2013-06-25 Nr. AB-2937-3-61-3-01141-2012-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-239/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01141-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Vilniaus energija“) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – ir atsakovas; Metrologijos inspekcija) 2012 m. kovo 22 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-954(V12) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

2. Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime į skundą su skundu nesutiko.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4. Šis teismas rėmėsi 2012 m. liepos 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, kuriame buvo konstatuota, kad matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, kurią planuojama prijungti ar kuri jau yra prijungta prie matavimo priemonės kaip papildoma įranga, yra laikytina matavimo sistema. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendime konstatavo, kad teisėti yra Metrologijos inspekcijos Patikrinimo akte išdėstyti reikalavimai: 1) nenaudoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduotų karšto vandens skaitiklio matavimo rezultatų (išrašant sąskaitas), kol nustatyta tvarka nebus atlikta sistemos metrologinė patikra; 2) naudoti tik metrologiškai patvirtinto bute sumontuoto karšto vandens skaitiklio su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenų duomenis.

III. 5. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 79–85), kuriame prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą.

6. Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 173–176) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 7. Šioje byloje kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, todėl yra reikalinga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir Teisingumo Teismas) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 3 d.).

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus pareiškėjui duotų privalomųjų nurodymų (įpareigojimų): 1) nenaudoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduotų karšto vandens skaitiklio matavimo rezultatų (išrašant sąskaitas), kol nustatyta tvarka nebus atlikta sistemos metrologinė patikra; 2) naudoti tik metrologiškai patvirtinto bute sumontuoto karšto vandens skaitiklio su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenų duomenis.

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

9. Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ yra įmonė, užsiimanti centralizuotu šilumos tiekimu daugiausia Vilniaus mieste. Tirdami 2012 m. vasario 7 d. vartotojo prašymą, Metrologijos inspekcijos pareigūnai atliko pareiškėjo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad vartotojo bute UAB „Vilniaus energija“ sumontavo karšto vandens skaitiklį WFH 36 (Lietuvos matavimo priemonių registro Nr. 1-2035:2005) Nr. 09532667. Skaitiklis turi galiojančios pirminės patikros, kurią atliko akcinė bendrovė Vilniaus metrologijos centras, žymenis Nr. 010149.

Skaitiklis turi nuotolinio duomenų perdavimo funkciją, jo rodmenys gali būti perduodami telemetriniu būdu. Skaitiklis buvo sujungtas su šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatine įranga „Rubisafe“, kurios pagalba skaitiklio rodmenų duomenys perduodami nuotoliniu būdu ir naudojami sąskaitoms išrašyti. Atsakovas nurodė, kad šio skaitiklio matavimo rezultatai negali būti naudojami nuotoliniam duomenų perdavimui. Šią poziciją jis grindė tuo, kad vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d.

įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ 2 punktu, matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema, todėl metrologinė patikra turi būti atliekama visai matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus, o vadovaujantis 3 punktu, teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui.

Pasak atsakovo, bendros sistemos (skaitiklio WH 36 Nr. 09532667 ir duomenų perdavimo automatinės įrangos „Rubisafe“) metrologinė patikra nebuvo atlikta, tačiau skaitiklio duomenys buvo perduodami nuotoliniu būdu ir naudojami sąskaitoms išrašyti. Be to, atsakovas nurodė, kad minėto skaitiklio metrologinė patikra buvo atlikta neįsitikinus, jog telemetrinio kanalo duomenys visiškai atitinka skaitiklio rodmenis. Atsakovas padarė išvadą, kad nesilaikoma Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ nuostatų.

Kadangi metrologinė patikra visai sistemai (skaitiklis ir duomenų perdavimo įranga) nebuvo atlikta, atsakovas nustatė pareiškėjui pirmiau minėtus nurodymus (žr. 8 p. pirmiau).

10. Teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip matyti iš šioje byloje ginčijamo Patikrinimo akto, atsakovas iš esmės įpareigojo pareiškėją nenaudoti savo veikloje karšto vandens skaitiklio, sujungto su duomenų perdavimo įranga, kol neatlikta šio skaitiklio ir duomenų perdavimo įrangos (kaip sistemos) metrologinė patikra. Pastebėtina, kad ginčijamu sprendimu atsakovas nustatė pareiškėjui absoliučius ir nediferencijuotus nurodymus–įpareigojimus. Taigi su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu sujungto vandens skaitiklio, kol neatlikta jų (kaip sistemos) metrologinė patikra, iš principo neleidžiama naudoti ir tais atvejais, kai vandens skaitiklis yra atgabentas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir jo atitiktis teisinės metrologijos reikalavimams toje kitoje valstybėje narėje yra patvirtinta pagal visas ES valstybių narių teisės aktuose, įgyvendinančiuose 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (toliau – ir Direktyva 2004/22/EB) reikalavimus, įtvirtintas sąlygas.

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos teisės

11. Matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse nacionalinėje teisėje reglamentuoja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (toliau – ir Metrologijos įstatymas) (nagrinėjamos bylos teisiniams santykiams aktuali 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-717 redakcija; Valstybės žinios, 2006, Nr. 77-2966). Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „matavimo priemonė – įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais“, o to paties straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad „matavimo sistema – kartu sujungtų matavimo priemonių ir kitokių įrenginių grupė tam tikriems matavimams atlikti.“ Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Valstybinė metrologijos tarnyba: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu formuoja metrologinio laidavimo politikos uždavinius ir organizuoja jų įgyvendinimą; 2) atlieka teisinį metrologinį reglamentavimą ir atsako už matavimų vienovę Lietuvos Respublikoje; 3) keičiasi informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis matavimo priemonių patikros ir paskelbtųjų įstaigų veiklos klausimais. Lietuvos metrologijos inspekcija atlieka teisinę metrologinę priežiūrą, teisės aktų nustatytais atvejais praneša Europos Komisijai ir kitų valstybių narių įgaliotoms institucijoms apie priemones, taikomas uždraudžiant naudoti ar tiekti rinkai matavimo priemones, fasuotas prekes ar matavimo indus, ir tokių sprendimų priežastis (Metrologijos įstatymo 9 str. 4 d.).

12. Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra matavimo priemonės, priskirtos teisinei metrologijai. Teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos, be kita ko, nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina (Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.). Pagal Metrologijos įstatymo 17 straipsnį, matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro: 1) matavimo priemonės tipo įvertinimas ir patvirtinimas; 2) matavimo priemonės patikra (pirminė, periodinė, neeilinė, atrankinė); 3) kiti veiksmai, numatyti techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose (Metrologijos įstatymo 17 str. 1 d.). Juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas (Metrologijos įstatymo 17 str. 2 d.).

13. Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ (toliau – ir Įsakymas; Valstybės Žinios, 2010, Nr. 135-6918; Valstybės žinios, 2010, Nr. 141) 1, 2 ir 3 punktai nustato:

„1. matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas turi būti patvirtintas tik atlikus reikiamus bandymus ir įsitikinus, kad telemetrinio kanalo duomenys visiškai atitinka matavimo priemonės parodymus;

2. matavimo priemonė su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus;

3. teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, tačiau kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam (telemetriniam) duomenų perdavimui“.

14. Pirmiau minėto Įsakymo preambulėje nustatyta, jog jis priimtas vadovaujantis Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto 2 dalimi, taip pat įgyvendinant Direktyvos 2004/22/EB 1 priedo „Esminiai reikalavimai” 10.4 ir 10.5 punktus, nustatančius, kad tiesioginio pardavimo prekybiniams sandoriams skirta matavimo priemonė turi būti suprojektuota taip, kad, įrengus ją pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims, o matavimo priemonės displėjaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina, todėl nuotolinio duomenų perdavimo kanalas, naudojamas atsiskaitymo duomenų surinkimui, turi būti metrologiškai kontroliuojamas.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-10/2012 konstatavo, kad „matavimo priemonė su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tais atvejais, kai tokia funkcija yra naudojamasi (ketinama ją naudoti), ir tokios funkcijos pagalba gaunami (perduodami) tam tikri matavimo duomenys yra naudojami teisinio metrologinio reglamentavimo srityse (pvz., nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina, Metrologijos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.), vertintina kaip matavimo sistema – t. y. prie matavimo priemonės (kuri gali būti naudojama ir savarankiškai) prijungus tam tikrą papildomą įrangą, užtikrinančią galimybę naudotis nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, sukuriama kokybiškai nauja ir vientisa matavimo sistema.“ Šiame sprendime taip pat buvo nustatyta, kad „tokiai matavimo sistemai taikytini ir atitinkami Metrologijos įstatymo reikalavimai, inter alia reikalavimai dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio patvirtinimo – matavimo priemonės tipo įvertinimo ir patvirtinimo, bei matavimo priemonės patikros (Metrologijos įstatymo 17 str. 1 d., 18 str., 19 str.).“

Dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų ir

aktualios Teisingumo Teismo praktikos

16. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 34 straipsnis (ex EB sutarties 28 straipsnis) nustato, kad „tarp valstybių narių uždraudžiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės“.

17. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką bet kuri priemonė, galinti tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai trukdyti Europos Sąjungos vidaus prekybą, yra laikoma lygiaverčio poveikio priemone kiekybiniams apribojimams, ir todėl uždrausta pagal minėtą nuostatą (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1974 m. liepos 11 d. sprendimo byloje Dassonville, 8/74, 5 p.; 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimo byloje Deutscher Apothekerverband, C‑322/01, 66 p.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pripažinęs, jog nacionalinės teisės nuostatos, nustatančios įpareigojimą gauti nacionalinį tipo patvirtinimą prieš pateikiant produktus į rinką, yra lygiaverčio poveikio priemonės (Teisingumo Teismo 1985 m. gegužės 9 d. sprendimas byloje Komisija prieš Prancūziją, C-21/84). Remiantis šio teismo praktika, tokia priemonė gali būti pateisinama tik vienu iš SESV 36 straipsnyje (ex EB sutarties 30 straipsnyje) išvardytų bendrojo intereso pagrindų arba vienu iš Teisingumo Teismo praktikoje numatytų imperatyvių reikalavimų su sąlyga, kad ir vienu, ir kitu atveju ši priemonė galėtų užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti, t. y., atitiktų proporcingumo principą (Teisingumo Teismo 2002 m. sausio 22 d. sprendimas byloje Canal Satélite Digital, C-390/99, 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Komisija prieš Belgijos Karalystę, C-254/05).

18. Be to, 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 764/2008, nustatančio procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinančio Sprendimą Nr. 3052/95/EB, 11 konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad techninės taisyklės, kaip apibrėžta šiame reglamente, kartais taikomos privalomojo išankstinio leidimo procedūrų, nustatytų pagal valstybių narių teisę, metu, ir pagal kurią valstybės narės kompetentinga institucija, gavusi pareiškėjo paraišką turėtų duoti oficialų sutikimą, kad gaminį ar jo rūšį būtų galima pateikti į tos valstybės narės rinką ar rinkos dalį. Tokios procedūros savaime riboja laisvą prekių judėjimą. Todėl norint privalomojo išankstinio leidimo tvarką pagrįsti atsižvelgiant į pagrindinį laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje principą, ja turėtų būti siekiama viešojo intereso tikslo, pripažįstamo Bendrijos teisėje, ir taip pat ji turėtų būti nediskriminuojanti ir proporcinga; kitaip tariant, procedūra turėtų būti tinkama siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas nustatytas tikslas, bet neviršyti to, kas yra būtina tam tikslui pasiekti. Tokios procedūros atitiktis proporcingumo principui turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktikoje pateikiamus argumentus.

19. Su teisine metrologija susijusius teisinius santykius Europos Sąjungos teisėje, be kita ko, reglamentuoja Direktyva 2004/22/EB. Šios direktyvos 3 konstatuojamojoje dalyje nustatyta: „Teisinė metrologinė kontrolė neturėtų sudaryti kliūčių matavimo priemonių laisvam judėjimui. Atitinkamos nuostatos turėtų būti vienodos visose valstybėse narėse, o atitikties patvirtinimas pripažįstamas visoje Bendrijoje.“ Remiantis Direktyvos 2004/22/EB 1 straipsniu, ši direktyva taikoma įtaisams ir sistemoms, turintiems matavimo funkciją, apibrėžtą atskiruosiuose matavimo priemonių prieduose. Tos pačios direktyvos MI-001 priede nustatyta, kad „vandens skaitikliams, skirtiems matuoti švaraus, šalto arba karšto vandens, suvartojamo buitinėms, komercinėms ir lengvosios pramonės reikmėms, tūrį, taikomi atitinkami I priedo esminiai reikalavimai, šio priedo specifiniai reikalavimai ir šiame priede išvardytos atitikties įvertinimo procedūros.“ Vandens skaitiklis Direktyvos 2004/22/EB MI-001 priede apibrėžiamas kaip „matavimo priemonė, skirta naudojimo sąlygomis matuoti ir rodyti per matavimo jutiklį pratekančio vandens tūrį bei kaupti matavimo rezultatus.“

20. Direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi netrukdyti dėl nuostatų, paminėtų šioje direktyvoje, pateikti į rinką ir (arba) pradėti naudoti kurią nors matavimo priemonę, turinčią „CE“ ženklą ir papildomą metrologinį ženklą pagal 7 straipsnį. Taigi dėl vandens skaitikliams taikomų teisinės metrologijos reikalavimų harmonizavimo Europos Sąjungoje, vandens skaitikliai, kai jų atitiktis Direktyvos 2004/22/EB nustatytiems reikalavimams yra patvirtinta, teisinės metrologijos reglamentuojamose srityse iš principo turėtų laisvai judėti Europos Sąjungos erdvėje.

Dėl galimo laisvo prekių judėjimo suvaržymo, jo (ne)pateisinimo

21. Šioje nutartyje minėta, kad pagal atsakovo pareiškėjui suformuluotus absoliučius ir nediferencijuotus nurodymus, su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu sujungto vandens skaitiklio, kol neatlikta jų kaip sistemos metrologinė patikra, iš principo yra neleidžiama naudoti ir tais atvejais, kai vandens skaitiklis yra atgabentas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir jo atitiktis teisinės metrologijos reikalavimams toje kitoje valstybėje narėje yra patvirtinta pagal visas Direktyvos 2004/22/EB sąlygas. Taigi net jei vandens skaitiklis kaip matavimo priemonė atitinka visas šios direktyvos sąlygas ir yra pažymėtas reikiamais ir Direktyvoje 2004/22/EB nurodytais ženklais, dėl Įsakymo ir jo taikymo praktikoje formuluojamų bendro pobūdžio ir nediferencijuotų (pagal prekės kilmę) nurodymų, toks vandens skaitiklis paprastai negali būti naudojamas kartu (t.y. sujungus jį) su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu.

Šią situaciją lemia tai, kad jei vandens skaitiklis, atitinkantis visus Direktyvos 2004/22/EB reikalavimus, yra sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, pagal nacionalinę teisę ir praktiką tai yra traktuojama kaip kokybiškai nauja matavimo priemonė – matavimo sistema, kuriai būtent kaip sistemai pagal nacionalinę teisę turi būti atliktas matavimo sistemos tipo įvertinimas ir patvirtinimas, taip pat metrologinė patikra. Taigi vien paties skaitiklio atitikties Direktyvos 2004/22/EB reikalavimams pagal Lietuvos teisę ir praktiką nepakanka jo naudojimo teisėtumui užtikrinti, nes skaitiklis, kuris sujungiamas su duomenų perdavimo prietaisu, yra laikomas ne atskira ir savarankiška matavimo priemone, bet kokybiškai naujos matavimo priemonės (matavimo sistemos) sudėtinė dalis, o tai lemia, kad yra reikalaujama jau sistemos tipo patvirtinimo ir sistemos metrologinės patikros.

Savo ruožtu, Direktyva 2004/22/EB, teisėjų kolegijos nuomone, tokio tipo tariamoms matavimo sistemoms (vandens skaitiklis ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisas) reikalavimų nėra harmonizavusi ir nėra taikoma, kas valstybėms narėms galbūt leidžia taikyti atitinkamas nacionalines nuostatas. Pavyzdžiui, Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-25 (Valstybės žinios, 2009, Nr. 44‑1736), 8 punkte nustatyta, kad Bendrijos teisės aktais nereglamentuojamoje srityje Bendrijos valstybės narės gamintojų tiekiamas matavimo priemones leidžiama be apribojimų tiekti rinkai ir pradėti naudoti, jei: 8.1. jos turi ženklus ar dokumentus, liudijančius tipo patvirtinimą ir pirminę patikrą (1 priedas) bei šių Taisyklių 4 p. nurodytus dokumentus; 8.2.

Bendrijos valstybės narės nacionaliniai reikalavimai tenkina Lietuvoje taikomus reikalavimus matavimo priemonės metrologinėms charakteristikoms ir, kur tinkama, klimatinėms, mechaninėms ir elektromagnetinėms sąlygoms ar kitus reikalavimus; 8.3. gamintojas, įgaliotasis atstovas ar platintojas pateikė Valstybinei metrologijos tarnybai tiekiamų rinkai matavimo priemonių techninius aprašus su metrologinėmis charakteristikomis ir informaciją pagal 8.1 ir 8.2 punktus. Taigi apibendrinant tai, kas pasakyta pirmiau, galimybė nagrinėjamu atveju vandens skaitikliui faktiškai taikyti papildomus nacionalinės teisinės metrologijos reikalavimus ir procedūras, pagrindžiant tai argumentu, kad skaitiklis yra matavimo sistemos (skaitiklis ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisas) dalis, sudaro prielaidas manyti, kad taip yra trukdoma laisvai judėti Europos Sąjungoje Direktyvos 2004/22/EB reikalavimus atitinkančiam vandens skaitikliui, kuris gali būti arba yra jungiamas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu.

22. Kaip matyti iš to, kas paminėta, teisėjų kolegijos abejonė dėl laisvo prekių judėjimo ribojimo visų pirma yra susijusi su tuo, kad pagal nacionalinį reguliavimą ir praktiką vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, yra laikomi matavimo sistema, o tai sudaro galimybes jiems taikyti papildomus nacionalinius reikalavimus ir procedūras. Valstybinė metrologijos tarnyba teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose šiuo aspektu teigia, kad tai, kas yra pripažįstama matavimo sistema yra metrologijos mokslo, o tuo pačiu ir nacionalinės teisės dalykas. Tačiau teisėjų kolegijai šiuo klausimu kyla abejonių. Pirma, jei valstybėms narėms būtų palikta visiška laisvė spręsti, ką laikyti matavimo sistema, valstybėms narėms iš principo būtų palikta galimybė išvengti Direktyvos 2004/22/EB veikimo, visiškai laisvai nusprendžiant tam tikras savarankiškas matavimo priemones, patenkančias į šios direktyvos veikimo sritį, kurios yra sujungiamos su bet kokiais kitais įtaisais, traktuoti ne kaip savarankiškas matavimo priemones, bet kaip vientisos matavimo sistemos, t. y. kokybiškai naujos matavimo priemonės, nepatenkančios į Direktyvos 2004/22/EB veikimo sritį, sudėtines dalis, tokiu būdu sudarant prielaidas taikyti joms papildomas procedūras ir reikalavimus pagal nacionalinę teisę. Antra, sąvoka matavimo sistema yra ne kartą vartojama Direktyvoje 2004/22/EB, taip pat ir apibrėžiant šio teisės akto taikymo sritį (Direktyvos 2004/22/EB 1 str.). Matavimo sistemos apibrėžimas yra pateiktas Direktyvos 2004/22/EB MI-005 priede – tai sistema, sudaryta iš paties skaitiklio ir visų įtaisų, kurie yra reikalingi tiksliam matavimui užtikrinti arba yra skirti matavimo operacijoms lengvinti. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, matavimo sistema nėra išimtinai nacionalinės teisės sąvoka, bent jau tiek, kiek tai yra susiję su Direktyvos 2004/22/EB veikimu.

23. Kaip minėta, Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, taip pat Teisingumo Teismo praktika rodo, kad laisvas prekių judėjimas nėra absoliutus. Jis gali būti varžomas dėl atitinkamų interesų, kaip antai vartotojų apsauga ir kt. Teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose Valstybinė metrologijos tarnyba savo sprendimą vandens skaitiklį, sujungtą su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, laikyti matavimo sistema grindžia tuo, kad yra būtina apsaugoti matavimo priemones nuo prie jos prijungiamų įtaisų poveikio, taigi iš esmės papildomas nacionalinėje teisėje nustatytas reikalavimas yra grindžiamas vartotojų teisių apsauga. Šiuo aspektu teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar nacionalinėje teisėje numatyti reikalavimai atitinka proporcingumo principą, t. y. ar neviršija to, kas būtina Valstybinės metrologijos tarnybos nurodomam tikslui pasiekti.

24. Direktyvos 2004/22 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „matavimo priemonė turi atitikti esminius reikalavimus, nustatytus I priede ir atitinkamame atskirajame matavimo priemonės priede“, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog „matavimo priemonės atitiktis esminiams reikalavimams įvertinama pagal 9 straipsnį“. Pagal Direktyvos 2004/22/EB 7 straipsnio 1 dalį, „matavimo priemonės atitiktis visoms šios direktyvos nuostatoms žymima ant matavimo priemonės „CE“ ženklu ir papildomu metrologiniu ženklu, kaip aprašyta 17 straipsnyje“.

Direktyvos 9 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad „Matavimo priemonės atitiktis atitinkamiems esminiams reikalavimams įvertinama taikant vieną iš gamintojo pasirinktų atitikties įvertinimo procedūrų, išvardytų atskirajame matavimo priemonės priede. Tam tikrais atvejais, gamintojas pateikia atskiros matavimo priemonės arba matavimo priemonių grupės techninę dokumentaciją, kaip nustatyta 10 straipsnyje.“ Direktyvos 2004/22/EB I priedo 8.1 punkte nustatyta: „Matavimo priemonės metrologinių charakteristikų neturi nepriimtinu būdu veikti jungimas prie jo kito įtaiso, jokios prijungtų įtaisų savybės arba savybės kurio nors nuotolinio įtaiso, su kuriuo matavimo priemonė palaiko ryšį.“ Direktyvos 2004/22/EB I priedo 10.5 punkte nustatyta:

„Neatsižvelgiant į tai, ar komunalinėms paslaugoms skirtos matavimo priemonės rodmenis galima ar negalima skaityti nuotoliniu būdu, joje turi būti metrologiškai kontroliuojamas displėjus, kurį vartotojas galėtų pasiekti be įrankių. Šio displėjaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina“. Vadovaujantis pirmiau paminėtomis normomis, galima teigti, kad jei skaitiklio atitiktis visoms Direktyvos 2004/22/EB nuostatoms yra patvirtinama atitinkamoje valstybėje narėje, toks patvirtinimas reiškia, kad vandens skaitiklis turi būti laikomas atitinkančiu Direktyvos 2004/22/EB I priedo 8.1 punkto reikalavimą.

Jei skaitiklis atitinka Direktyvos 2004/22/EB I priedo 8.1 punktą, vadinasi, jis turėtų būti laikomas apsaugotu nuo nepriimtino prie jo jungiamų, taip pat ir nuotolinių, įtaisų poveikio. Todėl teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar siekį vandens skaitiklį, sujungtą su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, laikyti matavimo sistema, kas lemia galimybę su minėtu prietaisu sujungtam skaitikliui taikyti papildomus nacionalinius reikalavimus ir procedūras kaip matavimo sistemai, galima pagrįsti būtinybe apsaugoti matavimo priemones nuo prie jos prijungiamų įtaisų poveikio, kaip teigia Valstybinė metrologijos tarnyba.

Kaip minėta, atsižvelgiant į Direktyvos 2004/22/EB I priedo 8.1 punktą, atitikties Direktyvos 2004/22/EB reikalavimams patvirtinimas kitoje valstybėje narėje turėtų būti pakankamas vertinti, kad skaitiklis yra apsaugotas nuo prie jo jungiamų prietaisų poveikio ir dėl šios priežasties nebeturėtų būti reikalaujama atlikti skaitiklio ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaiso, jau kaip matavimo sistemos, atitikties metrologiniams reikalavimams vertinimą.

25. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Direktyvos 2004/22/EB I priedo 8.1 punkte ir 10.5 punktuose yra minimi nuotoliniai įtaisai, galimybė duomenis perduoti nuotoliniu būdu, tačiau nėra užsimenama, kad skaitiklio sujungimas su nuotoliniu įtaisu suponuoja, kad jie turi būti laikomi matavimo sistema, kuriai taikytini papildomi reikalavimai. Direktyvos 2004/22/EB I priedo 10.5 punkte paminėta, kad turi būti metrologiškai kontroliuojamas būtent skaitiklio displėjus ir nieko nesakoma apie tame pačiame punkte nurodomą nuotolinį duomenų perdavimą, jo patikimumo patikrinimą pagal teisinės metrologijos reikalavimus. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog iš Direktyvos 2002/22/EB turinio seka, kad skaitiklio sujungimas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu savaime sukuria teisines prielaidas tokį junginį laikyti kokybiškai nauja matavimo priemone – matavimo sistema. Direktyvos 2004/22/EB I priedo 10.5 punktas pakankamai aiškiai nurodo, kad net jei matavimo priemonės rodmenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, matavimo rezultatas yra vandens skaitiklio displėjaus rodmuo, pagal kurį nustatoma kaina, ir šį rodmenį pasiekti bei pamatyti vartotojas turi turėti galimybę be įrankių. Remiantis tuo, kas paminėta anksčiau, galima svarstyti, kad tokiu būdu yra užtikrinama pakankama vartotojų apsauga, nes net jei jų vandens skaitiklio duomenys yra nuskaitomi nuotoliniu būdu, vartotojas visada gali pasižiūrėti, ar pateiktoje sąskaitoje nurodyti duomenys atitinka vandens skaitiklio displėjaus rodmenis, o vandens tiekėjas turi užtikrinti, kad jo nuotoliniu būdu gauti skaitiklio matavimo duomenys atitiktų skaitiklio displėjaus rodmenis.

26. Matavimo sistemos apibrėžimas yra pateiktas Direktyvos 2004/22/EB MI-005 priede – tai sistema, sudaryta iš paties skaitiklio ir visų įtaisų, kurie yra reikalingi tiksliam matavimui užtikrinti arba yra skirti matavimo operacijoms lengvinti. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu (nors šiuo atveju ji nėra tiesiogiai taikytinas, nes minėta nuostata yra Direktyvos priede, kuris nėra skirtas vandens skaitikliams), galima teigti, kad skaitiklis ir su juo sujungtas įtaisas gali būti laikomi matavimo sistema tik tuo atveju, kai su skaitikliu sujungtas įtaisas yra reikalingas matavimo tikslumui užtikrinti arba skirtas matavimo operacijoms palengvinti.

Tačiau teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisas yra tokio pobūdžio įtaisas, kuris yra reikalingas tiksliam matavimui užtikrinti arba matavimo operacijoms palengvinti. Kaip minėta, pagal Direktyvos 2004/22/EB I priedo 10.5 punktą, vandens skaitiklio, kurio duomenys yra nuskaitomi nuotoliniu būdu, matavimo rezultatas, pagal kurį apskaičiuojama kaina, yra skaitiklio displėjaus rodmuo. Taigi galima teigti, kad matavimo procesas teisiškai yra baigiamas pateikiant / parodant atitinkamus rodmenis skaitiklio metrologiškai kontroliuojamame displėjuje.

Vadinasi, galima manyti, kad nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įranga, kuri yra skirta skaitiklio jau atlikto matavimo rezultatams perduoti nuotoliniu būdu, niekaip neužtikrina matavimo tikslumo ir niekaip nepalengvina matavimo, nes tik perduoda jau atlikto matavimo rezultatą. Šią išvadą, be kita ko, netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus teigimu, ginčo skaitiklis (taip pat, teisėjų kolegijos žiniomis, ir kiti skaitikliai, be kita ko, gaminami kitose valstybėse narėse; žr. http://www.lvmt.lt/_/wp-content/uploads/2012/01/Sertifikato-priedasRIS.pdf) yra Matavimo ir duomenų perdavimo sistemos RIS dalis, kurios tipas buvo patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. V-209 ir įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą (registro Nr. 1-2398:2011). Aplinkybė, kad ši sistema vadinama ne matavimo, bet matavimo ir duomenų perdavimo sistema, teisėjų kolegijos manymu, rodo, kad dalis į šią grupę sujungtų įtaisų nėra susiję su matavimo funkcijomis, procesu ir matavimo rezultatais, bet užtikrina jau atlikto ir metrologiškai kontroliuojamo matavimo rezultatų perdavimą.

27. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisas, siekiant vartotojų apsaugos, turėtų būti apsaugotas nuo duomenų klastojimo ar kito neteisėto poveikio, t. y. kad skaitiklio matavimo rezultatas (rodomas vandens skaitiklio displėjuje) be iškraipymų pasiektų nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisą ir pastarasis išsiųstų taip pat neiškraipytą rezultatą–duomenį. Tačiau galbūt tai gali būti pasiekiama ne vandens skaitiklį, sujungtą su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, laikant matavimo sistema ir jai taikant papildomus reikalavimus, tokiu būdu sudarant galimybes varžyti laisvą Direktyvos 2004/22/EB nuostatas atitinkančio skaitiklio judėjimą papildomais nacionalinės teisinės metrologijos reikalavimais ir procedūromis, bet atskirai patikrinant, ar nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisas yra patikimas. Taigi galbūt pakaktų to, kad būtų atskirai kontroliuojamas nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaiso patikimumas (ar jis neiškreipia skaitiklio atlikto matavimo rezultato), tokiu būdu nevaržant galimybės naudoti vandens skaitiklį, atitinkantį visas Direktyvos 2004/22/EB sąlygas, reikalavimais, susijusiais su skaitiklio ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaiso metrologiniu įteisinimu ir patikrinimu kaip matavimo sistemos. Juolab kad pagal pirmiau minėtus Direktyvos 2004/22/EB I priedo 8.1 punktą ir 10.5 punktą, vandens skaitiklis, kurio atitiktis reikalavimams patvirtinta pagal Direktyvos 2004/22/EB nuostatas, turėtų būti laikomas apsaugotu nuo prie jo jungiamų prietaisų poveikio, o matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma sunaudoto vandens kaina, yra būtent metrologiškai kontroliuojamo displėjaus rodmuo.

28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, 2 straipsnio 28 punktas nustato, kad pažangioji matavimo sistema – elektroninė sistema, kuria galima išmatuoti energijos suvartojimą ir gauti daugiau informacijos nei naudojant įprastą skaitiklį ir kuri gali perduoti ir gauti duomenis naudojant tam tikrą elektroninį ryšį. Vis dėlto nėra aišku, ar į minėtą pažangiosios matavimo sistemos apibrėžimą galima atsižvelgti aiškinant Direktyvos 2004/22/EB turinį ir sprendžiant, ar vandens skaitiklis, sujungtas su nuotoliniu (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, turi būti laikomi matavimo sistema, nes minėtas apibrėžimas sietinas su energijos suvartojimo matavimu. Be to, vienas iš pažangiosios matavimo sistemos apibrėžties elementų yra tai, kad naudojant šią sistemą galima gauti daugiau duomenų nei naudojant įprastą skaitiklį. Šioje nagrinėjamos bylos stadijoje teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo daryti išvados, kad vandens skaitiklio ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaiso junginys leidžia gauti daugiau informacijos nei naudojant įprastą skaitiklį.

29. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas šioje byloje pateikė prof. dr. A. R. atsakymą, kuriame šis mokslininkas nurodo, kad skaitmeninis nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo kanalas, kuriuo nuotoliniu būdu perduodami tik skaitiklio rodmenys, bet neatliekama jokia kita matavimo rodmenų transformacija, pakeitimas, perskaičiavimas ar apdorojimas, yra telekomunikacijos, bet nėra matavimo priemonė; rodmenų perdavimo sistema nėra matavimo sistema (ar jos dalis), nes tik perduoda skaitiklių rodmenis. Prof. dr. A. R. taip pat nurodo, kad jo suformuluoti teiginiai atitinka Europos Sąjungos metrologinę praktiką ir jis šiuo aspektu konsultavosi su mokslininku iš Vokietijos, dr. J. R.. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė argumentų, paneigiančių šiuos teiginius. Tai sudaro prielaidas manyti, kad Europos Sąjungoje gali nebūti vienodo supratimo, ar vandens skaitiklis, sujungtas su duomenų nuotolinio (telemetrinio) perdavimo prietaisu, turi būti laikomi matavimo sistema, dėl ko gali būti nepasiekti Direktyvos 2004/22/EB tikslai. Šie argumentai sustiprina teisėjų kolegijos nuomonę dėl poreikio kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

30. Apibendrinant tai, kas paminėta pirmiau, teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis ir /ar Direktyva 2004/22/EB turi būti aiškinami kaip draudžiantys tokį nacionalinį reguliavimą ir praktiką, pagal kurį visus Direktyvos 2004/22/EB reikalavimus atitinkantis vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, yra laikomi matavimo sistema, ir dėl šios aplinkybės toks karšto vandens skaitiklis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai?

Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinės instancijos teismas administracinėms byloms (Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 str.), todėl iškilus Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, kurį būtina išnagrinėti, kad būtų priimtas sprendimas byloje, jis privalo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą (SESV 267 str. 3 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 str.).

32. Kaip matyti iš anksčiau išdėstytų aplinkybių, jei Teisingumo Teismas į užduotą klausimą atsakytų teigiamai, būtų pagrindas visiškai arba iš dalies panaikinti pareiškėjo skundžiamą Metrologijos inspekcijos nurodymą, kuriuo, kaip minėta, nėra leidžiama naudoti visus Direktyvos 2004/22/EB reikalavimus atitinkantį karšto vandens skaitiklį, jei jis sujungiamas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, kol nėra atlikta šios, Metrologijos inspekcijos nuomone, matavimo sistemos metrologinė patikra.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl klausimo, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis ir /ar Direktyva 2004/22/EB turi būti aiškinami kaip draudžiantys tokį nacionalinį reguliavimą ir praktiką, pagal kurį visus Direktyvos 2004/22/EB reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, yra laikomi matavimo sistema, ir dėl šios aplinkybės toks karšto vandens skaitiklis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai?

Nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti, kol bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis