdamas detaliÄ analizę. Sutrumpintų motyvų buvimas nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovė pateikė teismui 2005, 2006, 2007, 2011, 2012 metų ieÅ¡kovės Tuindeco prekių ženklu pažymėtus katalogus spausdintame formate, 2005–2013 metų katalogus skaitmeniniame formate, kuriuose yra publikuotos ginčo nuotraukos, taip pat pateikė dvi licencines sutartis su medinių namelių platintojais dėl ieÅ¡kovės valdomų nuotraukų naudojimo jų komercinėje veikloje.

IeÅ¡kovė neatskleidė nuotraukų autoriaus tapatybės, vykdydama jo praÅ¡ymÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei autorius yra nežinomas. Ä®vertinus aplinkybes, kad ginčo nuotraukos atvaizduoja ieÅ¡kovės projektuojamus ir parduodamus medinius namelius, nuotraukos yra naudojamos ieÅ¡kovės komercinėje veikloje nuo 2005 metų, jos yra suteikiamos naudoti tretiesiems asmenims licencijos sutarčių pagrindu, licencinėse sutartyse yra numatyti atgaminimo ribojimai, pagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kovė yra laikytina leidėja, turinčia teisę atstovauti autorių ir ginti jo interesus iki autorius atskleis savo tapatybę ir įstos į bylÄ Å¡alimi.

Ieškovės katalogai yra gaminių duomenų bazės, o juose pateikta rašytinė ir vizualinė informacija, jos parinkimas ir išdėstymas yra esminiai duomenų bazės elementai. Fotografijos sudaro esminę ieškovės produkcijos katalogo dalį, todėl ieškovė, kaip tokių katalogų leidėja, turi teisę uždrausti kitiems asmenims komerciniais tikslais naudoti ir atgaminti šias duomenų bazės dalis. Teisinio pagrindo pritaikymas pažeistoms teisėms apginti yra teismo prerogatyva. Apeliantai nepaneigė ieškovės turtinių teisių turėjimo.

Jų argumentai, kad teismas privalėjo reikalauti autorinių sutarčių ar teisių perleidimo sutarčių, kad bÅ«tų įrodytas autoriaus ir turtinių teisių įgijimo faktas, prieÅ¡tarauja ES Direktyvos Nr. 2004/48/EB 5 straipsnio b punktui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai autorystės nuginčijimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2000). Apeliantai bandė paneigti ieÅ¡kovės teisių turėjimÄ , pateikdami iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ interneto tinklapių, kuriuose yra atvaizduojamos ginčo fotografijos, tačiau ieÅ¡kovė kartu su dubliku pateikė nuotraukų licencines sutartis su Å¡ių svetainių valdytojais – ieÅ¡kovo produkcijos distributoriais.

Apeliantų aiÅ¡kinimas, kad teisėtas kÅ«rinio ar duomenų bazės valdytojas privalo savo teises pagrįsti raÅ¡ytinėmis sutartimis, yra nesuderinamas su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatomis ir tikslais, kadangi jo praktinis taikymas suteiktų perdėtÄ procesinį pranaÅ¡umÄ pažeidėjui, o teisėtas kÅ«rinio naudotojas, įrodęs faktinį neginčijamÄ , ilgalaikį autorių turtinių teisių turėjimÄ ir disponavimÄ , prarastų galimybę apginti savo teises formaliais sandorio formos nesilaikymo pagrindais.

Apeliantai, neigdami ginčo nuotraukų originalumÄ , apsiriboja deklaratyviais argumentais, kad nuotraukos yra Å¡abloniÅ¡kos, neoriginalios, tačiau Å¡ie teiginiai nėra pagrįsti individualia nuotraukų analize, paneigiančia ar sukeliančia pagrįstų abejonių teismo iÅ¡vadų teisėtumu. Apeliantai cituoja bylas, kuriose buvo atsisakyta taikyti apsaugÄ fotoreprodukciniu bÅ«du sukurtiems atvaizdams ir portretinėms fotografijoms, siekdami sumenkinti ieÅ¡kovės nuotraukų vertę, nenurodydami, kokie ieÅ¡kovės fotografijose esantys ar nesantys elementai suponuoja jų neoriginalumÄ ir tariamÄ teismo padarytÄ originalumo vertinimo pažeidimÄ (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 10 d., 19 str.).

Darant ginčo fotonuotraukas buvo parinktos ir panaudotos individualios kÅ«rybos priemonės, kurios atitinka teismų praktikoje suformuotus nuotraukų originalumo reikalavimus. Nufotografuotų objektų originalumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo ir apeliacijos dalykas. Apeliantai cituoja Ispanijos Karalystės Barselonos provincijos teismo sprendimÄ , tačiau nepateikia autentiÅ¡ko įsiteisėjusio sprendimo kopijos su vertimu į lietuvių kalbÄ (CPK 111 str. 4 d.), todėl nėra pagrindo vadovautis Å¡ia byla.

Aplinkybė, kad apeliantai ginčo nuotraukas pasirinko reklamuoti gaminamai produkcijai, suponuoja tai, kad ginčo fotografijos pasižymi iÅ¡skirtinėmis, patraukliomis savybėmis, kurios sukuria teigiamÄ Ä¯spÅ«dį ir turi įtakÄ pirkėjo pasirinkimui. Atsakovė UAB „Eko trade“ be ieÅ¡kovės sutikimo ar kito teisinio pagrindo savavaliÅ¡kai publikavo 13 nuotraukų, naudojo jas plačiu mastu savo tinklapiuose, 2013 ir 2014 metų komerciniuose kataloguose, taip pat „youtube“ ir „facebook“ paskyrose, pažeidimas geranoriÅ¡kai nebuvo paÅ¡alintas, truko ne trumpiau nei 8 mėnesius, pažeidimas buvo tiesiogiai susijęs su atsakovės vykdoma neteisėta komercine veikla, iÅ¡ kurios pažeidimo laikotarpiu ji gavo 32 964 Eur grynÄ jį pelnÄ , atsakovė ieÅ¡kovės nuotraukas ženklino savo įmonės naudojamu prekės ženklu „Eurodita“, pažeidimas padarytas tyčia, todėl keistina teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos dydžio nustatymo, didinant ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos dydį iki 12 200 Eur.

Apeliantų argumentas, kad ieškovės atstovas A. A. kartu su advokatu R. Rudzinsku negalėjo vesti bylos, yra paremtas netinkamu CPK 56 straipsnio aiškinimu ir klaidingais apeliantų įsitikinimais. Be to, atstovavimo klausimas buvo nagrinėjamas byloje, teismas kaip neteisėtas atmetė atsakovų prielaidas dėl netinkamo atstovavimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).            Dėl bylos procesoApeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ sprendimÄ priėmė ne tik neįvertinęs byloje pateiktų faktinių įrodymų (rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktais katalogais), bet galimai iÅ¡ anksto turėjo susiformavusiÄ nuomonę dėl bylos eigos ir baigties, t. y. kelia abejones dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo.Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog bÅ«tų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkrečioje byloje turi bÅ«ti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principas, kurio vienas iÅ¡ Å¡io turinio elementų yra vykdančių teisingumÄ teisėjų nepriklausomumas ir neÅ¡aliÅ¡kumas (CPK 21 str.).

Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Asmens teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismas gali teisingai taikyti materialinės teisės normas ir užtikrinti sÄ Å¾iningÄ procesÄ , jeigu jam nedarys įtakos nei Å¡alys, nei kiti asmenys ar valstybės institucijos. Asmens konstitucinė teisė į jo bylos iÅ¡nagrinėjimÄ neÅ¡aliÅ¡ko teismo reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2006).Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007).Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nešališkumas užtikrinamas procesinėmis priemonėmis – nušalinimo (nusišalinimo) institutu (CPK 64–66 str.).

CPK 65 straipsnyje reglamentuoti teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjusiai teisėjai nuÅ¡alinimas nebuvo pareikÅ¡tas, kas leidžia pripažinti, kad atsakovai neįžvelgė teisėjos Å¡aliÅ¡kumo. Apeliantai, kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų teisėjos Å¡aliÅ¡kumui pagrįsti, nurodo 2015 m. vasario 18 d. nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, motyvuodami tuo, kad bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir tam, kad atsakovai pateiktų jų finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.

Po bylos atnaujinimo atsakovai nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimo teisėjai. Apeliantai apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurių pobÅ«dis leistų spręsti apie abejonių dėl teisėjos Å¡aliÅ¡kumo pagrįstumÄ . Kai teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, vienos iÅ¡ bylos Å¡alių argumentus pripažįsta pagrįstais, tai nėra pagrindas teismÄ laikyti Å¡aliÅ¡ku. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas analizavo, tyrė ir vertino bylos Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, padarė iÅ¡vadas, kuriomis vienos Å¡alies argumentus atmetė, kitos pripažino pagrįstais, ir ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkino. Kitu teismo Å¡aliÅ¡kumo argumentu nurodo tai, kad teismas atstovauti ieÅ¡kovui leido kartu su advokatu R. Rudzinsku teisininkui A. A., kuris atstovavo pagal advokato Valter Gencs perįgaliojimÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atstovavimo klausimas buvo nagrinėjamas byloje, kur pirmosios instancijos teismas atsakovų teiginius dėl netinkamo atstovavimo atmetė, kaip nepagrįstus.

Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Å iais atvejais laikoma, kad bylÄ veda pats juridinis asmuo. CPK 56 straipsnis numato, kas gali bÅ«ti atstovais pagal pavedimÄ . CPK 56 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimÄ teisme kartu su minėto straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose (advokatai, advokatų padėjėjai, turintys praktikai vadovaujančio advokato raÅ¡ytinį leidimÄ atstovauti konkrečioje byloje, taip pat su Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis (darbuotojais, turinčiais aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ ) ir kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis, gali bÅ«ti ir kiti asmenys.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui atstovavo pagal sudarytÄ atstovavimo sutartį – advokatas V. Gencs, kuris turėjo teisę perįgalioti trečiuosius asmenis veikti pagal minėtÄ atstovavimo sutartį. 2014 m. birželio 30 d. perįgaliojimu perįgaliojo A. A. atstovauti ieÅ¡kovui byloje. 2014 m. gruodžio 9 d. įgaliojimu advokatas V. Gencs pasinaudojo jam suteikta teise ir perįgaliojo advokatÄ R. RudzinskÄ ir teisininkÄ A. A. atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus, tame tarpe ir atstovauti bendrovei teisme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovė buvo atstovaujama tinkamai (CPK 56 str. 3 d.). Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeista bylos Å¡alių konstitucinė teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir nepriklausomÄ teismÄ , todėl konstatuoja bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teismo sudėties neteisėtumo ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nebuvimÄ . Byloje kilęs ginčas dėl autorystės, fotografijų kaip autorių teisių objekto apsaugos, teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, kompensacijos, kylančios iÅ¡ autorių teisių pažeidimo, priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės UAB „Eko trade“ 3 800 Eur kompensacijÄ už neteisėtai atgamintas ir vieÅ¡ai komerciniais tikslais publikuotas fotografijas, kurių autoriaus turtinės teisės priklauso ieÅ¡kovei; uždraudė atsakovei UAB „Eko trade“ atgaminti, naudoti ir bet kokia forma ir bÅ«du daryti vieÅ¡ai prieinamas fotografijas, turtinės teisės į kurias priklauso ieÅ¡kovei, paÅ¡alinti atgamintas ir padarytas vieÅ¡ai prieinamomis fotografijas iÅ¡ interneto adresų: www.euroditalogcabins.com; www.sodonamas.lt; www.facebook.com/sodonamas; www.youtube.com/user/euroditalogcabins;www.facebook.com/pages/Eurodita/169520612157?ref=br_tf; www.pinterest.com/tsobogobv/; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės UAB „Eko trade“ 1 299 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisė atsakovei UAB „Eko trade“ iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 373 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Su sprendimu nesutinka atsakovė ir trečiasis asmuo. Dėl fotografijos kaip autorių teisių objekto apsaugosApeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovo fotonuotraukos gali būti laikomos kūriniais, kuriems taikoma apsauga (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 19 d.), nepatikrino fotografijų originalumo, nevertino, ar fotografijos, susijusios su autoriaus kūrybine veikla ir nepagrįstai konstatavo, kad ginčo fotografijos yra laikomos kūriniais. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo objektų, t. y. fotografijų, vertinimo autorių teisės aspektu, visų pirma pažymi, kad nacionalinėje teisėje autorių teisių objektai apibūdinami kaip originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, nurodė, kad autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kÅ«rybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatÅ«ra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra iÅ¡reikÅ¡ti objektyvia forma. Kitas autorių teisių objektus apibÅ«dinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sÄ lyga kÅ«rinio teisinei apsaugai atsirasti. Originalumo sampratos teisės aktai iÅ¡ esmės nepateikia, todėl esant ginčui originalumo nustatymas yra fakto klausimas, kurį iÅ¡sprendžia teismas.

Negalima sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ginčo fotografijų, kaip autorių teisių apsaugos objekto, originalumo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K3-509/2013), pažymėjo, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės. Taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu meniškai jie yra nevertingi.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tokios kategorijos objektų, kaip kompiuterių programų, duomenų bazių, fotografijų, taikomosios dailės kÅ«rinių apsauga pagal autorių teisę siejama su vadinamuoju objektyviuoju, bet ne subjektyviuoju originalumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Objektyvaus originalumo reikalavimas, palyginti su klasikiniu, yra žemesnio lygio: kÅ«rinio teisinei apsaugai nebÅ«tinas ypatingas jo kÅ«rybingumas, savitumas ar individualumas kaip tokios apsaugos sÄ lyga.

Pritartina apeliantams, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai nėra pasisakęs dėl fotografijų originalumo, tačiau, kaip galima spręsti iÅ¡ priimto sprendimo, vertino, jog ginčo fotografijos, kuriose atvaizduoti ieÅ¡kovo gaminami sodo nameliai, nuotraukos naudojamos komerciniais tikslais – produkcijos reklamai. Sutiktina su ieÅ¡kovo atstovu, kad apeliantai nenurodo, kokie nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovo fotografijose esantys ar nesantys elementai suponuoja jų neoriginalumÄ ir tariamÄ teismo padarytÄ originalumo vertinimo pažeidimÄ (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 10 d., 19 str.).

Apeliantų teigimu, nuotraukos yra Å¡abloniÅ¡kos, neoriginalios, tačiau Å¡ie teiginiai taip pat nėra pagrįsti individualia nuotraukų analize, paneigiančia ar sukeliančia pagrįstų abejonių teismo iÅ¡vadų teisėtumu. Apeliantų teiginiai, kad nuotraukos nepasižymi originalumu, todėl jų atžvilgiu neturėtų bÅ«ti taikomos autorių teisių apsaugÄ reglamentuojančios teisės normos, kaip minėta, niekuo nepagrįsti ir tai yra tik apeliantų asmeninė nuomonė. Apeliantai nurodo, kad nuotraukose atvaizduoti nameliai (13 skirtingų modelių) yra analogiÅ¡ko dizaino ir nepasižymintys originaliomis savybėmis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbus ne pačių namelių, bet fotografijų originalumas.

Kartu pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog buvo fotografuoti nameliai, savaime neeliminuoja tų fotografijų kaip autoriaus teisių objekto apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Nagrinėjamu atveju ginčo fotografijose atvaizduoti ieškovo sukurti, gaminami ir parduodami individualaus dizaino, skirtingų modelių, skirtingų spalvų sodo nameliai, kurie nufotografuoti skirtingose aplinkose, pasitelkiant įvairias skirtingas papildomas originalias detales, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teismų praktikoje suformuotus nuotraukų originalumo reikalavimus.

Teisėjų kolegija pritaria ieÅ¡kovės atstovui, kad tai, jog apeliantai ginčo nuotraukas pasirinko reklamuoti gaminamai produkcijai, leidžia pagrįstai manyti, kad ginčo fotografijos pasižymi iÅ¡skirtinomis, patraukliomis savybėmis, kurios sukuria teigiamÄ Ä¯spÅ«dį ir turi įtakÄ pirkėjo pasirinkimui, nes prieÅ¡ingu atveju, jei fotografijos yra „šabloniÅ¡kos“, apeliantai reklamai bÅ«tų naudoję savo pačių sukurtas, bet ne ieÅ¡kovo fotografijas. Pažymėtina, kad objekto originalumui, arba kÅ«rinio individualiam pobÅ«džiui nustatyti, reikÅ¡mingas yra kÅ«rinio sukÅ«rimo momentas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovo ginčo fotografijos talpinamos kataloguose, internetiniuose puslapiuose jau nuo 2005 metų, tuo tarpu atsakovė pati pripažinusi, kad panaudojo ginčo fotografijas ir jos panaudotos vėlesniu laikotarpiu.            IÅ¡ visų aptartų aplinkybių, nepaisant ginčo fotografijų meninės vertės, jos laikytinos autorių teisių objektais.            Apeliantų cituojamame Europos teismingumo teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendime byloje C-145/10 kalbama apie portretinę nuotraukÄ , cituojamame Ispanijos Karalystės Barselonos provincijos teismo sprendime pasisakoma dėl religinių paveikslų fotografijų, t. y. tapyto paveikslo fotoreprodukcijos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės ir cituojamų bylų aplinkybės yra skirtingos.

           Dėl teisės reikšti ieškinį ir autoriaus turtinių teisiųApeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas ieškovo teisę reikšti ieškinį, nurodė, kad ieškovas laikytinas leidėju, jo rekvizitai nurodyti kataloge, todėl jis, kaip leidėjas, yra tinkamas subjektas, galintis reikšti ieškinį dėl autorinių turtinių teisių. Ieškovas negali būti laikomas ginčo fotografijų turtinių teisių turėtoju, nes jo deklaratyvios leidėjo teisės neapima turtinių teisių į fotografijas.

Apeliantų nuomone, ieÅ¡kovas neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme, kadangi tokį ieÅ¡kinį gali reikÅ¡ti tik teisių turėtojas, pateikęs raÅ¡ytinę teisių perdavimo sutartį, tuo tarpu ieÅ¡kovas tokios sutarties nepateikė. Nepagrįsti teismo sprendimo motyvai dėl duomenų bazėms taikomos apsaugos. Nenustačius, jog ginčijamos fotografijos galėtų bÅ«ti laikomos kÅ«riniu ir dėl to saugotinos, remiamasi direktyvos 96/9/EB nuostatomis, kurios taikomos duomenų bazėms. Kaip ir atskirų fotografijų atveju, nenustatyta, ar ieÅ¡kovės katalogai atitinka privalomÄ jį intelektinės veiklos požymį.  Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 6 straipsnį autorius yra kÅ«rinį sukÅ«ręs asmuo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas nėra fotonuotraukų autoriumi. Teisę ginti pažeistas autoriaus teises turi autoriaus teisių subjektai (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 str. 1 d.). Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad autoriaus teisių subjektas yra autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo šio Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines turtines autoriaus teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriems perėjo išimtinės turtinės autoriaus teisės (autoriaus teisių perėmėjas).

Taigi pagal šias įstatymo nuostatas reikalavimus dėl turtinių teisių pažeidimo gali pareikšti ne tik autorius, bet ir kiti šių teisių turėtojai. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta autorystės prezumpcija, tačiau įstatyme nenustatyta nei autorių teisių turėjimo, nei autorių teisių perėmimo prezumpcijų, todėl ieškovo pareiga įrodyti, kad jis yra autorių turtinių teisių turėtojas (CPK 182 str. 1 d. 4 p.). Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka.

Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad autoriaus turtinės teisės gali būti perduodamos ne tik autorinių sutarčių pagrindu, bet pereiti ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovai, ginčydami, kad ne ieškovas yra šių ginčo fotografijų išimtinių turtinių teisių turėtojas, turėjo pateikti šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006), todėl atmestini apeliantų argumentai, kad buvo pažeistas įrodinėjimo proporcingumo principas, t. y. apeliantams „buvo primesta pareiga paneigti subjektyvius ieškovo argumentus dėl savęs pristatymo turtinių teisių turėtoju.

Pažymėtina, kad nors įstatymas nustato raÅ¡ytinę autorinių sutarčių formÄ (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 str.), tačiau tokios sutarties nesudarymas ex officio nereiÅ¡kia sandorio negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2001). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas autorių teisių subjektÄ , rėmėsi byloje surinktais duomenimis, patvirtinančiais ieÅ¡kovo turtines teises į ginčo fotografijas.

Ieškovas teismui pateikė 2005, 2006, 2007, 2011, 2012 ieškovo Tuindeco prekių ženklu pažymėtus katalogus spausdintame formate ir 2005–2013 katalogus skaitmeniniame formate, kuriuose yra publikuotos ginčo fotografijos. Ieškovas pateikė ir 2 licencines sutartis su medinių namelių platintojais (distribiutoriais) dėl ieškovo valdomų nuotraukų naudojimo distribiutorių komercinėje veikloje. Nors minėtos sutartys sudarytos 2012 metais, o dalis ginčo fotografijų atspausdintos kataloguose iki 2012 metų (kai kurios fotografijos spausdintos visuose pateiktuose kataloguose), todėl tai nereiškia, kad galima jomis naudotis be leidimo ir kad tai draudimas atgaline data, kaip teigia apeliantai.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinio reikalavimas reiÅ¡kiamas dėl fotografijų, kurias atsakovai naudojo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ginčo nuotraukos atvaizduoja ieÅ¡kovo projektuojamus ir parduodamus medinius namelius, kad nuotraukos yra naudojamos ieÅ¡kovo komercinėje veikloje nuo 2005 metų, kad jos yra suteikiamos naudoti tretiesiems asmenims licencijos sutarčių, kuriose numatyti atgaminimo ribojimai, pagrindu, pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra laikytinas leidėju, kuris pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 6 straipsnio 3 dalį turi teisę atstovauti autorių ir ginti autorių teises ir užtikrinti jų įgyvendinimÄ tol, kol to kÅ«rinio autorius atskleis savo vardÄ ir pareikÅ¡ apie savo kÅ«rinio autorystę.

           Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, t. y. tai, kad fotografijos sudaro esminę ieškovo produkcijos katalogo dalį, pagrįstai ieškovo katalogus laikė specialiu rinkiniu (duomenų baze), nes juose pateikta rašytinė ir vizualinė informacija, jos parinkimas ir išdėstymas yra esminiai duomenų bazės elementai. Todėl ieškovas, kaip tokių katalogų leidėjas, turi teisę uždrausti kitiems asmenims komerciniais tikslais naudoti ir atgaminti šias duomenų bazės dalis.

Pažymėtina, kad teisinio pagrindo pritaikymas pažeistoms teisėms apginti yra teismo prerogatyva, todėl apeliantų argumentai, kad teismas, nustatydamas taikytinÄ teisės normÄ , virÅ¡ijo CPK suteiktus įgaliojimus yra atmestini kaip nepagrįsti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė ginčo fotografijas (kurias panaudojo atsakovas), bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovo katalogų. Apeliantų argumentas, kad jie negalėjo pagrįsti savo turtinių teisių įgijimo ir užginčyti ieÅ¡kovo sui generis teisių, kadangi nebuvo žinomas fotografijų autorius yra nelogiÅ¡kas, kadangi vien sužinoję nuotraukų autoriaus tapatybę apeliantai savaime tokių teisių neįgytų ir tai nepadarytų ankstesnio nuotraukų naudojimo teisėtu.

Dėl priteisto kompensacijos dydžio Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantų elgesį, neatsižvelgė į aplinkybes, kurias lėmė ieÅ¡kovo elgesys, t. y. į nepakankamas pastangas apsaugoti kÅ«rinį, nevertino, kad Å¡alys yra konkurentės, teismas priteisė žalos atlyginimÄ tai grįsdamas tik teisės principais, priteista suma neatitinka faktinės situacijos, todėl sprendimas turi bÅ«ti keičiamas. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnis numato, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, iÅ¡imtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimÄ paskelbti spaudoje ar kitokiu bÅ«du);

5) iÅ¡ieÅ¡koti atlyginimÄ už neteisėtÄ naudojimÄ si kÅ«riniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;

6) atlyginti turtinę žalÄ , įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas iÅ¡laidas, o Å¡io Ä®statymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ ;

7) sumokėti kompensacijÄ ;

8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:

1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba 2) atlyginimo, kuris turėjo bÅ«ti sumokėtas, jeigu pažeidėjas bÅ«tų teisėtai naudojęsis kÅ«riniais ar kitais Å¡io Ä®statymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimÄ ), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio Å¡io atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pasirinko minėto straipsnio 1 ir 7 dalyje nustatytus gynimo bÅ«dus – įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus ir sumokėti kompensacijÄ . Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieÅ¡kovo patirta žala.           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kaip turėtų bÅ«ti taikomi minėtoje Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normoje įtvirtinti kriterijai, reikÅ¡mingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, inter alia, pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobÅ«džio praradimus ir taip užtikrinant teisingÄ autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimÄ , kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos.

Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos.

Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos bÅ«tina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Kartu pažymėtina, kad, vertindamas galimÄ priteistinos kompensacijos dydį, teismas taip pat turi atsižvelgti į anksčiau nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, susijusius su visuomenės teise į informacijÄ , saviraiÅ¡kos laisve ir jos ribojimo sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-313/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015).          Teisėjų kolegijos supratimu, pirmosios instancijos teismas, nors to akivaizdžiai neįvardijo, tačiau priteisdamas daugiau nei 3 kartus mažesnę nei buvo praÅ¡oma ieÅ¡kiniu kompensacijÄ , įvertino visas byloje esančias aplinkybes, tame tarpe ir ieÅ¡kovo elgesį, vadovavosi ir CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien teisės principais bei ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡sakyti argumentai dėl per mažos priteistos kompensacijos praÅ¡ant jÄ padidinti iki 12 000 Eur. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieÅ¡kovas sprendimo neskundė, todėl jo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti argumentai nesvarstytini, akcentuojant ir tai, kad apeliacinis teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu skundžiamas sprendimas, jeigu sprendimÄ skundžia tik viena iÅ¡ Å¡alių (CPK 313 str.). Dėl įrodymų vertinimo           Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus. Tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantai, nereiÅ¡kia, kad įrodymai vertinti netinkamai. Apeliantai skunde didžiÄ ja dalimi ginčija siaurus teismo sprendimo motyvus, motyvų stokÄ interpretuodami kaip materialinės teisės normų taikymo pažeidimÄ . Sutinkamai su teismų praktika, teismas neprivalo iÅ¡samiai motyvuoti vieno ar kito savo apsisprendimo, pateikdamas detaliÄ analizę, o sutrumpintų motyvų buvimas nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ sprendimÄ .

           Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo           Apeliantų atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo ir vienodo rungtyniškumo principus priteisdamas atsakovams tik 1 990 Eur bylinėjimosi išlaidas, kai ieškovui priteisė 3 000 Eur.           Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovė turėjo 15 305,64 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1 189,47 Eur kitų išlaidų, atsakovė UAB „Eco trade“ – 2 817,88 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Pagal pirmosios instancijos teismo paskaičiavimÄ maksimalus iÅ¡laidų dydis remiantis Rekomendacijomis tiek už ieÅ¡kovo atstovų, tiek už atsakovės atstovų suteiktas paslaugas yra 1 650 Eur. Sutiktina su apeliantų atstove, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, nesilaikė lygiateisiÅ¡kumo principo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, sprendusiu, kad ieÅ¡kovui iÅ¡laidos priteistinos didesnės nei maksimalÅ«s dydžiai įvertinant tai, kad ieÅ¡kovo atstovai vyko į teismo posėdžius iÅ¡ kito miesto bei, kad rašė į atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kas įvertintina 150 Eur (Rekomendacijų 8.18 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pripažintos tokios aplinkybės, kaip bylos sudėtingumas, baigiamosios kalbos paruoÅ¡imas ir paaiÅ¡kinimai (atsakovei įvertinti 340 Eur), turėtų bÅ«ti vienodai vertinama abiems Å¡alims, tačiau skaičiuojant iÅ¡laidas atsakovei, teismas į bylos sudėtingumÄ neatsižvelgė. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais vykimas į 5 teismo posėdžius įvertintinas 500 Eur, todėl likusi suma 360 Eur (3 000 Eur – 1650 Eur – 150 Eur – 500 Eur – 340 Eur) skirtina įvertinus bylos sudėtingumÄ , bet tai darytina abiejų Å¡alių atžvilgiu, todėl atsakovei turėtos iÅ¡laidos 1 990 Eur padidintinos 360 Eur (iki 2 350 Eur), o priteista 1 343 Eur suma padidintina iki 1 621,50 Eur (2 350 x 69 proc. ).           Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ginčo esmės. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ teismo sprendimÄ , tačiau tikslintina atsakovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

Smulkiau neaptarti kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos iÅ¡vadai dėl ginčo iÅ¡sprendimo baigties susiformuoti.           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:            Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .            Patikslinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eko trade“ iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios ribotos atsakomybės bendrovės Tuindeco Internacional B.V. priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ â€“ priteistÄ 1 343 Eur sumÄ padidinant iki 1 621,5 Eur.

          Teisėjai                                                                                            Nijolia Indreikienė                                                                                                          Leonas Jachimavičius                                                                                                          Virginija Lozoraitytė