2023-06-28 Nr. AB-12740-3-63-3-00075-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-727-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00075-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pareiškimą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio teisės akto dalies teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas:

1.1. Ištirti, ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T11-145 patvirtinto Mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 ir 8 punktai (įskaitant vėlesnius Aprašo pakeitimus) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 6, 8, 9 ir 10 punktams, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 4 straipsnio 1 ir 5 punktams bei Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 punktui ir 29 straipsnio 1 daliai.

1.2. Nustačius, kad Aprašo 7 ir 8 punktai neatitinka pirmiau nurodytų teisės aktų nuostatų, pripažinti juos prieštaraujančiais paminėtoms Konstitucijos, VAĮ, VTAPĮ ir Švietimo įstatymo teisės normoms.

2. Pareiškimą Vyriausybės atstovas grindė argumentais:

2.1. Taryba patvirtino Aprašą, kuriuo nustatė mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarką. Aprašo 7 ir 8 punktuose Taryba diferencijavo kompensacijos už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose dydį pagal mokymosi įstaigos buvimo vietą (Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir kitos savivaldybės teritorijoje).

2.2. Aprašo 13 punkte nustatyta, kad savivaldybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos vaikų išlaikymo ir priežiūros išlaidoms įstaigoje kompensuoti, todėl kompensacijos dydis turėtų būti siejamas su vaikų išlaikymo, priežiūros bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo proceso organizavimo kaštais privačiose švietimo įstaigose. Lietuvių kalbos žodyne žodžio „kompensacija“ reikšmė aiškinama kaip atlyginimas už nuostolius ar už perleidimą; sutrikdyto veikimo atstatymas, išlyginimas; darbo teisėje – sumokėjimas už neišnaudotas atostogas, už darbininkui priklausančių instrumentų susidėvėjimą ir pan. Taigi bendrinėje lietuvių kalboje sąvoka „kompensacija“ yra siejama su patirtų išlaidų atlyginimu. Tačiau Apraše nustatyti kompensacijos dydžiai nesiejami su patirtomis išlaidomis. Aprašo aiškinamajame rašte taip pat nepateikti duomenys, pagrindžiantys būtinybę diferencijuoti kompensacijų dydžius – nepateikta privačių švietimo įstaigų paslaugų teikimo įkainių suvestinė, neatlikta ir nepateikta vaiko išlaikymo ir priežiūros kaštų analizė, nepateikti jokie kiti skaičiavimai ar dokumentai, suteikiantys pagrindą nustatyti skirtingus kompensacijų dydžius ir pan. Apraše nurodyti tik kompensuotinų sumų dydžiai, nepagrįsti jokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis nustatytas būtent toks reguliavimas ir kodėl tą pačią paslaugą gaunančių vaikų šeimos turi teisę į skirtingą kompensaciją. Apraše skiriamos kompensacijos dydis priklauso tik nuo pasirinktos lankyti privačios ugdymo įstaigos buvimo vietos.

2.3. Apraše nustatytas reglamentavimas pažeidžia gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principus. Priimdama Aprašą, Taryba viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

2.4. Aplinkybė, kad Taryba Aprašo nuostatas, numatančias teisę į skirtingo dydžio kompensaciją, įtvirtino vien tik pagal ugdymo įstaigos teritorinę priklausomybę, leidžia teigti, kad Taryba elgėsi nesąžiningai ir, būdama stipresne administracinių santykių šalimi, be jokio objektyvaus pagrindo nustatė nesąžiningas ir teisiškai nepagrįstas elgesio taisykles silpnesnei šių santykių šaliai.

2.5. Ginčijamos Aprašo nuostatos vertintinos ir kaip diskriminuojančios. Priimant tokį reguliavimą, kuriuo tam tikros asmenų grupės yra traktuojamos skirtingai, privalo būti kruopščiai įvertintos visos aplinkybės ir užtikrinta, jog tarp asmenų grupių yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kurie pateisina skirtingą jų traktavimą. Šiuo atveju vertinama situacija, kai vienais atvejais yra skiriama 250 Eur kompensacija už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiame darželyje, jei vaikas lanko privatų darželį Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, o kitais atvejais – 100 Eur kompensacija, jei vaikas lanko tokią pat įstaigą kitos savivaldybės teritorijoje. Taigi kompensacijos dydis yra skirtingai taikomas ir priklauso tik nuo ugdymo įstaigos teritorinės priklausomybės. Tokio diferencijuoto reguliavimo Taryba nepagrindė jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, todėl vaikai, lankantys kitų savivaldybių teritorijose esančius privačius darželius, yra diskriminuojami ir yra blogesnėje padėtyje nei vaikai, lankantys privačius darželius Klaipėdos rajono savivaldybėje. Aprašo 7 ir 8 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu vaikams yra užkertamas kelias naudotis VTAPĮ garantuojamomis lygiomis teisėmis, t. y. vienodomis sąlygomis gauti tą pačią paslaugą – ikimokyklinį ar priešmokyklinį ugdymą.

2.6. Savivaldybės tarybos patvirtinto Aprašo 7 ir 8 punktuose nustatyta kompensacijos už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose dydžio diferenciacija, atsižvelgiant į ugdymo įstaigos buvimo vietą, sudaro nevienodas galimybes vaikams laisvai pasirinkti mokymo įstaigą, kadangi nagrinėjamu atveju pasirinkimą lemia ne vaiko interesai ar geriausios švietimo įstaigos statusas, bet Tarybos nustatytas kompensuojamos mokesčio dalies dydis. Taip ne tik apribojama vaiko teisė lankyti pasirinktą mokymo įstaigą, bet ir pažeidžiami vaiko teisėti interesai gauti visiems vaikams vienodas įstatymais garantuojamas švietimo ir ugdymo paslaugas.

2.7. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas reiškia, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, būtina įvertinti sprendimo ar bet kokio kito veiksmo poveikį vaiko interesams ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Pareiga atsižvelgti į vaiko interesus suponuoja ir įpareigojimą visoms institucijoms užtikrinti, kad priimant sprendimus bus pirmiausia atsižvelgiama į tai, kas geriausia vaikui, t. y. bus įvertinama, kokį poveikį jų veiksmai gali turėti vaikams ir teisės aktais jiems suteikiamoms teisėms.

2.8. Aplinkybę, kad Tarybos nustatytu reglamentavimu buvo siekiama kitų, nei nustatyta VTAPĮ, tikslų, pagrindžia Tarybos 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T11-216 padaryti Aprašo pakeitimai, kuriais Taryba kompensacijos dydį šeimoms, leidžiančioms vaikus į Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje įsikūrusias privačias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, padidino nuo 200 iki 250 Eur. Minėta kompensacija skiriama ne tėvams, bet privačioms ugdymo įstaigoms, todėl kompensacija siekiama ne užtikrinti vaiko ugdymo procesą įstaigoje, o iš dalies finansuoti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje įsikūrusius privačius darželius. Todėl Aprašo 7 ir 8 punktai prieštarauja VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintam geriausių vaiko interesų prioriteto principui.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškimą prašė Aprašo 7 ir 8 punktus pripažinti teisėtais.

4. Atsiliepimą Taryba grindė argumentais:

4.1. Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Taigi savivaldybė savo funkcijas įgyvendina apibrėžtoje teritorijos dalyje – administracinio vieneto teritorijoje. Savivaldybės, savo teritorijose įgyvendindamos teisės aktais priskirtas priešmokyklinio ugdymo užtikrinimo bei ikimokyklinio ugdymo užimtumo organizavimo funkcijas, yra atsakingos už ikimokyklinio, priešmokyklinio mokyklų, neformaliojo švietimo teikėjų tinklo formavimą. Savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą

4.2. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas Klaipėdos rajono savivaldybėje organizuojamas penkiose savivaldybės ikimokyklinėse įstaigose ir trylikoje savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų. Savivaldybės ugdymo įstaigų tinklo dėl nuolat didėjančio gyventojų skaičiaus Klaipėdos rajono savivaldybėje nepakanka, todėl Klaipėdos rajono savivaldybės institucijos priverstos imtis sprendimų, kurie padėtų plėsti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklą savivaldybės teritorijoje. Klaipėdos rajono savivaldybė yra bene labiausiai auganti gyventojų skaičiumi savivaldybė Lietuvoje. Atsižvelgdama į tai, Taryba patvirtino Aprašą, kuriuo, kompensuojant 250 Eur tėvų (globėjų) mokamo mėnesio mokesčio kiekvienam vaikui, kurio tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga, buvo siekiama, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje atsirastų ir daugėtų privačių švietimo įstaigų, teikiančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas. Nustatant Apraše įtvirtintus kompensavimo dydžius, buvo vertinami asignavimų vienam vaikui Klaipėdos rajono savivaldybės lopšeliuose-darželiuose, mokyklose dydžiai.

4.3. Ikimokyklinio ugdymo vaikų užimtumas išlieka problema Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų, Sendvario, Dovilų, Priekulės seniūnijose. Ši problema buvo sprendžiama priimant sprendimą dėl kompensacijos didinimo vaikams, lankantiems privačias ikimokyklines įstaigas Klaipėdos rajono teritorijoje. Pagal esamus duomenis akivaizdu, kad toks sprendimas pasiteisino ir davė rezultatų. Privatūs teikėjai buvo ir yra suinteresuoti steigti ir plėsti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas teikiančias privačias įstaigas. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. tokias įstaigas lankančių vaikų skaičius išaugo nuo 325 iki 720, ikimokykliniu ugdymu užimta 84,0 proc. 2–5 metų amžiaus vaikų (neįskaitant 64 vaikų, ugdomų ne rajono biudžetinėse įstaigose, nes nėra duomenų apie jų amžių). Apraše nustačius didesnę, t. y. 250 Eur kompensaciją, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje įsteigta privačių ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų, kurias lanko 542 Klaipėdos rajono savivaldybės vaikai, o tai praktiškai atitinka tris savivaldybės darželius lankančių vaikų skaičių. Taip savivaldybė ne tik užtikrina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams, bet ir sutaupo biudžeto lėšų.

4.4. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus 2022 metų veiklos programos diagramoje matyti, kad 542 vaikai lanko Klaipėdos rajone įsteigtas privačias švietimo įstaigas. Sendvario seniūnijoje veikia šėšios privačios institucijos, kurias lanko 376 vaikai. Patvirtinta kompensavimo tvarka pasiteisina sprendžiant ikimokyklinio amžiaus vaikų užimtumo poreikį Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Padidinus mokesčio kompensaciją, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. privačias Klaipėdos rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų skaičius padidėjo 238 vaikais, o Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje įsikūrusiose privačiose įstaigose – 126 rajono vaikais. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje įsikūrusiuose privačiuose darželiuose atsidarė trylika naujų grupių.

4.5. Privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra). Aprašu nustatyta kompensavimo tvarka taikoma vienodai visiems Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams, atitinkantiems Apraše nustatytus reikalavimus. Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams sudaryta galimybė patiems spręsti, kuriuo kompensavimo mechanizmu pasinaudoti – vaiką leisti į Klaipėdos rajone ar kitos savivaldybės teritorijoje esančią privačią ugdymo įstaigą. Taryba, Apraše numačiusi kompensavimą tėvams, kurių vaikai lanko ne tik Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, bet ir kitų savivaldybių teritorijose esančias privačias ugdymo įstaigas, teikiančias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, kaip tik suteikia Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams galimybę pasinaudoti kitos savivaldybės teritorijoje esančiu neformaliojo švietimo teikėjų tinklu (kitos savivaldybės tokių galimybių savo gyventojams nesudaro). Be to, didesnės kompensacijos dydžio taikymas tėvams, kurių vaikai lanko Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančias privačias ugdymo įstaigas, užtikrina ne tik ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams, nes taip skatinama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklo plėtra Klaipėdos rajono savivaldybėje, bet ir skatina minėtų įstaigų konkurenciją, taip užtikrinant švietimo paslaugų kokybę, vaiko gerovę ir teisę gauti kokybiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas pagal vaiko gyvenamąją teritoriją, t. y. arčiausiai gyvenamosios vietos.

4.6. Tarp asmenų, kuriems taikomas Aprašas, yra tam tikro pobūdžio skirtumų – vieni Klaipėdos rajono gyventojai naudojasi privačių ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigų, esančių Klaipėdos rajono teritorijoje, paslaugomis, kiti – pasirenka naudotis kitos savivaldybės teritorijoje veikiančių ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigų paslaugomis. Savivaldybė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo bei užtikrinimo funkcijas įgyvendina savo teritorijoje, todėl mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kompensavimas siejamas būtent su ugdymo įstaigos buvimo vieta. Klaipėdos rajono savivaldybė yra žiedinė savivaldybė, t. y. ji supa vieną iš didžiųjų miestų – Klaipėdą. Dalis Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų kuriasi teritorijoje, besiribojančioje su Klaipėdos miestu. 2022 m. sausio 3 d. duomenimis, Klaipėdos miesto privačias ugdymo įstaigas, teikiančias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, lanko 201 Klaipėdos rajono savivaldybėje registruotas vaikas.

4.7. Taryba, Apraše numatydama skirtingas kompensavimo sumas, siekia pozityvių, visuomeniškai reikšmingų, teisėtų tikslų – kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje kurtųsi daugiau naujų ir plėstųsi esamos privačios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos, taip užtikrinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą Klaipėdos rajono savivaldybėje bei sudarant galimybę minėtas paslaugas gauti arčiausiai vaiko gyvenamosios vietos ir tinkamai įgyvendinant teisės aktuose įtvirtintas priešmokyklinio ugdymo organizavimo, ikimokyklinio ugdymo užtikrinimo, valstybinės švietimo politikos įgyvendinimo, neformaliojo švietimo teikėjų tinklo formavimo savivaldybėje ir kt. funkcijas.

4.8. Aprašo sąlygas atitinkantiems asmenims yra sudaryta vienoda galimybė rinktis, kur ugdyti savo vaikus, o papildomas kompensavimo mechanizmas norintiems ugdyti vaikus kitų savivaldybių teritorijose esančiose įstaigose tik prisideda prie tokių gyventojų teisės pasirinkti švietimo įstaigą bei lygių galimybių, t. y. švietimo prieinamumo įgyvendinimo. Taip yra užtikrinamos vaiko teisės ir galimybės rinktis ne tik savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ugdymo įstaigą, ir tai atitinka VTAPĮ 4 straipsnio 1 ir 5 punktų, Švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto ir 29 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nustatyto kompensacijos dydžio diferencijavimas yra objektyvus, atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Nustatytas 100 Eur kompensavimo dydis yra toks pat, kaip ir kitų savivaldybių taikomas kompensavimo dydis.

4.9. Aprašas ir jo 7 bei 8 punktai buvo patvirtinti išanalizavus faktinę situaciją dėl ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų trūkumo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, kritiškai, nešališkai įvertinus duomenis apie Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų poreikį gauti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų paslaugas ir pan.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Vyriausybės atstovo pareiškimą – pripažino, kad Aprašo (2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T11-145 ir Tarybos 2021 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. T11-216 redakcijos) 7 ir 8 punktai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl nurodyto norminio administracinio akto dalies pripažinimo neteisėta.

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Aprašo 7 ir 8 punktais Taryba diferencijavo kompensacijos už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose dydį pagal mokymosi įstaigos buvimo vietą (Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir kitos savivaldybės teritorijoje). Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto asignavimų adresatais gali būti privačios švietimo įstaigos, diferencijuojamos pagal savivaldybės kompensuojamos sumos mėnesio mokesčio kiekvienam vaikui dydį – 250 Eur, jei tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga, ir 100 Eur – jei su kitoje savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga. Mokestis už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, abiem atvejais kompensuojamas tiems patiems subjektams, t. y. šeimoms, kurios atitinka Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčių kriterijus, tačiau kompensacijos dydį lemia tai, kokioje savivaldybėje veikia pasirinkta privati ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaiga, vykdanti ikimokyklinį ar priešmokyklinį ugdymą. Kompensacijos dydžiai nesiejami su švietimo įstaigų patiriamomis sąnaudomis ar išlaidomis, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Aprašo pakeitimo aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, pagrindžiantys kompensacijų dydžių diferencijavimą. Aiškinamajame rašte nurodomas vienintelis kriterijus, kad siekiama skatinti privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų atsiradimą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir tenkinti vaikų užimtumo ikimokykliniu ugdymu poreikį, todėl nustatytą kompensaciją siūlyta padidinti nuo 200 iki 250 Eur. Tačiau kompensacija didinama tik tokiu atveju, jei tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks teisinis reglamentavimas suponuoja, kad pagrindas kompensacijai diferencijuoti yra privačios švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, veiklos vykdymo vieta – jei mokymo sutartis sudaroma su Klaipėdos rajono savivaldybėje esančia privačia įstaiga, kompensuojama suma yra 250 Eur, jei su kitoje savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga – 100 Eur. Finansavimo šaltinis abiem atvejais yra savivaldybės biudžeto asignavimai, o mokestis pagal Aprašo 3 punkto nuostatas kompensuojamas šeimoms, kuriose abu tėvai arba vaikas ir vienas iš tėvų yra deklaravę gyvenamąją vietą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Taigi Aprašu įtvirtintas nevienodas teisinis reguliavimas tai pačiai socialinei savivaldybės gyventojų grupei – Klaipėdos rajono gyventojams, turintiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, diferencijuojant mokamos kompensacijos dydį dėl jų pasirinktos ugdymo įstaigos veiklos vietos. Nustatęs, kad toks diferencijuotas reguliavimas nepagrįstas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad vaikai, lankantys kitų savivaldybių teritorijose esančias privačias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, yra diskriminuojami ir yra blogesnėje padėtyje nei vaikai, lankantys Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančias ugdymo įstaigas.

8. Vertindamas, ar ginčijamas reglamentavimas suponuoja deklaruojamą tikslą – plėsti privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklą savivaldybės teritorijoje – pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad iš esmės tokiu kompensavimo mechanizmu galima pasiekti tokių tikslų ir šis mechanizmas tokį tikslą atitinka, tačiau būdas, kaip šio tikslo siekiama, t. y. kompensaciją diferencijuojant tiems patiems Klaipėdos rajono gyventojams pagal pasirinktos ugdymo įstaigos veiklos teritoriją, nedera su lygiateisiškumo imperatyvais (Konstitucijos 29 str. 1 d.), nes jokie objektyvūs ir pateisinami vertinamieji kriterijai tokios asmenų grupės išskyrimo teisėtumo nepagrindžia ir yra diskriminacinio pobūdžio. Skirtingas tėvų (globėjų), kurių vaikai lanko skirtingose savivaldybėse esančias ugdymo įstaigas, traktavimas negali būti siejamas tik su švietimo įstaigos veiklos teritorija, juo labiau, kad kompensacijos adresatai yra ta pati asmenų grupė (Klaipėdos rajono gyventojai), o biudžeto asignavimai numatyti iš tos pačios savivaldybės biudžeto lėšų.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Aprašo 7 ir 8 punktai (2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T11-145 redakcija ir 2021 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. T11-216 redakcijos) prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Nustatęs ginčo nuostatų prieštaravimą vienai aukštesnės galios teisės akto nuostatai, Aprašo atitikties kitų pareiškėjo pareiškime nurodytų įstatymų nuostatoms pirmosios instancijos teismas nebetyrė.

III. 10. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą, pareiškėjo Vyriausybės atstovo pareiškimą atmesti, pripažinti, kad Aprašo 7 ir 8 punktai neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, VAĮ 3 straipsnio 6, 8, 9, 10 punktams, VTAPĮ 4 straipsnio 1 ir 5 punktams bei Švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 punktui ir 29 straipsnio 1 daliai.

11. Taryba apeliacinį skundą grindžia argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino Tarybos nurodytų aplinkybių bei argumentų dėl savivaldybės funkcijų įgyvendinimo apibrėžtoje teritorijos dalyje − administracinio vieneto teritorijoje – ir kad Taryba, Apraše numačiusi kompensavimą tėvams, kurių vaikai lanko ne tik Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, bet ir kitų savivaldybių teritorijose esančias privačias ugdymo įstaigas, teikiančias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas, kaip tik suteikia Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams galimybę pasinaudoti kitos savivaldybės teritorijoje esančiu neformaliojo švietimo teikėjų tinklu, pasinaudojant kompensavimo mechanizmu, kai kitos savivaldybės savo teritorijos gyventojams šios galimybės nesuteikia.

11.2. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįsigilino ir neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nepagrindė, kodėl kompensacijos dydžiai turėtų būti siejami su švietimo įstaigų patiriamomis sąnaudomis ar išlaidomis ir kaip tai susiję su lygiateisiškumo principu. Privačių ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigų patiriamos sąnaudos ir išlaidos kiekvienoje įstaigoje skiriasi, o Taryba nevaldo tokios privataus sektoriaus ugdymo įstaigų informacijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino Tarybos nurodytų aplinkybių, jog nustatant Apraše įtvirtintus kompensavimo dydžius, Taryba vertino sąnaudas ir išlaidas pagal asignavimų vienam vaikui Klaipėdos rajono savivaldybės lopšeliuose-darželiuose, mokyklose dydžius.

11.3. Aprašu nustatyta kompensavimo tvarka taikoma vienodai visiems Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams, atitinkantiems Apraše nustatytus reikalavimus, o tai atitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmenų lygybės principą. Aprašu Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams sudaryta galimybė patiems spręsti, kuriuo kompensavimo mechanizmu pasinaudoti. Kompensacija skiriama tik po to, kai tėvai (globėjai) patys apsisprendžia bei pasirenka privačią ugdymo įstaigą ir yra sudaroma trišalė sutartis tarp privačios ugdymo įstaigos, tėvų (globėjų) bei savivaldybės administracijos. Kompensavimo dydis priklauso nuo tėvų valios ir pasirinkimo ugdyti vaiką privačioje ar savivaldybės, kurios teritorijoje deklaruota tėvų (globėjų) ir vaiko gyvenamoji vieta, įstaigoje, o pasirinkus privačią ugdymo įstaigą – nuo pasirinktinos įstaigos buvimo vietos.

11.4. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino Aprašo turinį, nevertindamas visų Tarybos nurodytų aplinkybių ir argumentų, taip pat formaliai pacitavo teismų praktiką, jos nesusiedamas su faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie aplinkybes dėl gyventojų skaičiaus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje didėjimo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklo Klaipėdos rajone trūkumo, naujų privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų plėtros pasiteisinimo naudojant numatytą kompensavimo mechanizmą, savivaldybės funkcijų įgyvendinimą apibrėžtoje teritorijoje ir kt.

11.5. Siekiant pozityvaus, viešąjį interesą atitinkančio tikslo plėsti savivaldybės teritorijoje privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklą, įgyvendinant racionalaus lėšų naudojimo principą, būtina diferencijuoti kompensavimo dydžius, kad būtų pasiektas tikslas plėsti švietimo įstaigų tinklą savo, o ne kitos savivaldybės teritorijoje.

11.6. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad skirtingas tėvų (globėjų), kurių vaikai lanko skirtingose savivaldybėse esančias ugdymo įstaigas, traktavimas negali būti siejamas tik su švietimo įstaigos veiklos teritorija, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, savivaldybių funkcijų įgyvendinimo konkrečioje savivaldybės teritorijoje reglamentavimui. Vertinant tokią išvadą, galima būtų daryti prielaidą, kad savivaldybės neturėtų kompensavimo sieti su teritorija, o tai reikštų, jog nebūtų galima užtikrinti racionalaus savivaldybės lėšų panaudojimo, atsirastų galimybė piktnaudžiauti fiktyviai deklaruojant gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kuri taiko didesnį kompensacijos dydį.

11.7. Pirmosios instancijos teismas spendimo motyvuojamosios dalies pabaigoje pasisakė apie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas, kurios nesusijusios su šia byla. Tai tik patvirtina, kad teismas atmestinai ir formaliai vertino šios bylos aplinkybes.

12. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia argumentais:

13.1. Pagrindinis kompensacijos dydžio nustatymo kriterijus yra mokymosi įstaigos buvimo vieta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra identifikavęs neteisėtą diskriminacinio pobūdžio reglamentavimą, kuomet viešojo administravimo subjektai nepagrįstai asmenis išskiria į grupes ir taiko jiems skirtingas sąlygas dėl jų gyvenamosios vietos ar kitais panašiais pagrindais. Nagrinėjamu atveju Apraše įtvirtintas reglamentavimas, kuris tą pačią asmenų grupę – Klaipėdos rajono gyventojus, turinčius priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų, išskiria į dvi skirtingas grupes vien tik pagal įstaigos veiklos teritoriją, prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui.

13.2. Atsakovas pateikė tik statistinę informaciją apie vietų darželiuose poreikį bei užimtumą, tačiau tai nėra tinkami argumentai, įrodantys (patvirtinantys, pateisinantys) skirtingo kompensacijos dydžio pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Aprašo nuostatų turinį, pagrįstai konstatavo, kad kompensacijos dydžiai nėra siejami su švietimo įstaigų patiriamomis sąnaudomis ar išlaidomis, taip pat teisingai pažymėjo, kad Aprašo pakeitimo aiškinamajame rašte nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, pagrindžiantys kompensacijų dydžių diferencijavimą. Viešojo administravimo įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis VAĮ įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis ir fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais. Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems priskirtus įgaliojimus, turi siekti maksimaliai tai teisiškai pagrįsti, užtikrinti, kad sprendimas, priimamas realizuojant diskrecijos teisę, būtų logiškas, proporcingas, skaidrus, objektyvus. Pareiga pagrįsti ginčijamo sprendimo priėmimo teisines aplinkybes kyla ne teismui, o teisės aktą priėmusiam viešojo administravimo subjektui, konkrečiu atveju – atsakovui.

13.3. Pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimo išvados yra nemotyvuotos. Pirmosios instancijos teismas aptarė konstitucinių asmenų lygybės bei teisinės valstybės principų reikšmę, iš jų kylančius reikalavimus savivaldybėms priimant norminius administracinius aktus, tai pagrįsdamas Konstitucijoje įtvirtintomis normomis bei atitinkama teismų praktika, kuria remiantis buvo padaryta pagrįsta išvada dėl ginčijamų Aprašo 7 ir 8 punktų prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T11-145 patvirtinto Mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašo 7 ir 8 punktų (įskaitant vėlesnius Aprašo pakeitimus) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6, 8, 9 ir 10 punktams, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 5 punktams bei Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnio 1 punktui ir 29 straipsnio 1 daliai.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Vyriausybės atstovo pareiškimą, pripažino, kad ginčo nuostatos prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai; nustatęs ginčijamų Aprašo nuostatų prieštaravimą Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, jų atitikties kitoms pareiškėjo pareiškime nurodytoms įstatymų nuostatoms pirmosios instancijos teismas nebetyrė.

27. Atsakovas Taryba su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino Aprašo nuostatas, nevertino atsakovo argumentų dėl savivaldybės funkcijų įgyvendinimo apibrėžtoje teritorijos dalyje ir nepagrindė, kodėl kompensacijos dydžiai turėtų būti siejami su švietimo įstaigų patiriamomis sąnaudomis ar išlaidomis ir kaip tai susiję su lygiateisiškumo principu; be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad Apraše įtvirtintu reguliavimu Taryba suteikia Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams galimybę pasinaudoti kitos savivaldybės teritorijoje esančiu neformaliojo švietimo teikėjų tinklu, patiems apsisprendžiant, kuriuo kompensavimo mechanizmu pasinaudoti, ir kad tokia Aprašu nustatyta kompensavimo tvarka taikoma vienodai visiems Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams, atitinkantiems Apraše numatytus reikalavimus, o kompensacijos dydžių diferencijavimas yra būtinas siekiant viešąjį interesą atitinkančio tikslo plėsti privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklą savo, o ne kitų savivaldybių teritorijoje, bei įgyvendinant racionalaus lėšų naudojimo principą. Taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl gyventojų skaičiaus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje didėjimo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklo Klaipėdos rajone trūkumo, naujų privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų plėtros, naudojantis numatytu kompensavimo mechanizmu. Pagrįsdama savo argumentus dėl formalaus bylos aplinkybių vertinimo, Taryba, be kita ko, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė apie Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas, kurios nėra susijusios su šia byla.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų bei ta apimtimi, kuria byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

Dėl administracinės bylos tyrimo ribų

29. Byloje nustatyta, kad Vyriausybės atstovas dėl ginčo Aprašo nuostatų teisėtumo įvertinimo į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus kreipėsi 2022 m. sausio 25 d. pareiškimu. Vyriausybės atstovo kreipimosi į teismą momentu galiojo Aprašo 7 ir 8 punktų redakcija, patvirtinta Tarybos 2021 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. T11-216, tačiau po Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 22 d. sprendimo priėmimo Tarybos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-419 Aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija (įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d.). Naujos redakcijos Aprašo nuostatų pakeitimų turinį įvertinus nagrinėjamos bylos kontekste, matyti, kad jais teisinis reguliavimas, ta apimtimi, kurios atitiktį pareiškime prašė įvertinti Vyriausybės atstovas (t. y. tiek, kiek kompensacijos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį vaikų ugdymą privačiose ugdymo įstaigose dydis priklauso nuo tokį ugdymą teikiančios įstaigos buvimo vietos), po pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą iš esmės liko nepakitęs; nagrinėjamu atveju pasikeitė tik teisės normų numeracija – 8 punktas tapo 9 punktu.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad abstrakti nebegaliojančio teisinio reguliavimo teisėtumo patikra nebetenka prasmės, nes neturi poveikio visuomeniniams santykiams (toks poveikis būtų tik tada, jei teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su pažeistų subjektinių teisių gynimu, ir norminio administracinio akto teisėtumo bylą inicijuotų individualią bylą nagrinėjantis teismas) (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-49-629/2020 27 ir 28 p.).

31. Atsižvelgdama į tai, kad ankstesnės Aprašo 7–8 punktų redakcijos buvo keičiamos, t. y. neteko galios, taip pat kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Tarybos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-419 patvirtinta nauja Aprašo redakcija, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos dalykas – Aprašo 7 ir 9 punktų (2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T11-419 redakcija) ta apimtimi, kuria juose kompensacijos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį vaikų ugdymą privačiose įstaigose dydis susietas su tokį ugdymą teikiančios įstaigos buvimo vieta, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės ir kitų savivaldybių teritorija, atitiktis Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.

Dėl ginčijamo teisinio reguliavimo vertinimo

32. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Remiantis oficialiąja konstitucine doktrina, konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas įpareigoja valstybę vienodai veiksmingomis priemonėmis ginti kiekvieno asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. birželio 30 nutarimas). Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Nurodytas principas įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas (diferencijuotas) teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu; socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 30 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai).

33. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatą realizuoja VTAPĮ 4 straipsnio 5 punkte (2019 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-2035 redakcija) įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis nediskriminavimo principu, reiškiančiu, kad kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo arba savo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių; kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-191/2003). VTAPĮ 4 straipsnio 5 punkto normos turinys iš esmės išliko nepakitęs ir patvirtinus naują šio punkto redakciją (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1376 redakcija).

34. Apraše (2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T11-419 redakcija) nustatyta, kad: „Savivaldybė kompensuoja 250 eurų tėvų (globėjų) mokamo mėnesio mokesčio kiekvienam vaikui, kurio tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su Savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga ir 100 eurų, jeigu tėvai (globėjai) sudarė mokymo sutartį su kitoje savivaldybėje esančia privačia švietimo įstaiga“ (7 p.); „Savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje <...>, sudarytoje tarp Savivaldybės administracijos ir privačios švietimo įstaigos, nurodoma, kad <...> vaiko išlaikymo įstaigoje vieno mėnesio mokestis bus sumažintas Savivaldybės kompensuojama suma (250 eurų savivaldybės teritorijoje veikianti įstaiga, 100 eurų kitos savivaldybės teritorijoje veikianti įstaiga)“ (9 p.).

35. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 8 d. Aiškinamajame rašte „Dėl Tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T11-145 „Dėl Mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“ (toliau – ir Aiškinamasis raštas) nurodyta, kad „Siekiant skatinti privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų atsiradimą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje ir tenkinti vaikų užimtumo ikimokykliniu ugdymu poreikį, siūloma didinti iš Savivaldybės biudžeto kompensuojamą sumą nuo 200 eurų iki 250 eurų. <...> Taip pat bus skatinamas privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimasis Klaipėdos rajone. <...> Tikėtina, kad padidinus Savivaldybės kompensaciją tėvų mokamo mėnesio mokesčio Klaipėdos rajono savivaldybėje veikiančioms privačioms ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms įstaigoms, didės vaikų, ypač 2–3 metų amžiaus, užimtumas ikimokykliniu ugdymu. Galimai jau esančios privačios įstaigos pagal galimybes didins ugdomų vaikų skaičių. Tokių įstaigų didžiausias poreikis yra Sendvario, Priekulės, Dovilų ir Gargždų seniūnijose (Priekulės seniūnijoje 2018 ir 2019 metų gimimo vaikų nepateko į Savivaldybės ugdymo įstaigas – 65, Dovilų seniūnijoje – 50, Gargždų – 165 ir Sendvario – 208). <...> Šiuo metu rajono teritorijoje veikia 8 privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos <...> Nuo rugpjūčio 1 d. rajone planuoja atsidaryti dar du privatūs darželiai <...> Viso rajono privačias įstaigas lankytų apie 451 rajono vaikas (liepos mėn. duomenimis)“.

36. Taigi šioje byloje ginčijamu teisiniu reguliavimu Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams mokamos kompensacijos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį vaikų ugdymą privačiose švietimo įstaigose dydis yra susietas su tokios ugdymo įstaigos buvimo vieta – didesnis mokesčio už vaikų išlaikymą kompensavimas (250 Eur) yra taikomas tais atvejais, kai vaikas lanko Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančią privačią ugdymo įstaigą, mažesnis (100 Eur) – kai tokia įstaiga veikia kitos savivaldybės teritorijoje.

37. Nagrinėjamoje byloje ginčijamomis Aprašo nuostatomis atitinkamo dydžio kompensaciją susiejus su ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo paslaugą teikiančios privačios ugdymo įstaigos buvimo vieta, pranašumą suteikiant Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje veikiančioms įstaigoms, Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams, kurių vaikai lanko Klaipėdos rajono savivaldybėje, ir Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams, kurių vaikai lanko kitų savivaldybių teritorijoje veikiančias privačias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, faktiškai yra diferencijuojamas kompensacijos už tokį ugdymą dydis.

Šiame kontekste pažymėtina, jog kompensacijos, nustatytos vaiko tėvams (ar jo teisėtiems atstovams), dydis turi tiesioginės įtakos vaikų interesams, t. y. jų galimybei lankyti atitinkamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, todėl tokias kompensacijas įtvirtinančiais teisės aktais reglamentuojami santykiai patenka į VTAPĮ 4 straipsnio bei konkrečiai į jo 5 punkto, įtvirtinančio vaikų nediskriminavimo principą, reguliavimo sritį (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gegužės 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-191/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-591-629/2023).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariama diferenciacija sudaro skirtingas galimybes Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų vaikams lankyti privačias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, priklausomai nuo tokių įstaigų veikimo vietos, kadangi Klaipėdos rajono savivaldybėje veikiančią privačią ugdymo įstaigą lankančių vaikų tėvai (globėjai) moka kur kas mažesnį mokestį už vaikų išlaikymą joje, nei kitose savivaldybėse veikiančias privačias ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai (globėjai). Vis dėlto vien tik ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos buvimo vieta pati savaime nesietina su jokiomis objektyviomis aptariamą minėtų dviejų vaikų grupių diferenciaciją pateisinančiomis aplinkybėmis.

Juo labiau, kad abiejų šių grupių vaikų tėvai (globėjai) yra tos pačios Klaipėdos rajono savivaldybės, kurios biudžeto lėšomis yra mokama kompensacija už vaikų ugdymą privačiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, gyventojai.

38. Be to, kaip nuosekliai pažymima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, būtina įvertinti sprendimo ar bet kokio kito veiksmo poveikį vaiko interesams ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Pareiga atsižvelgti į vaiko interesus suponuoja ir įpareigojimą visoms institucijoms užtikrinti, kad priimant sprendimus bus pirmiausia atsižvelgiama į tai, kas geriausia vaikui, t. y. kad bus įvertinama, kokį poveikį jų veiksmai gali turėti vaikams ir teisės aktais jiems suteikiamoms teisėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1241/2013; 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1235-146/2015). Vaikų, kaip vienos iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, teisių apsauga yra reglamentuota atskiru įstatymu (VTAPĮ), o vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti visais atvejais turi būti suteikiamas prioritetas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-591-629/2023).

39. Aiškinamajame rašte dėl Aprašo pakeitimo (žr. šios Nutarties 35 p.) nurodyta, kad Aprašu siekiama skatinti privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų atsiradimą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje bei tenkinti vaikų užimtumo ikimokykliniu ugdymu poreikį, o paties Aprašo (2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T11-419 redakcija) 2 punkte įtvirtinta, kad juo yra siekiama sudaryti sąlygas didinti prieinamumą ugdyti vaikus pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas privačiose švietimo įstaigose. Byloje nustatytas aplinkybes įvertinusi aptariamų nuostatų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Tarybos deklaruojamų tikslų Apraše įtvirtintu ginčo reguliavimu siekiama netinkamu būdu. Kaip minėta, skiriamos kompensacijos dydžio (250 ar 100 Eur) priklausomybė nuo privačios ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo įstaigos buvimo vietos nesietina su jokiomis objektyviomis tokią kompensacijos diferenciaciją pateisinančiomis aplinkybėmis, todėl ji nedera su Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiame VTAPĮ 4 straipsnio 5 punkte įtvirtintais lygiateisiškumo ir vaikų nediskriminavimo principais.

40. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punkte įtvirtinta savarankiškoji savivaldybių funkcija organizuoti vaikų neformalųjį ir ikimokyklinį ugdymą bei Švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta savivaldybių tarybų funkcija formuoti ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas teikiančių mokyklų tinklą, turi būti vykdomos vadovaujantis inter alia (be kita ko) atstovaujamosios demokratijos bei savivaldybės bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principais, iš esmės reiškiančiais, kad savivaldybės institucijų savivaldybės bendruomenės interesais priimti sprendimai neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 ir 7 p.). Todėl, siekdama privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklo plėtros, Taryba turėtų įvertinti ir atsižvelgti į visų Klaipėdos rajono savivaldybės bendruomenės narių, ypač vaikų (kurių interesams, kaip minėta, taikomas prioritetas), interesus, šiuo konkrečiu atveju – švietimo poreikių bei prigimtinių gebėjimų tenkinimą ikimokykliniu ir priešmokykliniu ugdymu. Juo labiau, kad ir pirminė Apraše nustatytos mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose kompensacijos paskirtis – padengti Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojams visą ar dalį minėtų vaikų išlaikymo išlaidų, atsiradusių būtent dėl vietų trūkumo šios savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog ginčijamomis Aprašo nuostatomis įtvirtintos kompensacijos adresatas yra Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojai – tėvai (globėjai), kurių vaikai lanko ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, o ne privačios ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos, todėl, priešingai nei nurodo Taryba, šioje byloje vertinamas kompensacijos dydžių diferencijavimas pats savaime nėra susijęs su naujų ikimokyklinio ir / ar priešmokyklinio ugdymo įstaigų įsisteigimu ir jo skatinimu.

41. Taip pat pažymėtina, jog ginčijamose Aprašo nuostatose diferencijuotas kompensuojamojo pobūdžio savivaldybės skiriamos išmokos dydis nėra kaip nors pagrįstas skirtingomis vaikų išlaikymo Klaipėdos rajono ir kitų savivaldybių privačiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose išlaidomis ir / ar kokiomis nors kitomis tariamai neracionalų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą patvirtinančiomis aplinkybėmis.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstais laikytini Tarybos apeliacinio skundo argumentai, kad kompensacijos dydžių diferencijavimas būtinas siekiant viešąjį interesą atitinkančio tikslo plėsti privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų tinklą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje bei įgyvendinant racionalaus lėšų naudojimo principą.

43. Vertinant šioje byloje ginčijamų Aprašo nuostatų teisėtumą taip pat svarbu paminėti tai, kad pati Taryba procesiniuose dokumentuose akcentuoja nuolat nuosekliai Klaipėdos rajono savivaldybėje didėjantį gyventojų skaičių ir su tuo susijusį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų (įskaitant privačias įstaigas) trūkumą. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog 2020 m. liepos mėnesio duomenimis į savivaldybės ugdymo įstaigas nepateko 488 vaikų; Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus papildytais 2021 m. rugsėjo mėnesio duomenimis tokių vaikų – 719. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje, juo labiau atskirose jos teritorijose, kuriose yra didžiausias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo poreikis, įsikūrusiose privačiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose (kurių, kaip pažymi pati Taryba, savivaldybės teritorijoje vis dar trūksta) apskritai būtų pakankamai vietų visiems Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų vaikams, nepatekusiems į savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas.

44. Dėl Tarybos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, pasisakė dėl su nagrinėjama byla nesusijusių Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų (pirmosios instancijos teismo sprendimo 16 lapas), teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatų nurodymas laikytinas techninio pobūdžio apsirikimu. Įvertinus Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo ir jame išdėstytų motyvų turinį, matyti, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatų paminėjimas neturėjo jokios faktinės ir teisinės reikšmės šioje byloje sprendžiamam ginčui ir jo rezultatams.

45. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė jas atitinkančias išvadas, tinkamai aiškino teisės aktų nuostatas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant tik jo rezoliucinę dalį – joje nurodant ginčo nagrinėjimo teisme metu pasikeitusią Aprašo redakciją.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip:

„Pripažinti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T11-145 patvirtinto Mokesčio už ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų išlaikymą ir priežiūrą privačiose švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašo 7 ir 9 punktai (2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T11-419 redakcija) ta apimtimi, kuria juose kompensacijos už ikimokyklinį ir priešmokyklinį vaikų ugdymą privačiose įstaigose dydis susietas su tokį ugdymą teikiančios įstaigos buvimo vieta, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės ir kitų savivaldybių teritorija, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Sprendimą skelbti Teisės aktų registre“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė