2019-10-16 Nr. AB-19684-2-55-3-00991-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-71-525/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00991-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje eA-966-1062/2019 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos auditorių rūmų, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. (A. K.) dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Abadona“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR) 59 063,26 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi byla buvo perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi LAR pašalino iš proceso šalių ir atsakovu į bylą įtraukė Lietuvos valstybę, atstovaujamą LAR.

2. Pareiškėjo teigimu, jis dėl 2015 m. spalio 28 d. priimto LAR prezidiumo protokolinio nutarimo nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. negalėjo vykdyti auditoriaus veiklos, todėl patyrė žalą negautų pajamų forma. 2015 m. spalio 28 d. LAR prezidiumo protokolinis nutarimas yra neteisėtas, nors ir nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka, jis buvo priimtas 2015 m. liepos 30 d. protokolinio nutarimo Nr. 11, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 3 d. sprendimu panaikino, pagrindu. Pareiškėjas audito veiklos dėl priimto protokolinio nutarimo negalėjo vykdyti nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. ir negavo 62 607,05 Eur pajamų. Atsižvelgęs į sąnaudas, susijusias su profesinės atsakomybės draudimu, taip pat į pelno mokestį, pareiškėjas padarė išvadą, jog priteistinų negautų pajamų suma sudaro 59 063,26 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAR, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad 2012 m. spalio 31 d. sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo auditorių A. K. suteikti galimybę Audito ir apskaitos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) susipažinti ir peržiūrėti jos nurodytus dokumentus. A. K. nevykdant reikalavimų dėl dokumentų pateikimo, 2013 m. gegužės 29 d. buvo priimtas sprendimas sustabdyti jo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir įspėti dėl auditoriaus pažymėjimo panaikinimo, jei nebus įvykdyti minėti nurodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi pripažino, kad auditoriui A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas teisėtai ir pagristai. Auditoriui A. K. neįvykdžius reikalavimo dėl dokumentų pateikimo, 2015 m. liepos 23 d. LAR prezidiumo sprendimu jam buvo panaikintas auditoriaus vardas ir jo audito pažymėjimo galiojimas. Šis sprendimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimu. LAR 2015 m. spalio 28 d. protokoliniu įrašu išbraukė pareiškėją iš audito įmonių sąrašo, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos audito įstatymo (toliau – ir Audito įstatymas) 18 straipsnio reikalavimų, nes nuo 2015 m. liepos 23 d. priimto sprendimo panaikinti A. K. auditoriaus vardą pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų tam, kad atitiktų Audito įstatymo 18 straipsnio reikalavimus, neinformavo apie ketinimą jų imtis, neteikė prašymo dėl šio klausimo sprendimo atidėjimo. 2017 m. balandžio 13 d. LAR prezidiumo posėdžio metu buvo priimtas sprendimas, įformintas 2017 balandžio 24 d. protokoliniu įrašu Nr. 1.4-25, įrašyti A. K. atgal į LAR auditorių sąrašą, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą. To paties posėdžio metu buvo atnaujintas A. K. sustabdyto auditoriaus pažymėjimo galiojimas, gavus jo prašymą ir atsižvelgiant į tai, kad LAR prezidiumas nutarė, jog auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. yra pakankama sankcija auditoriui.

5. Atsakovo teigimu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus sprendimą panaikinti 2015 m. liepos 23 d. LAR sprendimą dėl auditoriaus vardo panaikinimo, sprendimas dėl A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo laikomas teisėtu ir toliau galiojančiu, o esant situacijai, kai vienintelis pareiškėjo auditorius pagal teisės aktų reikalavimus negalėjo atlikti audito, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis būtų gavęs pajamas iš audito veiklos. Atkreipė dėmesį, jog pats pareiškėjas, žinodamas, kad nuo 2015 m. liepos 23 d., kai buvo panaikintas A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir pareiškėjas neatitinka Audito įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, galėjo imtis veiksmų šiai situacijai pakeisti, tačiau to nepadarė. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas neįrodė, kad nuostoliai buvo padaryti neteisėtais LAR veiksmais. Be to, nėra įrodymų, patvirtinančių kad prašomos negautos pajamos yra realios.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl turtinės žalos, kildinamos iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų LAR, kuriems valstybė Audito įstatymu yra imperatyviai pavedusi (kartu su Tarnyba) atlikti auditorių ir audito įmonių atlikto audito kokybės užtikrinimą, todėl tokia veikla laikytina viešuoju administravimu, o LAR – viešojo administravimo subjektu, veiksmų, priimant 2015 m. spalio 28 d. protokolinį nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš audito įmonių sąrašo, atlyginimo.

8. Teismas nurodė aktualias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su civiline atsakomybe, žala ir negautomis pajamomis.

9. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimo analizę, jame nustatytas aplinkybes ir LAR 2015 m. liepos 30 d. protokolinio nutarimo, kaip neteisėto, panaikinimą, darė išvadą apie neteisėtus LAR veiksmus priimant šį protokolinį nutarimą. LAR, žinodami apie tai, kad A. K. apskundė LAR 2015 m. liepos 30 d. protokolinį nutarimą, nelaukdami galutinio teismo procesinio dokumento dėl šio protokolinio nutarimo priėmimo, priėmė 2015 m. spalio 28 d. protokolinį nutarimą išbraukti pareiškėją iš audito įmonių sąrašo, kas nesiderina su bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nors LAR teigė, kad sprendimas dėl išbraukimo iš audito įmonių sąrašo nėra nuginčytas ar pripažintas neteisėtu, tačiau teismas pažymėjo, kad šis sprendimas buvo priimtas remiantis sprendimu dėl auditoriaus vardo panaikinimo, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažintas neteisėtu, todėl pagal teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės nekyla teisė), neteisėto sprendimo pagrindu priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Teismas darė išvadą, jog LAR veiksmai, priimant sprendimą dėl išbraukimo iš audito įmonių sąrašo, laikytini neteisėtais.

10. Pasisakydamas dėl asmens patirtos žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teismas pažymėjo, jog nėra ginčo dėl to, kad, LAR 2015 m. spalio 28 d. protokoliniu nutarimu išbraukus pareiškėją iš audito įmonių sąrašo, pareiškėjas neteko teisės verstis audito veikla. Todėl taip pat neginčytina, jog esant situacijai, jeigu pareiškėjas LAR sprendimu nebūtų buvęs išbrauktas iš audito įmonių sąrašo, jis turėtų teisę verstis audito veikla (Audito įstatymo 29 str. 1 d. 1 p.) ir gauti pajamas iš audito veiklos. Tačiau tam, kad pareiškėjas iš audito veiklos ginčo laikotarpiu būtų galėjęs gauti pajamas, pas jį šiuo laikotarpiu turėjo dirbti (darbo ar sutartiniais santykiais) auditoriai (Audito įstatymo 27 str. 1 d., 30 str. 1 p.). Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie UAB „Abadona“ dirbusius auditorius. Vieninteliam pareiškėjo auditoriui A. K. 2013 m. gegužės 29 d. LAR protokoliniu nutarimu buvo sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas (Audito įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina auditoriaus teisę atlikti auditą pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu).

11. Bylos medžiaga patvirtino, jog A. K. į LAR auditorių sąrašą be prierašo, kad jo pažymėjimas yra sustabdytas, įrašytas 2017 m. balandžio 24 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 7 protokolu Nr. 1.4-25. Teismas sprendė, jog pareiškėjo vienintelis auditorius A. K. neturėjo teisės atlikti auditų nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, koks auditorius galėjo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. atlikti auditą, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas pagrįstai tikėjosi gauti pajamų iš audito veiklos. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jo nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo poziciją, kad neteisėto 2015 m. spalio 28 d. sprendimo dėl išbraukimo iš audito įmonių sąrašo priėmimas sąlygojo žalos (negautų pajamų forma) atsiradimą, laikė nepagrįsta.

12. Nesant pagrindo konstatuoti pareiškėjo patirtos žalos faktą, daryta išvada, kad LAR civilinė atsakomybė negali kilti.

III. 13. Pareiškėjas UAB „Abadona“ apeliaciniame skunde prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; prašė priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas nurodė, kad ginčija šias pirmosios instancijos teismo išvadas: 1) ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d.) jis vis tiek nebūtų galėjęs teikti finansinio audito, kadangi pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu nebuvo sudaręs darbo ar kito pobūdžio sutarties su auditoriais, o vienintelio pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas (tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nėra pakankamo priežastinio ryšio); 2) pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAR, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Akcentavo, jog nors pats A. K. negalėjo atlikti auditų, tačiau jo vadovaujama ir turima UAB „Abadona“, pasamdžius kitus auditorius arba perleidus akcijas, galėjo atlikti auditus. Atsakovo nuomone, sprendžiant, ar ginčo laikotarpiu pareiškėjas galėjo gauti pajamų iš audito veiklos, turi būti vertinamas tas faktas, kad pats pareiškėjas turėjo imtis aktyvių veiksmų savo padėčiai ištaisyti ir stengtis gauti pajamų.

17. Papildomai nurodė, jog vien tas faktas, kad pareiškėjas praeityje generavo tam tikro dydžio pajamas, nėra būsimų, realių pajamų įrodymas.

IV. 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Abadona“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas: 1) ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d.) jis vis tiek nebūtų galėjęs teikti finansinio audito, kadangi pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu nebuvo sudaręs darbo ar kito pobūdžio sutarties su auditoriais, o pareiškėjo vienintelio auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas (tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nėra pakankamo priežastinio ryšio); 2) pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto.

20. Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmoji pareiškėjo perteikta pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog pareiškėjo minėta išvada yra platesnio pirmosios instancijos teismo spendimo konteksto dalis. Pirmosios instancijos teismas priežastį, kuri neleido auditoriui A. K. vykdyti audito veiklos, siejo su jo auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymu, o ne su auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimu. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad A. K. negalėjo vykdyti auditoriaus veiklos dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo ilgesnį laikotarpį nei pareiškėjas – įmonė, kurią protokoliniu nutarimu išbraukus iš audito įmonių sąrašo, ji nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d neteko teisės verstis audito veikla. Teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, koks kitas auditorius galėjo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. atlikti auditą, konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas pagrįstai tikėjosi gauti pajamų iš audito veiklos.

21. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Abadona“ vienintelis auditorius A. K. neturėjo teisės atlikti auditų, o kitų auditorių įmonė neturėjo ir nepateikė įrodymų, kad koks kitas auditorius būtų galėjęs įmonės vardu teikti audito paslaugas, atsižvelgdamas ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų (užsakymų, sutarčių su užsakovais dėl auditų atlikimo), patvirtinančių, jog jo nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, teismas pareiškėjo poziciją, kad sprendimo dėl išbraukimo iš audito įmonių sąrašo priėmimas lėmė žalos (negautų pajamų forma) atsiradimą, laikė nepagrįsta.

22. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritarė ir kartu atmetė apelianto argumentą, kurį apeliantas klaidingai siejo su jo vienintelio auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimu. Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad vieninteliam pareiškėjo auditoriui auditoriaus pažymėjimo galiojimas pirmiausia buvo sustabdytas vadovaujantis 2013 m. birželio 3 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 10 protokolu Nr. 1.4-42 už Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1290/2012 nevykdymą. Šis sprendimas dėl auditoriaus A. K. pažymėjimo galiojimo sustabdymo buvo priimtas vadovaujantis Audito įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-518-261/2015 pagal A. K. skundą dėl sprendimo sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, 2015 m. birželio 29 d. nutartimi šį sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas ir auditoriaus vardo panaikinimas A. K. buvo taikytas vėliau dėl to, kad auditorius per du mėnesius nuo LAR prezidiumo priimto sprendimo sustabdyti auditoriaus A. K. auditoriaus pažymėjimo galiojimą nesudarė sąlygų Tarnybai atlikti atlikto audito tyrimą, t. y. auditorius per nustatytą terminą neatliko nurodytų veiksmų LAR 2013 m. birželio 3 d prezidiumo posėdžio Nr. 10 protokole. Auditoriaus A. K. pažymėjimo galiojimas panaikintas 2015 m. liepos 30 d. LAR prezidiumo posėdžio Nr.11 protokolu vadovaujantis Audito įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

23. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ir po 2015 m. liepos 30 d., nors A. K. neteko teisės teikti audito paslaugas, pareiškėjas teisę teikti audito paslaugas galėjo vykdyti samdant kitus auditorius ar UAB „Abadona“ akcijas, priklausančias A. K., perleidžiant kitam auditoriui iki 2015 m. spalio 28 d., kol LAR prezidiumo posėdžio Nr. 15 protokolu Nr. 1.4-54 UAB „Abadona“ buvo išbraukta iš audito įmonių sąrašo.

24. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. pareiškėjas, jį išbraukus iš audito įmonių sąrašo, negalėjo gauti pajamų iš audito veiklos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kitų auditorių pareiškėjas iki įmonės išbraukimo iš auditorių sąrašo nesamdė, o vieninteliam auditoriui jau nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. buvo sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-518-261/2015, 2015 m. birželio 29 d. nutartimi šį sprendimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą pripažino teisėtu ir pagrįstu), byloje nėra pateikta įrodymų (užsakymų, sutarčių su užsakovais dėl auditų atlikimo), patvirtinančių, jog pareiškėjo nurodytos negautos pajamos buvo numatytos gauti, spręstina, kad sprendimo dėl išbraukimo iš audito įmonių sąrašo priėmimas nesukėlė žalos (negautų pajamų forma).

25. Teisėjų kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad neteisėtų veiksmų buvimui konstatuoti nagrinėjamu atveju pakanka vien to, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimu dėl administracinės procedūros pažeidimo administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017 panaikino LAR prezidiumo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 11 dėl A. K. auditoriaus vardo ir auditoriaus pažymėjimo panaikinimo.

26. Byloje nebuvo ginčo, kad pagal įstatymą LAR turėjo teisę priimti 2015 m. spalio 28 d. prezidiumo protokoliniu nutarimu sprendimą išbraukti UAB „Abadona“ iš audito įmonių sąrašo, kaip neatitinkančią audito įmonei pagal Audito įstatymą, be kita ko, 22 straipsnį, keliamų reikalavimų. Audito įmonė netenka audito įmonės pažymėjimo ir yra išbraukiama iš audito įmonių sąrašo LAR sprendimu.

27. Pažymėta, kad nei Audito įstatymu, nei kitais įstatymais nėra nustatyta, kad skundo dėl kito administracinio sprendimo padavimas draudžia / sustabdo priimti įstatymu reikalaujamą priimti sprendimą. Nagrinėjamu atveju skundo padavimas administraciniam teismui dėl 2015 m. liepos 30 d. LAR prezidiumo protokolinio nutarimo Nr. 11, kuriuo A. K. buvo panaikintas auditoriaus vardas bei jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, nestabdo tokio priimto sprendimo vykdymo, t. y. nedraudžia priimti naują administracinį sprendimą, kurio viena iš sąlygų yra 2015 m. liepos 30 d. priimtas LAR prezidiumo protokolinis nutarimas Nr. 11.

28. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus LAR veiksmus. Šiuo atveju negalima remtis vien bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, kuris taikomas itin specifinėse srityse, kaip antai sveikatos sistemoje, kur visuomeniniai santykiai dėl objektyvių priežasčių yra reglamentuojami tik minimaliai. Audito įstatymas detaliai reglamentuoja atestuotų auditorių ir audito įmonių audito kokybės užtikrinimą, atlikto audito tyrimą ir atestuotų auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito reikalavimus. Kitaip tariant, įstatymo paskirtis yra užtikrinti, kad visuomenė gaus patikimas kokybiškas audito paslaugas, dėl to audito įmonių priežiūra negali būti dirbtinai varžoma nevykdant teisės aktų imperatyvių normų.

29. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, atitinkamai nenustatyta, kad pareiškėjas dėl LAR neteisėtų veiksmų patyrė žalą, todėl pareiškėjo argumentai dėl žalos dydžio atskirai nevertintini.

30. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priimta rezoliucinė dalis yra teisėta ir pagrįsta.

31. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nenurodė kokias konkrečiai išlaidas patyrė, šiuo metu prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

V. 32. Pareiškėjas UAB „Abadona“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo.

33. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydami Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Audito įstatymo, CK normas, padarė esminius pažeidimus, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

34. Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, jog LAR prezidiumas, 2015 m. spalio 28 d. priimdamas nutarimą, vadovavosi 2015 m. liepos 30 d. LAR prezidiumo nutarimu dėl auditoriaus vardo panaikinimo, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi pripažintas neteisėtu dėl to, kad sprendžiant klausimą dėl poveikio priemonės A. K. buvo pažeisti asmens teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą ir gero administravimo principai. Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė teisės normas, įtvirtintas CK 6.271 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas pažymi, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda valstybės civilinė atsakomybė, gali būti ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi nustatyti konkrečių teisės normų, reglamentuojančių LAR veiklą, pažeidimai.

35. Pareiškėjas mano, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė teisės normas, nustatydami, kaip būtent LAR pažeidimai lėmė tai, kad pareiškėjas patyrė žalą, taip pat tai, kad atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kam pritarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad jeigu pareiškėjas LAR sprendimu nebūtų išbrauktas iš audito įmonių sąrašo, jis turėtų teisę verstis audito veikla ir gauti pajamas iš audito veiklos, tačiau tam, kad pareiškėjas iš audito veiklos ginčo laikotarpiu būtų galėjęs gauti pajamas, pas jį turėjo dirbti auditoriai. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė vadovaudamasis Audito įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi bei 30 straipsnio 1 punktu. Tačiau minėtos Audito įstatymo nuostatos nereglamentuoja reikalavimų, kuriuos turi atitikti audito įmonė. Audito įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.) 18 straipsnyje yra įtvirtinta, kad ne mažiau kaip ¾ audito įmonės dalyvių turi būti auditoriai, valstybių narių auditoriai, audito įmonės ir (arba) valstybių narių audito įmonės (1 d.) ir kad audito įmonės vadovas turi būti auditorius arba valstybės narės auditorius (2 d.). A. K. yra vienintelis pareiškėjo akcininkas bei vadovas, kuriam buvo panaikintas auditoriaus vardas ir panaikintas jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas. Tai reiškia, kad laikydamasis Audito įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, nepriklausomai nuo to, kiek auditorių įsipareigotų pareiškėjui atlikti jo nurodytą audito veiklą, pareiškėjas 2015 m. spalio 28 d.–2017 m. balandžio 24 d. laikotarpiu vis tiek negalėtų vykdyti audito veiklos ir gauti atitinkamų pajamų, nes jis neatitiktų įstatymo reikalavimų dėl vadovo ar akcininko.

37. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai, ignoruodami minėtas Audito įstatymo 18 straipsnio nuostatas, pasisakydami apie tai, kad pajamas pareiškėjas galėjo gauti sudaręs sutartis su kitais auditoriais, ar perleidžiant akcijas kitam auditoriui, nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į veiklos laisvę ir iniciatyvą, pažeidė Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų normas, nes tokiu būdu A. K. trukdoma įgyvendinti teisę veiksmingai naudoti savo nuosavybę, gauti naudą iš įmonės akcijų ir neužtikrinamas asmenų lygiateisiškumas.

38. Teismai neįvertino aplinkybės, jog priėmus 2015 m. liepos 30 d. nutarimą, 2013 m. birželio 3 d. LAR protokolinis nutarimas neteko galios, visus santykius tarp A. K. ir LAR nustatė 2015 m. liepos 30 d. LAR prezidiumo nutarimas, kuris buvo apskųstas bei panaikintas. Be to, 2013 m. birželio 3 d. nutarimo galiojimas buvo sustabdytas, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones iki 2015 m. birželio 29 d. Iki pareiškėjo audito pažymėjimo panaikinimo joks įpareigojimas pateikti dokumentus pareiškėjui nebuvo pateiktas ir sprendimas dėl pareiškėjo audito įmonės pažymėjimo sustabdymo LAR nebuvo priimtas. Tai reiškia, kad iki pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu panaikinto LAR protokolinio nutarimo priėmimo pareiškėjas turėjo teisę vykdyti audito įmonės veiklą.

39. Pareiškėjo nuomone, teismai netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei pareiškėjo veiklos specifiką ir netinkamai aiškino CK 6.249 straipsnį. Teismai suabsoliutino aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė sutarčių, kurios liudytų, kad jis realiai būtų gavęs pajamas ginčo laikotarpiu. Šiais teiginiais įtvirtinama, kad negautos pajamos gali būti įrodomos tik esant vienai įrodinėjimo priemonei – sudarytoms sutartims dėl audito, taip pažeidžiant įrodymų lygiavertiškumo principą (ABTĮ 56 str. 6 d.). Pareiškėjo teigimu, jis pateikė išsamius ir patikimus įrodymus, kad nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, atitinkamas pajamas jis būtų gavęs ir toliau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02).

41. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Abadona“ siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

43. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018).

44. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018). Teismo padarytas esminis (akivaizdus) materialiosios teisės normų pažeidimas taip pat gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-31-662/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-62-492/2018).

45. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje, iš esmės teigia, kad teismas pažeidė CK normas, reglamentuojančias viešąją atsakomybę, nenustatęs atsakovo atstovo LAR neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Pareiškėjo teigimu, buvo neįvertintos (arba netinkamai įvertinos) aplinkybės, ignoruotos Audito įstatymo 18 straipsnio nuostatos, pažeistos UAB „Abadona“ ir A. K. teisės.

46. Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyti teiginiai dėl netinkamo CK nuostatų taikymo iš esmės yra paremti subjektyvia jo nuomone dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo. Pareiškėjo prašyme nepateiktas joks alternatyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialiosios teisės normų aiškinimas, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialiosios teisės normų nuostatų interpretavimą. Įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes nesutinkama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Skirtingas įrodymų vertinimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-54/2014; 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017). Be to, pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės pakartojami argumentai, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui bei apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos teismas ir apeliacinis teismas pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo sprendimų motyvus.

48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019 yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą argumentų akivaizdu, kad jis iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o jo argumentacija atspindi tik jo nuomonę dėl situacijos byloje vertinimo. Prašyme nurodyti motyvai liudija, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė.

49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo UAB „Abadona“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019 atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma (ABTĮ 162 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019 atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-966-1062/2019 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos auditorių rūmų, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. (A. K.) dėl nuostolių ir procesinių palūkanų priteisimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė