Legislator Case Law & Legislation
6281946a-a2fa-4520-afb5-22e1c6becb2c AI generated

6281946a-a2fa-4520-afb5-22e1c6becb2c · Kauno apygardos teismas

Case Number 6281946a-a2fa-4520-afb5-22e1c6becb2c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2S-1257-221/2019 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00084-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

Legislator headnote

AI generated

6281946a-a2fa-4520-afb5-22e1c6becb2c · Kauno apygardos teismas: Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria valstybei iÅ¡ atsakovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-1257-221/2019 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00084-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

A. ieÅ¡kinį atsakovui V. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Marijampolės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovės A. A. (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinį atsakovui V.

P. (toliau – atsakovas) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Marijampolės apylinkės teisme 2019 m. balandžio 5 d. buvo gauta Å¡alių sudaryta taikos sutartis, kuriÄ Å¡alys prašė patvirtinti raÅ¡ytinio proceso tvarka. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtino Å¡alių 2019 m. balandžio 5 d. sudarytÄ taikos sutartį, nutraukė civilinę bylÄ Nr. e2-1142-503/2019, priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo 280,36 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas sprendė, kad Å¡alių sudarytos taikos sutarties sÄ lygos nepažeidžia esminių Å¡alių ir jų nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyros, įstatymų imperatyvių reikalavimų, kitokio vieÅ¡o intereso ir geros moralės, todėl taikos sutartis patvirtintina ir civilinė byla nutrauktina. Teismas nustatė, kad valstybės turėtas iÅ¡laidas civilinėje byloje sudaro 5,11 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 51 Eur žyminis mokestis ir 224,25 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos.

Teismas, nustatęs, kad taikos sutartimi Å¡alys nesusitarė, kuri iÅ¡ jų atlygins valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sutiko su reikalavimais po bylos iÅ¡kėlimo, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimus teisme, todėl iÅ¡ atsakovo priteisė valstybei jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria iÅ¡ atsakovo valstybei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais po bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi dėl to, kad Å¡alys nesutarė dėl nepilnametės dukros V. P. IeÅ¡kovė norėjo, kad dukros gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja, o atsakovas norėjo, kad dukros gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo. Tarp Å¡alių nebuvo ginčų dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydžio, bendravimo tvarkos.

IÅ¡kėlus civilinę bylÄ teisme, ieÅ¡kovė atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo nepilnametės dukros V. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove, todėl 2019 m. balandžio 5 d. buvo pasiraÅ¡yta taikos sutartis, kuri buvo patvirtinta 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi. Taigi po to, kai ieÅ¡kovė atsisakė ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nepilnametės dukros V. P. gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove, byloje neliko ginčo ir buvo sudaryta taikos sutartis. Jeigu ieÅ¡kovė nebÅ«tų reiÅ¡kusi reikalavimo, kurio atsisakė iÅ¡kėlus bylÄ , nebÅ«tų pagrindo užvesti bylÄ teisme ginčo teisena, o į teismÄ bÅ«tų galima kreiptis dėl taikos sutarties patvirtinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579–582 straipsniuose nustatyta tvarka, iÅ¡vengiant didesnių bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, priteisdamas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 94 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, kadangi ginčas byloje faktiškai kilo dėl ieškovės veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš atsakovo.

6. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria valstybei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir nutraukdamas civilinę bylÄ , priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo 5,11 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 51 Eur žyminį mokestį ir 224,25 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Su Å¡iuo procesiniu sprendimu nesutinka atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 94 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, bylinėjimosi iÅ¡laidos susidarė ne dėl atsakovo, o dėl ieÅ¡kovės veiksmų, Å¡iai pareiÅ¡kus nepagrįstÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nepilnametės dukros V. P. gyvenamosios vietos nustatymo ir vėliau atsisakius Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo.

10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 94 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei neturėjo bÅ«ti priteistos, nes jos susidarė ne dėl jo, o dėl ieÅ¡kovės kaltės. Pažymėtina, kad sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei klausimÄ , vadovaujamasi ne CPK 94, o 96 straipsniu. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų netinkamai naudojęsis procesinėmis teisėmis ar netinkamai atlikęs savo procesines pareigas, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas buvo pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė iÅ¡ dalies sutinkantis su ieÅ¡kiniu, taigi pripažino, jog dalis ieÅ¡kovės reikalavimų buvo pagrįsti, taip pat, be kita ko, prašė teismo iÅ¡laidas priteisti abiem Å¡alims lygiomis dalimis, taikos sutartį Å¡alys sudarė tik po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių.

Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad visos valstybės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovo.

11. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4958-18296 buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teikiant ieÅ¡kovei valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ , buvo patirtos 224,25 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, 2019 m. balandžio 5 d. pirmosios instancijos teismui buvo pateikta antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydį patvirtinanti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 5 d. pažyma Nr. NTP-7-2233.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims iÅ¡laidos yra apmokamos iÅ¡ specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , Å¡i pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, iÅ¡laidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

Å ias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

12. IÅ¡ Å¡alių sudarytos taikos sutarties nustatyta, kad Å¡ios sutarties 9 punktu Å¡alys susitarė, kad nereikalauja viena iÅ¡ kitos bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau Å¡alys neaptarė bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieÅ¡kovei antrinę teisinę pagalbÄ , taip pat kitų valstybės iÅ¡laidų atlyginimo. Aplinkybė, jog Å¡alys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas neturėjo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka.

13. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieÅ¡kovei valstybės garantuojamÄ 100 procentų apmokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir paskyrus ieÅ¡kovei advokatÄ , valstybė, o ne ieÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidas. Dėl to nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas, sudarydami taikos sutartį, negalėjo iÅ¡spręsti klausimo dėl valstybės iÅ¡laidų, kadangi jie jų nepatyrė. Å iuo atveju bylinėjimosi iÅ¡laidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvavo Å¡alims sudarant taikos sutartį, todėl Å¡ios iÅ¡laidos valstybei turi bÅ«ti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

14. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. IÅ¡ byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų V. P. ir A. P. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, Å¡iÄ iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę, nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkÄ .

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų spręstina, kad buvo patenkinta 50 procentų ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų, nes buvo patenkinti tik ieÅ¡kovės reikalavimai sÅ«naus A. P. atžvilgiu. Kadangi byloje nėra duomenų, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas buvo atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), iÅ¡ jo valstybei turėjo bÅ«ti priteista 112,13 Eur (224,25 x 50 /100) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma.

15. Kaip minėta, ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 22 d. sprendime Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4958-18296 nurodyta, kad ieškovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Taigi ieÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo. Kaip minėta, pagal CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ valstybei, 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡ atsakovo valstybei priteisti žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė atleista, dalį, taip pat iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nebuvo atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡ atsakovo priteista žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra per didelė, kadangi, kaip minėta, iÅ¡ esmės buvo patenkinta tik 50 procentų ieÅ¡kovės pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų.

Dėl šios priežasties iš atsakovo valstybei turėjo būti priteista 50 procentų pirmosios instancijos teismo priteisto žyminio mokesčio ir 50 procentų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumos, t. y. 28,05 Eur ((51 + 5,11) x 50 / 100).

16. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ sumažinant iki 112,13 Eur, kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinant iki 28,05 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 26 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad atsakovui pagal 2019 m. balandžio 25 d. sprendimÄ Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-1991-6997 apeliacinės instancijos teisme teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 91 Eur. CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo valstybei klausimÄ , įvertintinos aplinkybės, jog, Å¡alims sudarant taikos sutartį, ieÅ¡kovei atstovavo advokatas ArÅ«nas Sakalauskas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-4958-18296, advokatas yra profesionalus teisininkas, todėl jam turėjo bÅ«ti žinoma aplinkybė, jog taikos sutartimi turi bÅ«ti iÅ¡spręstas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimas, tačiau su Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimu susijusi sÄ lyga taikos sutartyje nebuvo numatyta.

Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ iÅ¡sprendė tik iÅ¡ dalies teisingai, taip pat nepriklausė nuo ieÅ¡kovės valios. Nesant pagrindo spręsti apie netinkamÄ ieÅ¡kovės procesinį elgesį, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme susidarius dėl nuo ieÅ¡kovės nepriklausiusių priežasčių, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei nepriteistinos iÅ¡laidos už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ atsakovui apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį, iÅ¡ atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei priteistÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ sumažinant iki 112,13 Eur, kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinant iki 28,05 Eur. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė