2017-04-11 Nr. AB-8114-3-62-3-02010-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-789-143/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02010-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų N. V., V. M. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, V. K., N. V., V. M., G. S. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–4) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. cspr1-291 ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centro Kauno filialas) 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, įformintą registro įrašu, kuriuo įregistruota I. J. nuosavybės teisė į ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ¼ dalimi priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas su priklausiniais).

Pareiškėja nurodė, kad atsakovas skundžiamu sprendimu neteisėtai įregistravo I. J. nuosavybės teises į ¼ dalį Gyvenamojo namo su ¼ dalimi priklausinių. Nuosavybės teisė į šį turtą atsirado 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimo Nr. 3-2833, išduoto trečiajam suinteresuotam asmeniui G. S., pagrindu. Pareiškėjos teigimu, registracija buvo atlikta trečiojo suinteresuoto asmens G. S., neturinčios teisės paveldėti I. J. turto, prašymo pagrindu. Mirusiojo vardu įregistruoti nekilnojamąjį turtą turi teisę tik asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą. G. S., būdama I. J. įpėdinė, praleido terminą paveldėti šį turtą, todėl jai negalėjo būti išduotas notaro liudijimas (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 str. 3 d.). Atsakovas nepagrįstai 2014 m. rugpjūčio 29 d. atliko nekilnojamojo turto registraciją pagal tam įgaliojimų neturinčio asmens prašymą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 25 punkto reikalavimus. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimas buvo panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 61–64) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. V. M., atstovaudamas G. S., pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių registracijos I. J. vardu į ¼ dalį Gyvenamojo namo su ¼ dalimi priklausinių. Kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas I. J. 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-4661 ir Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimas G. S. bei 2014 m. liepos 25 d. įgaliojimas Nr. 908, suteikiantis teisę V. M. atstovauti G. S. Skundžiamu sprendimu, įformintu registro įrašu, 2014 m. rugpjūčio 29 d. įregistruota I. J. nuosavybės teisė į ¼ dalį Gyvenamojo namo su ¼ dalimi priklausinių. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo. Jeigu asmuo yra miręs, prašymą mirusio asmens vardu pateikti gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą. Prašymas gali būti paduodamas asmens ar jo atstovo. Notaro 2014 m. liepos 26 d. liudijimas Nr. 3-2833 patvirtino, kad G. S. yra I. J., priėmusios A. M. palikimą, įpėdinė. 2014 m. liepos 25 d. įgaliojimas Nr. 908 patvirtino, kad I. J. įpėdinė G. S. įgaliojo V. M. atstovauti jos teises ir interesus bei vesti paveldėjimo bylas. Teritoriniam registratoriui prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo į ginčo nekilnojamąjį turtą pateikė asmuo, turinis teisę jį paduoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 37–38) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

VĮ Registrų centras nurodė, kad, teikiant prašymą įregistruoti nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog G. S. turi teisę paveldėti I. J. turtą, o V. M. turi teisę atstovauti G. S. teikiant prašymą VĮ Registrų centro filialui. Pareiškėjos argumentai, kad G. S., būdama I. J. įpėdinė, nėra asmuo, turintis teisę paveldėti I. J. turtą, bei negali įgalioti kito asmens atlikti paveldėti reikalingus veiksmus, nepagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 73–75) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

V. M. nurodė, kad 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-4661 patvirtina I. J. nuosavybės teises, kurios buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre. G. S. 2014 m. rugpjūčio 21 d. Rygos apygardos teismo prisiekusiajam notarui pateikė pareiškimą dėl motinos I. J., gyvenusios ir mirusios Latvijoje, palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisių patvirtinimo. Tuo pagrindu G. S. turėjo teisę teikti atsakovui prašymą dėl mirusiosios nuosavybės teisių išviešinimo pagal Registro nuostatų 25 punktą. G. S. Rygos apygardos teismo prisiekusiojo notaro išduotu įgaliojimu įgaliojo V. M. atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su paveldėjimu, tai pastarasis ir atliko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. S. atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 44–50) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

G. S. nurodė, kad I. J. nuosavybės teisės į ¼ dalį Gyvenamojo namo su ¼ dalimi priklausinių buvo įregistruotos 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Įregistruojant I. J. nuosavybės teises į paminėtą nekilnojamąjį turtą, buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimas reg. Nr. 3-2833 patvirtino G. S. teisę mirusios I. J. vardu kreiptis dėl nuosavybės teisių įregistravimo į Nekilnojamojo turto registrą. Rygos apygardos teismo prisiekusysis notaras 2014 m. liepos 25 d. patvirtino įgaliojimą Nr. 908, kuriuo G. S. įgaliojo V. M. atstovauti jos teises ir interesus bei vesti paveldėjimo bylas. VĮ Registrų centro Kauno filialas neturėjo pagrindo atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, nes tam nebuvo jokių aplinkybių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu (II t., b. l. 195–200) patenkino pareiškėjos skundą. Teismas panaikino VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą, įformintą registro įrašu, kuriuo įregistruota I. J. nuosavybės teisė į ¼ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ¼ dalimi priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir Komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. cspr1-29.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos keliamo ginčo esmė – I. J. nuosavybės teisių į ¼ dalį Gyvenamojo namo su ¼ dalimi priklausinių registracijos teisėtumas. Ginčo dėl I. J. nuosavybės teisių į paminėtą nekilnojamąjį turtą įgijimo nėra. Pareiškėjos teigimu, I. J. nuosavybės teisių registracija Nekilnojamojo turto registre atlikta pagal asmens, kuris neturėjo teisės tokį prašymą paduoti, prašymą.

Teismas pažymėjo, jog ginčo teisiniams santykiams aktualus Nekilnojamojo turto registro įstatymas (2 str., 5 str. 2 d., 22 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos reiškia, jog registro tvarkytojas nuosavybės ir kitas daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus Nekilnojamojo turto registre registruoja ne savo iniciatyva, o suinteresuotų asmenų prašymu ir jų pateiktų dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, pagrindu. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011. Pažymėjo, jog teismine tvarka Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) Nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti be pagrindo.

Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju akivaizdu, kad prašymo dėl I. J. nuosavybės teisių įregistravimo 2014 m. rugpjūčio 27 d. pateikimo metu pakako pagrįstų dokumentų įregistruoti I. J. nuosavybės teisę į ¼ dalį Gyvenamojo namo su ¼ dalimi priklausinių. Pažymėjo, kad nėra ginčo, jog I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į paminėtą turtą patvirtino 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-4661, kuris buvo I. J. nuosavybės teisių įregistravimo pagrindas. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, byloje ginčas kilo dėl to, kad G. S. nei pati, nei per savo įgaliotą atstovą neturėjo teisės pateikti prašymą atsakovui dėl mirusios I. J. nuosavybės teisių registracijos Nekilnojamojo turto registre.

Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Registro nuostatų 25 punktu. Nustatė, kad kreipimosi į atsakovą dėl I. J. nuosavybės teisių įregistravimo metu galiojo Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimas Nr. 3-2833, patvirtinęs prašomų įregistruoti daiktinių teisių ir juridinių faktų atsiradimą: tai, kad A. M. (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą perėmė jo dukra I. J., ir tai, kad I. J. įpėdinė yra G. S. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Nagrinėjamo ginčo atveju Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių nebuvo nustatyta.

Teismo vertinimu, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nepatenkinti G. S. įgalioto asmens V. M. prašymo įregistruoti I. J. nuosavybės teises pagal 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-4661 į ¼ dalį Gyvenamojo namo su ¼ dalimi priklausinių. Įgaliotas asmuo V. M. pagrindė G. S. teisę kreiptis į atsakovą dėl I. J. nuosavybės teisių registracijos Nekilnojamojo turto registre, pateikdamas Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotą 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimą Nr. 3-2833, patvirtinusį, kad I. J. įpėdinė yra G. S. Rygos apygardos teismo prisiekusiojo notaro 2014 m. liepos 25 d. įgaliojimas Nr. 908 pagrindė V. M. teisę atstovauti G. S. teises ir interesus dėl jos mirusios motinos I. J. turto paveldėjimo. Nurodyti dokumentai pagrindė G. S. ir jos įgalioto asmens teisę kreiptis į atsakovą dėl I. J. nuosavybės teisių registravimo į paminėtą nekilnojamąjį turtą pagal 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-4661. Remiantis nurodytais dokumentais buvo atlikta ginčijama registracija.

Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsniu, 23 straipsnio 2 dalimi. Pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą įregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų numatyti dokumentai. I. J. nuosavybės teises į ¼ dalį Gyvenamojo namo su ¼ dalimi priklausinių patvirtina 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1-4661. Pateikti prašymą mirusio asmens vardu, t. y. I. J., įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą G. S. turėjo teisę, kadangi ji buvo asmuo, turintis subjektinę teisę paveldėti mirusio asmens – I. J., turtą, ir tai patvirtino Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimas Nr. 3-2833. G. S. vardu teisėtai veikė V. M. pagal Rygos apygardos teismo prisiekusiojo notaro 2014 m. liepos 25 d. išduotą įgaliojimą Nr. 908 atstovauti G. S. interesus paveldėjimo klausimais. Tačiau, kaip jau buvo paminėta, Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotas 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimas Nr. 3-2833, patvirtinantis G. S. teisę paveldėti I. J. turtą ir paduoti prašymą įregistruoti I. J. nuosavybės teises pagal 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-4661 į ¼ dalį Gyvenamojo namo su ¼ dalimi priklausinių, panaikintas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015.

Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą, tai, kad nekilnojamojo turto teisinė registracija viešame registre atliekama ne tik sandorio ar kito juridinio fakto pagrindu, tačiau priklauso ir nuo asmens, turinčio subjektinę teisę kreiptis dėl teisinės registracijos atlikimo mirusio asmens vardu, teisės, pažymėjo, jog ginčo atveju, panaikinus pagrindą, suteikiantį asmeniui subjektinę teisę pateikti prašymą įregistruoti nuosavybės teises mirusiojo vardu, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą registracija viešame registre tampa nepagrįsta, todėl negali būti pripažinta teisėta (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str., Registrų nuostatų 25 p.). Kaišiadorių rajono apylinkės teismui panaikinus Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotą 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimą Nr. 3-2833, kuris suteikė teisę G. S. kreiptis į Nekilnojamojo turto registrą dėl mirusios I. J. nuosavybės teisių įregistravimo viešame registre, naikintina ir I. J. nuosavybės teisių į ¼ dalį Gyvenamojo namo su ¼ dalimi priklausinių teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre, kaip atlikta asmens, neturinčio teisės paduoti prašymo įregistruoti nuosavybės teises.

Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skundžiami sprendimai naikintini dėl naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos skundžiamų sprendimų priėmimo metu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 2 d.).

III. Tretieji suinteresuoti asmenys N. V., V. M. ir G. S. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (III t., b. l. 20–26) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas registro įrašu tik įformino I. J. nuosavybės teisę į ¼ turto dalį, kuri atsirado 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-4661 pagrindu, kurio net neginčija pati pareiškėja, o tai tik patvirtina, jog šis paveldėjimo teisės liudijimas yra teisėtas bei galiojantis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 5 p.). Palikėjo A. M., M. turtas laikytinas priklausančiu įpėdiniams nuo jo mirties – (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.). I. J. mirė (duomenys neskelbtini), o jos ¼ turto dalies įpėdinė yra G. S. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2014 m. liepos 30 d. pažyma Nr. IG-152 „Apie pastatus“ dar kartą patvirtina, jog I. J. nuosavybės teisės į ¼ turto dalį atsirado žymiai anksčiau. Šią aplinkybę atsiliepime taip pat patvirtino atsakovas. I. J. vardu nuosavybės teisės į ¼ turto dalį jau buvo įregistruotos 1992 m. rugpjūčio 20 d., remiantis būtent 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 1-4661, o, įregistruojant I. J. nuosavybės teises į ¼ turto dalį, buvo pateikti visi būtini dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą.

2. Teismas sprendime daro viena kitai prieštaraujančias išvadas. 2015 m. liepos 20 d. G. S. pateikė pareiškimą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui dėl termino priimti jos motinos I. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą atnaujinimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1443-810/2015 priėmė šį G. S. pareiškimą. G. S. yra priėmusi I. J. palikimą Latvijos Respublikoje, o ji pati yra Latvijos Respublikos pilietė. Taigi G. S. yra suinteresuota juridinio fakto apie jos mamai I. J. nuosavybės teise priklausančią ¼ turto dalį įregistravimu. VĮ Registrų centro Kauno filialas neturėjo pagrindo atsisakyti įregistruoti daiktines teises, nes teisės aktuose nebuvo nurodytų tai draudžiančių aplinkybių (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str.).

3. Aplinkybė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas panaikino Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotą 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimą Nr. 3-2833, neturi jokios įtakos atsakovo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimui, kuriuo buvo įregistruotos I. J. nuosavybės teisės į ¼ turto dalį. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas. Naujai paaiškėjusios aplinkybės neturi esmės pačiam registracijos faktui.

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 57–61) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. nurodo, kad I. J. nuosavybės teisių registracija Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta pagal asmens, kuris neturėjo teisės tokį prašymą paduoti, prašymą. Teismas aiškiai konstatavo faktines aplinkybes ir detaliai nurodė prašymo patenkinimo pagrindą. Teismo sprendimas yra grindžiamas prejudiciniu faktu, o būtent – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi. Esant naujoms faktinėms aplinkybėms, t. y. Kaišiadorių rajono apylinkės teismui 2015 m. kovo 2 d. nutartimi panaikinus išduotą paveldėjimo liudijimą, paaiškėjo, kad G. S. vis tik neturėjo teisės kreiptis dėl I. J. nuosavybės teisių įregistravimo. Teismas nuosekliai išanalizavo susiklosčiusią situaciją ir pateikė jos išaiškinimą. Teismas pagrįstai patenkino jos prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad naujai paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo žinomos skundžiamų sprendimų priėmimo metu. Apeliantai klaidina teismą, neteisingai nurodydami, kad G. S. tariamai priėmė palikimą Latvijos Respublikoje. G. S. ne tik nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog ji yra I. J. įpėdinė, bet nepateikė ir jokių duomenų, kad yra vienintelė įpėdinė, nes I. J. turėjo dar ir du sūnus. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str., Registro nuostatų 25 p.), kadangi buvo panaikintas Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. 2014 m. rugpjūčio 26 d. paveldėjimo liudijimas, išduotas G. S., akivaizdu, kad teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta asmens, neturinčio teisės paduoti prašymą įregistruoti nuosavybės teises. Apeliantų argumentas, kad paminėto paveldėjimo liudijimo panaikinimas neturi jokios įtakos mirusios I. J. nuosavybės teisių registravimui, prieštarauja nurodytam reglamentavimui. Be to, apeliaciniame skunde paminėta Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Palomenės seniūnijos 2014 m. liepos 30 d. pažyma Nr. IG- 152 „Apie pastatus“ gali būti suklastota, todėl neturėtų būti vertinama.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 49–53) prašo patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą bei priimti naują – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras nurodo, kad prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo I. J. vardu pateikė asmuo, prašymo pateikimo metu turintis teisę teikti tokį prašymą, nes Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. 2014 m. rugpjūčio 26 d. išduotas liudijimas Nr. 3-2833 buvo galiojantis, jis tik Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015 buvo panaikintas, o ši teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 3 d. Teritoriniam registratoriui nagrinėjant prašymą dėl I. J. nuosavybės teisių įregistravimo į ginčo turtą, aplinkybių, nurodytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje, nebuvo. Prašymo pateikimo metu pakako pagrįstų dokumentų įregistruoti I. J. nuosavybės teises į ginčo turtą, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nepatenkinti tokio prašymo. Teismas galėjo panaikinti šioje byloje ginčijamus sprendimus tik tokiu atveju, jei būtų nustatęs, kad teritoriniam registratoriui įregistruojant I. J. nuosavybės teises į ginčo turtą egzistavo aplinkybės, nurodytos paminėtame straipsnyje. Teismas pats konstatavo, kad tokių aplinkybių nenustatė, todėl teisiškai yra pagrįstas apeliantų argumentas, jog teismo sprendimas yra dviprasmiškas. Tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 2 d. panaikino Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. 2014 m. rugpjūčio 26 d. išduotą liudijimą Nr. 3-2833, neturi jokios įtakos vertinant 2014 m. rugpjūčio 29 d. teritorinio registratoriaus sprendimą dėl I. J. nuosavybės teisių registracijos į ginčo turtą. Šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartyje, spręsdamas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties teisėtumo klausimą, taip pat yra pasisakęs, jog „<...>faktai, kurie ateityje bus nustatyti civilinėje byloje, neturės įtakos registratoriaus praeityje atliktų veiksmų teisėtumo vertinimui<...>“. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-25-810/2016, kuria G. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo patenkino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. gruodžio 15 d. atlikto registro įrašo (byloje skundžiamo sprendimo) teisėtumo. Byloje nėra kvestionuojama, kad nurodytas registro įrašas (dėl nuosavybės teisės registracijos I. J. vardu į ¼ dalį Gyvenamojo namo su priklausiniais) teritorinio registro tvarkytojo – atsakovo – buvo atliktas remiantis trečiojo suinteresuoto asmens G. S. atstovo V. M. 2014 m. rugpjūčio 27 d. prašymu ir kartu su šiuo prašymu pateiktais dokumentais: I. J. išduotu 1992 m. liepos 31 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu Nr. 1-4661; Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. išduotu 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimu, registro Nr. 3-2833, ir 2014 m. liepos 25 d. notaro patvirtintu V. M. išduotu įgaliojimu atstovauti trečiajam suinteresuotam asmeniui G. S. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išvardytus teritoriniam registro tvarkytojui paduotus dokumentus Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymo požiūriu, padarė išvadą, kad jie sudarė pakankamą pagrindą atsakovui atlikti šioje administracinėje byloje ginčijamą registro įrašą (sprendimą). Teismas kartu konstatavo, kad šio įrašo atlikimo metu registro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti padaryti tokį įrašą Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str.). Kolegija, patikrinusi paminėtų dokumentų tinkamumą Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymo prasme, sutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada ir, atsižvelgdama į tai, kad kiti proceso dalyviai iš esmės nekvestionuoja šios išvados pagrįstumo, toliau šiuo klausimu nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos prašymą (skundą) dėl ginčo įrašo panaikinimo, rėmėsi tik viena faktine (nagrinėjamoje byloje taip pat nekvestionuojama) aplinkybe, kad paminėtas notaro A. B. išduotas 2014 m. rugpjūčio 26 d. liudijimas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-336-359/2015 (kuri įsiteisėjo 2015-06-03, Kauno apygardos teismui palikus ją nepakeistą) buvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra būtina aptarti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties reikšmę ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymo prasme.

Tai darydama, kolegija pirmiausia pažymi, kad ginčo įrašas (jame nurodyti duomenys apie Gyvenamąjį namą su priklausiniais nuo jo atlikimo dienos įgijo Nekilnojamojo turto registro duomenų teisinį statusą, pagal kurį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad pakeisti šiuos duomenis arba juos panaikinti yra galima tik Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka ir tai gali padaryti (esant Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytam pagrindui) tik Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo įrašo (sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turėjo įvertinti byloje susiklosčiusią situaciją tik skundžiamų atsakovo ir Komisijos sprendimų priėmimo metu, t. y. situaciją, susiklosčiusią 2014 m. gruodžio 15 d. Padarydamas priešingai (t. y. vertindamas situaciją paminėtos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-02 nutarties įsiteisėjimo dieną), teismas atliko jam nebūdingą viešojo administravimo funkciją. Todėl darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje teismas peržengė įstatymo (Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir ABTĮ) jam suteiktos kompetencijos ribas.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo) ir dėl to neteisingai įvertino laike byloje esančius įrodymus. Todėl teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisingu ir pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 143 str.).

Nesant teisinių pagrindų pripažinti ginčo įrašą neteisingu arba nepagrįstu jo padarymo metu, pareiškėjos teismui pareikštas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo kolegijos nenagrinėjamas, nes jis neatitinka ABTĮ 45 straipsnyje nustatytų reikalavimų tokio pobūdžio prašymo turiniui.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjos A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė