2026-01-07 Nr. AB-602-3-65-3-00333-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-20-502/2026

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00333-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Orgstatyba“) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), priteisti 100 000 Eur turtinę žalą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra ūkininkas, todėl pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą turėjo pirmumo teisę įsigyti su nuosavybės teise turimu žemės ūkio paskirties žemės sklypu besiribojantį parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pareiškėjas paaiškino, jog 2021 m. spalio 26 d. nuvykęs į NŽT Panevėžio skyrių sužinojo, kad šalia jam nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orgstatyba“ 2021 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 180 000 Eur pardavė UAB „Karjerai“ besiribojantį 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog UAB „Orgstatyba“ pateikė NŽT Panevėžio skyriui 2021 m. rugpjūčio 16 d. pranešimą apie sprendimą parduoti Žemės sklypą už 80 000 Eur. Pareiškėjas pabrėžė, kad minėta kaina buvo nurodyta ir pareiškėjui siųstame 2021 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 23SD-5115-(14.23.104.) bei NŽT paskelbtame pranešime internetinėje svetainėje tretiesiems asmenims, ketinantiems įsigyti šį Žemės sklypą tuo atveju, jeigu šia teise nepasinaudos pirmumo teisę turintys asmenys. Pareiškėjas akcentavo, jog NŽT Panevėžio skyrius pardavėjui UAB „Orgstatyba“ 2021 m. rugsėjo 17 d. išdavė pažymą Nr. 23PAŽ-661-(14.23.33E.), neturėdamas duomenų, kad pareiškėjui išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. 23SD-5115-(14.23.104.) yra neįteiktas.

Pareiškėjas tvirtino, kad NŽT Panevėžio skyrius, neatlikęs jo deklaruotos gyvenamosios vietos adreso paieškos, išsiuntęs 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštą netinkamu adresu, ir išdavęs pažymą, leidžiančią trečiajam suinteresuotam asmeniui parduoti Žemės sklypą, nepasibaigus terminui, per kurį pareiškėjas turėjo teisę pateikti sutikimą dėl Žemės sklypo įsigijimo pasinaudojant pirmumo teise, užkirto galimybę V. K. pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą Žemės sklypą už tą kainą, už kurią ji parduodama, t. y. už 80 000 Eur.

Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-160-280/2022 perkėlė pareiškėjui pirkėjo UAB „Karjerai“ teises ir pareigas pagal 2021 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatė, kad UAB „Orgstatyba“ pardavė, o V. K. už 180 000 Eur nupirko 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas taip pat priteisė UAB „Karjerai“ iš pareiškėjo V. K. 180 000 Eur.

Pareiškėjas argumentavo, jog įsiteisėjus nurodytam teismo sprendimui pareiškėjui teko sumokėti UAB „Karjerai“ 180 000 Eur sumą, vietoje pardavėjo UAB „Orgstatyba“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. NŽT Panevėžio skyriui pasiūlytos ir pagal įstatymą priklausiusios sumokėti už žemės sklypą 80 000 Eur kainos. Pareiškėjas tvirtino, jog tokiu būdu dėl neteisėtų NŽT veiksmų pareiškėjas patyrė 100 000 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas manė, jog žala atsirado ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, o dėl objektyviai nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir paaiškino, kad UAB „Orgstatyba“ NŽT Panevėžio skyriui 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė pranešimą apie parduodamą 8,3096 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei aplinkybe, kad pareiškėjo žemės sklypas ribojasi su parduodamu Žemės sklypu, Panevėžio skyrius 2021 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė pranešimą Nr. 23SD-5115-(14.23.104.), kuriame nurodė, jog V. K. yra vienas iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą, todėl per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti sutikimą arba atsisakymą pirkti parduodamą Žemės sklypą. NŽT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo deklaruoto gyvenamosios vietos adreso – (duomenys neskelbtini), nėra adresų registre, todėl 2021 m. rugpjūčio 17 d. pranešimas pareiškėjui išsiųstas į darbovietę žemės ūkio bendrovę (toliau – ir ŽŪB) „Berčiūnai“, (duomenys neskelbtini). NŽT vertino, jog neatsiėmęs pašto siuntos ir nepateikęs sutikimo pareiškėjas nepasinaudojo jam priklausančia pirmumo teise įsigyti parduodamą privačios nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties Žemės sklypą. NŽT manė, kad atsakovo veiksmuose nebuvo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Orgstatyba“ pareiškėjui parduotų žemės sklypą būtent už 80 000 Eur. NŽT pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia pardavėjui kelti žemės sklypo kainą, tik kai žemės savininkas pageidauja parduoti žemės sklypą už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas. Atsakovo atstovas akcentavo, jog NŽT Panevėžio skyrius pirkimo–pardavimo sandoryje nedalyvauja ir parduodamo žemės sklypo kainos nenustatinėja. Pabrėžė, kad net ir nustačius žalos atsiradimo faktą, nebūtų priežastinio ryšio tarp atsakovo galimai neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nuomone jam padarytos žalos.

5. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Orgstatyba“ atstovas nurodė, kad nemano, jog šioje situacijoje susidarė žala. Pažymėjo, jog prašymo parduoti Žemės sklypą NŽT Panevėžio skyriui pateikimo metu buvo deramasi su būsimu pirkėju UAB „Karjerai“ dėl Žemės sklypo pardavimo, tačiau nebuvo aiški būsimo sandorio kaina, nes sklype buvo aptiktas smėlis. UAB „Orgstatyba“ atstovas paaiškino, kad pažymą, reikalingą parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, siekė gauti iš anksto tam, kad nesutrukdytų būsimam sandoriui. Be to, tokia pažyma galioja net metus laiko. Akcentavo, kad tuo metu rinkoje 1 ha žemės ūkio paskirties žemės vidutinė kaina buvo 6 000 Eur, todėl UAB „Orgstatyba“ nurodė didesnę, t. y. 10 000 Eur už 1 ha kainą ir manė, jog niekas žemės ūkio paskirties sklypo už tokią kainą nenorės įsigyti. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pažymėjo, kad jeigu būtų atsiradęs toks pirkėjas, įmonė nebūtų galėjusi naudotis tokia pažyma. Galutinė kaina su UAB „Karjerai“ buvo suderėta vertinant, jog parduodamas ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas, o naudingųjų iškasenų teritorija. UAB „Orgstatyba“ atstovas nurodė, kad karjero paskirties žemės kaina rinkoje – 500 000 Eur ir daugiau, tačiau galutinė pardavimo kaina buvo gerokai mažesnė, nes UAB „Karjerai“ prisiėmė riziką sutvarkyti visus žemės sklypo paskirties keitimo ir smėlio karjero įrengimo dokumentus. Atstovas manė, kad negalėjo Žemės sklypo parduoti pigiau, nei buvo nurodyta NŽT pažymoje, tačiau suprato, jog gali jį parduoti brangiau. UAB „Orgstatyba“ neturėjo kompetencijos vertinti NŽT veiksmų teisėtumo.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismas Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą siejo dėl atsakovo veiksmų netinkamai įgyvendinta Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte jam suteikta pirmumo teise įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama.

8. Teismas, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad:

8.1. Ūkininkui V. K. nuosavybės teise priklauso 1,3500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su UAB „Orgstatyba“ priklausiusiu 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

8.2. Gretimo žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas UAB „Ogrstatyba“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių, norėdamas parduoti 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 80 000 Eur kainą. Apie galimybę pateikti sutikimą pirkti Žemės sklypą NŽT Panevėžio skyrius 2021 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė NŽT interneto svetainėje. Be to, NŽT Panevėžio skyrius 2021 m. rugpjūčio 17 d. išsiuntė V. K. pranešimą, kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad UAB „Orgstatyba“ NŽT Panevėžio skyriui pateikė pranešimą apie jo parduodamą 8,3096 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta kaina 80 000 Eur, atsiskaitymas pavedimu. Pranešimas išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). NŽT Panevėžio skyrius 2021 m. rugsėjo 17 d. išdavė UAB „Orgstatyba“ pažymą Nr. 23PAŽ-661-(14.23.33 E.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teise jį pirkti“ ir 2021 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Orgstatyba“ pardavė UAB „Karjerai“ Žemės sklypą už 180 000 Eur.

8.3. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje e2-160-280/2022, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-84-467/2023 paliko nepakeistą, tenkino V. K. ieškinį – perkėlė pareiškėjui pirkėjo UAB „Karjerai“ teises ir pareigas pagal 2021 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.4255), nustatė, kad atsakovas UAB „Orgstatyba“ pardavė, o V. K. už 180 000 Eur nupirko 8,3096 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisė UAB „Karjerai“ iš V. K. 180 000 Eur.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-84-467/2023 konstatavo, jog NŽT Panevėžio skyrius neatliko teisės akte įtvirtintos pareigos nustatyti asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir registruotu laišku pranešti apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas, todėl V. K. nebuvo tinkamai informuotas apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir galimybę įgyvendinti pirmumo teisę jį pirkti. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad nebuvo įvykdyta pareiga pranešimą išsiųsti laikantis nustatytų reikalavimų. Vertino, jog NŽT Panevėžio skyriaus pareigos išsiųsti pranešimą registruotu laišku ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nepaneigia pranešimo išsiuntimas ieškovo darbovietės adresu, nes toks pranešimo būdas, viena vertus, nenumatytas teisės aktuose, kita vertus, būtų galimas tik kaip alternatyva nepavykus pranešimo įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, kaip nustatyta, šiuo adresu siunta taip pat nepasiekė ieškovo ir 2021 m. rugsėjo 29 d. grąžinta siuntėjui (siuntos grąžinimas įformintas 2021 m. rugsėjo 25 d.), grąžinimo priežastis – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. NŽT Panevėžio skyrius 2021 m. rugsėjo 17 d. išdavė atsakovui UAB „Orgstatyba“ pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teise jį pirkti, tačiau apie V. K. į darbovietę siųsto pranešimo įteikimą ar neįteikimą šiai datai dar nebuvo gauta jokių duomenų, todėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT neturėjo teisinio pagrindo šios pažymos išdavimui, nes neturėjo duomenų apie atskaitos datą (pranešimo apie parduodamą žemės sklypą gavimo dienos) nuo kurios skaičiuoti 15 darbo dienų, per kurias asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą (sprendimą) jį pirkti.

10. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje e2-160-280/2022 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-84-467/2023 nustatytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti NŽT neteisėtus veiksmus – Įstatyme numatytos pareigos informuoti apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir galimybę įgyvendinti pirmumo teisę jį pirkti netinkamą įvykdymą. Tačiau teismo vertinimu, tokie neteisėti atsakovo veiksmai lėmė ne 100 000 Eur turtinės žalos atsiradimą, o tik tai, kad pareiškėjas prarado pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą ir ši neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmė buvo ištaisyta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje e2-160-280/2022, t. y. pareiškėjui V. K. perkeltos Žemės sklypo pirkėjo teisės.

11. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis suteikia joje išvardintiems asmenims pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, žemės savininkas privalo notarui arba NŽT pateikti pakartotinį pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Teismas sprendė, kad Įstatymas nenumato nei pareigos pakartotinai kreiptis į NŽT, nei draudimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą brangiau, ką šiuo atveju ir padarė UAB „Orgstatyba“, parduodama UAB „Karjerai“ Žemės sklypą už 180 000 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškiniu kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą dėl pirkėjo teisių perkėlimo, pareiškėjas žinojo ir suprato, kad Žemės sklypas buvo parduotas už didesnę kainą, nei buvo nurodyta 2021 m. rugsėjo 17 d. pažymoje Nr. 23PAŽ-661-(14.23.33E.) ir vienu iš ieškinio reikalavimų prašė priteisti UAB „Karjerai“ iš ieškovo 180 000 Eur sumą.

12. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog NŽT pirkimo–pardavimo sandorio sudaryme nedalyvavo ir Žemės sklypo pardavimo kainos nenustatinėjo. Teismas padarė išvadą, kad nors atsakovas ir atliko neteisėtus veiksmus, tačiau šie veiksmai priežastiniu ryšiu nėra susiję su pareiškėjo nurodoma pasekme – UAB „Orgstatyba“ padidinta Žemės sklypo pardavimo kaina.

13. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti – priežastinio ryšio, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas ir yra atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d.). Teismas taip pat sprendė, kad kadangi pareiškėjo skundas atmestas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo (ABTĮ 42 str.).

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti V. K. iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 100 000 Eur turtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 100 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (skundo priėmimo) teisme dienos iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Faktiškai nustatytų bylos aplinkybių kontekste, teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, civilinės atsakomybės nustatymo kriterijus / sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis), taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei ginčo esmę, neteisingai vertino įrodymus ir todėl padarė neteisingą išvadą dėl ginčo šalių teisių, pareigų ir atsakomybės, todėl priėmė prieštaringą ir nepagrįstą sprendimą.

15.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs atsakovo (NŽT) neteisėtus veiksmus padarė neteisingą išvadą, kad tokie neteisėti atsakovo veiksmai lėmė ne 100 000 Eur turtinės žalos atsiradimą, o tik tai, kad pareiškėjas prarado pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą. Taip pat teismas sprendime neteisingai nurodė, jog Įstatymas nenumato nei pareigos pakartotinai kreiptis į NŽT, nei draudimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą brangiau, ką šiuo atveju ir padarė UAB „Orgstatyba“. Be to, aiškindamas Įstatymo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1 P-736-( l .3 E.) patvirtinto aprašo „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo nustatytos tvarkos“ (toliau – ir Aprašas) nuostatas, teismas šias nuostatas aiškino neteisingai, t. y. ne kaip bendrą visumą, o atsietai, sprendime nurodant, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo ribojimai, įtvirtinti Įstatyme, iš esmės yra tik procedūrinio pobūdžio, ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko nuosavybės teises varžo tik tiek, kiek apibrėžta jo pareiga pranešti NŽT ar notarui apie sprendimą parduoti žemės sklypą. Todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad vien pranešimo apie ketinimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo gavimas, turinčiam pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą asmeniui nesuteikia teisėto lūkesčio tiek įsigyti žemės sklypą, tiek tai, kad jo pardavimo kaina nesikeis.

15.3. Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino įstatymų leidėjo priimto Įstatymo siekiamų tikslų. Šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas, siekdamas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų žemės ūkio politikos tikslų skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą ir sudaryti sąlygas žemės konsolidacijai, nustatė asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, taip pat eilės tvarką, kuria šie asmenys gali įgyvendinti jiems nustatytą pirmumo teisę, pardavimo sąlygas (kainą, terminus ir kt.), t. y. šiuo įstatymu ir Aprašu yra aiškiai nustatyta (reglamentuota) tiek valstybės institucijos, šiuo atveju atsakovo (NŽT), tiek nusprendusių parduoti žemę savininkų, tiek pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę asmens(-ų) teisės ir pareigos.

15.4. Remiantis Įstatymo paskirtimi ir šiuo įstatymu siekiamų tikslų, bei Konstitucinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), nagrinėjamos bylos atveju teismas net nesiaiškino pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, susijusių su valdžios institucijos (NŽT) atliktais neteisėtais veiksmais ir to pasėkoje pareiškėjo patirtais nuostoliais, nors turėjo išsiaiškinti ir nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (žala) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo, nevertino Įstatyme ir Apraše reglamentuotų ir šiam ginčui spręsti nustatytų esminių sąlygų: 1) Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų; 2) Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų; 3) Aprašo, kuris reglamentuoja pažymos, dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktus ir 2 dalį turintiems jį pirkti asmenims. Aprašo 2.4 punkte numatytos pareigos; 4) Aprašo 5A, ir 5.4.2. punkto nuostatų; 5) Remiantis Įstatyme ir Apraše parduodamo žemės sklypo savininkui numatytais reikalavimais, byloje esantys dokumentai patvirtina žemės sklypo savininko UAB „Orgstatyba“ išreikštą valią, ir atsakovo NŽT atliktus veiksmus.

15.5. Teisinis reguliavimas, įsiteisėjusiame teismo sprendime / nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės bei NŽT neteisėti veiksmai, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjui suteikė teisėtus lūkesčius ne tik įsigyti žemės sklypą, tačiau šį žemės sklypą įsigyti už tą kainą, už kurią buvo nusprendęs parduoti žemės savininkas UAB „Orgstatyba“, t. y. už 80 000 Eur., o ne už NŽT neteisėtos pažymos pagrindu pardavėjo UAB „Orgstatyba“ pirkėjui UAB „Karjerai parduoto žemės sklypo kainą, t. y. 180 000 Eur. sumą. Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, netenkindamas pareiškėjo skundo, teismas, spręsdamas dėl valstybei įstatymu nustatytos civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir taikymo (CK 6.271 straipsnio prasme), šios teisės normos nevertino specialiame Įstatyme, Apraše numatytų teisės normų kontekste.

15.6. Teismas padarydamas išvadą dėl priežastinio ryšio tarp NŽT neteisėtų veiksmų ir žalos nebuvimo, ne tik neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, bet ir netinkamai vertino bylos aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju, skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, jog nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, ir jeigu būtų laikomasi įstatyme numatytų reikalavimų, pareiškėjas būtų realizavęs įstatymo numatytą pirmumo teisę ir įsigijęs parduodamą privačios nuosavybės teise valdomą žemės ūkio paskirties žemės sklypą už tą kainą, už kurią ji pagal įstatymo reikalavimus buvo parduodama, t. y. už 80 000 Eur., ir nebūtų patyręs 100 000 Eur žalos (nuostolių), kurie atsirado ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, o dėl objektyviai nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų (įstatymo nesilaikymo), lėmusių žalos atsiradimą. Tokiu būdu, objektyviai nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp NŽT Panevėžio skyriaus neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos (nuostolių) egzistuoja priežastinis ryšys ir tai patvirtina visų sąlygų buvimą viešosios atsakomybės instituto (CK 6.271 str.) taikymui.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo:

17.1. Pareiškėjas teigė, kad deklaruotas gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre buvo nurodytas (duomenys neskelbtini), tačiau tokio adreso nėra. Panevėžio rajono savivaldybės architektūros skyrius 2022 m. vasario 3 d. rašte Nr. (13.17)-SA1-67 nurodo, kad „(duomenys neskelbtini) adreso suteikimo, keitimo ar panaikinimo Adresų registrui duomenų nėra teikusi. Adresų registre duomenų apie adresą (duomenys neskelbtini) taip pat nėra t. y. tokio adreso registruoto nebuvo“. NŽT Panevėžio skyrius išsiuntė pranešimą ne pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o kitu adresu, (duomenys neskelbtini). NŽT pažymi, kad šiuo adresu buvo siunčiamas pranešimas nes pareiškėjas dažniausiai naudojo savo teikiamuose prašymuose šį adresą, kuriuo registruota jo darbovietė ŽUB „Berčiūnai“, todėl pranešimas ir buvo siunčiamas minėtu adresu.

17.2. Pareiškėjo 100 000 Eur suma negali būti pripažinta tiesioginiais nuostoliais, nes nurodyta suma susidarė Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-160-280/2022 pilnai tenkinus ieškovo V. K. ieškinį ir perkėlus pareiškėjui pirkėjo UAB „Karjerai“ teises ir pareigas pagal 2021 m. spalio 26 d. pirkimo pardavimo sutartį ir nustačius, kad atsakovas UAB „Orgstatyba“ pardavė, o ieškovas V. K. už 180 000 Eur nupirko 8,3096 ha žemės sklypą. Įvykus sandoriui už minimą sumą jokių kitų išlaidų pareiškėjas nepatyrė. Pareiškėjas pats siekė įsigyti šį žemės sklypą už tą kainą, kokią pirkėjas UAB „Karjerai“ pirko žemės sklypą ir teismo sprendimu pagal pareiškėjo ieškinį jam buvo perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Pareiškėjo teigimu jis šį žemės sklypą būtų nupirkęs už nurodyta 80 000 Eur sumą, bet jokių įrodymų, kad UAB „Orgstatyba“ pareiškėjui būtų pardavusi žemės sklypą būtent už 80 000 Eur teismui nepateikė.

17.3. Įstatymas pardavėjui nedraudžia kelti žemės sklypo kainos nurodytos pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT Panevėžio skyrius parduodamo žemės sklypo kainos nenustatinėja, pirkimo–pardavimo sandoryje nedalyvauja. Po pažymos išdavimo asmeniui, NŽT Panevėžio skyrius daugiau jokių veiksmų neatliko, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu sandoryje nedalyvavo. Pagal Aprašo 15 punktą, tik kai žemės savininkas pageidauja parduoti žemės sklypą už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas.

17.4. NŽT veiksmuose nėra nei civilinės atsakomybės, nei materialinės atsakomybės atsiradimui būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų ir kaltės, NŽT Panevėžio skyrius nesiekė tyčia padaryti žalos pareiškėjui (tyčios kaltės forma), nesielgė neapdairiai, nerūpestingai, neatidžiai (neatsargumo kaltės forma), nes jis veikė ir vykdė visas sąlygas, kad pareiškėjas gautų pranešimą dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Pareiškėjas vadovaujasi tik Civilinio kodekso formaliomis nuostatomis, dėl žalos atsiradimo ir nepagrindžia savo reikalavimo objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl patirtos žalos ir jos dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 100 000 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėjas siejo su NŽT netinkamai įgyvendinta Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte pareiškėjui suteikta pirmumo teise įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, atlyginimo priteisimo.

19. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti – priežastinio ryšio, pareiškėjo skundą atmetė.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, civilinės atsakomybės nustatymo kriterijus / sąlygas (CK 6.271 str.), taip pat atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei ginčo esmę, neteisingai vertino įrodymus ir todėl padarė neteisingą išvadą dėl ginčo šalių teisių, pareigų ir atsakomybės.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249–6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

24. Siekdamas pagrįsti teisę į žalos atlyginimą, pareiškėjas, be kita ko, turi pareigą byloje įrodyti patį žalos faktą, jam žalą sukėlusius viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tik nustačius visas šias aplinkybes, gali būti sprendžiama dėl žalos atlyginimo priteisimo.

25. Pasisakydama dėl aktualių faktinių aplinkybių šioje byloje, teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad NŽT darbuotojai neveikė taip, kaip pagal Įstatymą privalėjo veikti. NŽT neteisėti veiksmai yra nustatyti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje e2-160-280/2022 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-84-467/2023, t. y. nustatytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti NŽT neteisėtus veiksmus – Įstatyme numatytos pareigos informuoti apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir galimybę įgyvendinti pirmumo teisę jį pirkti netinkamą įvykdymą.

26. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėti neteisėti atsakovo veiksmai lėmė ne 100 000 Eur turtinės žalos atsiradimą, o tik tai, kad pareiškėjas prarado pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą ir ši neteisėtų atsakovo veiksmų pasekmė buvo ištaisyta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje e2-160-280/2022, t. y. pareiškėjui V. K. perkeltos Žemės sklypo pirkėjo teisės.

27. Kaip jau minėta, pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su NŽT netinkamai įgyvendinta Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte pareiškėjui suteikta pirmumo teise įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, kuri buvo nurodyta UAB „Ogrstatyba“ į NŽT Panevėžio skyrių 2021 m. rugpjūčio 16 d. pranešime apie sprendimą parduoti Žemės sklypą ir NŽT Panevėžio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjui siųstame pranešime, t. y. už 80 000 Eur.

28. Pažymėtina, kad vienas iš įstatymo reguliuojamų nuosavybės teisės ribojimų įtvirtintas Įstatyme (ginčui aktuali 2020 m. gegužės 14 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2935, galiojusi 2021 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu). Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad jo reguliavimu siekiama šių tikslų: 1) užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas; 2) sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai; 3) skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.

29. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, siekiant įvardytų tikslų, įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.

30. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemės sklypo savininko pareiga informuoti apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas: žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda NŽT.

31. NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui (Įstatymo 5 str. 4 d.).

32. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (Įstatymo 5 str. 6 d.).

33. Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti aptartos pardavimo tvarkos pažeidimo padariniai: jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aptartas Įstatymo reguliavimas reiškia, kad: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per NŽT pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, Įstatymu nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-469/2020).

35. Taigi, parduodamos žemės kainą ir kitas pardavimo sąlygas nustato pats žemės savininkas. Ir tik tuo atveju, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, žemės sklypo savininkas turi pareigą pakartotinai pateikti NŽT pranešimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė, jog Įstatymas nenumato nei pareigos pakartotinai kreiptis į NŽT, nei draudimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą brangiau, ką šiuo atveju ir padarė UAB „Orgstatyba“, kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjas turėjo teisę įsigyti žemės sklypą pirmiau už kitus už kainą, kuri buvo ne mažesnė nei nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad neteisėti atsakovo veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjas prarado pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą.

36. Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.

37. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neįrodė antrosios valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – 100 000 Eur patirtos žalos. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Orgstatyba“ atstovas nurodė, kad prašymo parduoti Žemės sklypą NŽT Panevėžio skyriui pateikimo metu buvo deramasi su būsimu pirkėju UAB „Karjerai“ dėl Žemės sklypo pardavimo, tačiau nebuvo aiški būsimo sandorio kaina, nes žemės sklype buvo aptiktas smėlis. Galutinė kaina su UAB „Karjerai“ buvo suderėta vertinant, jog parduodamas ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas, o naudingųjų iškasenų teritorija. Taigi, UAB „Orgstatyba“ atstovas patvirtino, kad nebuvo suderėta galutinė kaina, o byloje esantys įrodymai nepatvirtina, taip pat ir pats pareiškėjas nepateikė jokios patvirtinančios informacijos ir apeliacinės instancijos teismui, kad Žemės sklypo savininkas UAB „Orgstatyba“ pareiškėjui būtų pardavęs Žemės sklypą, būtent už 80 000 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytas 100 000 Eur žalos dydis pagrįstas tik jo įsitikinimu, jog Žemės sklypas turėtų būti parduotas už jo nurodytą pirminę UAB „Orgstatyba“ kainą, negali būti laikomas pareiškėjo patirta žala.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas, todėl būtent jis turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų (2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-180/2007, 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3063/2011).

39. Kadangi šioje byloje pareiškėjas neįrodė žalos padarymo fakto ir dydžio, todėl negali būti tenkinamas pareiškėjo skundas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

40. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė antrosios valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – patirtos žalos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas nors ir iš dalies kitais motyvais, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė