2017-03-29 Nr. AB-7334-3-62-3-00468-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-234-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00468-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Alytaus PN), priteisti 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2008 metų iki 2015 m. balandžio 8 d.

Paaiškino, kad kalinimas Alytaus PN neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Detalizuodamas pareiškėjas nurodė, kad kameros buvo nuolat perpildytos, jose kaupėsi drėgmė, buvo netinkamas apšvietimas, oro temperatūra, koridoriuose tamsu, prausyklose surūdiję kranai. Pataisos namuose patiekiamas maistas nesiekia 1500 kcal, jam yra suteikiama mažesnė nei kituose pataisos namuose socialinė pašalpa. Teigė, kad Alytaus PN pareigūnai nereagavo į pareiškėjo paaiškinimus ir prašymus, pareigūnai turi sadistinį asmenybės sutrikimą. Dėl minėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė žalą – depresiją, sveikatos pablogėjimą, dvasinį diskomfortą, nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Alytaus PN, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo reikalavimų daliai prašė taikyti senaties terminą. Atsakovo atstovas dėl pareiškėjo teiginių, jog pataisos namuose nėra užtikrinamos higienos normos, nurodė, jog Alytaus visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu periodiškai atliko patikrinimus, kurių metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsakovo atstovo nuomone, jei pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos, jis galėjo ginčyti pareigūnų veiksmus ar sprendimus, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas (gyvenamosios patalpos plotą). Pareiškėjo reikalavimą dėl 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad, atsakovo atstovui prašant taikyti ieškinio senaties terminą, o pareiškėjui skundą teismui išsiuntus 2015 m. balandžio 8 d. ir svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti senaties terminą, nenurodžius, senaties terminas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2012 m. balandžio 8 d.

Atsižvelgęs į byloje surinktus duomenis, teismas nustatė, jog pareiškėjui 48 dienas nebuvo užtikrinta sąlyga į teisės aktuose numatytą bendrabučio tipo patalpoms taikomą ploto normą. Tačiau iš esamų byloje duomenų teismas darė išvadą, jog pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie per mažo gyvenamojo ploto poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.

Teismas pažymėjo, kad Alytaus PN į bylą pateikė įrodymus, kuriuose yra aprašyta Alytaus PN apžvalga, vertinant, ar juose esančios gyvenimo sąlygos atitinka Lietuvos higienos normą HN 76:2010. Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, patikrinimo išvadose nurodyta, jog tikrinimo atvejais pažeidimų nenustatyta. Teismas neabejojo Alytaus visuomenės sveikatos centro aktuose pataisos namų vertinimais, jų išvadomis, jog pataisos namai atitinka Lietuvos higienos normą HN 76:2010“ Laisvės atėmimo vietos: bendruosius sveikatos saugos reikalavimus“. Taigi, atsižvelgęs į nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentus, jog Alytaus pataisos namuose esančios gyvenimo sąlygos neatitinka higienos normas, atmetė kaip nepagrįstus.

Iš byloje esančių duomenų teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas serga narkomanija, prieš patekdamas į pataisos namus 16 metų vartojo narkotikus. Pareiškėjui diagnozuota abiejų blauzdų trombozė, dėl to nuolat kamuoja galvos skausmai, pastoviai reikia perrišti opas, ką atlieka sveikatos priežiūros centras. Pareiškėją kamuoja miego sutrikimai, kurie taipogi yra narkomanijos pasekmė. Pareiškėjas 2008 metais (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, medicininis dokumentų išrašas išsamiai atskleidžia pareiškėjo sveikatą ginčo laikotarpiu. Teismo nuomone, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio klausimą. Todėl pareiškėjo argumentus, jog prastos kalinimo sąlygos turėjo neigiamą poveikį jo sveikatos būklei, teismas atmetė.

Įvertinęs tai, kad pareiškėjas savo teiginių apie pareigūnų elgesį nepagrindė konkrečiais objektyviais įrodymais, teismas sprendė, jog pareiškėjo tvirtinimai apie tai, kad pareigūnai turi sadistinių asmenybės sutrikimų, yra atmestini.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovo atstovas neatsakydavo į jo prašymus ir užklausas, tačiau, teikdamas skundą, kartu pateikė įrodymus, paneigiančius šiuos jo argumentus. Pareiškėjas pateikė Alytaus PN administracijos atsakymus į jo prašymus, todėl pareiškėjo argumentus, jog Alytaus PN pareigūnai ignoruodavo jį ir neatsakydavo į jo prašymus, teismas atmetė.

Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog 2014 m. rugpjūčio 12 d. cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch 5643 praktinė energetinė vertė pataisos namų maiste nustatyta 2 924,4 kcal., todėl pareiškėjo motyvus, jog Alytaus PN tiekiamas maistas yra per mažos energetinės vertės, teismas atmetė.

Teismas akcentavo, kad konkretų piniginės išmokos dydį nuteistajam nustato įstaigos administracija, o pareiškėjo gauna socialinės paramos išmoka patenka į išmokamos socialinės paramos išmokos intervalą nuo 0,3 MGL iki 0,1 MGL (Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-07/260, 2 p.), todėl teismo vertinimu, atsakovo atstovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų.

Teismas, įvertinęs šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (gyvenamosios patalpos plotą), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą tenkinti.

Nesutinka su atsakovo atstovo pateikta informacija. Pažymi, kad išėjęs iš Alytaus PN buvo pripažintas neįgaliuoju.

Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui M. K., jo teigimu, padarytos jį laikant Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis nuo 2008 metų iki 2015 m. balandžio 8 d., atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas (gyvenamosios patalpos plotą); pareiškėjo reikalavimą dėl 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Daliai pareiškėjo reikalavimų, t. y. iki 2012 m. balandžio 7 d. taikė senaties terminą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nurodo, kad kreipėsi į Alytaus PN dėl netinkamų sąlygų. Pareiškėjas argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino taikymu, nepateikė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis tinkamai ir detaliai išnagrinėjus aktualų teisinį reguliavimą bei bylos faktines aplinkybes, dėl nustatytų kalinimo sąlygų Alytaus PN pažeidimų, ieškinio senaties termino taikymu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kauno apygardos administracinis teismas, nustatęs atsakovo veikos neteisėtumą ir iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, konstatavo, jog atsakovas neužtikrino jam teisės aktais reglamentuoto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ginčui aktualiu laikotarpiu tam tikrais periodais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, sutinka su šia nustatyta aplinkybe. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsižvelgus į tai, teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų (tam tikro gyvenamojo ploto nesuteikimas) nesudarymas lėmė pareiškėjui fizinių nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų, tai sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais dėl kitų pareiškėjo laikymo sąlygų, jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisakys. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar pagrįstų argumentų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo aptartuose dokumentuose išdėstytą informaciją. Iš esmės pareiškėjo teiginiai yra susiję su dienų, kuriomis buvo pažeista pareiškėjo teisė į pakankamo ploto erdvę kamerose, skaičiaus nustatymu. Šiuo aspektu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog aptarta pareiškėjo teisė buvo pažeista, vis dėlto Alytaus pataisos namuose pareiškėjui buvo užtikrinta pakankama judėjimo laisvė įstaigos teritorijoje, galimybė sportuoti, būti lauke, dirbti ūkio brigadoje, lankytis koplyčioje, įsitraukti į socialinės reabilitacijos programas ir pan., todėl vien ta aplinkybė, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo užtikrinamas visas teisės aktuose įtvirtintas minimalus gyvenamasis plotas, savaime nenulemia išvados, jog tokio pobūdžio pažeidimas galėtų būti pripažįstamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu. Šis pažeidimas turi būti vertinamas visų pareiškėjo gyvenimo Alytaus PN aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai įvertino pareiškėjo gyvenimo Alytaus PN situaciją bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomų įrodymų: Alytaus PN ir Kalėjimų departamento 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. gegužės 27 d. atsakymus į pareiškėjo skundus. Iš Alytaus PN rašto matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos, vienam iš pareigūnų pareiškėjui davus nurodymą pasitraukti iš bendros praėjimo zonos koridoriuje kartu su jam priklausančiais daiktais. Alytaus PN administracija nustatė, kad smurtas naudojamas nebuvo – šias aplinkybes patvirtino Alytaus PN pareigūnai, buvę incidento metu, bei nuteistieji, kurie buvo konvojuojami kartu su pareiškėju. Iš Kalėjimų departamento rašto matyti, kad pareiškėjas pateikė prašymą skundo nenagrinėti, kadangi problemos išspręstos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikti raštai neįrodo neteisėtų Alytaus PN veiksmų bei nepagrindžia pareiškėjo įvardijamos neturtinės žalos. Šie raštai liudija, jog buvo susiklosčiusi tam tikra konfliktinė situacija, kuri buvo išspręsta Alytaus PN – pats pareiškėjas skundo Kalėjimų departamentui atsisakė, nurodydamas, jog konfliktas išspręstas.

Kiek tai susiję su pareiškėjo nurodytu jam padarytos neturtinės žalos dydžio vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jog pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, nepriteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos pinigais, vertino konkrečių aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

Tikrinančios bylą teisėjų kolegijos tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas