2024-07-10 Nr. AB-10578-3-61-3-02321-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-434-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02321-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. (M. P.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. (M. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. P. (M. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą, kuriuo atsakovas sustabdė jo prašymo Nr. 2404-LLGK-1524 išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Leidimas) nagrinėjimo terminą iki 2024 m. liepos 3 d. (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo M. P. skundą atsisakė priimti, nurodė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti jam sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1–2 dalimis, nustatė, jog pareiškėjo skundas teismui dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo paduotas 2024 m. gegužės 19 d. (pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP)), nors Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą pareiškėjui išsiuntė 2024 m. gegužės 3 d. 11.46 val., pareiškėjas su Sprendimu susipažino (perskaitė) 2024 m. gegužės 3 d. 11 val. 55 min. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą, nes paskutinė diena skundui paduoti buvo 2024 m. gegužės 17 d.

Kadangi pareiškėjas skunde neprašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str.).

Atsisakęs skundą priimti, teismas nurodė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas M. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad tokia situacija susiklostė dėl objektyvaus jos neaiškumo, pareiškėjui sąžiningai esant suklaidintam institucijų (atsakovo). Skundžiamas Sprendimas nebuvo įteiktas pareiškėjui, 2024 m. gegužės 3 d. pareiškėjui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) buvo išsiųstas ne sprendimas, o tik pranešimas apie sprendimą, kuris ir skųstas teismui. 2024 m. gegužės 3 d. pranešimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų (VAĮ 10 str. 5 d.), jame nėra apskundimo tvarkos ir terminų. Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su 2024 m. gegužės 6 d. paklausimu dėl situacijos ir gavo atsakovo 2024 m. gegužės 22 d. atsakymą (priedas prie atskirojo skundo), kuriame išaiškinta, kad jis skundžiamas per mėnesį. Pareiškėjas, būdamas užsienietis, negalėjo žinoti ar suprasti, kad to paties atsakovo dokumentai skundžiami nevienoda tvarka, nėra ir negali būti gerai susipažinęs su teisiniu reglamentavimu.

ABTĮ 74 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi įstatyme aiškiai be jokių išlygų nurodyta, jog įteikimo diena yra ne išsiuntimo diena, ne perskaitymo diena, o artimiausia darbo diena po išsiuntimo. Taigi ir šiuo atveju 2024 m. gegužės 3 d. pranešimo (bet ne sprendimo) įteikimas pagal įstatymą skaičiuotinas ne nuo 2024 m. gegužės 3 d. (penktadienio), o nuo 2024 m. gegužės 6 d. (pirmadienio).

Dėl atsakovo biurokratizmo (veiksmų vilkinimo) 2024 m. gegužės 6 d. pateiktas skundas Seimo kontrolieriui ir gautas 2024 m. gegužės 9 d. Seimo kontrolieriaus atsakymas (priedas prie atskirojo skundo), kad skundas bus išnagrinėtas per 3 mėnesius. Pareiškėjas neturi galimybės laukti 3 mėnesius, todėl pareiškėjas papildomai 2024 m. gegužės 15 d. raštu (priedas prie skundo teismui, Nr. 10) kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir Migracijos departamentą, tačiau gavo kol kas tik patvirtinimus apie rašto registravimą. Dėl situacijos skubos, aktualumo, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi ir į teismą, o skundo parengimas užtruko keletą dienų dėl ganėtinai sudėtingos teisinės analizės, nors pareiškėjas visą laiką buvo aktyvus.

Pareiškėjas susiduria su ypač sunkia teisine situacija, jo socialinėms ir ekonominėms teisėms iškilo didelė grėsmė, jam gresia būti išsiųstam iš šalies, nors jis nepadarė jokio pažeidimo. Taigi iš jo dėl formalumų (galimai dėl vos vienos dienos formalaus ir nežymaus pavėlavimo) negalima atimti teisės į teismą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-123-146/2016) ir mano, kad terminas turėtų būti atnaujintas.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 29 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo skubos tvarka, kuriame, be kita ko, prašė terminą skundo padavimui atnaujinti, jeigu visgi terminas skundui paduoti buvo praleistas pavėlavus 1 diena.

Pareiškėjas 2024 m. gegužės 29 d. prašyme paaiškino, kad jis nieko nepažeidė, o atsakovas dėl papildomos informacijos rinkimo poreikio nespėjo pakeisti pareiškėjo Leidimo ir sustabdė prašymo dėl Leidimo pakeitimo nagrinėjimą 2 mėnesiams, tačiau neatsižvelgė į sunkias pasekmes pareiškėjui: kadangi jo Leidimo galiojimas baigėsi 2024 m. gegužės 20 d., jis jau atleistas iš darbo (priedas prie 2024 m. gegužės 29 d. prašymo – darbdavio įsakymas), be to, vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjas šiuo metu formaliai laikomas „nelegaliu migrantu“, ir jam kilo prievolė išvykti iš Lietuvos teritorijos, o Migracijos departamentas formaliai gali bet kada imtis veiksmų jo priverstiniam išsiuntimui, nors pareiškėjas nuolat jau keletą metų gyvena tik Lietuvoje, čia yra sukūręs šeimą (sudaręs santuoką su Lietuvos piliečiu), dirba, jokioje kitoje valstybėje neturi nei gyvenamosios vietos, nei kitokių sąlygų gyventi. Taigi skubiai nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma žala, suardyta jo šeima, jis gali būti nepagrįstai išsiųstas į pilietybės šalį (duomenys neskelbtini), kurioje jam gresia pavojus sveikatai ir gyvybei.

Pareiškėjas 2024 m. birželio 5 d. pranešimu ir prašymu dėl pasikeitusių aplinkybių (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2024 m. birželio 6 d.) (toliau – ir 2024 m. birželio 5 d. prašymas) prašo patenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir pripažinti, kad pareiškėjo skundas priimtinas, ir jį priėmus administracinę bylą nutraukti, nes atsakovas geranoriškai patenkino reikalavimą ir nebeliko pagrindinio ginčo objekto. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo, geranoriškai patenkinusio reikalavimą, pareiškėjo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas (23 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur advokato išlaidų), o jeigu teismo vertinimu, šie prašymai nagrinėtini pirmos instancijos teisme – atitinkamai perduoti juos pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas 2024 m. birželio 5 d. prašyme nurodė, kad atsakovas 2024 m. gegužės 29 d. pranešimu pranešė pareiškėjui, jog priėmė sprendimą pakeisti Leidimą 4 metams, 2024 m. gegužės 31 d. pranešimu informavo, kad Leidimas jau yra pagamintas, pareiškėjas 2024 m. birželio 5 d. atsiėmė pagamintą Leidimą iš Migracijos departamento (priedai prie 2024 m. birželio 5 d. prašymo). Taigi atsakovas, nors ir nėra pateikęs pareiškėjui jokių atsakymų, nėra atšaukęs ar panaikinęs Sprendimo sustabdyti prašymo nagrinėjimą, tačiau savo konkliudentiniais veiksmais, pakeisdamas ir išduodamas pareiškėjui naują Leidimą, iš esmės pripažino, kad prašymo nagrinėjimo sustabdymas iki 2024 m. liepos 3 d. buvo perteklinis, neproporcingas ir nereikalingas, o tuo pačiu ir tai, kad pareiškėjo skundas teismui yra pagrįstas. Pareiškėjas, pakeitus ir išdavus jam naują Leidimą, prarado materialinį teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, nes Sprendimo panaikinimas nebeturi jam teisinių pasekmių. Tačiau pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį), stresą ir baimę dėl prarasto darbo ir išsiuntimo iš šalies grėsmės, turėjo kreiptis į teismą ir apmokėti už advokato paslaugas (1 500 Eur) už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme. Šios išlaidos nebūtų buvusios patirtos, jeigu nebūtų buvęs priimtas nepagrįstas skundžiamas atsakovo Sprendimas. Taigi šioje situacijoje išliko poreikis spręsti klausimą dėl skundo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes jos susidarė dėl atsakovo kaltės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. P. skundą kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą ir neprašius jo atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas apie Migracijos departamento 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą sužinojo 2024 m. gegužės 3 d. 11 val. 55 min, į teismą su skundu dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo kreipėsi tik 2024 m. gegužės 19 d., sprendė, jog pareiškėjas yra praleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą, kuris baigėsi (paskutinė diena skundui paduoti) 2024 m. gegužės 17 d. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, laikydamasis pozicijos, kad jis skundo padavimo termino nepraleido, o jeigu ir praleido, tai labai nežymiai, todėl jis turėtų būti atnaujintas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (Įstatymo 138 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Skundo padavimo termino eigos pradžia siejama ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 3 d. pareiškėjui per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) buvo išsiųstas pranešimas (Sprendimas), iš kurio turinio matyti Sprendimo priėmimo data (2024 m. gegužės 3 d.), Sprendimo teisinis pagrindas (Įstatymo 33 str. 5 d.), jo turinys („<...> prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas yra sustabdomas iki 2024 m. liepos 3 d., kadangi nėra gautas <...> atsakymas ir prašoma informacija (paaiškinimai), būtini sprendimui dėl leidimo gyventi priimti. Gavus prašomą informaciją (paaiškinimą) sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bus priimtas nedelsiant“), kuris, kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodė pareiškėjas, sukelia jam neigiamas teisines pasekmes (2024 m. gegužės 20 d. baigs galioti dabartinis pareiškėjo laikinas leidimas gyventi, bus nutrauktos darbo sutartys, kils prievolė išvykti iš Lietuvos teritorijos, nes pareiškėjo buvimas Lietuvoje taps neteisėtas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui 2024 m. gegužės 3 d. 11 val. 55 min. perskaičius MIGRIS sistemoje pranešimą apie Sprendimą, laikoma, kad Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2024 m. gegužės 3 d. (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-302-552/2024). Kadangi pareiškėjas skundą teismui pateikė 2024 m. gegužės 19 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad terminas skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti praleistas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentų, susijusių su termino kreiptis į teismą eigos pradžia, nes ABTĮ 74 straipsnio 8 dalis skirta šaukimo pristatymui paštu ar per kurjerius, šaukimo įteikimui proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis.

Nors pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-620-520/2023).

Pareiškėjas atskirajame skunde, o taip pat 2024 m. gegužės 29 d. prašyme, be kita ko, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu visgi terminas skundui paduoti buvo praleistas pavėlavus 1 diena.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Taigi, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas, be kita ko, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti savo teises.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, kad administraciniam sprendime yra nenurodyta jo apskundimo tvarka, gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą, tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti į aplinkybių visumą (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-791-822/2016, 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-178-756/2022, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-301-789/2024). Maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti – teismų praktikoje ji nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1349-502/2015). Tačiau tai, kad terminas yra praleistas nedaug, apskritai gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-586-602/2016).

Nagrinėjamu atveju itin svarbios yra aplinkybės, kad Migracijos departamento Sprendime, kuriuo atsakovas sustabdė pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminą iki 2024 m. liepos 3 d. buvo nenurodyta jo apskundimo tvarka, pareiškėjas operatyviai siekė paduoti skundą dėl jam neigiamas pasekmes sukeliančio Migracijos departamento Sprendimo (pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, pareiškėjas atleistas iš darbo), į teismą kreipėsi per protingą terminą, t. y. antrą dieną po termino skundui paduoti pabaigos, todėl turi būti atsižvelgiama į realią pareiškėjo, kaip užsieniečio, padėtį bei jo realias galimybes įgyvendinti fundamentalią teisę į teismą. Šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl teisėjų kolegija vertina, kad terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti.

Pažymėtina, jog pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su ypač sunkia jo teisine situacija, jo socialinėms ir ekonominėms teisėms iškilusia grėsme, grėsme būti išsiųstam iš šalies, kurie, be kita ko, detalizuoti 2024 m. gegužės 29 d. prašyme, yra susiję su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuris sprendžiamas po skundo priėmimo, kai būtina užtikrinti skunde suformuluoto reikalavimo įvykdymą (žr., pvz., 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-741-552/2019).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2024 m. birželio 6 d. gautas pareiškėjo 2024 m. birželio 5 d. prašymas, be kita ko, pripažinti, kad pareiškėjo skundas priimtinas, jį priėmus administracinę bylą nutraukti, nes atsakovas geranoriškai patenkino reikalavimą, t. y. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, naujai keliamų procesinių klausimų nesprendžia, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes. Atnaujinus pareiškėjui terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o taip pat ir spręsti pareiškėjo 2024 m. birželio 5 d. prašyme išdėstytus prašymus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. P. (M. P.) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui M. P. (M. P.) terminą skundui paduoti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Beata Martišienė