6282aaf2-e83c-4a9a-b847-287e66c650d6 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-42-185-2014 Proceso Nr. 1-76-1-00174-2013-3Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.1.; 1.2.3.1.; 1.2.28.4.; 1.2.29.3.; 2.1.15.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.7.. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 10 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei,nukentėjusiajam J.

D.,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams R. P., A. D., P. D., R. D., J. D., M. B.,ekspertui RamÅ«nui Žilioniui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. 1991-(duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Panevėžio r., Vadoklių sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ , neteistas, 2012-02-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. tvarka, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 129 str. 1 d., 294 str. 2 d., 302 str. 1 d., padarymu.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , N U S T A T Ė: A. S. savavaliÅ¡kai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, siekdamas įgyvendinti, kad V. D. įvykdytų jo pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ teisę – prieÅ¡ tai V. D. paskolintų ir jam negrÄ Å¾intų 500 Lt skolÄ , 2013 m. kovo 27 d. laikotarpiu nuo 14 val. 00 min. iki 15 val. 00 min. Panevėžio rajone, Vadoklių seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) k. esančiame V. D. name – kambaryje, pareikalavo grÄ Å¾inti skolÄ ir kad reikalavimas bÅ«tų įvykdytas, tyčia, padarydamas didelę žalÄ V.

D. interesams, pavartojo fizinį smurtÄ jo atžvilgiu, t. y. ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus smogė mediniu pagaliu sėdinčiam ant lovos V. D. per galvÄ , krÅ«tinę, rankas, deÅ¡inę blauzdÄ , po ko parvertė nukentėjusįjį ant grindų ir ne mažiau kaip keturis kartus abejomis kojomis užšoko ant krÅ«tinės ir pilvo, taip padarydamas kraujosruvÄ kairio smilkinio minkÅ¡tuose audiniuose, poodines kraujosruvas veide, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, muÅ¡tines žaizdas deÅ¡inėje blauzdoje, plačiÄ difuzinę poodinę kraujosruvÄ nugaros kairėje pusėje, kairės pusės daugybinius Å¡onkaulių lūžius, deÅ¡inių 8, 9, 10 Å¡onkaulių lūžius, kraujosruvas Å¡irdies, plaučių pavirÅ¡iuje, plonųjų žarnų sienelėse ir pasaite, plačiÄ kraujosruvÄ kairės pusės užpilvaplėviniame tarpe, kairio inksto, blužnies sumuÅ¡imÄ , plonosios žarnos ir pasaito plyÅ¡imÄ , kas komplikavosi abipusiu plaučių, krÅ«tinplėvės ir pilvaplėvės uždegimu, smegenų pabrinkimu, Å«miu poliorganiniu nepakankamumu, dėl ko nuo krÅ«tinės ir pilvo sumuÅ¡imo V.

D. 2013-03-29 23 val.50 min. VÅ¡Ä® Respublikinėje Panevėžio ligoninėje mirė, ir savavaldžiaudamas dėl nukentėjusiojo skolos, po fizinio smurto panaudojimo už skolÄ , pasiėmė V. D. priklausantį turtÄ : mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Duos“, IMEI numeriai 353135/05/080192/4 ir 353136/05/080192/2, 55 Lt vertės, ir televizijos priedėlį „TV STAR T910“, 79 Lt vertės, bei paėmė svetimÄ , V. D. vardu iÅ¡duotÄ socialinio draudimo pažymėjimÄ SD Nr. 0376885, kurį neturėdamas teisėto pagrindo, tÄ pačiÄ dienÄ , automobiliu parsivežė namo ir laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vadoklių sen., Panevėžio rajone, iki 2013-03-29 14 val. 25 min., kol sugyventinė G.

J. dokumento nepateikė savo iniciatyva policijos pareigÅ«nams, t. y. tyčia, savavaldžiaudamas nužudė V. D. bei neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno dokumentÄ . Kaltinamasis A. S. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad V. D. jam buvo skolingas 420 Lt ir Å¡ios skolos jam ilgÄ laikÄ negrÄ Å¾ino. 2013-03-27 jo tikslas buvo nuvažiuoti pas V. D., į savivaldybę ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jis (V. D.) gauna kokias nors pajamas. Pakeliui pas V. D. prie parduotuvės sutiko pažįstamus G.

K. ir A. M. G. K. paprašė jį pavežti iki Sodų gatvės. Kadangi jam buvo pakeliui, sutiko jį pavežti. G. K. pasikvietė kartu važiuoti ir A. M. Visi trys nuvažiavo iki V. D. namų. Jis užėjo pirmas, po minutės atėjo ir G. K. su A. M.. Su V. D. Å¡nekėjo, ar važiuoti į savivaldybę, ar jis sugebės jam grÄ Å¾inti tÄ skolÄ . V. D. aiÅ¡kino, kad turi gauti pajamas, kaip užstatÄ siÅ«lė daiktus. Jam tų daiktų nereikėjo ir jis jų neėmė. Vis tik su V. D. susitarė nuvažiuoti iki savivaldybės ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Jau ėjo iki durų, tačiau V. D. pradėjo bėgioti po kambarį, aiÅ¡kino, kad nevažiuos, nes yra girtas. V. D. norėjo temti už rankos, tačiau jis griuvinėjo ant žemės. Buvo nugriuvęs gal kokius 4 kartus. Jį vis pakeldavo, tačiau V. D. vėl griÅ«davo. Po to vėl susitarė važiuoti į savivaldybę ir V. D. nuėjo į savo kambarį pasiimti striukės. V. D. laukė koridoriuje. V. D. nesulaukęs ėjo jo ieÅ¡koti. V. D. apsivilkęs striukę sėdėjo ant savo lovos ir niekur nevažiavo, rankoje turėjo apie 0,5 m ilgio ir 0,5 cm storio lango apvadÄ .

IÅ¡ V. D. atėmė tÄ lango apvadÄ . IÅ¡ pradžių tuo apvadu trenkė per durų staktÄ , po ko jis sulūžo. Po to 2–3 kartus juo V. D. sudavė per plaÅ¡takas. Nuo smÅ«gių tas apvadas vis perlūždavo. Kas liko iÅ¡ to apvado numetė ant žemės. Vėl sutarė su V. D. važiuoti iki savivaldybės ir ėjo link koridoriaus, tačiau prie pat koridoriaus durų V. D. įsikabino jam į striukę ir visu svoriu tempė jį žemyn. Kad nesuplėšytų jo striukės V. D. sudavė 2–3 smÅ«gius.

VienÄ smÅ«gį sudavė alkÅ«ne, kitÄ kumščiu. Sudavė į krÅ«tinę. V. D. nugriuvo koridoriuje ant kažkokių pagalių, užsigavo kairį smilkinį, kuris pamėlynavo. Kad jis nebegulėtų V. D. pasodino ir toliau įkalbinėjo jį važiuoti iki savivaldybės. Tada prie jų priėjo A. M. ir paprašė V. D. duoti parÅ«kyti. V. D. atsisakius tai daryti, A. M. jam 2 kartus spyrė į Å¡onÄ . A. M. su V. D. konfliktavo ir vienÄ kartÄ buvo užlipęs jam ant pilvo, tačiau neÅ¡okinėjo.

Kas vyko toliau nematė, nes nuėjo iki automobilio pasiimti telefono. Gal po dviejų minučių grįžo, V. D. sėdėjo toje pačioje vietoje, buvo sÄ moningas, pasakė, kad neturi pinigų, nes jam jokių paÅ¡alpų nemoka, todėl į savivaldybę važiuoti neverta, jam (kaltinamajam) nesugebės grÄ Å¾inti skolos. Tada V. D. liepė kitÄ dienÄ 8 val. ryto ateiti pas jį (kaltinamÄ jį) atidirbti. Susitarė su V. D., kad jis atidirbs Å«kio darbus, nes vis tiek skolos negrÄ Å¾ins. V. D. jam kaip užstatÄ Ä—mė siÅ«lyti savo darbo biržos knygelę ir telefonÄ .

Paėmė iÅ¡ V. D. tuos daiktus, žadėjo juos jam grÄ Å¾inti kitÄ dienÄ , kada jis bÅ«tų atėjęs. Nunešė tuos daiktus į automobilį ir ten juos padėjo. Netrukus prie automobilio atėjo ir A. K.. A. M. kvietė gal 2-3 kartus. Po to visi iÅ¡važiavo. Pripažįsta, kad prieÅ¡ V. D. pavartojo fizinį smurtÄ , dėl to labai gailisi ir atsipraÅ¡o, tačiau tikrai nenorėjo jo sužeisti ar kaip nors kitaip sutrikdyti jo sveikatÄ . Apie tai, kad V. D. guli ligoninėje sužinojo kitÄ dienÄ .

Buvo nuvažiavęs į ligoninę. Ligoninėje buvo sutikęs savo buvusiÄ klasiokę A. D., kuriai pasakė, kad turi V. D. darbo biržos knygelę ir telefonÄ . A. D. jo klausė apie pasÄ . Apie pasÄ jis nieko nežinojo. V. D. daiktus jam padavė įmautėje, kas joje dar buvo jis nežiÅ«rėjo. Daugiau su A. D. nieko nekalbėjo, jai neaiÅ¡kino, kas kÄ darė, ji duoda melagingus parodymus. Apie televizoriaus priedelį nieko nežino. Nesutinka, kad savavaldžiaudamas nužudė V. D. PrieÅ¡ jį vartojo fizinį smurtÄ , tačiau jokios skolos iÅ¡ jo nereikalavo, nes žinojo, kad jis neturi pinigų.

Apie tai V. D. jam pats pasakė. Jis tik su V. D. norėjo nuvažiuoti į savivaldybę. V. D. atsisakius važiuoti, jis to konflikto metu pavartojo prieÅ¡ jį smurtÄ . G. K. ir A. M. nesakė, dėl ko važiuoja pas V. D. Jokio skolos raÅ¡telio V. D. nereikalavo raÅ¡yti. Žino, kad V. D. yra skolingas ir kitiems asmenims. Apie brolių, seserų pagalbÄ jam su V. D. nėra kalbėjęs. Nėra matęs, kad jis su jais bÅ«tų bendravęs. Jis ant V. D. neÅ¡okinėjo. Nežino, kodėl G. K. duoda tokius parodymus.

Nukentėjusiųjų civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta. Sutinka tik su Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu. Jeigu V. D. ligoninėje buvo gydomas dėl jo padarytų sužalojimų, tai ligonių kasoms atlygins padarytÄ Å¾alÄ . Dėl jo pavartoto smurto V. D. specialisto nustatyti sužalojimai atsirasti negalėjo. Ä® kojas, į deÅ¡inę blauzdÄ , pilvÄ , nugarÄ V. D. smÅ«gių nesudavė. Kraujosruva kairio smilkinio minkÅ¡tuosiuose audiniuose galėjo atsirasti V.

D. pačiam nukritus. Suduodamas V. D. smÅ«gius į plaÅ¡takas, į krÅ«tinę apie pasekmes negalvojo, negalvojo, kad V. D. bus padaryti sužalojimai. Jam V. D. daiktų ir dokumentų nereikėjo. Tikslo jų pasisavinti ar panaudoti neturėjo. Juos paėmė kaip užstatÄ , kad V. D. kitÄ dienÄ pats ateitų pas jį ir jam jo nereikėtų ieÅ¡koti. V. D. pas jį yra dirbęs ir anksčiau, tik ne už skolas. Anksčiau apie A. M. veiksmus prieÅ¡ V. D. nieko nesakė, nes nenorėjo jo iÅ¡duoti, jį dangstė.

Dėl nužudymo taip pat savo kaltės nepripažįsta. Nepripažįsta bÅ«tent tų nustatytų smÅ«gių.2013-04-26 parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. V. D. gyvenamojo namo, esančio Panevėžio r., Vadoklių sen., (duomenys neskelbtini) k., viduje parodė vietas, kuriose apsimesdamas per daug girtu, kad nevažiuotų į savivaldybę, V. D. pats griuvinėjo, taip pat parodė vietÄ namo koridoriuje, kur A. M. vienÄ kartÄ abejomis kojomis buvo užšokęs V. D. ant krÅ«tinės bei vietÄ lauke prie V.

D. namo, kur jam pats V. D. padavė savo telefonÄ ir pažadėjo kitÄ dienÄ ateiti pas jį atidirbti už skolÄ (T. 2, b. l. 138-140). Kaltinamojo A. S. kaltė įrodyt:. Nukentėjusioji R. P. teisme parodė, kad V. D. buvo jos brolis. Kaltinamojo nepažįsta. 2013-03-28 iÅ¡ ryto jai paskambino kito brolio A. žmona J. D. ir pranešė, kad yra sumuÅ¡tas ir į ligoninę nuvežtas jos brolis V. D. Tuo metu praktikÄ ligoninėje atlikinėjo brolio Albino dukra A. D. Atvykusi į ligoninę palatoje rado A. ir brolį.

V. D. buvo sÄ moningas, visiÅ¡kai suprato kÄ kalba, tik labai dejavo dėl didelių skausmų, rodė pilvÄ , kuris buvo labai kietas. V. D. sakė, kad buvo skolingas, dėl to jį ir primušė. Jo klausė, už kÄ jis buvo skolingas. Sakė, kad A. S. prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, jis buvo paėmęs kelis pakelius cigarečių ir jam neatidavė skolos. V. D. sakė, kad jį mušė su kėdės atloÅ¡u, ant jo Å¡okinėjo. Paklaustas, kodėl jis niekam nepaskambino, V. D. atsakė, kad A.

S. telefonÄ iÅ¡ jo paėmė. TÄ telefonÄ V. D. ji buvo padovanojusi gimtadienio proga. V. D. jai sakė, kad jie buvo atvažiavę trise, tačiau jį mušė tik A. S. V. D. jai dar minėjo, kad A. S. grasino jį pakarti ant medžio, jeigu jis raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Brolis minėjo ir tai, kad buvo netekęs sÄ monės ir kad buvo nuėjęs iki kaimynų praÅ¡yti pagalbos. Su V. D. ligoninėje bendravo apie 1,5 valandos. Jiems beÅ¡nekant V. D. sustojo Å¡irdis ir jį iÅ¡vežė į reanimacijÄ .

Gal po trijų dienų kartu su A. D. ir J. D. buvo nuvažiavusi pas V. D. į namus. Juose rado du raÅ¡telius. Vienas buvo paraÅ¡ytas ant seno popieriaus, kitas ant naujo, Å¡varaus popieriaus. Ant abiejų popierių buvo brolio raÅ¡tas ir jo paraÅ¡ai. Juose buvo paraÅ¡yta, kad brolis yra skolingas ir iki tam tikros dienos pasižada atiduoti skolÄ . Taip pat pastebėjo, kad iÅ¡ brolio namų buvo dingęs televizoriaus priedelis. Iki įvykio paskutinį kartÄ brolį matė prieÅ¡ dvi savaites. Pas jį dažnai nuvažiuodavo, jam padėdavo, nuveždavo maisto.

Per savaitę vienÄ kartÄ jie pasiskambindavo. Å alia V. D. gyvena kitas jos brolis Albinas. V. D. pas jį nueidavo, jie dalindavosi, jeigu ko trÅ«kdavo. Kai atvažiuodavo pas brolius, automobilį pastatydavo pas A. D.. Tada nueidavo pas V. D. ir jį atsivesdavo pas A. D.. Brolį V. D. palaido ji kartu su kitu broliu P. D. Byloje yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį. Dokumentais yra pagrįsta tik dalis civilinio ieÅ¡kinio. Duobkasiai, kunigas ir giesmininkai jokių dokumentų neiÅ¡duoda, todėl jų neturi. Už vainikus čekių taip pat neturi, nes juos pirko turguje.

PaminklÄ planuoja pastatyti už 6000 Lt, bet kol kas dar jo nėra užsakę, nes neturi pinigų. IÅ¡ viso jai padaryta 6891,53 Lt turtinė žala. IÅ¡ Å¡ios sumos jau iÅ¡skaičiuota 1040 Lt paÅ¡alpa. PraÅ¡o priteisti ir 100 000 Lt neturtinės žalos, nes netekusi brolio patyrė stresÄ , pirko vaistus, nemiegojo naktimis. Nukentėjusysis A. D. teisme parodė, kad V. D. buvo jo jaunesnysis brolis ir gyveno motinos name, apie 250-300 m atstumu nuo jo namo. 2013-03-28 prieÅ¡ 8 val. jam paskambino kaimynas K. K., kuris pasakė, kad jo brolis V. yra sumuÅ¡tas ir jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Nuvažiavęs į K. namų kiemÄ , pavėsinėje rado sėdintį brolį. V. D. atrodė blogai, buvo iÅ¡balęs, akys iÅ¡virtę, prie ausies matė mėlynę. Brolis jam sakė, kad jį primušė, tačiau kas, kaip primušė, jis nieko neaiÅ¡kino. Pats į ligoninę nevažiavo, nes tuo metu ligoninėje dirbo jo dukra A., todėl jai paskambino ir paprašė pasitikti greitosios pagalbos automobilį. IÅ¡vežus brolį pas K. atvažiavo A. S., kuris, nieko neklausus, pradėjo aiÅ¡kinti, kad V.

D. jis nemušė, tik truputį jam sudavė, V. D. tik apsimeta. Kur jam sudavė A. S. nesakė. Su broliu susitikdavo beveik kiekvienÄ dienÄ , nes Å¡alia gyveno. Jie vienas kitam padėdavo. Anksčiau brolio sumuÅ¡to nėra matęs. Broliui jokia koja nebuvo lūžusi. Apie skolas brolis V. D. jam nieko nėra minėjęs. Po įvykio kartu su seserimi buvo nuvykęs pas V. D. į namus. Juose pasigedo brolio telefono ir televizoriaus priedelio. Brolį laidojo sesuo R. su kitu broliu P. Pats prie laidotuvių neprisidėjo.

Yra pareiÅ¡kęs 10 000 litų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, nes netekęs brolio patyrė iÅ¡gyvenimus, be to, liko tuÅ¡ti motinos namai, kurių nebus kam prižiÅ«rėti, brolis jam nebepadės namų Å«kio bei miÅ¡ko darbuose. Nukentėjusysis P. D. teisme parodė, kad V. D. buvo jo brolis. 2013 m. kovo 28 d. apie 9 valandÄ jam paskambino sesuo R. P. ir pranešė, kad brolis yra sumuÅ¡tas, guli ligoninėje. Sesuo jam sakė, kad brolį sumušė trise. Kadangi jis vežioja turistus, buvo iÅ¡vykęs į kelionę, todėl į ligoninę nenuvyko.

Ä®vykio aplinkybių nežino. Vėliau buvo kalbama, kad brolis buvo kažkam skolingas 30 litų. Pats apie brolio skolas nieko nežino, jie apie tai niekada nekalbėjo. Jo ir brolio V. D. santykiai buvo geri. VasarÄ nebÅ«davo savaitės, kad jis pas abu brolius į kaimÄ nenuvažiuodavo. Juk ten buvo jo tėviÅ¡kė, motinos sodyba, sodas, daržas. Brolį gyvÄ paskutinį kartÄ matė prieÅ¡ savaitę. V. D. pinigų visÄ laikÄ turėdavo, nes jų užsidirbdavo tai bendrovėje, tai pas žmones. Jeigu kartais bÅ«davo skolingas už elektrÄ , pasakydavo, jis sumokėdavo.

Kiek galėjo, tiek broliui padėjo. V. D. jam užaugindavo daržovių. Brolį laidojo jis kartu su seserimi R. Yra pareiÅ¡kęs 3000 Lt civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti. Jį sudaro laidojimo, transporto iÅ¡laidos. Jis sumokėjo 1000 Lt už gedulingus pietus, tačiau Å¡i suma įskaičiuota į sesers ieÅ¡kinį. 3000 Lt yra pusę paminklo vertės. Å i suma į sesers civilinį ieÅ¡kinį neįskaičiuota. Paminklas dar neužsakytas. Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad liko sodyba be priežiÅ«ros, reikės važiuoti jÄ prižiÅ«rėti, kainuos transporto iÅ¡laidos, darbo jėga.

Žino, kad neturtinė žala, tai pergyvenimai, stresai. Jam dar gali pablogėti sveikata. Nukentėjusysis J. D. teisme parodė, kad V. D. buvo jo brolis. Apie įvykį sužinojo bÅ«damas Vilniuje, komandiruotėje. IÅ¡ ryto paskambino sesuo R., pasakė, kad blogai su broliu V., kad jis guli ligoninėje. Po to paskambino kitÄ dienÄ , pasakė, kad brolis mirė. Grįždamas iÅ¡ Vilniaus užvažiavo pas brolį A. D. pasidomėti, kas įvyko. A. pasakė, kad V. sumušė kažkas iÅ¡ miestelio gyventojų.

Už kÄ mušė, tokios kalbos nebuvo. Už kÄ jį galėjo sumuÅ¡ti, neklausė. Nesidomėjo, kas mušė, už kÄ mušė, nes tų žmonių vis tiek nepažįsta. PrieÅ¡ tai pas brolį paskutinį kartÄ buvo 2012-11-01. Per metus su broliu V. matydavosi gal porÄ kartų. V. pas jį namuose nėra buvęs. Kai pas brolį nuvažiuodavo, nuveždavo jam maisto, pabÅ«davo ir tÄ pačiÄ dienÄ grįždavo namo. Apie brolio finansinius įsipareigojimus, apie tai ar jis buvo kam nors skolingas, nieko nežino.

ReiÅ¡kia 50 000 litų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, nes prarado brolį.Nukentėjusysis R. D. teisme parodė, kad V. D. buvo jo brolis. Apie įvykį nieko nežino. 2013 m. kovo 28 d. buvo namuose. Paskambino sesuo R. P. ir pranešė, kad V. D. ligoninėje. Nuėjo į ligoninę, bet brolis nebekalbėjo, buvo komos bÅ«senos. Paskutinį kartÄ su V. buvo susitikęs prieÅ¡ 2 savaites, kadangi buvo jį pasikvietęs talkon padėti paruoÅ¡ti darÅ¾Ä . Tai buvo kovo pradžioje. Su broliu dažniausiai bendraudavo telefonu.

Jis džiaugdavosi, kad turi darbÄ , kad įsidarbino pas Å«kininkÄ . Jis prižiÅ«rėjo ir slaugė iki mirties jų motinÄ . Materialiai broliui prižiÅ«rėti motinÄ nepadėdavo. Apie brolio skolas nieko nežinojo. Jam niekuo nepadėdavo, nes turi pirmÄ neįgalumo grupę. Pas brolį nuvažiuodavo kartÄ Ä¯ pusę metų. PraÅ¡o priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl to įvykio pergyveno, susinervino, dėl kraujospÅ«džio pateko į ligoninę.Nukentėjusysis J. D. teisme parodė, jog V.

D. buvo jo brolis. Apie įvykį nieko nežino. Paskambino brolis R. ir pasakė, kad V. sumuštas, guli ligoninėje. Buvo nuvykęs į ligonine, bet su broliu nebendravo, jis jau buvo reanimacijos skyriuje. Po motinos mirties su broliu V. susitikdavo tik per didesnes šeimos šventes. Apie savo turimas skolas brolis jam nieko nepasakojo. Civilinio ieškinio nereiškia.Nukentėjusysis M. B. teisme parodė, kad V. D. buvo jo brolis. Jie buvo vienos motinos, tačiau skirtingų tėvų. 2013 m. kovo mėn. 28 d. jam paskambino sesuo R.

P. ir pranešė, kad brolis V. žiauriai sumuÅ¡tas, guli ligoninėje. Jo santykiai su V. buvo normalÅ«s, draugiÅ¡ki. Sueidavo, paÅ¡nekėdavo. Paskutinį kartÄ brolį matė per motinos dienÄ . Važiuodavo pas brolį per motinos dienÄ , per visų Å¡ventų dienÄ , dar kada nuvažiuodavo. Apie savo iÅ¡gyvenimus, skolas jis nesipasakodavo. Brolis pas jį neatvažiuodavo. Ligoninėje pas jį nebuvo, sutrukdė darbas. Byloje reiÅ¡kia 10 000 litų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, nes brolio mirtis jam sukėlė skausmÄ , pergyvenimus.Liudytoja A.

D. teisme parodė, jog V. D. buvo jos dėdė. 2013-03-28 nuo 8 val. atliko praktikÄ VÅ¡Ä® Respublikinėje Panevėžio ligoninė. Truputį po 8 val. jai paskambino tėtis A. D., kuris pasakė, kad V. iÅ¡vežė su greitÄ ja į ligoninę, nes jį kažkas primušė, paprašė nueiti pasižiÅ«rėti. Paklausė, kas jį sumušė. Pasakė, kad tiksliai nežino, bet buvo atvažiavęs A. S., kuris tuo įvykiu domėjosi, todėl galėjo bÅ«ti ir jis. Nuėjusi į priėmimo skyrių sužinojo, kad dėdė reanimacinėje apžiÅ«ros palatoje.

Nuėjusi ten rado gydytojus, apžiÅ«rinėjančius V. D. Matė V. D. veido kairėje pusėje vienÄ kraujosruvÄ . Daugiau ant kÅ«no jokių sužalojimų nesimatė, buvo vidiniai sumuÅ¡imai. Gydytojai dėdės klausinėjo, kas jam nutiko. V. D. sakė, jog vakar apie ketvirtÄ valandÄ buvo sumuÅ¡tas namuose. Jai pasidarė silpna, todėl išėjo į koridorių. Ä® priimamÄ jį atėjo A. S. Jis domėjosi V. A. S. pasakė, kad jis priimamajame. A. S. garsiai Å¡aukdamas klausė kas jam buvo.

Jam pasakė, kad nežino ir kad gal jis geriau gali žinoti, kas nutiko jos dėdei. A. S. rėkdamas pradėjo teisintis, kad jis V. D. nemušė, kad V. D. jam buvo skolingas 1000 Lt, kad jis jam tik per pirÅ¡tus sudavė. A. S. dar pasakė, kad jam nebuvo jokio reikalo V. D. muÅ¡ti, nes jis jam turėjo atidirbti už skolÄ . Pamatė, kaip iÅ¡ V. D. palatos išėjo gydytojai. Nubėgo pas dėdę ir jo paklausė, kas jį sumušė. Dėdė buvo sÄ moningas, sakė, kad jį mušė A. S., nes jis jam buvo skolingas.

Pasak dėdės, kartu su juo dar buvo atvažiavę G. K. ir A. M., tačiau jį mušė tik vienas A., kuris iÅ¡ kėdės jam kelis kartus trenkė į pilvÄ , po to jį spardė, o kas buvo toliau jis nebeprisimena, nes greičiausia prarado sÄ monę. V. D. jai dar minėjo, jog A. S. paėmė jo pasÄ ir telefonÄ , dėl ko negalėjo niekam paskambinti. Kai dėdę iÅ¡vežė tirti, ji sugrįžo į koridorių, kuriame dar buvo A. S. A. S. jai sakė, kad V. D. viskÄ meluoja, iÅ¡sigalvoja ir jeigu nori turėti problemų, jis padegs jo gryčiÄ .

Tada jai paskambino tėvo sesuo R., pasakė, kad atvažiavo į ligoninę. JÄ perspėjo, kad ligoninėje yra A. S. ir kad ji gali jį (kaltinamÄ jį) susitikti. Pati susitiko su R. ir jai pasakė, kad V. D. iÅ¡vežė tirti. Apie 11.30 val. jai paskambino teta ir pasakė, kad V. D. sustojo Å¡irdis. Nubėgo į reanimacijÄ . Tuo metu jai paskambino A. S. ir pradėjo rėkti „tai kas jam yra, aÅ¡ jam nieko nedariau, tegul neapsimetinėja“. A. S. pasakė, kad V. D. sustojo Å¡irdis. Jis toliau Å¡aukė, kad V.

D. gal kur nors pats nukrito, kai jis iÅ¡važiavo, prašė jam praneÅ¡ti, jeigu kÄ sužinos. TÄ pačiÄ dienÄ su policijos pareigÅ«nu buvo nuvykusi į V. D. namus, bet nieko įtartino nepastebėjo. Policijos pareigÅ«nams minėjo apie tai, kad dėdę mušė kėde. ApžiÅ«ros metu dėdės namuose matė vienintelę kėdę be atloÅ¡o. Kai buvo su policininku jokio raÅ¡telio V. D. namuose nerado. Vėliau jo namuose raÅ¡telį rado jos mama su teta. Po laidotuvių dar kartÄ su mama buvo nuėjusios į V.

D. namus ir rado dar vienÄ raÅ¡telį, raÅ¡ytÄ dėdės. Ten buvo raÅ¡oma, kad V. D. skolingas S., pasižada atiduoti skolÄ . Kad jį sumušė A. S. dėdė papasakojo ir tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ ligoninę atvykusiai tetai R. P. Liudytojas G. K. teisme parodė, kad 2013-03-27 ryte buvo savo namuose Vadokliuose, Sodų g.

15. Apie pietus pas juos buvo atėjęs A. M., kuris namuose girtavo su jo tėvu A. K. Po to jis išėjo iki Vadoklių parduotuvės. Ten sutiko savo draugÄ A. S., kuris buvo atvažiavęs automobiliu „Ford Tranzit“. A. S. jam pasiÅ«lė pasivažinėti po Vadoklius. Pasivažinėję po Vadoklius grįžo prie parduotuvės. Prie parduotuvės sutiko A. M.. A. S. jį pakvietė sėstis į automobilį ir pasakė „važiuojam pas V. D. pasiÅ¡nekėti“. Nuvažiavo iki V. D. namų.

Jis su A. M. pasiliko parÅ«kyti, o A. S. vienas užėjo pas V. D. ParÅ«kę, po kokių 2-3 min. taip pat užėjo į vidų. V. D. su A. S. aiÅ¡kinosi dėl kažkokios skolos. A. S. rankoje turėjo pagalį, panašų į Å¡epečio kotÄ , kuriuo V. D. sudavė kokius 4-5 smÅ«gius į krÅ«tinę ir Å¡onus, Å¡aukdamas „kada pinigus atiduosi“. V. D. prašė A. S. jo nebemuÅ¡ti, žadėjo atiduoti pinigus. Tas pagalys buvo apie metro ilgio ir apie 3-4 cm skersmens. Jis nuo smÅ«gių lūžinėjo, skilinėjo.

Matė, kaip V. D. atsistojo. Ä®vyko susistumdymas ir V. D. nugriuvo. Tada A. S. abiejomis kojomis ėmė Å¡okinėti V. D. ant krÅ«tinės, užšoko gal 3-4 kartus. V. D. prašė A. S. baigti ant jo Å¡okinėti. Po Å¡okinėjimų V. D. dejavo. Nematė, kad A. S. V. D. bÅ«tų mušęs kėde. Taip pat matė, kaip A. S. traukė priedelį. Nebegalėdamas į tai žiÅ«rėti išėjo į laikÄ ir nuėjo prie maÅ¡inos. Gal po 1-2 min. išėjo A. S., o po jo išėjo ir A. M. Visi sėdo į automobilį ir sugrįžo į Vadoklius.

Matė, kaip automobilyje A. S. apžiÅ«rinėjo priedelį, telefonÄ ir kažkokiÄ knygutę. A. S. pats iÅ¡sitraukė tÄ priedelį. Kaip A. S. paėmė telefonÄ , jis nežino, tačiau jį matė padėtÄ ant televizoriaus. Nematė, kad A. M. bÅ«tų vartojęs smurtÄ . Negirdėjo, kad A. S. V. D. bÅ«tų kvietęs važiuoti į savivaldybę. Kai jie važiavo A. S. jiems sakė, kad už skolas kitÄ dienÄ V. D. jam atidirbs. A. S. bijojo, nes jis yra agresyvus, buvo padegęs A. M. brolį, savo skolininkui rankÄ sulaužęs, girdėjo kalbas, kad žada padegti tvartÄ ir panaÅ¡iai.

Dėl to pirmų apklausų metu Å¡velnino A. S. veiksmus, nepapasakodamas visos tiesos apie įvykio aplinkybes. Kad A. S. Å¡okinėjo V. D. ant krÅ«tinės sakė Å . Tik Å¡ių aplinkybių iÅ¡ pradžių nesakė policijai. 2013-04-24 parodymų patikrinimo vietoje metu G. K. V. D. gyvenamojo namo, esančio Panevėžio r., Vadoklių sen., (duomenys neskelbtini) k., viduje parodė vietÄ , kurioje A. S. kažkÄ rėkdamas apie skolas pagaliu mušė V. D., taip pat parodė vietÄ , kur A. S. pargriovė V.

D. ant grindų ir dar kažkÄ rėkdamas apie skolas abejomis kojomis Å¡okinėjo ant jo krÅ«tinės, mažiausiai užšoko 4 kartus, bei parodė vietÄ , iÅ¡ kurios A. S. paėmė V. D. televizoriaus priedėlį. Jo parodymai parodymų patikrinimo vietoje metu iÅ¡ esmės sutampa su parodymais teisiamajame posėdyje (T. 2, b. l. 10-17).Liudytojas A. M. parodė, kad 2013-03-27 nuo 12 val. gėrė alų pas A. K. namuose. Tuo metu namuose buvo ir A. sÅ«nus G., tačiau jis negėrė. Vienu metu G. K. išėjo, o po kiek laiko išėjo ir jis.

Nuėjo iki Vadoklių parduotuvės. Ten savo autobusiuku „Ford“ privažiavo A. S. Automobilyje sėdėjo ir G. K. A. S. pakvietė važiuoti pas V. D. pasiimti skolos, minėjo, kad V. D. jam yra skolingas 300 Lt. Visi trys nuvažiavo pas V. D. ir nuėjo pas jį į namus. Pirmas į vidų užėjo A. S., o jis su G. K. užėjo keliomis minutėmis vėliau. Užėjęs girdėjo, kaip A. S. reikalavo iÅ¡ V. D. grÄ Å¾inti jam skolÄ . V. D. sakė, kad neturi pinigų. Stovėdamas tarpduryje matė, kaip A.

S. mušė V. D. su pagaliu ar Å¡epečio kotu, kuris buvo apie pusmetrį ilgio ir 2-3 cm pločio. Tuo pagaliu jis V. D. sudavė 3-4 smÅ«gius per rankas, Å¡onus. MuÅ¡damas V. D. A. S. reikalavo atiduoti skolÄ . V. D. prašė jo nebeliesti, pasiimti jo telefonÄ , priedėlį. Po to A. S., pergriovęs V. D., Å¡okinėjo, trypė ant jo. Pats to nematė, nes tuo metu rÅ«kė, apie tai jam sakė G. K.. Tada A. S. pasiėmė V. D. telefonÄ , kažkokiÄ knygutę, priedėlį ir jie visi išėjo. Jis iÅ¡ namo išėjo paskutinis.

Nematė, kad A. S. V. D. būtų mušęs su kėde. Nei jis, nei G. K. prie V. D. nelindo, jo nemušė ir jam nieko nedarė, nes neturėjo tam jokio pagrindo. V. D. mušė vienas A. S., nes jis jam buvo skolingas. Jis net nebuvo įėjęs į kambarį, kuriame viskas vyko, o stovėjo tarpduryje. Nematė, kad būtų rašomi kokie nors skolos lapeliai. Negirdėjo, kad A. S. V. D. būtų kvietęs važiuoti į savivaldybę dėl pašalpos. Pirminės apklausos metu nesakė, jog matė, kaip A.

S. mušė V. D., nes bijojo. Pats ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad du kartus spyrė V. D. į Å¡onÄ . Taip sakė, nes buvo sulaikytas, iÅ¡sigandęs, pasimetęs, bijojo policijos. Jo parodymai teisingi yra teisiamajame posėdyje.2013-05-02 parodymų patikrinimo vietoje metu A. M.V. D. gyvenamojo namo, esančio Panevėžio r., Vadoklių sen., (duomenys neskelbtini) k., viduje parodė vietÄ , kur A. S. tris kartus kumščiu smogė V. D. į krÅ«tinę bei pagaliu nemažiau kaip penkis kartus jam trenkė per rankas, taip pat parodė vietÄ , iÅ¡ kurios A.

S. paėmė V. D. telefonÄ ir dokumentus (T. 2, b. l. 58-62).Liudytojas K. K. teisme parodė, kad V. D. buvo jo kaimynas, gyveno kitoje kelio pusėje, maždaug 50 m. atstumu. 2013 m. kovo 28 d. apie 7 val. pas jį į namus atėjo V. D. ir paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicininę pagalba. Sakė, kad jam bloga, negerÄ , jį sumušė. Jis atėjo pasiramsčiuodamas kauptuku. Kas jį primušė ir kada bei už kÄ V. D. jam neminėjo. Jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ ir paskambino jo broliui A.

D. A. atvykus, V. kalbėjosi su juo, bet apie kÄ jis negirdėjo. Vėliau dar buvo atvažiavęs A. S. Ko jis atvažiavo, nesuprato, jis kažkÄ kalbėjo su A., tačiau jų pokalbio negirdėjo. Liudytoja G. J. teisme parodė, kad A. S. yra jos sugyventinis. Gyvena kartu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., augina 1 metų dukrÄ . 2013-03-28 ryte jai paskambino J. K. ir pasakė, kad V. D. blogai, jį iÅ¡vežė į ligoninę. Padavė ragelį A. S. ir jis po pokalbio su J. K. kažkur iÅ¡važiavo.

V. D. buvo daug kam skolingas. Buvo skolingas ir jiems. Jam skolindavo pinigus, nes jis iÅ¡ pradžių tuos pinigus grÄ Å¾indavo. Po to kažkas pasidarė su paÅ¡alpomis. V. D. skolindavosi maistui, cigaretėms, alkoholiui. Jis labai daug meluodavo. A. S. jai pasakojo, kad pas V. D. jie buvo nuvažiavę trise. Sakė, kad jis su V. D. tik susistumdė, jį pastÅ«mė. IÅ¡ pradžių namuose jokių svetimų daiktų nematė. Tačiau antrÄ kartÄ atvažiavę policijos pareigÅ«nai paėmė priedėlį, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir kažkokius popierius, kurie buvo padėti ant spintos.

Kad tie daiktai yra ant spintos policijos pareigÅ«nams pasakė pats A. S.. V. D. gyveno Å¡alia jos brolio K. K.. Ji dažnai bÅ«davo pas savo brolį ir matydavo, kad V. D. nuolatos bÅ«davo vienas, gerdavo. Jis vienÄ kartÄ yra paskęs, kad juo niekas nesirÅ«pina. KažkuriÄ vasarÄ matė, kaip V. D. užėjo pas V. D., jis buvo iÅ¡gėręs, jos kažko paprašė, tačiau ji jį iÅ¡vijo. 2013-05-16 teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 119/13 (05) konstatuota, kad V. D. mirė nuo krÅ«tinės ir pilvo sumuÅ¡imo.

Į tai nurodo plati, difuzinė poodinė kraujosruva nugaros kairėje pusėje, kairės pusės daugybiniai šonkaulių lūžiai, dešinių 8, 9, 10 šonkaulių lūžiai, kraujosruvos širdies, plaučių paviršiuje, plonųjų žarnų sienelėse ir pasaite, plati kraujosruva kairės pusės užpilvaplėviniame tarpe, kairio inksto, blužnies sumušimas, plonosios žarnos ir pasaito plyšimas kas komplikavosi abipusiu plaučių, krūtinplėvės ir pilvaplėvės uždegimu, smegenų pabrinkimu, ūmiu poliorganiniu nepakankamumu.

V. D. mirė 2013-03-29 d. 23 val. 50 min. Å ie sužalojimai pagal makroskopinį vaizdÄ padaryti kietais bukais daiktais(-u) prieÅ¡ 1-3 paras iki mirties. Å ie nustatyti sužalojimai yra difuziniai – iÅ¡plitę ir/ar susilieję, todėl labiausiai tikėtina, kad padaryti daugkartiniais trauminiais poveikiais, nesant galimybės pasisakyti apie konkretesnį trauminių poveikių skaičių. V. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kraujosruva kairio smilkinio minkÅ¡tuose audiniuose, poodinės kraujosruvos veide, kairiame dilbyje, kairėje plaÅ¡takoje, muÅ¡tinės žaizdos deÅ¡inėje blauzdoje padaryti kietais, bukais daiktais(-u) aÅ¡tuoniais trauminiais poveikiais, prieÅ¡ 1-3 paras iki mirties.

Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tarp V. D. mirties ir nustatyto krūtinės ir pilvo sumušimo, padaryto prieš 1-3 paras iki jo mirties, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Autopsijos metu paimtame V. D. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (praėjus parai po hospitalizacijos) (T. 1, b. l. 26-28).Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas R. Ž. paaiškino, kad V. D. nustatyti blužnies sužalojimas ir plonosios žarnos bei pasaito plyšimas padaryti dėl pilvo, krūtinės stipraus spaudimo, t. y. padaryti veikiant spaudžiamojo pobūdžio traumine jėga.

Jie galėjo bÅ«ti padaryti spaudžiant nukentėjusiojo pilvÄ kojomis ar Å¡okinėjant ant jo. Kiti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek spardant kojomis, tiek suduodant smÅ«gius pagaliu ar kėde. Atmeta galimybę, kad tokie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti pačiam asmeniui nugriÅ«vus, nes yra nustatyta plati kraujosruva nugaros kairėje pusėje, taip pat blužnies sumuÅ¡imas, trÅ«kimas, inksto įtrÅ«kimas. Blužnis paprastai taip sužalojama esant spaudžiančiai jėgai, kaip pilvo, krÅ«tinės spaudimui.

Identifikuoti smūgių kiekio negali, nes yra labai plati kraujosruva. Duomenų, kad sužalojimai galėjo būti padaryti briaunuotu daiktu nėra, nes nėra būdingų briaunomis paliekamų žaizdų, nors visiškai atmesti tokios galimybės negalima, nes krūtinės minkštieji audiniai briaunos poveikio gali ir neužfiksuoti. Šokinėjimas ant krūtinės yra spaudžiančio pobūdžio, todėl išoriškai kraujosruvų galėjo ir nesimatyti. Jo nustatyti sužalojimai V. D. dviem spyriais negalėjo būti padaryti, turėjo būti daugiau smūgių.

Pagrindinis sužalojimas yra krūtinės ir pilvo sumušimas. Negali tiksliai atsakyti, ar šis pagrindinis sužalojimas galėjo būti padarytas dviem spyriais, nes ten yra viena kraujosruva ir dar šonkaulių lūžiai, tačiau mažai tikėtina, kad tai galėjo būti padaryta tik dviem spyriais. Įvertinus šonkaulių lūžius, blužnį, inkstus, tikėtina, kad keturis kartus kojomis galėjo būti šokinėja ant V. D. krūtinės, pilvo. V. D. po įvykio galėjo judėti, kol jam nepasireiškė peritonitas (iš trūkusių žarnų evakavosi turinys).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 3199/13(01) matyti, jog V. D. kraujuje etilo alkoholio nėra (T 3, b. l. 34). 2013-03-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad G. J. savo iniciatyva pateikė maišelį su TV priedėliu „TV STAR“, mobiliojo ryšio telefonu „SAMSUNG“, V. D. vardu išduotu socialinio draudimo pažymėjimu Nr. SD0376885, trimis nuolaidų kortelėmis, V. D. vardu išduota darbo ieškančio asmens atmintine, pasiūlymu dėl priteistos skolos sumokėjimo, adresuotu V.

D. nuo kredito UAB ,,General Financing“, visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartimi, sudaryta tarp V. D. ir Vadoklių seniÅ«no V. K., informaciniu lapeliu V. D. vardu dėl socialinės paramos gavimo (T. 1, b. l. 144). IÅ¡ 2013-04-23 daiktų, dokumentų pateikimo ir 2013-06-19 apžiÅ«ros protokolų matyti, kad A. D. pateikė lapelį su tekstu ,,AÅ¡ V. D. Prižadu gražinti skola A. S. Skola sudaro 400 Lt. Su procentais – 450. – Skola gražinsiu iki balandžio 23 d. D. 2013.04.21“, TV priedėlio TV STAR naudojimo instrukcijÄ , mobiliojo ryÅ¡io telefono „SAMSUNG“ garantijos knygelę (T. 1 b. l. 44, 45-48). 2013-04-11 daiktų, dokumentų pateikimo ir 2013-06-19 apžiÅ«ros protokoluose pažymėta, kad R.

P. pateikė 2 raÅ¡telius, kuriuose yra ranka raÅ¡yti tekstai apie tai, kad V. D. pasižada grÄ Å¾inti A. S. skolÄ 410 Lt iki balandžio 22 d., o jei pavėluos nors vienÄ dienÄ , mokės su palÅ«kanomis 500 Lt (T. 1, b. l. 65, 66-70).2013-09-02 UAB „Maxima“ pažymoje nurodyta, kad mobiliojo ryÅ¡io telefonas „SAMSUNG DUOS “ 2013 m. kovo mėnesį kainavo 55 Lt (T. 1, b. l. 72). 2013-08-23 UAB „Senukų prekybos centro“ pažymoje nurodyta, kad TV priedelis „TV STAR T910“ 2013 m. kovo mėnesį kainavo 79 Lt (T. 1, b. l. 74). 2013-03-28 įvykio vietos apžiÅ«ros bei 2013-04-02 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokoluose užfiksuota, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Vadoklių sen., (duomenys neskelbtini) k.

V. D. gyvenamasis namas yra apie 50 m atstumu nuo kelio, įėjimas į jį pro rytinėje namo pusėje esančias duris. Durys neužrakintos, tik iš lauko pusės užremtos mediniu pagaliu, o iš vidaus rakinamos kabliu. Namas dviejų dalių, viena gyvenama, kita užversta šiukšlėmis. Prieangio šiaurinėje sienoje yra durys į kambarį, kuriame prie rytinės sienos stovi lova, už jos skrynia. Prie šiaurinėje sienoje esančio lango stovi stalas. Prie stalo stovi kėdė su nulaužtu atlošu.

Å alia vakarinės sienos stovi spinta, įrengta krosnis ir yra durys į kitÄ kambarį. Å iame kambaryje prie rytinės sienos stovi lova, prie Å¡iaurinės sienos esančio lango stovi kita lova, Å¡iaurės vakariniame kampe – Å¡aldytuvas, o ant jo televizorius. Å alia vakarinės sienos yra stalas, sekcija, o prie lango dėžė. Kambaryje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (T. 1, b. l. 3-6, 7-12). Kaltės ir veikų kvalifikavimo motyvai Teismas kaltinamojo A. S. parodymus, kad jis V. D. specialisto nustatytų sužalojimų nepadarė ir jo nenužudė, nukentėjusysis pats griuvinėjo ir galėjo susižaloti, vertina kaip mėginimÄ iÅ¡vengti atsakomybės ir atmeta, nes tokius jo paaiÅ¡kinimus visiÅ¡kai paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

IÅ¡ nukentėjusiųjų R. P., A. D., liudytojų A. D., K. K., S. J. parodymų matyti, jog A. S. sužinojęs, kad V. D. 2013 m. kovo 28 d. ryte su greitÄ jÄ medicinos pagalba buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, iÅ¡karto nuvyko pas jį į namus. Nors V. D. nei A. D., nei K. K. apie įvykio aplinkybes nieko nebuvo pasakojęs, A. S. A. D. pradėjo aiÅ¡kinti, kad V. D. jis nemušė, o tik nestipriai jam sudavė per pirÅ¡tus, kad V. D. tik „apsimeta“. Po to skambino į ligoninę A. D., buvo ten nuvykęs, norėjo pasikalbėti su V.

D., domėjosi jo sveikatos bÅ«kle. A. D. sakė, kad nors V. D. jam skolingas, tačiau jis jo nemušė, nesužalojo, V. D. meluoja ir „apsimetinėja“, grasino padegti jo namÄ , jeigu jis kreipsis į policijÄ . Kaltinamasis A. S. teismui negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl jis taip elgėsi, jeigu, kaip jis teigia, nukentėjusiojo V. D. nesužalojo. Nukentėjusysis V. D., bÅ«damas ligoninėje, tiek R. P., tiek ir A. D. papasakojo, kad praeitos dienos (2013-03-27) popietę pas jį į namus buvo atvykę A.

S., G. K. ir A. M.. Kadangi buvo skolingas A. S. už cigaretes ir neturėjo pinigų skolai grÄ Å¾inti, A. S. jį sumušė spardydamas kojomis, Å¡okinėdamas ant pilvo, suduodamas smÅ«gius. Kad A. S. už skolos negrÄ Å¾inimÄ V. D. spardė, Å¡okinėjo kojomis ant jo pilvo ir krÅ«tinės, mušė pagaliu, paėmė jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , televizoriaus priedėlį ir socialinio draudimo pažymėjimÄ patvirtino ir įvykio metu kartu su juo buvę G. K. ir A. M. Minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių iÅ¡ esmės sutampa, teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo.

Jokių objektyvių duomenų, kad minėti asmenys galėtų apkalbėti bei nepagrįstai apkaltinti kaltinamÄ jį, negauta. Be to Å¡ių asmenų parodymai apie žinomas aplinkybes dėl V. D. sužalojimo laiko, bÅ«do, mechanizmo sutampa ir su teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei jo duotais paaiÅ¡kinimais teisiamajame posėdyje. IÅ¡ jų matyti, jog sunkiausi sužalojimai, sukėlę V. D. mirtį, padaryti didele jėga spaudžiant nukentėjusiojo krÅ«tinę ir pilvÄ , tai galėjo bÅ«ti padaryta spaudžiant Å¡ias kÅ«no vietas, Å¡okinėjant ant jų.

Kiti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryt spardant nukentėjusįjį, suduodant jam smÅ«gius pagaliu ir kėde. Tokius sužalojimus griuvinėdamas ir atsitrenkdamas į kietÄ pavirÅ¡ių nukentėjusysis pats pasidaryti negalėjo. A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad fizinį smurtÄ V. D. atžvilgiu vartojo A. M., t. y. jis jam du kartus spyrė į Å¡onÄ ir buvo užlipęs kojomis ant jo pilvo. Å iuo kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai ir taip pat atmeta kaip jo gynybinę versijÄ .

A. S. nei 2013-03-29 ir 2013-04-03 įtariamojo apklausoje, nei teismo posėdžiuose skiriant bei tęsiant jam kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , kuriuose dalyvavo gynėjas, apie A. M. smurto pavartojimÄ prieÅ¡ V. D. net neužsiminė. Kodėl vėliau pakeitė parodymus kaltinamasis logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis parodymus pakeitė po byloje gautos pirminės medikų iÅ¡vados (pažymos) apie V. D. mirties priežastį. Å iuos A. S. parodymus paneigė ir G.

K. su A. M.. Be to, ir pats V. D. iškarto po įvykio R. P. ir A. D. pasakė, kad jį mušė tik A. S.. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. nebuvo jokio tikslo mušti V. D., to daryti jo neprašė ir A. S. Nors A. M. sulaikytas BPK 140 str. tvarka, tyrėjams žinant V. D. sužalojimų pobūdį, vienos iš apklausų metų pripažino du kartus spyręs V. D. į kojas, tačiau vėliau šiuos parodymus paneigė ir nurodė priežastis, kodėl taip buvo parodęs. Be to, iš teisme duotų specialisto paaiškinimų matyti, kad V.

D. nustatyti sužalojimai, sukėlę jo mirtį, dviem spyriais negalėjo bÅ«ti padaryti, turėjo bÅ«ti daugiau smÅ«gių. Taigi remdamasis aptartais įrodymais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kÅ«no sužalojimus, sukėlusius V. D. mirtį, padarė A. S., t. y. byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia nužudė V. D. Nukentėjusiojo V. D. pasakojimuose R. P. bei A. D. ir liudytojų parodymuose esantys kai kurie nesutapimai paaiÅ¡kinami situacijos netikėtinumu ir su tuo susijusiu psichologiniu nepasiruoÅ¡imu įvykiui, iÅ¡gÄ sčiu, baime, asmenų amžiumi, sugebėjimu suvokti įvykio aplinkybes ir įsiminti atskiras detales, įvykio metu buvusių kai kurių liudytojų neblaivumu.

V. D. nukentėjusiajai R. P. ir liudytojai A. D. nurodė, jog be smūgių kojomis, A. S. jį mušė ir kėde, o G. K. ir A. M. parodė, kad A. S. V. D. mušė pagaliu. Tai nėra esminis prieštaravimas parodymuose ir galėjo gautis dėl pirmiau paminėtų aplinkybių. Be to, ši aplinkybė esminės reikšmės įvykio pasekmėms ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Teismo medicinos specialistas paaiškino, kad labiau tikėtina, jog užfiksuoti smūgiai suduoti apvaliu pagaliu, o ne briaunuotu daiktu.

Akivaizdu, kad Å¡okinėdamas ant krÅ«tinės, pilvo, spirdamas ir suduodamas smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas A. S. suprato, kad tokie jo veiksmai gali sukelti V. D. mirtį ir nors nenorėjo Å¡ių pasekmių, tačiau sÄ moningai leido joms kilti, todėl darytina iÅ¡vada, kad jis veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis kaltę neigia ir dėl kitų dviejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, nurodo, kad jis iÅ¡ V. D. jokios skolos nereikalavo, o tik norėjo kartu su juo nuvykti iki savivaldybės iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jis gauna kokių nors pajamų, taip pat tvirtina, kad jis V.

D. daiktų nepasisavino, jam jų nereikėjo, o juos paėmė tik kaip užstatÄ , kad V. D. jam už skolÄ atidirbtų. Å ie kaltinamojo parodymai taip pat vertinami kritiÅ¡kai, kaip jo gynybinė versija, nes juos visiÅ¡kai paneigia pirmiau aptarti nukentėjusiosios R. P., liudytojų A. D., G. K. ir A. M. parodymai, kiti bylos įrodymai. Taigi byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis A. S., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdydamas savo tikrÄ ir nerealizuotÄ teisę ir padarydamas didelę žalÄ , reikalaudamas grÄ Å¾inti skolÄ , pavartojo prieÅ¡ V.

D. fizinį smurtÄ â€“ tyčia spardė, Å¡okinėjo ant pilvo, sudavė smÅ«gius ir padarė kÅ«no sužalojimus, dėl kurių nukentėjusysis mirė bei paėmė jo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir televizoriaus priedėlį. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 str.1 d. ir 294 str. 2 d. Be to, A. S. neturėdamas teisėto pagrindo po V. D. sumuÅ¡imo paėmė iÅ¡ jo namų fizinio asmens dokumentÄ â€“ V. D. socialinio draudimo pažymėjimÄ , todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami ir pagal BK 302 str. 1 d.

Bausmės skyrimo motyvai Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę bei parinkdamas jos rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei į kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. BK129 str. 1 d. sankcija numato tik vienÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ .

SÄ lygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t. y. skirti Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 1 d. sankcijoje, teismas nenustatė. Kaltinamasis padarė tris tyčinius, baigtus nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas labai sunkių, du apysunkių nusikaltimų kategorijai. Padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes. A. S. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vadoklių seniÅ«nija nusiskundimų dėl jo elgesio iÅ¡ policijos yra gavusi ir anksčiau.

Kaltinamasis narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neregistruotas, neteistas (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. tvarka). IÅ¡ specialisto pažymos matyti, kad A. S. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Nors kaltinamasis yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę, su kuria augina vienerių metų dukrÄ , niekur nedirba, yra jauno amžiaus. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d., padarė netiesioginės tyčios forma, nusikaltimai nebuvo iÅ¡ anksto suplanuoti, padaryti spontaniÅ¡kai.Ä®vertinus visas nurodytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. bus pasiekti A.

S. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 str. 1 d., 294 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. padarymÄ paskyrus laisvės atėmimo bausmes, savo trukmėmis artimesnes sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams.A. S. padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms todėl už atskiras nusikalstamas veikas A. S. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.). Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitomas A.

S. sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013-03-28 iki 2014-01-10 imtinai. Civiliniai ieÅ¡kiniai Byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės R. P. (V. D. sesers) civilinis ieÅ¡kinys dėl 6891,53 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 59). Turtinė žala grindžiama laidojimo iÅ¡laidomis, kurias sudaro: laidojimo paslaugų įmonės „LiÅ«dinta“ paslaugos už rÅ«bus, katafalko nuomÄ , žvakes – 1511 Lt, gėlės – 148 Lt, žvakės – 30 Lt, maistas giesmininkams – 47,53 Lt, gedulingi pietÅ«s – 1000 Lt, duobkasiai – 400 Lt, kunigo ir giesmininko paslaugos – iÅ¡ viso 600 Lt, vainikai (7 vnt.) – 945 Lt, „Velionos“ paslaugos už V.

D. kÅ«no paruoÅ¡imÄ , jo aprengimÄ â€“ 250 Lt, paminklas – 3000 Lt. Šį ieÅ¡kinį R. P. palaikė ir teisiamojo posėdžio metu, tik nurodė, kad dalis laidojimo iÅ¡laidų nėra pagrįsta dokumentais. Duobkasiai, kunigas, giesmininkai dokumentų už savo paslaugas neiÅ¡duoda. Taip pat neturi čekių už vainikus, nes juos pirko turguje. 3000 Lt už paminklÄ yra tik pusė sumos. PaminklÄ ketina statyti kartu su kitu broliu, paskaičiavo, kad jis gali kainuoti apie 6000 Lt. Paminklo dar neužsakė, nes neturi pinigų.

Neturtinę žalÄ grindžia iÅ¡gyvenimais dėl brolio netekties, pablogėjusia sveikata (kankino nemiga), dėl ko vartojo vaistus. Ä® gydytojus nesikreipė.Byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. D. (V. D. brolio) civilinis ieÅ¡kinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 80). Šį ieÅ¡kinį R. D. palaikė ir teisiamojo posėdžio metu, kurį grindė iÅ¡gyvenimais dėl brolio netekties, pablogėjusia sveikata - dėl kraujospÅ«džio pateko į ligoninę.Byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo P. D. (V.

D. brolio) civilinis ieÅ¡kinys dėl 3000 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 87). Teisiamojo posėdžio metu savo ieÅ¡kinį P. D. palaikė. Turtinę žalÄ jis grindė laidojimo, transporto iÅ¡laidomis. Nurodė, kad asmeniÅ¡kai sumokėjo 1000 Lt už gedulingus pietus, tačiau Å¡ios sumos savo ieÅ¡kiniu atlyginti nepraÅ¡o (Å¡i suma įtraukta į R. P. civilinį ieÅ¡kinį). Taip pat paaiÅ¡kino, kad 3000 Lt yra pusę paminklo vertės. Jie su seserimi ketina statyti broliui paminklÄ , kuris gali kainuoti apie 6000 Lt (ikiteisminio tyrimo metu P. D. turtinės žalos prašė tik už paminklÄ , jokių kitų laidojimo, transporto iÅ¡laidų atlyginti neprašė).

Paminklas dar neužsakytas. Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad liko sodyba be priežiÅ«ros, reikės važiuoti jÄ prižiÅ«rėti, kainuos transporto iÅ¡laidos, darbo jėga. Ateityje dėl iÅ¡gyvenimų jam dar gali pablogėti sveikata. Byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. D. (V. D. brolio) civilinis ieÅ¡kinys dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 94). Teisiamojo posėdžio metu J. D. savo civilinį ieÅ¡kinį palaikė, jį grindė tuo, kad prarado brolį.Byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M.

B. (V. D. brolio) civilinis ieÅ¡kinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 102). Teisiamojo posėdžio metu M. B. šį ieÅ¡kinį palaikė, nurodė, kad brolio mirtis jam sukėlė skausmÄ , pergyvenimus. Byloje yra nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. D. (V. D. brolio) civilinis ieÅ¡kinys dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 109). Teisiamojo posėdžio metu A. D. savo civilinį ieÅ¡kinį palaikė. Jį grindė iÅ¡gyvenimais dėl brolio mirties.

Taip pat parodė, kad mirus broliui nebus kam prižiÅ«rėti motinos namo, brolis nebepadės jam namų Å«kio darbuose, miÅ¡ke.Taigi byloje yra pareikÅ¡ti Å¡eÅ¡ių nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai. Visi jie praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , o du iÅ¡ jų praÅ¡o ir turtinės žalos atlyginimo. Byloje taip pat civilinį ieÅ¡kinį už V. D. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas yra pareiÅ¡kusi ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa (T. 1, b. l. 31-32).Å ioje byloje iÅ¡ nusikaltimų sukeltų neigiamų padarinių kylanti turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A.

S. veiksmais. Kaltinamasis civilinių ieÅ¡kinių, iÅ¡skyrus Panevėžio teritorinė ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį, nepripažįsta. Dėl turtinės žalos atlyginimo Kaip minėta, nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė R. P. praÅ¡o jai priteisti 6891,53 Lt turtinės žalos atlyginimo, kuriÄ sudaro laidojimo paslaugos, iÅ¡ viso 3891,53 Lt ir paminklas – 3000 Lt (ieÅ¡kinyje įvertinta ir iÅ¡skaičiuota vienkartinė laidojimo paÅ¡alpa – 1040 Lt). R. P. civilinis ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas jau turėtomis su brolio V.

D. laidotuvėmis susijusiomis iÅ¡laidomis ir dar ateityje planuojamomis turėti iÅ¡laidomis – paminklo pastatymu. Teismas tenkina dalį nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio (dėl laidojimo iÅ¡laidų), dėl kitos ieÅ¡kinio dalies (paminklo pastatymo) pripažįsta civiliniai ieÅ¡kovei teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 2 d.). R. P. visų su laidotuvėmis susijusių iÅ¡laidų dokumentais nepagrindė, t. y. byloje yra pateikti čekiai už rÅ«bus, katafalko nuomÄ , žvakes, gėles, maistÄ giesmininkams, gedulingus pietus (T. 2, b. l. 61-64).

Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad R. P. turėjo ir kitų jos nurodytų iÅ¡laidų, susijusių su laidotuvėmis - pirko vainikus, samdė duobkasius, giesmininkus, kvietė kunigÄ ir pan. Å ios iÅ¡laidos, nors ir nėra pagrįstos dokumentais, tačiau yra protingos ir realios, atitinka susiklosčiusias laidojimo tradicijas. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes laikoma, kad visos su laidojimu susijusios iÅ¡laidos (3891,53 Lt) yra pagristos, todėl priteisiamos iÅ¡ kaltinamojo A. S. R. P. naudai. Už paminklÄ R.

P. nurodytos iÅ¡laidos dar tik planuojamos ateityje ir realiai nepatirtos. Nors V. D. ateityje galbÅ«t ir bus pastatytas paminklas, tačiau R. P. teismui nepateikė jokių dokumentų, liudijančių apie jos ketinimÄ kartu su kitu broliu P. D. pastatyti paminklÄ V. D. (nėra pateikta sutarčių su paminklų dirbtuvėmis, iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaitų už numatomus atlikti darbus). Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė R. P., ji paminklo dar nėra užsakiusi. Be to, iÅ¡ jos parodymų matyti, kad ji tik pati su broliu paskaičiavusi galimÄ paminklo kainÄ â€“ 6000 Lt (ji praÅ¡o priteisti pusę paminklo sumos - 3000 Lt).

Taigi iÅ¡laidos už paminklÄ iÅ¡ esmės yra grindžiamos vien tik nukentėjusiosios bei jos brolio P. D. manymu, kad paminklas gali tiek kainuoti, o ne konkrečiais raÅ¡ytiniais dokumentais. Todėl Å¡iuo atveju nesant galimybės tiksliai nustatyti, kokiÄ Å¾alÄ nukentėjusioji patirs dėl paminklo pastatymo, paliekama jai teisė kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka.Kaip minėta, priteisti turtinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje prašė ir P. D. Jis prašė jam priteisti 3000 Lt.

Teisme parodė, kad Å¡iÄ Å¾alÄ jam sudaro laidojimo bei transporto iÅ¡laidos, tačiau Å¡ių iÅ¡laidų jis nedetalizavo ir jų nepagrindė jokiais objektyviais dokumentais. Taip pat jis teisme parodė, kad 3000 Lt, kuriuos jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tai suma už dalį (pusę) paminklo, t. y. ikiteisminio tyrimo metu P. D. nurodė, kad turtinė žala jam padaryta tik už paminklÄ . Jokių kitokių laidojimo, transporto iÅ¡laidų P. D. ikiteisminio tyrimo metu atlyginti neprašė. Todėl atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes laikoma, kad P. D. praÅ¡oma atlyginti 3000 Lt suma yra už paminklÄ .

Teisme P. D., kaip ir R. P., kuri taip pat prašė atlyginti pusę sumos už paminklo pastatymÄ (3000 Lt) parodė, kad paminklas dar nėra užsakytas. IÅ¡ jo parodymų taip pat matyti, kad paminklo suma – 6000 Lt yra grįsta tik jo bei jo sesers R. P. manymu, kad paminklas gali tiek kainuoti, o ne jokiais objektyviais įrodymais. Todėl Å¡iuo atveju nesant galimybės tiksliai nustatyti, kokiÄ Å¾alÄ nukentėjusysis P. D. patirs dėl paminklo pastatymo, pripažįstama jam teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 3249,14 Lt civilinį ieškinį už V. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Šis ieškinys tenkinamas. Byloje nustatyta, kad V. D. dėl padarytų sužalojimų nuo 2013-03-28 iki 2013-03-29 buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. 2013-03-29 23 val. 50 min. ligoninėje jis mirė. V. D. gydymo išlaidos sudarė 3249,14 Lt. Sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Byloje įrodyta, kad V. D. mirtį sÄ lygojusį sveikatos sužalojimÄ A. S. Todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad Panevėžio teritorinės ligonių kasos praÅ¡oma priteisti suma yra pagrįsta dokumentais, iÅ¡ kaltinamojo A. S. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteisiama 3249,14 Lt už V. D. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Kaip minėta, baudžiamojoje byloje R. P., R. D., P. D., J. D., M. B. ir A. D. yra pareiÅ¡kę civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos jiems atlyginimo atitinkamai 100 000 Lt, 10 000 Lt, 50 000 Lt, 50 000 Lt, 10 000 Lt ir 10 000 Lt.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Nustatant žalos dydį, reikia įvertinti atsakovo kaltę, paties nukentėjusiojo elgesį nelaimingo atsitikimo metu, galimybę priteisiamÄ neturtinę žalÄ atlyginti bei atsižvelgti į kitus CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus. Pagal minėtÄ normÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Taigi teismo nustatomÄ neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymÄ ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.Byloje nustatyta, kad 2013-03-29 R. D., P. D., J. D., M. B., A. D. bei R. P. neteko savo brolio V. D. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad netekę brolio, kurį tyčia nužudė kaltinamasis A. S., nukentėjusieji patyrė tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Dėl artimojo netekimo priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienam ieÅ¡kovui vertinamas individualiai.

Kaip nustatyta byloje, V. D. gyveno vienas. Visi jo broliai ir sesuo (nukentėjusieji) yra suaugę (dalis jau pensinio amžiaus) ir gyvena atskirai, yra sukÅ«rę savo Å¡eimas. Gyvenant savo Å¡eimoje bei rÅ«pinantis kasdieniniais jos poreikiais, brolio netektis ir su ja susiję iÅ¡gyvenimai yra ilgainiui praeinantys. Bylos duomenys patvirtina, kad glaudesnius ryÅ¡ius su V. D. palaikė Å¡alia jo gyvenęs brolis A. D., kuris su V. D. susitikdavo beveik kiekvienÄ dienÄ , brolis P. D., kuris prisidėjo prie sodybos priežiÅ«ros ir tvarkymo, apmokėdavo V.

D. skolas už elektrÄ , padėjo organizuoti jo laidotuves, ir sesuo R. P., kuri su broliu V. D. bent kartÄ per savaitę pasiskambindavo, pas jį nuvažiuodavo. Be to, byloje nustatyta, kad R. P. V. D. gimtadienio proga buvo padovanojusi telefonÄ , sužinojusi apie įvykį iÅ¡ karto nuvyko į ligoninę, kitiems broliam pranešė apie jo mirtį, rÅ«pinosi jo laidotuvėmis. Nors kiti nukentėjusieji teisme taip pat tvirtino palaikę artimus, glaudžius ryÅ¡ius su V. D., jam padėdavę, atveždavę maisto ir pan., tačiau teismas su tuo sutikti negali.

J. D. parodė, kad su V. D. per metus jis susitikdavo kokius du kartus. V. D. pas jį namuose nėra buvęs. Kai nuvažiuodavo į kaimÄ , dažniau jis bÅ«davo pas kitÄ brolį A. D. R. D. teisme parodė, kad pas V. D. nuvažiuodavo tik kartÄ per pusę metų. M. B. teisme parodė, kad jie su V. D. yra vienos mamos, tačiau skirtingų tėvų. V. D. buvo už jį daug jaunesnis, jie kartu neaugo. Paskutinį kartÄ brolį matė per motinos dienÄ , t. y. beveik prieÅ¡ metus laiko. Å ie duomenis neduoda pagrindo tvirtini, kad R.

D., J. D. ir M. B. su mirusiu broliu V. D. siejo artimi, glaudÅ«s ryÅ¡iai. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į priteistos turtinės žalos dydį, į tai, kad kaltinamasis A. S. niekur nedirba, tačiau yra jauno amžiaus ir darbingas, nors yra nevedęs, tačiau turi sugyventinę, su kuria augina vienerių metų dukrÄ . Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, taip pat teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiųjų R.

D., P. D., J. D., M. B., A. D. bei R. P. prašomos sumos neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelės, todėl civiliniai ieškiniai mažinami ir iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiajai R. P. priteisiama 15 000 Lt, nukentėjusiajam P. D. – 7000 Lt, nukentėjusiajam A. D. – 5000 Lt, R. D., J. D. priteisiama po 2000 Lt kiekvienam, o M. B. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Daiktai – paketas su V. D. plaukų pavyzdžiais, paketas su V. D. abiejų plaštakų nagais, V. D. marškiniai (2 vnt.), megztinis, kelnės, basutės, kojinės, nuolaidų kortelės (3 vnt.), kėdė be atlošo, „Maximos“ maišelis – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami.

TV priedelis, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung“, telefono garantinė knygelė ir TV priedėlio naudojimo instrukcija – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inami nukentėjusiajai R. P. V. D. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduodamas Panevėžio valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis BPK 303–305, 307 str., N U S P R E N D Ė: A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str. 1 d., 294 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. ir jį nubausti: pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų; pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir A. S. paskirti galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų. Laisvės atėmimo bausmę A. S. paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2014 m. sausio 10 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikotarpį nuo 2013 m. kovo 28 d. iki 2014 m. sausio 10 d., iÅ¡bÅ«tÄ sulaikyme ir suėmime. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ A.

S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ . Tenkinti dalį nukentėjusiosios R. P. civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iÅ¡ A. S. nukentėjusiajai R. P. 3891,53 (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ Lt 53 cnt) Lt (už laidojimo iÅ¡laidas) turtinei žalai atlyginti. Dėl kitos civilinio ieÅ¡kinio dalies (paminklo pastatymo) pripažinti R. P. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Pripažinti nukentėjusiajam P. D. teisę į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Priteisti iÅ¡ A. S. R. P. 15 000 (penkiolika tÅ«kstančių) Lt, P. D. – 7000 (septynis tÅ«kstančius) Lt, A. D. – 5000 (penkis tÅ«kstančius) Lt, R. D. ir J. D. po 2000 (du tÅ«kstančius) Lt kiekvienam ir M. B. 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ A. S. 3249,14 (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis Lt 14 cnt) Lt Valstybinei teritorinei ligonių kasai (atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000) už V.

D. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros gydymo paslaugas. Daiktus – paketÄ su V. D. plaukų pavyzdžiais, paketÄ su V. D. abiejų plaÅ¡takų nagais, V. D. marÅ¡kiniu (2 vnt.), megztinį, kelnes, basutes, kojines, nuolaidų korteles (3 vnt.), kėdę be atloÅ¡o, „Maximos“ maiÅ¡elį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. TV priedelį, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung“, telefono garantinę knygelę ir TV priedėlio naudojimo instrukcijÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nukentėjusiajai R.

P. V. D. valstybinio socialinio draudimo pažymėjimÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Panevėžio valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apygardos teisme. Teisėjas Pranas Å imkus