2021-11-17 Nr. AB-24117-3-61-3-00767-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-695-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00767-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Centro poliklinikai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjos A. P. 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. SSD (19.1) – 292 (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti pareiškėjui teisę į darbo paieškos išmoką dėl paskelbtos pandemijos ir įpareigoti atsakovą išmokėti šią išmoką už visą paskelbtos pandemijos laikotarpį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus. Teismas įpareigojo pareiškėją pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų tinkamai nurodytos proceso šalys, motyvuotai paaiškinta, kokioms viešosios įstaigos Centro poliklinikos teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos; patikslinti skundo reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; aiškiai, nuosekliai ir išsamiai nurodyti visas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą); pateikti teismui duomenis apie savo finansinę padėtį.

Pareiškėjas padavė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui skirti ir išmokėti 33 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, t. y. po 200,31 Eur už 2020 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius imtinai darbo paieškos išmoką dėl paskelbtos pandemijos (toliau – ir darbo paieškos išmoka). 2) pripažinti pareiškėjui teisę į darbo paieškos išmoką ir įpareigoti Tarnybą skirti bei išmokėti šią išmoką.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi nutarė: 1) priimti pareiškėjo A. V. patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą; 2) atsisakyti priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą pripažinti pareiškėjui teisę į darbo paieškos išmoką ir įpareigoti atsakovą skirti bei išmokėti šią išmoką.

Pasisakydamas dėl atsisakyto priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimo, teismas nurodė, kad 2021 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus, t. y. patikslinti skundo reikalavimą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; aiškiai, nuosekliai ir išsamiai nurodyti visas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo patikslintame skunde reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui išmoką išliko netikslus ir neaiškus. Teismas tik galėtų įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, tačiau negalima atsakovo įpareigoti atlikti konkretų veiksmą. Teismas pasiūlė pareiškėjui tinkamai suformuluoti reikalavimą (pvz. įpareigoti atsakovą nagrinėti jo prašymą iš naujo ar pan.), tačiau pareiškėjas nurodyto įpareigojimo neįvykdė, o skundą papildė reikalavimu pripažinti jo teisę į išmoką. Teismas pabrėžė, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turi atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Teismas taip pat akcentavo, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo subjekto kompetencijai.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų dalį dėl teisės į darbo paieškos išmokos pripažinimą bei įpareigojimą atlikti veiksmus, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti patikslinto skundo dalį arba perduoti patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pasak pareiškėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsniu bei Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsniu, teismas gali nagrinėti ginčą dėl pareiškėjo suformuluotų reikalavimų, kuriuos atsisakė priimti.

Pareiškėjas teigia, kad teismas buvo neteisėtos sudėties, nutartį priėmusi teisėja J. V. turėjo nusišalinti pati, nes galimai buvo paveikta iš šalies.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Centro poliklinika pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį, pareiškėjui per nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslinto skundo dalį, kuria pareiškėjas prašė teismo pripažinti pareiškėjui teisę į darbo paieškos išmoką ir įpareigoti atsakovą skirti bei išmokėti šią išmoką, motyvuodamas tuo, kad teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų. Pareiškėjui buvo pasiūlyta patikslinti skundo reikalavimą, pavyzdžiui, nurodant skunde reikalavimą įpareigoti Tarnybą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu skundo trūkumu, mano, kad turi teisę pateikti tokį reikalavimą vadovaujantis ABTĮ 88 straipsniu bei CK 1.138 straipsniu.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 24 bei 25 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką. Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas (pvz., 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, šiuo atveju – Tarnybos, – kuriai pagal teisės akus pavesta spręsti dėl išmokų skyrimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo nepatikslintas reikalavimas - pripažinti teisę į darbo paieškos išmoką ir įpareigoti ją skirti bei išmokėti – nėra tikslus ir aiškus, viršija teismo kompetencijos ribas. Pripažintina, kad šis reikalavimas nėra formalus, savo iniciatyva teismas jo pašalinti negali, todėl bylos nagrinėjimas dėl šio reikalavimo yra negalimas. Teisėjų kolegijos nuomone, šios priežastys pirmosios instancijos teismui trukdė pradėti administracinę teiseną, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą ir dėl šio skundo reikalavimo administracinės teisenos nepradėjo.

Papildomai pažymėtina, kad reikalavimo pripažinti tam tikrus faktus (kaip konkrečiu atveju pripažinti teisę į darbo paieškos išmoką) nenumato ABTĮ 88 straipsnis, bei kurių pripažinimu iš esmės nebūtų apgintos pareiškėjo tariamai pažeistos teisės ar teisėti interesai.

Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Įvertinus skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį matyti, kad teismas, pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, atsisakė priimti skundo reikalavimą dalyje dėl teisės į darbo paieškos išmoką ir įpareigojimo atsakovą skirti bei išmokėti šią išmoką, nenurodant, kad šis skundo reikalavimas laikomas nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies antroji pastraipa tikslintina, ir išdėstoma taip: pareiškėjo patikslinto skundo, pateikto elektroninio ryšio priemonėmis, reikalavimą pripažinti pareiškėjui teisę į 33 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, t. y. po 200,31 Eur už 2020 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius įskaitytinai darbo paieškos išmoką dėl paskelbtos pandemijos ir įpareigoti atsakovą skirti bei išmokėti šią išmoką, laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas neteisingai aiškina ABTĮ 88 straipsnį bei CK 1.138 straipsnio turinį. Teisėjų kolegijos nuomone, atskirame skunde pareiškėjas nenurodė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir tokiu būdu pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą.

Pareiškėjo teiginiai, kad skundo priėmimo klausimą sprendusi teisėja buvo paveikta iš šalies ir turėjo nusišalinti, laikytini deklaratyviais, jie nepagrįsti įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tai, kad teisėja J. V., spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, priėmė nutartį nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, savaime nesudaro pagrindo prielaidai ar regimybei minėtos teisėjos šališkumu pareiškėjo atžvilgiu kilti.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo teiginiais, kad skundo priėmimo klausimą sprendė netinkamos sudėties teismas. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas sprendžia jo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priimtinumo klausimą vienasmeniškai, nepažeidė ABTĮ nuostatų.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad pareiškėjo paduotas patikslintas skundas yra su trūkumais ir jų per nustatytą terminą nepašalinus yra pagrindas taikyti procesines pasekmes – laikyti skundo reikalavimą nepaduotu, dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis keičiama atsižvelgiant į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1, 2 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties rezoliucinės dalies antrąją pastraipą pakeisti, išdėstant ją taip: „Pareiškėjo patikslinto skundo, pateikto elektroninio ryšio priemonėmis, reikalavimą pripažinti pareiškėjui teisę į 33 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, t. y. po 200,31 Eur už 2020 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius įskaitytinai darbo paieškos išmoką dėl paskelbtos pandemijos ir įpareigoti atsakovą skirti bei išmokėti šią išmoką, laikyti nepaduotu.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė