628019d2-b5da-4d77-be3f-02cf070fd595 · Å iaulių apygardos teismas

Baudž. bylos Nr. 1A-149-309/2016Teisminio proceso Nr. 1-86-1-01101-2012-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.; 1.1.4.4.3.; 1.1.4.4.4.; 1.1.4.4.5.; 1.2.14.5.2.; 1.2.14.10.; 2.1.7.4.; 2.3.6.4.4.1.                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 14 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,civilinio ieškovo draudimo bendrovės „I.“ atstovui advokatui Mindaugui Dūdai, išteisintiesiems R.

D., K. K., V. L., jų gynėjams advokatams Laimundui BarÅ¡auskui, Irmantui Motužiui, Edmundui Jankaičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ir civilinio ieÅ¡kovo draudimo bendrovės „I.“ atstovo advokato Mindaugo DÅ«dos apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:             R.

D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2012 m. gruodžio 10 d.); 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (veikos po 2012 m. gruodžio 10 d., t. y. 2013 m. sausio–vasario mėn.) išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). K.

K. pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). V. L. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Daiktinius įrodymus nuspręsta saugoti, kol įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsniu, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje saugojamus daiktus pagal 2014-07-10 Daiktų perdavimo protokolÄ (2014-07-24 kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini)):2012-12-10 įvykio vietos apžiÅ«ros metu UAB „S.“, adresu: (duomenys neskelbtini), paimtus: keturias daktiloskopines plokÅ¡teles su avalynės pėdsakais, nukopijuotais nuo grindų patalpoje; vyniojamo popieriaus skiautę su avalynės pėdsaku; kartono iÅ¡karpÄ su avalynės pėdsaku, paimta iÅ¡ sandėlio patalpos prie lango; nuoplovas su galimais biologiniais pėdsakais, 3 vnt.; nuoplovas su galimais biologiniais pėdsakais, 5 vnt.; popierių, suriÅ¡tÄ Ä¯ mazgÄ , 3 vienetai; 2013-01-08 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtÄ iÅ¡pjautÄ metalinės tvoros dalį; 28 proceso dalyvių buvusius lyginamuosius pavyzdžius DNR tyrimui – seilių mėginius; 2013-05-07 paimtas 31 vnt. metalinęs aprÅ«kusias skardines su matomais mechaniniais pažeidimais (pradurtos) bei aprÅ«kusios servetėles; 2013-02-01 įvykio vietos apžiÅ«ros metu UAB „S.“, adresu: (duomenys neskelbtini), paimtas dvi juodos spalvos medžiagines pirÅ¡tines; avalynės pėdsako gipsinę iÅ¡liejÄ ; nuo tvoroje esančios kiaurymės vielų, galimai audinių plauÅ¡elius (įpakuotus į popierinį vokÄ ); baltos spalvos nuorÅ«kÄ ; baltos spalvos guminę pirÅ¡tinę; 3 vnt. plastikinių indų su užraÅ¡u „Tichė“, kurie pilnai pripildyti gelsvos spalvos skysčiu; 2 vnt. ruloninį popierių su ant jo matomais avalynės pėdsakų fragmentais; 6 vnt. nuoplovų su galimais biologiniais pėdsakais, paimtais nuo indų kaklelio ir talpų kranų; 2 vnt. medžiaginių skiaučių, kurios rastos juodame plastikiniame maiÅ¡e; plastikinį juodos spalvos maiÅ¡Ä ; 7 vnt. medžiaginių skiaučių mazgus; plastikinis indÄ su užraÅ¡u „Tichė“, kuris pilnai pripildytas Å¡viesiai gelsvos spalvos skysčiu; 2 vnt. tuščių plastikinių indų su užraÅ¡u „Tichė“; plastikinį indÄ su etikete „Rimi“; mėlynos spalvos kamÅ¡telį; 3 vnt. tuščių plastikinių indų su etiketėmis „Tichė“; 2 vnt. mėlynos spalvos kamÅ¡telių, rastų parduotuvėje prie kasos ant žemės; 1 l talpos plastikinį butelį „Vaitspiritas“ – kaip menkaverčius ir nereikalingus daiktus sunaikinti;2012-12-10 įvykio vietos apžiÅ«ros metu UAB „S.“, adresu: (duomenys neskelbtini), paimtus: 5 l talpos plastikinę talpÄ â€žskiediklis 646“ su skysčiu; 1 l talpos plastikinį butelį „Vaitspiritas“ su skysčiu; popieriaus rulonÄ iÅ¡ sandėlio; pastato Nr. 4 durų spynos atraktÄ ; kompiuterių sisteminius blokus 3 vnt., pakuotę „Vaitspirito“, 16 vnt.; kompiuterį „Super Write Master“; kompiuterio procesorių be Å¡oninio dangčio „Gigabite“; kompiuterio procesorių „ADM“; 9 vnt. kietuosius diskus; kompiuterio sisteminį blokÄ ; kompiuterį „Asus“ pilkÄ ; kompiuterį „AMD“; neÅ¡iojamÄ kompiuterį „Asus“; juodÄ kompiuterį iÅ¡ apačios; kompiuterį; serverio procesoriaus dėžę „System x 3400“; serverio procesoriaus dėžę; 2012-12-12 paimtus: apsaugos signalizacijos (parduotuvės – sandėlio) centralę „SPC-1725EX+“; apsaugos signalizacijos (administracinio pastato – sandėlio) centralę „PC 5010“; vaizdo kaupiklį „EverFocus“ MODEL:

EDVR16D3V, 2013-02-01 paimtus 2 vnt. signalizacijų konsolių PC 1864, grÄ Å¾inti UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini);2013-07-10 kratos metu pas R. D. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), paimtus tris balto metalo raktus su oranžinės spalvos pakabuku, grÄ Å¾inti R. D.;(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme saugomus du popierinius paketus su 26 vnt. CD laikmenomis perduotus kartu su byla teismui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.Nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus R.

D., K. K. ir V. L. panaikinti kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti.Civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2013-09-05 nutarimu paskirtÄ laikinÄ apribojimÄ Ä¯tariamojo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėms į jo ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrÄ ja jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. D. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas UAB „S.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, siekdamas Å¡ios bendrovės naudai apgaule įgyti didelės vertės draudimo bendrovės „I.“ turtÄ â€“ draudimo iÅ¡mokÄ , kuri pagal tarp UAB „S.“ ir draudimo bendrovės „I.“ sudarytÄ 2012-07-01 Gamybos (verslo) nutrÅ«kimo draudimo sutartį (liudijimas (polisas) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) gali siekti 18 000 000 Lt, 2012 m. gruodžio 10 d., naktį, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, atrakinęs adresu: (duomenys neskelbtini), esančių UAB „S.“ prekybos centro – sandėlio patalpų duris, administracinio pastato – sandėlio patalpų duris ir atjungęs apsaugos signalizacijÄ , pateko į Å¡ių patalpų vidų, jose iÅ¡dėliojo tose patalpose buvusias ne mažiau kaip 16 vienetų 5 litrų talpos plastikinių talpų su skiedikliu „646“, dalį jo iÅ¡liejo patalpose, dalį talpų atsuko, bei po Å¡ias patalpas ir tarp patalpose buvusių degių prekių iÅ¡vedžiojęs popierinį rankÅ¡luostį, atsirakino angaro – sandėlio, esančio tuo pačiu adresu, duris, ant jo durų užpylė skiediklį „646“, buvusį 5 litrų plastikinėje talpoje ir apie 7.30 val. padegė, taip visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino UAB „S.“ turto už ne mažiau kaip 1 425 651,04 Lt, po to, nutylėdamas tikrÄ jÄ kilusio gaisro priežastį, 2012-12-19 kreipėsi į draudimo bendrovę „I.“, praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti avansinę draudimo iÅ¡mokÄ už gaisre sudegusias prekes, kurių vertė daugiau kaip 800 000 Lt, taip, apgaule pasikėsino UAB „S.“ naudai įgyti didelės vertės draudimo bendrovės „I.“ turtÄ , tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jam nepavykus įrodyti UAB „S.“ negauto pelno fakto, draudimo bendrovė atsisakė atlyginti verslo nutrÅ«kimo nuostolius.

Be to, R. D. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad po 2012 m. gruodžio 10 d. jo įvykdyto UAB „S.“ turto sunaikinimo padegant, draudimo bendrovei „I.“ atsisakius UAB „S.“ naudai atlyginti verslo nutrÅ«kimo nuostolius pagal tarp UAB „S.“ ir draudimo bendrovės „I.“ sudarytÄ 2012-07-01 Gamybos (verslo) nutrÅ«kimo draudimo sutartį (liudijimas (polisas) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), jis, bÅ«damas UAB „S.“, direktoriumi ir akcininku, siekdamas jo vadovaujamos bendrovės naudai apgaule įgyti didelės vertės draudimo bendrovės „I.“ turtÄ â€“ draudimo iÅ¡mokÄ , kuri pagal minėtÄ sutartį gali siekti iki 18 000 000 Lt, organizavo antrÄ UAB „S.“ turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sunaikinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du – padegant, o bÅ«tent: 2013 m. sausio mėnesį įkalbėjo savo pažįstamÄ K.

K. surasti asmenį, kuris už atlygį apsiimtų padegti UAB „S.“ pastatus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), o pastarajam sutikus ir tam tikslui suradus savo pažįstamÄ V. L., per K. K. jam davė nurodymus dėl planuojamo padegimo, pats pasirÅ«pino, kad į bendrovės teritorijÄ ir patalpas, kurios turės bÅ«ti padegtos, bÅ«tų pristatyta ne mažiau kaip 15 vienetų 5 litrų talpų su benzinu ir 2013 m. sausio 31 d., dienos metu, V. L. atvykus į (duomenys neskelbtini) miestÄ , jam ir dar vienam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui perdavė UAB „S.“ prekybos centro, administracinio pastato – sandėlio bei laikinųjų administracinių patalpų – vagonėlių durų raktus ir pasakė apsaugos signalizacijos atjungimo kodÄ , to eigoje, pagal jo sudarytÄ veiksmų planÄ , laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 31 d. 18.36 val. iki 2013 m. vasario 1 d. 3.37 val., V.

L., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku, per tvoros kiaurymę patekę į UAB „S.“ teritorijÄ , esančiÄ minėtu adresu, atrakinę UAB „S.“ prekybos centro patalpų duris ir suvedę kodÄ , 20 val. 46 min. atjungė prekybos centro patalpų apsaugos signalizacijÄ , pateko į Å¡ių patalpų vidų, į jas atsinešė ne mažiau kaip tris iÅ¡ anksto paliktas 5 litrų plastikines talpas su benzinu, šį benzinÄ iÅ¡liejo įvairiose patalpų vietose, po to atsirakinę administracinio pastato – sandėlio duris ir suvedę kodÄ , 21.45 val. atjungė administracinio pastato – sandėlio patalpų apsaugos signalizacijÄ , pateko į Å¡ių patalpų vidų, kur į ilgį suriÅ¡o baltos spalvos audinį ir iÅ¡vedžiojo jį tarp sandėlyje buvusių degių medžiagų, nupjovę sandėlyje buvusiÄ prieÅ¡gaisrinę žarnÄ , jÄ pritvirtino prie ne mažiau kaip trijų 1000 litrų talpų su degiu skysčiu – „Vaitspiritas“ ir atsuko Å¡ių talpų kranus, taip pat atsuko kitų, ne mažiau kaip dviejų 1000 litrų talpų su degiu skysčiu – „Vaitspiritas“ kranus ir iÅ¡leido šį degų skystį, taip pat atsinešę ne mažiau kaip tris iÅ¡ anksto paliktas 5 litrų plastikines talpas su benzinu, iÅ¡ jų iÅ¡liejo benzinÄ Ä¯vairiose patalpų vietose, po to atsirakinę laikinai įrengtų administracinių patalpų – trijų vagonėlių duris, pateko į jų vidų, kur atsinešę iÅ¡ anksto paliktų talpų su benzinu, jį iÅ¡liejo įvairiose Å¡ių patalpų vietose ir visas paminėtas UAB „S.“ patalpas 2013 m. vasario 1 d., apie 3.37 val. padegė, taip tyčia, visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino UAB „S.“ ne mažesnės, nei 758 999 Lt vertės turtÄ , po to, jis, nutylėdamas tikrÄ jÄ kilusio gaisro priežastį, dėl gaisro metu UAB „S.“ patirtos žalos atlyginimo 2013-02-07 kreipėsi į draudimo bendrovę „I.“, praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti avansinę draudimo iÅ¡mokÄ ir nurodydamas, kad naujoms prekėms įsigyti reikalinga apie 3 000 000 Lt, taip, apgaule, UAB „S.“ naudai pasikėsino įgyti didelės vertės draudimo bendrovės „I.“ turtÄ , tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes draudimo bendrovei įtarus, kad prie Å¡io gaisro kilimo yra prisidėję UAB „S.“ darbuotojai, draudimo iÅ¡moka nebuvo iÅ¡mokėta. K.

K. pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis nusikalstamos veikos organizatoriui – UAB „S.“ direktoriui R. D. padėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. UAB „S.“ turto sunaikinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du – padegant, Å¡iai nusikalstamai veikai padaryti sukurstęs V. L., o bÅ«tent, jis, po 2013 m. sausio 8 d., adresu: (duomenys neskelbtini), įvykusio jo susitikimo su nusikalstamos veikos organizatoriumi R. D., vykdydamas pastarojo praÅ¡ymÄ surasti asmenį, galintį padegti UAB „S.“ pastatus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«damas (duomenys neskelbtini) mieste, iki 2013 m. sausio 30 d., apie 18 val., Å¡iai nusikalstamai veikai padaryti už atlygį, t. y. duodamas pinigų automobiliui nusipirkti, palenkė V.

L., jam perdavė nusikalstamos veikos organizatoriaus R. D. nurodymus dėl padegimo įvykdymo, to eigoje, pastarasis, 2013 m. sausio 31 d., dienos metu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvykęs į (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku, vykdydamas jo perduotus nusikalstamos veikos organizatoriaus R. D. nurodymus, laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 31 d. 18.36 val. iki 2013 m. vasario 1 d. 3.37 val., pateko į UAB „S.“ teritorijÄ , esančiÄ adresu: (duomenys neskelbtini), kur padegė Å¡ios bendrovės prekybos centro, administracinio pastato – sandėlio bei laikinųjų administracinių patalpų – trijų vagonėlių patalpas, taip tyčia, visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikindamas UAB „S.“ ne mažesnės, nei 758 999 Lt vertės turtÄ .V.

L. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, 2013 m. sausio 31 d., dienos metu atvykęs į (duomenys neskelbtini) miestÄ , veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku pagal nusikalstamos veikos organizatoriaus – UAB „S.“ direktoriaus R. D. iÅ¡ anksto, per K. K. jam duotus nurodymus, R. D. jam ir dar vienam, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui perdavus UAB „S.“ prekybos centro, administracinio pastato – sandėlio bei laikinųjų administracinių patalpų – vagonėlių durų raktus ir pasakius apsaugos signalizacijos atjungimo kodÄ , jis, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 31 d. 18.36 val. iki 2013 m. vasario 1 d. 3.37 val., per tvoros kiaurymę patekęs į UAB „S.“ teritorijÄ , esančiÄ minėtu adresu, atrakinęs UAB „S.“ prekybos centro patalpų duris ir suvedęs kodÄ , 2013 m. sausio 31 d., 20.46 val. atjungė prekybos centro patalpų apsaugos signalizacijÄ , pateko į Å¡ių patalpų vidų, į jas atsinešė ne mažiau kaip tris iÅ¡ anksto paliktas 5 litrų plastikines talpas su benzinu, šį benzinÄ iÅ¡liejo įvairiose patalpų vietose, po to atsirakinęs administracinio pastato – sandėlio duris ir suvedęs kodÄ , 21.45 val. atjungė administracinio pastato – sandėlio patalpų apsaugos signalizacijÄ , pateko į Å¡ių patalpų vidų, kur į ilgį suriÅ¡o baltos spalvos audinį ir iÅ¡vedžiojo jį tarp sandėlyje buvusių degių medžiagų, nupjovę sandėlyje buvusiÄ prieÅ¡gaisrinę žarnÄ , jÄ pritvirtino prie ne mažiau kaip trijų 1000 litrų talpų su degiu skysčiu – „Vaitspiritas“ ir atsuko Å¡ių talpų kranus, taip pat atsuko kitų, ne mažiau kaip dviejų 1000 litrų talpų su degiu skysčiu – „Vaitspiritas“ kranus ir iÅ¡leido šį degų skystį, taip pat atsinešęs ne mažiau kaip tris iÅ¡ anksto paliktas 5 litrų plastikines talpas su benzinu, iÅ¡ jų iÅ¡liejo benzinÄ Ä¯vairiose patalpų vietose, po ko atsirakinęs laikinai įrengtų administracinių patalpų – trijų vagonėlių duris, pateko į jų vidų, kur atsinešęs iÅ¡ anksto paliktų talpų su benzinu, jį iÅ¡liejo įvairiose Å¡ių patalpų vietose ir visas paminėtas UAB „S.“ patalpas 2013 m. vasario 1 d., apie 3.37 val., padegė, taip tyčia, visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino UAB „S.“ ne mažesnės, nei 758 999 Lt vertės turtÄ .Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendį panaikinti, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, ir bylÄ perduoti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o tuo atveju, jeigu teismo Å¡aliÅ¡kumas nebus nustatytas, priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuoR.

D. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose,pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose,pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose,pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Pagal BK 63 straipsnio 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktÄ , 9 dalį, Å¡ias bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais, taip pat ir su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę bausmę R.

D. paskirti laisvės atėmimÄ 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti R. D. laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ . K. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1 129,80 Eurų) dydžio bauda. V. L. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 1 metams 6 mėnesiams 20 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, atliktÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ bei laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 bei 8 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Kaltinamiesiems R.

D., K. K. ir V. L. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.             Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2012-12-10 įvykio vietos apžiÅ«ros metu iÅ¡ UAB „S.“, adresu: (duomenys neskelbtini), paimtus:keturias daktiloskopines plokÅ¡teles su avalynės pėdsakais, nukopijuotais nuo grindų patalpoje, vyniojamo popieriaus skiautę su avalynės pėdsaku, kartono iÅ¡karpÄ su avalynės pėdsaku, paimtÄ iÅ¡ sandėlio patalpos prie lango, 5 1 talpos plastikinę talpÄ â€žskiediklis 646“ su skysčiu,1 1 talpos plastikinį butelį „Vaitspiritas“ su skysčiu, popieriaus rulonÄ iÅ¡ sandėlio, 3 vnt. popieriaus, suriÅ¡to į mazgÄ , nuoplovas su galimais biologiniais pėdsakais, 8 vnt., pastato Nr. 4 durų spynos atraktÄ , pakuotę „Vaitspirito“, 16 vnt., sunaikinti;visus kompiuterių sisteminius blokus, procesorius, kietuosius diskus, kompiuterius ir jųpriklausinius, grÄ Å¾inti UAB „S.“;2012-12-12 paimtus apsaugos signalizacijos centrales ir vaizdo kaupiklį grÄ Å¾inti UAB „S.“.2013-01-08 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimtus iÅ¡pjautÄ metalinės tvoros dalį ir 28 proceso dalyvių lyginamuosius pavyzdžius DNR tyrimui – seilių mėginius, sunaikinti.2013-05-07 paimtus 31 vnt. metalinių aprÅ«kusių skardinių su matomais mechaniniais pažeidimais (pradurtos) bei aprÅ«kusias servetėles, sunaikinti.Visus 2013-02-01 įvykio vietos apžiÅ«ros metu UAB „S.“, adresu: (duomenys neskelbtini), paimtus daiktus, sunaikinti.2013-07-10 kratos metu pas R.

D. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), paimtus tris vienetus balto metalo raktų su oranžinės spalvos pakabuku, grÄ Å¾inti R. D..Du popierinius paketus su 26 vnt. CD laikmenų, perduotus kartu su byla, sunaikinti.Civilinio ieÅ¡kovo – draudimo bendrovės „I.“ pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ R. D., K. K. bei V. L. solidariai priteisti 271 797,71 Eur turtinei žalai atlyginti bei atstovavimo Å¡ioje byloje iÅ¡laidas.R. D. turtui taikomÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ palikti galioti civilinio ieÅ¡kinio užtikrinimui.Prokuroro teigimu, teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, todėl Å¡is nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas.

Pasak apelianto, akivaizdu, kad teismas paviršutiniškai ir neišsamiai vertino byloje surinktus duomenis, daugelio jų visiškai neaptarė, neanalizavo ir nevertino. Bylos duomenis, kuriuos teismas visgi vertino, juos vertino ne kaip nešališkas arbitras, o išskirtinai iš gynybos pozicijų, rėmėsi kaltinamųjų parodymais, nors jie ir prieštaravo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, posėdžių metu teismas kaltinamajam R. D. daug kartų leido uždavinėti menamus klausimus liudytojams, pačiam į juos atsakinėti ir prašyti liudytojų patvirtinti jo atsakymus.Be to, apelianto teigimu, akivaizdžiai matėsi, kad didžiajai daliai su UAB „S.“ susijusiems esamais ir buvusiais darbo santykiais liudytojams, prieš jų apklausas teisme buvo padarytas neteisėtas poveikis, jų parodymai R.

D. ir jo bendrininkų naudai buvo derinti prieÅ¡ teismo posėdį (liudytojas N. M. parodė, kad R. D. dar prieÅ¡ liudytojų apklausas teisme (kovo mėn.) jau pareiÅ¡kė, jog liudytojai pakeis parodymus), tačiau teismas to neįvertino. Toks teismo požiÅ«ris į nagrinėjamÄ bylÄ kelia pagrįstų abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, kas galėjo įtakoti ir iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimÄ .Skunde pažymima, kad, prieÅ¡ingai, nei teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, byloje nustatyta, jog dar iki pirmojo gaisro UAB „S.“ buvo pardavimui nusipirkusi durų už maždaug 0,6 mln. litų (tai sudaro beveik 174 000 eurų), kurias, pasak liudytojo S. B., R.

D. teigęs, kad per savo tarpininkÄ , gyvenantį Baltarusijoje (R. Ž.), parduosiÄ s su 30–40 % antkainiu, tačiau pastarasis 2012 metų vasarÄ mirė ir sandoris neįvyko. Taigi, liko „užšaldyta“ pakankamai didelė pinigų suma. Tuo tarpu UAB „S.“ su draudimo bendrove „I.“ turėjo 2012-07-01 sudarytÄ Gamybos (verslo) nutrÅ«kimo draudimo sutartį, pagal kuriÄ , skirtingai nei pagal turto draudimo sutartį, naudos gavėju buvo pati bendrovė. Pagal Å¡iÄ sutartį draudimo objektas yra UAB „S.“ finansiniai nuostoliai, atsiradę dėl to, kad bendrovė yra priversta nutraukti verslÄ ar sumažinti jo apimtis dėl verslui naudojamo turto, apdrausto Ä®monių ir organizacijų turto draudimu, sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo dėl draudiminių įvykių.

Bendra draudimo suma 18 000 000 Lt.Prokuroras atkreipia dėmesį, kad iš liudytojo J. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog iki pirmojo gaisro likus trims ar daugiau dienų, po darbo valandų, t. y. po 17 val., jam likus darbe kartu su G. P. ir su juo kartu išgėrinėjant, G. P. pasakė, kad jam reikia raktų nuo visų UAB „S.“ patalpų. Jis G. P. neklausė, kam šie raktai reikalingi, tik pasakė, kad reikės pranešti direktoriui R. D., kur yra raktai. Tuomet G. P. pasakė, kad, jei paklaus, jis sakytų, jog raktai dingo ir nieko apie tai nežino.

Taip pat pasakė, kad Å¡ie raktai bus reikalingi pačiam „šefui“, t. y. R. D.. Raktų komplektai buvo du, juos pagaminti buvo nurodęs direktorius R. D.. Po to, kai jis padavė G. P. raktus, netrukus įvyko pirmasis gaisras. Apeliantas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog 2012 m. gruodžio 10 d. buvo nustatyta, jog R. D. laikotarpiu nuo 7.46 val. iki 16.28 val. neatsakė į devyniolika skambučių, akivaizdu, jog tuo laikotarpiu R. D. telefonas buvo iÅ¡jungtas, o iÅ¡jungtas jis buvo dėl to, kad bet koks atsakytas skambutis bÅ«tų iÅ¡davęs jo buvimo vietÄ , t. y. jÄ bÅ«tų galima nustatyti pagal tai, prie kokių bazinių stočių (celių) R.

D. mobiliojo ryÅ¡io telefonas jungėsi pokalbio metu. Be to, jei tikėti R. D. parodymais, kad apie kilusį gaisrÄ jis sužinojo bÅ«damas UAB „S.“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pardavėjo A. Å ., tuomet R. D. elgesys neįsijungiant savo telefono laikytinas visiÅ¡kai nelogiÅ¡ku – R. D. buvo bendrovės, kurioje kilo gaisras, direktoriumi ir nė vienam iÅ¡ bendrovės darbuotojų neskambino, pats nenorėjo atsiliepti į skambučius, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti kilusio gaisro aplinkybes ir pan.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra tiesioginis įvykio liudininkas – R.

V., kuris aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė nusikaltimo vykdytojÄ â€“ R. D., nes jį matė padegant ir kuris jo prašė apie tai niekam neužsiminti. Savo parodymus R. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo posėdžio metu. R. V. parodymai nuoseklÅ«s, todėl Å¡iais parodymais galima ir privaloma remtis. Minėti parodymai visiÅ¡kai atitinka įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatytas aplinkybes ir kitus byloje surinktus įrodymus. Kartu prokuroras pažymi, kad R.

V. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti R. D. – apie konfliktus ikiteisminio tyrimo metu nei vienas liudytojas ne tik kad neužsiminė, bet net ir tiesiogiai klausiami (pvz. liudytojas T. ir kt.) nurodė, kad jokių konfliktų nebuvo, o civilinis ieÅ¡kovas patvirtino, kad premija jokiam asmeniui nebuvo nei pažadėta, nei sumokėta, nei įsipareigota jÄ sumokėti. Todėl buvo bÅ«tina vadovautis teisme pagarsintais liudytojų parodymais, juolab, kad yra aiÅ¡kiai matyti, jog liudytojams prieÅ¡ apklausas teisme galėjo bÅ«ti daromas neteisėtas poveikis.Be to, apelianto teigimu, R.

V. parodymų teisingumÄ tvirtina ir tam tikri R. D. parodymai, veiksmai bei elgesys po to, kai buvo sulaikytas R. V.. Pažymi, kad R. D. ikiteisminio tyrimo metu nė karto nenurodė apie jokius konfliktus su R. V., nenurodė ir tokių „svarbių“, iÅ¡ liudytojo M. D., kurį pats ir pakvietė liudyti į teismo posėdį, sužinotų aplinkybių apie neva dar 2012 metų vasarÄ planuojamÄ padegimÄ . Tokia versija atsirado tik bylÄ nagrinėjant teisme ir ji neatrodo nei pagrįsta, nei įtikinama. Pastebi, kad liudytojas M.

D., dar prieš duodamas parodymus teisme apie jam žinomas aplinkybes, kažkodėl neinformavo nei teisėsaugos institucijų, nei draudimo kompanijos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad po to, kai laikinai buvo sulaikytas R. V., nežiūrėdamas į „senus konfliktinius santykius“, R. D. į jo namus nusiuntė vyr. finansininkę E. B. paklausti, kaip jam galėtų padėti, ar jam nėra reikalingas advokatas. Tuo tarpu, kai buvo sulaikyti kiti bendrovės darbuotojai, tokio „rūpesčio“ R. D. neišreiškė.

Tai, pasak prokuroro, neabejotinai įrodo, kad jis puikiai žinojo, jog R. V. galėjo jį nurodyti padegus „S.“ ir norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar taip neįvyko.Be to, prokuroro tvirtinimu, R. D. kaltę įrodo ir 2013 m. birželio 10 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo skiediklio dangtelio, paimto 2012 m. gruodžio 10 d., apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. D. genotipu.

Å is dangtelis buvos rastas ten, kur R. D. nebuvo nei poreikio, nei bÅ«tinybės lankytis, liečiant skiediklio dangtelius.Apelianto manymu, sukeltas gaisras turėjo iÅ¡spręsti ir nelikvidžių durų bei netekto pelno problemas, tačiau įvyko tai, ko R. D. nebuvo numatęs – draudimo bendrovė atsisakė atlyginti verslo nutrÅ«kimo nuostolius ir pranešė, kad atlygins tik turto nuostolį, t. y. nupirks durų už 0,6 mln. Lt. Tokiu atveju UAB „S.“ vėl atsidurtų situacijoje, buvusioje prieÅ¡ gaisrÄ â€“ su pilnu sandėliu durų ir įšaldytais 600 000 Lt.

Dėl to tam, kad gauti draudimo iÅ¡mokÄ pagal verslo nutrÅ«kimo sutartį, R. D. buvo reikalingas dar vienas gaisras, kuris padarytų daugiau žalos. Liudytojas P. M. parodė, kad R. D. pats jo klausė, kas bÅ«tų, jei kiltų dar vienas gaisras. Kadangi R. D. pats sukėlinėti dar vieno gaisro nesiryžo, surasti žmogų, galintį tai padaryti, jis paprašė savo gero pažįstamo K. K. ir pastarasis sutiko padėti įkalbėdamas savo senÄ pažįstamÄ V. L.. BÅ«tent per K. K. buvo derinami planuojamo padegimo klausimai.

Tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ R. D., K. K. ir V. L. telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių, kurios liudija, kad nuo 2013 m. sausio 8 d. iki antrojo gaisro, t. y. iki 2013 m. vasario 1 d. 17.57 val., užfiksuoti daugybiniai telefoniniai skambučiai vienas kitam, t. y. pirmiausia K. K. paskambina R. D. arba atvirkščiai ir po to K. K. iÅ¡kart skambina V. L.. Kadangi R. D. sužino, kad jo pokalbių yra klausomasi, todėl, vengiant iÅ¡siduoti, kvietimams susitikti su K. K. yra sugalvojama legenda apie neva sugedusį kavos aparatÄ , kurį K.

K. turi sutaisyti. Taip pat sugalvojamas ir pretekstas V. L. atvykti į (duomenys neskelbtini) – automobilio pirkimas. Tuo tikslu K. K. V. L. duoda apie 1 500 Lt. Automobilis turėjęs bÅ«ti ir atlygis už „darbÄ â€œ. Nors V. L., 2013 m. sausio 30 d. atvykęs į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ tikrųjų nusipirko automobilį, tačiau juo namo neiÅ¡važiavo. Toks V. L. elgesys yra logiÅ¡kas – kadangi V. L. neblaivus už vairo įkliuvo policijos pareigÅ«nams, iÅ¡ jo automobilis buvo paimtas. R. D. nurodymu, A.

M. iÅ¡ D. M. buvo parÅ«pinęs jam (V. L.) raktus nuo prekybos centro pagrindinio įėjimo durų ir sužinojęs durų apsaugos signalizacijos kodÄ , kurie antrojo gaisro iÅ¡vakarėse buvo perduoti V. L. ir jo bendrininkui. Liudytojas A. M. parodė, kad kelios dienos prieÅ¡ antrÄ jį gaisrÄ R. D. prašė ir gavo raktÄ nuo parduotuvės pagrindinių durų, o bÅ«tent ten ir kilo antrasis gaisras. Be to, pasak apelianto, aiÅ¡kiai matyti, kad R. D. ėmėsi desperatiÅ¡kų veiksmų bendrovės patalpose kuo greičiau atstatyti signalizacijÄ (tai matyti iÅ¡ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo (15 t., 175–180 b. l.)), nes į (duomenys neskelbtini) jau buvo atvykęs V.

L., o pastarajam įvykdžius padegimÄ , nesant pajungtos signalizacijos, bÅ«tų negaliojusi verslo nutrÅ«kimo sutartis. R. D. taip pat pasirÅ«pino ir tuo, kad į bendrovės teritorijÄ bÅ«tų pristatytos talpos su benzinu. Tam į pagalbÄ jis pasitelkė savo sÅ«nų V. D..Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nustatyta, jog 2013 m. sausio 31 d., 14.42 val., V. D. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro „M.“ nupirko 15 vnt. 5 litrų talpos plastikinių butelių su mineraliniu vandeniu „Tichė“.

Nors R. D. teisme nurodė, kad jis prašė savo sÅ«naus nupirkti šį mineralinį vandenį UAB „S.“ darbuotojams, nes po pirmojo gaisro bendrovėje jo buvo nelikę, tačiau, kaip matyti, tÄ pačiÄ dienÄ , tiksliau mažiau nei per pusę dienos, visas Å¡is vanduo (75 litrai) buvo „iÅ¡gertas“ ir jo talpose kitos dienos ryte buvo rastas benzinas arba jo pėdsakai (naktį iÅ¡ 2013 m. sausio 31 d. į 2013 m. vasario 1 d. kilo gaisras). Be to, iÅ¡ UAB „S.“ administracinio pastato – sandėlio saugos signalizacijos centralės apžiÅ«ros protokolo matyti, kad Å¡io sandėlio signalizacija buvo įjungta 2013 m. sausio 31 d. 18.36 val., o tÄ pačiÄ dienÄ , 21.45 val., vėl atjungta.

Taigi, tuo laiku V. L. su savo bendrininku pateko į UAB „S.“ patalpas. 2013 m. vasario 1 d. 3.37 val. buvo užfiksuotas signalizacijos suveikimas (kilo gaisras). ApžiÅ«rint įvykio vietÄ , buvo rastos paminėtos talpos nuo mineralinio vandens „Tichė“, kuriose buvo benzinas, taip pat iÅ¡piltas skiediklis, dviejų žmonių avalynės pėdsakai, kurie vedė per bendrovės teritorijÄ juosiančioje tvoroje esančiÄ skylę ir jais sekant, buvo rasta pora pirÅ¡tinių su V. L. genotipu. Pats V.

L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip pirÅ¡tinės su jo genotipu ten atsirado. Kaip nurodė kaip liudytojai apklausti A. M. ir R. M., V. L., nors ir neoficialios apklausos metu, tačiau savo noru jiems buvo papasakojęs, kad už 5 000 litų buvo pasamdytas padegti „kioskelį“, bet atvykęs į vietÄ pamatė, kad padegti reikės „S.“ (omenyje turimas prekybos centras). Pripažino jis ir tai, kad pretekstÄ atvykti į (duomenys neskelbtini) – automobilio pirkimÄ â€“ sugalvojo R.

D.. Po antrojo gaisro padaryti nuostoliai jau sukėlė tikrÄ verslo nutrÅ«kimÄ , kai reikia atkurti ne tik prekes, bet ir bendrovės pastovius kaÅ¡tus bei negautÄ pelnÄ 36 mėn. laikotarpiui, t. y. UAB „S.“ artimiausius 36 mėn. gali nevykdyti veiklos ir nepatirti jokių nuostolių. Prokuroro įsitikinimu, visos Å¡ios aplinkybės neabejotinai įrodo, kad tiek pirmajam, tiek ir antrajam gaisrui, R. D. iÅ¡ anksto kruopščiai ruošėsi, planavo savo bei bendrininkų veiksmus, siekė iÅ¡ anksto užsitikrinti sau alibi.

Byloje nustatytos aplinkybės aiÅ¡kiai įrodo jo savanaudiÅ¡kus tikslus, tačiau teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, to neįžvelgė ar nenorėjo įžvelgti.Kartu skunde atkreipiamas dėmesys, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma vien tik tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad Å¡ie įrodymai bÅ«tų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Motyvai dėl įrodymų turi bÅ«ti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ Ä¯vesti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiÅ¡kai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ , ir po to daryti apibendrinančias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-32/2010).Apeliaciniu skundu civilinio ieÅ¡kovo draudimo bendrovės „I.“ atstovas advokatas M.

DÅ«da praÅ¡o: panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendį ir priimti naujÄ , apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo: R. D. pripažinti kaltu padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (pirmas gaisras) ir BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (antras gaisras); K. K. pripažinti kaltu padarius BK 24 straipsnio 5, 6 dalyse ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (antras gaisras);V.

L. pripažinti kaltu padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (antras gaisras). (Bausmės dydžio ir rÅ«Å¡ies parinkimo kaltinamiesiems klausimÄ palieka spręsti teismui);visiÅ¡kai tenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti solidariai iÅ¡ R. D., K. K. ir V. L. civilinio ieÅ¡kovo naudai 271 797,71 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis eurus ir 71 ct) žalos atlyginimo;vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, numatyta tvarka civilinio ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ R.

D., K. K. ir V. L. solidariai iÅ¡ieÅ¡koti civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio kaip civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti – pagal teismui pateiktus finansinius ir apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus priteisti 11 354,47 Eur (vienuolika tÅ«kstančių tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus ir 47 ct).Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas ir turėtų bÅ«ti priimtas naujas, apkaltinamasis nuosprendis, nes nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir R.

D., K. K. bei V. L. nepagrįstai iÅ¡teisinti. Pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu ir nuosprendžio suraÅ¡ymu, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.Dėl pirmojo gaisroCivilinio ieÅ¡kovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nepagrįstai jį grindė liudytojų A. Å . ir D. M. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, nors iÅ¡ bylos matyti, kad A.

Å . parodymai nėra nuoseklÅ«s, todėl turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Pažymi, kad tuo tarpu tiesioginis įvykio liudytojas R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 2012 m. gruodžio 10 d., apie 7 val. 30 min., jis išėjo iÅ¡ savo namų į darbÄ â€“ UAB „S.“, ten nuvykęs pamatė R. D., kuris liepė jam (R. V.) pasiÅ¡alinti iÅ¡ teritorijos, pasakė: „tu manęs nematei”. Jis, eidamas Å¡alin, pamatė, kaip R.

D. aplaistė prekybos centro sandėlio duris ir jas padegė. Taigi, darytina išvada, kad R. D. nuo 7 val. 30 min., kai jį UAB „S.“ teritorijoje pastebėjo R. V., iki 10–11 val. turėjo pakankamai laiko tam, kad iš (duomenys neskelbtini) nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini) ir vėliau grįžtų atgal į (duomenys neskelbtini). Dėl to teismo išvada, kad R. D., tuo metu, kai kilo gaisras, negalėjo būti (duomenys neskelbtini), nes buvo (duomenys neskelbtini), vertintina kaip nepagrįsta.

Ši išvada padaryta išsamiai neišanalizavus visų bylos duomenų, vadovaujantis vien A. Š. teismo posėdžio metu pakeistais, taip pat abejotinais ikiteisminio tyrimo metu neapklausto D. M. parodymais, kurie turi būti vertinami kritiškai, nes šių parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Be to, apelianto teigimu, nuosprendyje liudytojo R. V. parodymai neįvertinti ir neaptarti. Pažymi, kad savo parodymus R. V. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teisiamojo posėdžio metu.

R. V. parodymai visiÅ¡kai atitinka įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatytas aplinkybes ir kitus byloje surinktus įrodymus. R. V. parodymų nepaneigia ir bylos nagrinėjimo metu gynybos iÅ¡kelta versija, kad tarp jo (R. V.) ir R. D. buvo aiÅ¡kÅ«s nesutarimai, nes apie konfliktus ikiteisminio tyrimo metu nei vienas liudytojas ne tik kad neužsiminė, bet net ir tiesiogiai nurodė, kad jokių konfliktų nebuvo, o civilinis ieÅ¡kovas patvirtino, kad premija jokiam asmeniui nei pažadėta, nei sumokėta, nei įsipareigota jÄ sumokėti.Be to, civilinio ieÅ¡kovo atstovo teigimu, R.

D. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo skiediklio dangtelio, paimta 2012 m. gruodžio 10 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ â€“ UAB „S.“, rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. D. genotipu. Mano, kad teismo iÅ¡vada, jog gaisravietėje rasti R. D. pėdsakai galėjo ten atsirasti dėl to, kad jis buvo UAB „S.“ direktorius, vykdė kontrolę bei tikrindamas ir kontroliuodamas kitų dirbančiųjų darbÄ galėjo liesti įvairius ten buvusius daiktus, gaisro gesinimo metu ir tuoj po gaisro jis taip pat buvo tose patalpose, yra nepagrįsta, padaryta neįvertinus specifinės R.

D. biologinių pėdsakų radimo vietos, liudytojo R. V. parodymų ir kitos bylos medžiagos, leidžiančios daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. D. dalyvavo UAB „S.“ padegime. Kartu atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai R. V. pastebėjo R. D. padegant UAB „S.“, pastarasis buvo UAB „S.“ direktoriumi, o R. V. dirbo UAB „S.“, taigi, logiÅ¡ka, kad R. V. nenorėjo, vengė nurodyti padegėjÄ , t. y. direktorių R. D., nes tai bÅ«tų reiÅ¡kę darbo vietos praradimÄ . Akcentuoja ir liudytojo, policijos pareigÅ«no A.

M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad visi darbuotojai bijojo R. D. – A. M., R. V., J. T. apklausų metu nuleidę galvas aplinkybes nutylėdavo. Advokatas M. DÅ«da taipogi pažymi, kad teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitus įrodymus laiko pagrįstais ir jais vadovaujasi. Teigia, kad liudytojų J. T., G. P. ir T. S. (kaip ir iÅ¡ esmės visų kitų liudytojų) parodymų teismas nuosprendyje visiÅ¡kai neanalizavo ir nenurodė, kaip juos vertina. Nurodo, kad minėtų liudytojų parodymai visumoje sudaro aiÅ¡kiÄ loginę grandinę (prieÅ¡ pirmÄ gaisrÄ G.

P. gavo raktus nuo visų UAB „S.“ patalpų, kuriuos paprašė gauti R. D., juos perdavė pastarajam; vartų spyna atsirakino lengvai, t. y. nereikėjo jos Å¡ildyti, o tai reiÅ¡kia, kad į UAB „S.“ teritorijÄ buvo patekta ankščiau atsirakinus vartų spynÄ ; UAB „S.“ teritorijoje pastebėtas R. D.), kuri, visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, nepalieka jokių abejonių dėl R. D. dalyvavimo padegant UAB „S.“.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje yra ir daug nuosprendyje neįvertintų netiesioginių įrodymų, kurie visumoje su kitais įrodymais sudaro sistemÄ , nepaliekančiÄ jokių abejonių dėl R.

D. kaltės ir jo tiesioginio dalyvavimo padegant UAB „S.“. Teismas Å¡ių įrodymų neanalizavo nei atskirai, nei visete su kitais įrodymais, ir tai yra esminis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyto reikalavimo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes, taip pat ir BPK 305 straipsnio reikalavimo nuosprendyje pateikti įrodymų vertinimo motyvus, pažeidimas. Nuosprendyje net nebuvo pabandyta netiesioginius įrodymus susieti su tiesioginiais įrodymais į loginę grandinę (sistemÄ ), tiesiog nuspręsta jų neanalizuoti, nenurodant motyvų, kodėl jie nevertinami.

Civilinio ieÅ¡kovo atstovas akcentuoja ir tai, kad UAB „S.“ buvo pardavimui nusipirkusi durų už maždaug 0,6 mln. litų (tai sudaro beveik 174000 eurų), kurias, pasak liudytojo S. B., R. D. per savo tarpininkÄ , veikiausiai R. Ž., ketino parduoti su 30–40 % antkainiu, tačiau sandoris neįvyko, taigi liko „užšaldyta“ didelė pinigų suma, o UAB „S.“ finansinė bÅ«klė tuo metu buvo bloga jau trejus metus iÅ¡ eilės (2010, 2011 ir 2012 dirbo nuostolingai). Be to, kitame ikiteisminiame tyrime R.

D. buvo įtariamas apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumentų klastojimu bei didelės vertės svetimo turto pasisavinimu ir sukčiavimu, jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Atkreipia dėmesį, kad gaisrų metu sudegė ir minėtos pardavimui skirtos durys bei buhalterinės apskaitos dokumentai. Tiek pirmo gaisro metu, tiek antro gaisro metu, vienas iÅ¡ gaisro židinių buvo bÅ«tent patalpos, kuriose buvo laikomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Jų sunaikinimu galėjo bÅ«ti suinteresuoti tik du asmenys – vyr. finansininkė arba direktorius, nes jie atsakingi už buhalterijÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad R. D. turėjo aiÅ¡kų motyvÄ neteisėtu bÅ«du siekti gauti draudimo iÅ¡mokÄ . R. D. jau anksčiau buvo teistas ir ilgÄ laikÄ neteikė informacijos bei nebendradarbiavo su draudiku.Skunde civilinio ieÅ¡kovo atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2012 m. gruodžio 10 d. R. D. telefonas laikotarpiu nuo 7 val. 46 min. iki 16 val. 28 min. buvo iÅ¡jungtas ir tai, apelianto manymu, rodo R. D. pasiruoÅ¡imÄ nusikalstamiems veiksmams, kad pagal jo naudojamo telefono buvimo vietÄ nebÅ«tų galima nustatyti jo buvimo vietos UAB „S.“ teritorijoje.

Mano, kad nelogiÅ¡kas bÅ«tų rÅ«pestingo direktoriaus elgesys, kai, sužinojus apie gaisrÄ , nesiimama jokių administravimo ir komunikavimo telefonu veiksmų. Be to, iÅ¡ UAB „S.“ vaizdo įrašų kaupiklio „Ever Focus“ EDVRI6D3 apžiÅ«ros protokolų matyti, kad UAB „S.“ patalpų vaizdo įraÅ¡as sustojo 2012 m. gruodžio 5 d. 13 val. 32 min. ir vaizdo įraÅ¡as sustojo ne dėl techninių priežasčių, o dėl žmogaus įsikiÅ¡imo (atjungimas). Tai taip pat patvirtina, jog atjungiant vaizdo įrašų kaupiklį (o tai nėra įmanoma be įmonės vadovo nurodymo ar įsikiÅ¡imo), gaisro sukėlimui buvo ruoÅ¡tasi iÅ¡ anksto.Dėl antrojo gaisroApelianto manymu, teismas R.

D. veiksmus atstatant signalizacijÄ nepagrįstai vertino kaip teisingÄ ir protingÄ pastarojo poelgį. Teigia, kad teismas įrodymų dėl signalizacijos atstatymo neanalizavo, nenurodė, kodėl nevertina įrodymų, kurie sukelia pagrįstų abejonių dėl R. D. turėtų tikslų ir motyvų. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. D. klausė kažko iÅ¡ draudiko atstovų ar bÅ«tų mokami nuostoliai, jeigu kiltų antras gaisras, liudytoja I. R. teismo posėdžio metu paliudijo, kad po pirmojo gaisro signalizacija buvo sugadinta, o iki antrojo gaisro jau atstatyta, R.

D. jos klausė, kaip bus, jeigu vėl kas vyktų ir ji pastarajam paaiÅ¡kinusi, kad turi atstatyti signalizacijÄ , kad galiotų draudimas, liudytojas, draudimo brokeris P. M. nurodė, kad R. D. po pirmojo gaisro jam skambino ir klausė, kas bÅ«tų, jeigu įvyktų antras gaisras, taip pat nurodė, kad R. D. iÅ¡ esmės nebendradarbiavo su draudimo kompanija, nesielgė kaip sÄ Å¾iningas draudėjas, liudytojas A. S. teisme nurodė, kad jam įtarimÄ sukėlė brokerio informacija, jog R. D. klausė, kas bÅ«tų, jeigu turtas vėl sudegtų ir tai buvo prieÅ¡ patį įvykį, o liudytojas J.

T. nurodė, kad 2013 m. sausio 30 d. ir 2013 m. sausio 31 d. UAB „S.“ administraciniame pastate – sandėlyje buvo atstatinėjama signalizacija, R. D. jam pasakė, kad kuo greičiau reikia pažymos apie signalizacijos įrengimÄ , t. y. signalizacijos suderinimo akto, kurį reikia pateikti draudimui. Taigi, sistemiÅ¡kai įvertinus paminėtus liudytojų parodymus (UAB „S.“ iki antrojo gaisro beveik 2 mėnesius buvo be signalizacijos, R. D. prieÅ¡ pat antrÄ jį gaisrÄ klausinėjo, kas bÅ«tų, jeigu vėl kiltų gaisras, UAB „S.“ signalizacija atstatyta betarpiÅ¡kai prieÅ¡ antrÄ jį gaisrÄ ;

R. D. liepė skubiai gauti pažymÄ apie signalizacijos įrengimÄ ir t. t.), konstatuotina, kad teismo iÅ¡vada dėl signalizacijos įrengimo prieÅ¡ antrÄ jį gaisrÄ nepagrįsta iÅ¡samiu įrodymų vertinimų ir yra nelogiÅ¡ka, nes nelogiÅ¡ka asmenį, kuris net du mėnesius neįrengia objekte signalizacijos (nors, kaip pats teigia, po pirmo gaisro turėjo informacijos, kad bus kiti gaisrai), bet signalizacijÄ atstato tik prieÅ¡ patį įvykį, vertinti kaip rÅ«pestingai besielgiantį. PrieÅ¡ingai, apelianto įsitikinimu, tokie R.

D. veiksmai leidžia juos vertinti kaip pasiruoÅ¡imÄ nusikalstamai veikai, nes prieÅ¡ingu atveju (gaisro metu nesant veikiančios signalizacijos) negaliotų draudimo apsauga.Pasak civilinio ieÅ¡kovo atstovo, kritiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinamos ir teismo iÅ¡vados dėl rastų pirÅ¡tinių. Teigia, kad teismas darydamas iÅ¡vadas neįvertino liudytojų, policijos pareigÅ«nų parodymų. Mano, kad iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, jog buvo rasta viena pora juodų pirÅ¡tinių, kuri ir buvo nufotografuota bei supakuota.

Be to, iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų dviejų juodos spalvos medžiaginių pirÅ¡tinių, paimtų 2013 m. vasario 1 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ â€“ UAB „S.“, rasta sumaiÅ¡ytų ne mažiau negu dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iÅ¡ kurių vieni biologiniai pėdsakai sutampa su V. L. genotipu. Tačiau teismas, įvertinęs minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ nepagrįstai konstatavo, kad negalima kategoriÅ¡kai tvirtinti, jog pirÅ¡tines netoli įvykio vietos pametė bÅ«tent V.

L., nes niekas nepaneigė to fakto, kad jas galėjo pamesti ir kitas asmuo, kuris nebuvo nustatytas, ir kurio pėdsakai taip pat yra ant Å¡ių pirÅ¡tinių. Å iame kontekste apeliantas atkreipia dėmesį į nuosprendyje neįvertintÄ aplinkybę, kad 2013 m. vasario 1 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , netrukus netoliese nuo UAB „S.“ teritorijos buvo sulaikytas bÅ«tent V. L.. Mano, kad Å¡i aplinkybė, visumoje su minėta specialisto iÅ¡vada bei kita bylos medžiaga, taip pat kartu įvertinant paties V.

L. parodymus, kad jis anksčiau niekada nėra buvęs (duomenys neskelbtini), leidžia pagrįstai teigti, jog būtent V. L. ir pametė policijos pareigūnų rastas pirštines. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad V. L. dėvėtas pirštines būtų paėmęs ir pametęs kažkoks kitas asmuo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog būtent gaisrų metu suaktyvėjo R. D., K. K. bei V. L. pokalbiai telefonu, advokato M.

Dūdos vertinimu padaryta visiškai neanalizuojant byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių turinio ir nevertinant jų visete su kita bylos medžiaga. Atkreipia dėmesį, kad iš minėtų asmenų telefoninių pokalbių išklotinių turinio, iš kurio matyti, kad nuo 2013 m. sausio 8 d. iki antrojo gaisro, t. y. iki 2013 m. vasario 1 d. užfiksuota daug telefoninių skambučių vienas kitam, t. y. pirmiausia K. K. paskambino R. D. arba priešingai ir po to K. K. iš karto skambino V.

L.. Toks daugkartinis asmenų bendravimas tarpusavyje iki antrojo gaisro UAB „S.“, vertinant jį ne atskirai, o visumoje su kita bylos medžiaga, leidžia pagrįstai teigti, jog per Å¡iuos telefoninius kontaktus vyko nusikalstamos veikos planavimas ir organizavimas bei veiksmų koordinavimas.Be to, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiÅ¡kai nebuvo vertinamos Å¡ios itin svarbios aplinkybės bei įrodymai: liudytojo A. M. parodymai, kad kelios dienos prieÅ¡ antrÄ jį gaisrÄ R. D. prašė ir gavo raktÄ nuo UAB „S.“ parduotuvės pagrindinių durų, jam (R.

D.) buvo pasakytas apsaugos signalizacijos kodas; UAB „S.“ administracinio pastato – sandėlio saugos signalizacijos centralės apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad signalizacija buvo įjungta 2013 m. sausio 31 d., 18 val. 36 min., o tÄ pačiÄ dienÄ , 21 val. 45 min. vėl atjungta (2013 m. vasario 1 d. 3 val. 37 min. fiksuojamas signalizacijos suveikimas (kilo gaisras)); policijos pareigÅ«nų A. M. ir R. M. parodymai, kad V. L., nors ir neoficialiai apklausos metu, tačiau savo noru jiems buvo papasakojęs, jog už 5000 litų buvo pasamdytas padegti „kioskelį“, bet paskui pamatė, kad padegė didelį objektÄ â€“ „S.“, VÄ® „R.“ dokumentai, paneigiantys V.

L. versijÄ , kad jis verčiasi automobilių perpardavimu ir bÅ«tent todėl atvyko į (duomenys neskelbtini) (pagal duomenų bazės įraÅ¡us V. L. iki byloje aktualaus „VW Golf“ įgijimo kitÄ automobilį buvo įsigijęs tik 2001 metais); aplinkybė, kad V. L. atvyko pirkti automobilio likus dviem dienoms iki antrojo gaisro ir nupirko automobilį, tačiau juo namo neiÅ¡važiavo, ir akivaizdu kodėl – nes dar nebuvo sutvarkyta signalizacija, todėl reikėjo palaukti. Dėl civilinio ieÅ¡kinioCivilinio ieÅ¡kovo atstovas nurodo, kad civilinio ieÅ¡kovo turtinę žalÄ sudaro jo turėtos iÅ¡laidos, patirtos vykdant žalos administravimo veiksmus.

Å ias iÅ¡laidas, patirtas vykdant žalos administravimo veiksmus, pagrindžia į bylÄ pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros ir jų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai. Pažymi, kad visos civilinio ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos, patirtos vykdant žalos administravimo veiksmus, buvo bÅ«tinos ir reikalingos, nes:civilinio ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos dėl administravimo veiksmų buvo patirtos siekiant atlikti bÅ«tinus, sudėtingus, kompleksiÅ¡kus ir ilgai trunkančius gaisrų pasekmių Å¡alinimo veiksmus (patalpų ir prekių valymui, patekimo į pastatus saugumui užtikrinti, pastatų konstrukcijų stiprinimui, prekių ir atsargų inventorizacijai, jų bÅ«klės įvertinimui bei utilizacijai, įvykio vietos fizinei apsaugai, informacijos apie įvykio aplinkybes gavimui, UAB „S.“ veiklos vykdymo tęstinumui užtikrinti (mobiliųjų ofisų nuomos iÅ¡laidos, kompiuterinės įrangos įsigijimas, komunalinių paslaugų teikimas ir pan.) ir kt.);civilinio ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos, patirtos vykdant žalos administravimo veiksmus, susijusios su specialiųjų įvairių sričių žinių ir patirties poreikiu:

UAB „S.“ teritorijoje, adresu: (duomenys neskelbtini), įvykę gaisrai buvo iÅ¡skirtiniai, todėl jų administravimui buvo reikalingos įvairių sričių specialiosios žinios ir patirtis (pvz. gaisrinių ekspertizių atlikimui, statybinių ekspertizių atlikimui, sÄ matų skaičiavimui, auditorių pagalbai apmokėti), taip pat kompleksinės įvairių sričių teisės žinios ir patirtis (civilinės teisės, baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės, administracinės teisės, aplinkos apsaugos teisės, draudimo teisės, finansų teisės ir kt.), dėl to buvo bÅ«tina pasitelkti įvairių sričių profesionalius paslaugų teikėjus, o vien tik vidiniais resursais civilinis ieÅ¡kovas to padaryti neturėjo galimybės. Kadangi buvo atliekami bendri žalos administravimo veiksmai tiek pagal turto draudimo sutartį, tiek pagal gamybos (verslo) nutrÅ«kimo draudimo sutartį (jų objektyviai nebuvo galima iÅ¡skirti), civilinio ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos, kurių, kaip žalos atlyginimo, reikalaujama, yra patirtos atliekant žalos administravimo veiksmus pagal turto draudimo bei gamybos (verslo) nutrÅ«kimo draudimo sutartis kartu.

Civilinio ieškovo patirta žala nėra tapati pačios UAB „S.“ dėl gaisrų patirtai žalai. Civilinio ieškovo patirta žala yra išlaidos, turėtos vykdant žalos administravimo veiksmus. Šios išlaidos, kaip žala, turi būti vertinamos atskirai nuo pačios UAB „S.“ turto sugadinimo ir (ar) sunaikinimo, nes civilinio ieškovo turėtos išlaidos, patirtos vykdant žalos administravimo veiksmus, visiškai nepriklauso nuo pačios UAB „S.“ turto sugadinimo ir (ar) sunaikinimo masto, atsiradusio dėl gaisrų.

Esant nurodytoms aplinkybėms praÅ¡o civilinio ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Atsikirtimais į apeliacinius skundus iÅ¡teisintasis R. D. praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendį. Atsikirtimais į apeliacinius skundus iÅ¡teisintojo V. L. gynėjas advokatas I. M. praÅ¡o prokuroro bei civilinio ieÅ¡kovo atstovo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį, kurioje V.

L. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti. IÅ¡teisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ir civilinio ieÅ¡kovo draudimo bendrovės „I.“ atstovo advokato M. DÅ«dos apeliaciniai skundai atmetami. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.Pažymima, kad įrodymų vertinimo procese itin svarbiu pripažįstamas nuoseklus nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų laikymasis.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje.

Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96 ir kt.).

Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015).

Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-976/2016). Skundžiamu nuosprendžiu R. D. išteisintas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2012 m. gruodžio 10 d. veikos), 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2013 m. sausio–vasario mėn. veikos), K.

K. iÅ¡teisintas pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 2 dalį, V. L. iÅ¡teisintas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad pastarieji padarė minėtas nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ . Å ios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryÅ¡is ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima.

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iÅ¡ dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį bet vartojamosios Å¡io turto savybės gali bÅ«ti atkurtos. Å i nusikalstama veika laikoma baigta nuo momento, kai turtas faktiÅ¡kai nustoja bÅ«ti ekonomine – Å«kine vertybe arba kai jis sugadinamas. Dažniausiai pasitaikanti visuotinai pavojingo bÅ«do forma yra padegimas.

Juo laikomas gaisro, t. y. nekontroliuojamo degimo procesas, per kurį sunaikinamos materialinės vertybės ai sudaromas pavojus žmonių gyvybei, sukėlimas. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Å io baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalÄ , ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015).

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Organizatorius yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs (BK 24 straipsnio 4 dalis), kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitÄ asmenį daryti nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 5 dalis), padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis).IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad R.

D. kaltė dėl pirmojo gaisro grindžiama Å¡iais argumentais: UAB „S.“ pardavimui buvo nusipirkusi durų už maždaug 0,6 mln. litų (tai atitinka beveik 174 000 eurų) ir neįvykus sandoriui, Å¡i pinigų suma liko „užšaldyta“; likus keletui dienų iki gaisro R. D. prašė G. P. raktų nuo visų UAB „S.“ patalpų; 2012 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu nuo 7.46 val. iki 16.28 val. neatsakė į 19 skambučių (atsakytas skambutis bÅ«tų iÅ¡davęs jo buvimo vietÄ ); liudytojas R.

V. matė, kaip R. D. padegė angaro duris; R. D. į R. V. namus nusiuntė vyr. finansininkę E. B., paklausti, kaip galėtų pastarajam padėti, ar jam reikalingas advokatas (teigiama, jog tai įrodo, kad R. D. puikiai žinojo, jog R. V. galėjo jį nurodyti padegus „S.“ ir norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar taip neįvyko); iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad ant skiediklio dangtelio, paimto 2012 m. gruodžio 10 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , rastų biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R.

D. genotipu; R. D. kitame ikiteisminiame tyrime buvo įtariamas apgaulingu apskaitos tvarkymu, sukčiavimu, taigi galėjo būti suinteresuotas dokumentų sunaikinimu; UAB „S.“ buvo atjungtas vaizdo įrašų kaupiklis – bendrovės patalpų vaizdo įrašas sustojo 2012 m. gruodžio 5 d. 13.32 val., dėl žmogaus įsikišimo, o tai nėra įmanoma be įmonės vadovo nurodymo ar jo įsikišimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės nepatvirtina R. D. kaltės padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus.

IÅ¡ bylos matyti, kad R. D. kaltės dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų nepripažino. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad motyvas, jog jis turėjo pagrindÄ padegti savo įmonę, yra nelogiÅ¡kas – tai bÅ«tų tas pats, kas padegti savo namus, tai, kÄ pats sukÅ«rei, užgyvenai. Juo labiau, kad naudos gavėjas yra bankas, o verslo nutraukimas kompensuoja tik nuostolį, papildomai pinigų niekas neduoda. Atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju, jeigu bÅ«tų siekęs tik kokios nors naudos, iÅ¡mokų, jis nebebÅ«tų ėmęsis jokių priemonių tęsti įmonės veiklai, tačiau jis darė viskÄ , kad bendrovė toliau veiktų.

Nurodė, kad draudimo bendrovės „I.“ klientu UAB „S.“ buvo apie 15 metų ir prieš 5–7 metus pati draudimo bendrovė įkalbėjo draustis dėl verslo nutraukimo. Nuo 2012 m. įmonė dirbo pelningai, norėjo taip dirbti ir toliau – patys, rizikuodami, po gaisro „išgelbėjo“ 50–60 palečių, išsaugojo prekių už 400 000 Lt, kreipėsi pagalbos į bankus. Paaiškino, kad po pirmojo gaisro įmonėje neliko vandens, nes nudegė vamzdžiai. Vagonėliuose, kuriuose jie dirbo po gaisro, elektra buvo, tačiau vandens nebuvo, todėl jie vandenį gėrimui atsiveždavo.

Grįžus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sÅ«nui ir atvažiavus pas jį (R. D.) į bendrovę, jis pasiuntė sÅ«nų į parduotuvę vandens. Vanduo buvo iÅ¡dalintas po vagonėlius, kurie buvo tÄ pačiÄ naktį iÅ¡laužti. Taip pat paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ gaisrÄ skysčiai į bendrovę specialiai nebuvo vežami, įmonėje tuomet ir taip buvo apie 10 000 vienetų taros, o joje – tonos degių skysčių. VasarÄ â€žVaitspirito“ iÅ¡fasuojama daugiau kaip 60 t. Nurodė, kad tÄ patį vakarÄ jis praleido su sÅ«numi (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ sÅ«naus iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), buvo nuvykę į kavinę (duomenys neskelbtini).

Kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau namus turi ir (duomenys neskelbtini), lankydamasis (duomenys neskelbtini), nakvodavo (duomenys neskelbtini), aplankydavo parduotuves ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Ä® parduotuvę (duomenys neskelbtini) buvo užsukęs 2012 m. gruodžio 10 d. 8 val., o sužinojęs apie įmonėje kilusį gaisrÄ , iÅ¡ karto, t. y. 8.10–8.15 val., iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). Darbovietę, kurioje jis praleidžia daug laiko, R. D. įvardijo savo trečiaisiais namais, nuo kurių, akivaizdu, reikia turėti raktus.

Kadangi darbo vieta jam buvo įkurta prekybos centre, jam reikėjo raktų – jis turi visų darboviečių raktus (parduotuvių, (duomenys neskelbtini)), turėjo ir raktus nuo vartų, kai pamiršdavo juos pasiimti, jam raktus duodavo. Pažymėjo, kad jis pats rūpinasi prekėmis, atvažiuodamas pats jas atveža. Dėl signalizacijos atstatymo paaiškino, kad tai buvo būtina padaryti, nes iš draudimo bendrovės dėl to buvo gautas raštas. R. D. teigimu, po pirmojo gaisro tiek jis, tiek kiti žmonės vaikščiojo, kur norėjo, jokių atskiriamųjų juostų nebuvo.

Pažymėjo, kad jis dirba visus reikalingus darbus – tikrina skaitiklius, veža prekes. Taip pat nurodė manantis, kad po gaisro būtų kvaila draudimo bendrovės klausti: „Kas bus, jei užsidegsim?“ (25 t., 31–34 b. l.). Atsakant į apeliacinių skundų argumentus, susijusius su UAB „S.“ įsigytomis ir nerealizuotomis durimis, atkreipiamas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje kaip liudytojas apklausiamas „I.“ draudimo bendrovės darbuotojas S. B. parodė, jog durys, kurios R.

D. teigimu, buvo didmenos užsakymas, ir kurias buvo žadama parduoti su 30–40 procentų antkainiu, nuo UAB „S.“ turto sudarė „maÅ¾Ä procentÄ â€œ. Pažymėjo, kad bendrovė prekybÄ vystė 9 taÅ¡kuose (23 t., 64–66 b. l.). Kartu atkreipiamas dėmesys, kad „I.“ draudimo bendrovės Tyrimo departamento tyrėjas N. M. parodė nemanantis, jog priežastis sukelti gaisrÄ buvo UAB „S.“ finansinė bÅ«klė. Nurodė, kad įmonės finansinė bÅ«klė nebuvo tokia, kad dėl draudimo iÅ¡mokos bÅ«tų apsimokėję įmonę padegti.

Atliekant tyrimÄ (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad R. D. įmonės (duomenys neskelbtini) finansinė bÅ«klė taip pat nėra bloga (23 t., 202–204 b. l.). Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų keliamÄ versijÄ , kad priežastis padegti UAB „S.“ buvo siekis gauti draudimo iÅ¡mokÄ siekiant kompensuoti nepardavus durų prarastas lėšas, byloje nėra. Liudytojas J. T. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad G. P. jo prašė raktų nuo UAB „S.“ patalpų, sakydamas, kad raktų reikia direktoriui (R.

D.). Jis raktus davė. Taip pat nurodė, kad R. D. yra davęs raktus nuo mažųjų ir didžiųjų vartų. PaaiÅ¡kino, kad raktus yra davęs ne kartÄ , nes spynos buvo keičiamos (23 t., 53–57 b. l.). Tai, kad R. D. turėjo bendrovės patalpų raktus, taip pat raktus nuo vartų, teisme patvirtino pats R. D., Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir kratos protokole užfiksuoti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad atliekant kratÄ R. D. namuose (duomenys neskelbtini), buvo rasti trys raktai su pakabuku ir užraÅ¡u „Mažieji+didieji vartai“ (18 t., 172–173 b. l.).

Teisėjų kolegija R. D. parodymų, kad raktai jam buvo reikalingi kaip įmonės direktoriui, turinčiam joje darbo vietÄ ir atliekančiam aibę darbinių funkcijų, neturi pagrindo laikyti neteisingais ir nelogiÅ¡kais. Akivaizdu, kad įmonės darbuotojui, juo labiau administracijos atstovui, bÅ«tina turėti darbovietės raktus. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kiti darbuotojai ne tik turėjo raktus nuo bendrovės patalpų, bet ir žinojo apsaugos kodus. Liudytojas J. T. parodė, kad kodÄ Å¾inojo 4 sandėlininkai, 4–5 vadybininkai, buhalteriai, 3–4 vairuotojai, iÅ¡ viso – apie 15 žmonių (23 t., 53–57 b. l.).

Liudytojas V. N. taip pat patvirtino, kad buvo tam tikras ratas žmonių, kurie turėjo raktus, jiems buvo žinomas apsaugos kodas (23 t., 140–141 b. l.). Kolegija R. D. kaltės įrodymu nelaiko ir nustatytos aplinkybės, kad pastarasis 2012 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu nuo 7.46 val. iki 16.28 val. neatsakė į telefoninius skambučius (15 t., 65–67 b. l.). Liudytojas A. Å . teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. gruodžio 10 d. jis į darbÄ â€“ UAB „S.“ parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), atėjo anksčiau. 8 val. parduotuvėje pradėjo rinktis pirkėjai, jam bendraujant su pirkėjais, tuoj po 8 val., pasirodė direktorius R.

D.. Jis (A. Å .), paskambinęs į UAB „S.“, norėdamas užsakyti prekių, sužinojo, kad ten kilo gaisras. Kai jis tai pasakė R. D., pastarasis labai nustebo, „stipriai sureagavo“ ir, pasakęs, kad važiuoja žiÅ«rėti, kas vyksta, iÅ¡važiavo. Taip pat nurodė, kad R. D. P. turi kotedÅ¾Ä , į parduotuvę atvažiuoja ir prekes atveža iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (23 t., 60–62 b. l.). Liudytojas D. M. nurodė, kad tÄ kart jis lankėsi (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „S.“, iÅ¡ Å¡ios parduotuvės jis perka statybines medžiagas.

Atvykęs apie 8 val. rado parduotuvę atidarytÄ . Bekalbėdamas su pardavėju A., pamatė R. D.. Nežinojo, kad parduotuvė yra R. D. (24 t., 30–31 b. l.). Tai, kad 2012 m. gruodžio 10 d. R. D. buvo (duomenys neskelbtini), patvirtina ir byloje esantis tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 00.14 val. iki 2.54 val. įvyko 4 GPRS duomenų perdavimai, Å¡iuo laikotarpiu telefonas, kurio SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini) (R. D. mobiliojo telefono SIM kortelė), jungėsi prie UAB „Omnitel“ bazinių stočių (celių), veikiančių (duomenys neskelbtini) mieste (15 t., 65–67 b. l.).

Atkreipiamas dėmesys, kad UAB „S.“ darbuotojai A. V., A. A., V. N., Å . V. patvirtino, kad R. D., kai vyko pirmasis gaisras, UAB „S.“ teritorijoje matė apie 9 val. (23 t., 84–85, 139–141 b. l., 24 t., 29 b. l.). V. N. pažymėjo, kad R. D. pro jį praėjo „persigandęs, stresinėje bÅ«klėje“. Atkreipiamas dėmesys, kad R. D. į telefoninius skambučius neatsakė ir bÅ«damas gaisro vietoje, taigi manyti ir sutikti su skundų argumentais, kad jis taip elgėsi dėl to, kad bet koks atsakytas skambutis bÅ«tų iÅ¡davęs jo buvimo vietÄ , nėra jokio pagrindo.Liudytojas R.

V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė 2012 m. gruodžio 10 d. atvykęs į darbovietę, UAB „S.“, kur dirbo sandėlininku, matęs, kaip apie 7.45–7.50 val. R. D. padegė sandėlį. Teisiamajame posėdyje R. V. nurodė, kad jis, eidamas persirengti, pamatė R. D., besineÅ¡antį „bambalį“ skiediklio. Jie pasisveikino, paspaudė rankas, R. D. jam pasakė pasiÅ¡alinti iÅ¡ teritorijos, tačiau jis, paėjęs apie 5 m stebėjo, kÄ R. D. toliau darys.

Matė, kaip R. D. pasilenkė, papylė skiediklio, padegė ir pasiÅ¡alino už kampo. Po to užsidegė didysis sandėlis. Taip pat nurodė, kad tÄ kart R. D. padegęs angaro duris „bambalį“ nuo skiediklio paliko prie angaro durų, atvykę Å¡iÄ talpÄ rado kriminalistai. Tuo metu kartu su juo (R. V.) UAB „S.“ buvo T. S., M. S. ir S., kurio pavardės nežino. TÄ pačiÄ dienÄ R. D. UAB „S.“ matė apie 10–11 val. Atsakydamas į prokuroro klausimus, R. V. paaiÅ¡kino, kad jis buvo sulaikytas po trečiojo gaisro, buvo įtariamas padegimu ir, prieÅ¡ sprendžiant suėmimo skyrimo klausimÄ , nusprendė papasakoti „visÄ istorijÄ â€œ, nes jam reikėjo iÅ¡važiuoti į IslandijÄ .

Jeigu jį bÅ«tų paleidę, jis nieko nebÅ«tų pasakojęs. ViskÄ papasakojo todėl, kad bijojo bÅ«ti suimtas. Pradėjo kalbėti, kai jam „pasiÅ«lė 10 parų“, t. y. pasakė, kad siÅ«lo 10 parų, o jis nenorėjo prarasti darbo ir pradėjo kalbėti. Nors jo klausinėjo apie trečiÄ jį gaisrÄ , jis papasakojo apie pirmÄ jį, nes pasakydamas, kad matė R. D., suprato, kad bus paleistas. Kriminalistas A. jį parvežė į namus ir jie tÄ patį vakarÄ iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) – kriminalistas A. jam buvo sakęs kažkur iÅ¡važiuoti.

Vėliau jis iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ten skambino A., sakė, kad jo (R. V.) kažkas ieÅ¡kojo. A. pasidomėjęs pasakė, kad iÅ¡ policijos ir teismo jo niekas neieÅ¡kojo (23 t., 145–152 b. l.). Liudytojo R. V. parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Visų pirma nelogiÅ¡ka manyti, kad įmonės darbuotojas, sumanęs padegti įmonę, tai darytų prieÅ¡ pat prasidedant darbo valandoms, į darbovietę pradėjus rinktis kitiems darbuotojams, matydamas ir suprasdamas, jog yra stebimas asmens, kuris jį pažįsta, prieÅ¡ tai su pastaruoju pasisveikinęs netgi paduodamas jam rankÄ .

Be to, esant tokiai situacijai, tarsi tai bÅ«tų įprasta, ramiai, be jokio jaudulio, matant kitam žmogui, padegtų įmonės pastatÄ . Antra, taip pat nelogiÅ¡ka manyti, kad tai padaręs asmuo talpÄ nuo degaus skysčio paliktų prie padegto pastato, t. y., kad net nebandytų slėpti nusikaltimo pėdsakų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal bylos duomenis, kilus pirmajam gaisrui (2012 m. gruodžio 10 d.), UAB „S.“ teritorijoje buvo ne tik R. V., bet ir bendrovės darbuotojai T. S. ir M. S., tačiau pastarieji R.

D. nematė. Liudytojas T. S. paaiÅ¡kino, kad jis, sėdėdamas automobilyje, angaro vartus galėjo matyti, tačiau tÄ kart be R. V., M. S. ir įmonės darbuotojo S. kitų asmenų jis nematė (24 b. l.). Liudytojas M. S. nurodė, kad tÄ kart į įmonės teritorijÄ jie įėjo keturiese – jis, T. S., R. V. ir S., kurio pavardės nepamena, jie matė vieni kitus, kiemas buvo apÅ¡viestas, tačiau kitų žmonių, taip pat ir padegėjo, jie įmonės teritorijoje nematė (24 t., 27–28 b. l.).

Taigi kyla pagrįstų abejonių, kaip vienas žmogus iÅ¡ keturių galėjo matyti padegėjÄ , kuris net nesislapstė, o kiti jo nematė. Abejonių kelia ir R. V. parodymai, kad jis, žinodamas, kas padegė angarÄ , niekam apie tai nepasakojo (lyg tai bÅ«tų įprastas, kasdieniÅ¡kas reiÅ¡kinys) ir tik jį sulaikius, bei, kaip jis pats nurodė, pradėjus jo klausinėti apie trečiÄ jį gaisrÄ , jis pradėjo pasakoti apie pirmÄ jį, pasakydamas, jog matė, kaip gaisrÄ sukėlė įmonės direktorius R.

D.. Å iame kontekste ypatingai akcentuotini liudytojo R. V. parodymai, kad jis suprato, jog suėmimas jam nebus skirtas tik tuomet, jei pasakys, kad UAB „S.“ patalpas padegė R. D.. Pastebėtina ir tai, kad kalbėdamas apie procesinius veiksmus su juo atlikusį policijos pareigÅ«nÄ , R. V. jį nurodė kaip A., o tai yra pagrindas manyti, kad jų santykiai gana familiarÅ«s. Siekiant objektyviai nustatyti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas: apklausti iÅ¡teisintasis R.

D., liudytojai R. V., T. S. ir M. S.. Nors liudytojas R. V. dar kartÄ patvirtino matęs, kaip sandėlį padegė direktorius R. D., iÅ¡teisintasis ir liudytojai T. S. bei M. S. R. V. parodymų nepatvirtino. Kadangi, kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų R. V. parodymus, Å¡ie parodymai nepripažįstami R. D. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Tai, kad po gaisro į R. V. namus buvo nuvykusi įmonės finansininkė E. B., nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog tokiu bÅ«du R. D. norėjo sužinoti, ar R.

V. nenurodė jo kaip asmens, padegusio UAB „S.“. Teisiamajame posėdyje liudytoja E. B. patvirtino, kad „prasidėjus suėmimams“ ji važiavo pas R. V. į namus. PaaiÅ¡kino, kad važiavo įsitikinti, ar jis tikrai suimtas, nes visiems įmonės darbuotojams buvo neramu, klausė, ar reikalingas advokatas, nes R. V. buvo jų įmonės darbuotojas. Be to, pas jį vyko ir dėl tos priežasties, kad reikėjo įteikti raÅ¡tÄ dėl įmonės restruktÅ«rizacijos. Nurodė, kad R. D. neliepė jai vykti pas R.

V. (23 t., 85–87 b. l.). Atsižvelgiant į R. V. parodymus, kad jie su R. D. nekonfliktavo, jų santykiai buvo darbiniai, įmonės administracijos rÅ«pinimasis darbuotoju neatrodo keistas ir nenatÅ«ralus. Dėl įvykio vietoje ant skiediklio dangtelio rasto biologinių pėdsakų genotipo, sutampančio su R. D. genotipu. IÅ¡ tikrųjų, kaip akcentuota apeliaciniuose skunduose, byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo skiediklio dangtelio, padaryta 2012 m. gruodžio 10 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ â€“ UAB „S.“, rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R.

D. genotipu (1 t., 119–128 b. l.). Prokuroro manymu, tai yra vienas iÅ¡ R. D. kaltės įrodymų, nes dangtelis rastas ten, kur R. D. nebuvo nei poreikio, nei bÅ«tinybės lankytis ir liesti skiediklio dangtelius. Civilinio ieÅ¡kovo atstovo apeliaciniame skunde taip pat atkreiptas dėmesys į „specifinę“ R. D. biologinių pėdsakų radimo vietÄ . Tokius skundų argumentus pripažinti teisingais kolegija neturi pagrindo. Ä®vertinus tai, kad R. D. yra UAB „S.“ direktorius, net nekyla abejonių, kad jis turi teisę bÅ«ti bet kurioje bendrovės patalpoje ir bet kurioje jai priklausančios teritorijos vietoje.

Be to, R. D. nurodė, kad jis bendrovėje atlieka aibę darbų, pats rūpinasi prekėmis, pats jas atveža, ir šiuos jo parodymus patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. Tai, kad UAB „S.“ direktorius pats atveždavo prekes, nurodė liudytojai A. Š. (23 t., 60–62 b. l.), R. K. (23 t., 201–202 b. l.), kuris be kita ko parodė, kad direktorius R. D. ateidavo į sandėlį, žiūrėdavo prekes, etiketes, jas liesdavo, t. y. kontaktavo su minėtais daiktais. Liudytojas A. M. nurodė, kad R.

D., esant reikalui, pats veždavo prekes į filialus, kai atvažiuodavo, dirbdavo ir kabinete, ir prekybos centre (24 t., 25–26 b. l.). Abejonių dėl įvykio vietoje rasto skiediklio dangtelio kelia ir pirmiau minėta aplinkybė – kad asmuo, padaręs neteisėtÄ veikÄ , nesistengtų sunaikinti jo kaltės įrodymų, prieÅ¡ingai, juos paliktų įvykio vietoje, taip pat užtikrintas liudytojo R. V. teiginys, kad įvykio vietoje buvo rasta bÅ«tent ta talpa nuo skiediklio, kuriÄ prie angaro durų po padegimo paliko R.

D., turint omenyje jo neformalius santykius su policijos pareigÅ«nu. Pastebėtina, kad duodamas parodymus R. V. be kita ko paminėjo, kad jam paskambino A. (o ne atitinkamas pareigas einantis konkretus policijos pareigÅ«nas) ir liepė ateiti į apklausÄ . Nors byloje esančiuose UAB „S.“ vaizdo įrašų kaupiklio „Ever Focus EDVRI6D3 apžiÅ«ros protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „S.“ vaizdo įraÅ¡as sustojo 2012 m. gruodžio 5 d. 13.32 val. (1 t., 161–162, 163–165 b. l.), tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vaizdo įraÅ¡as sustojo bÅ«tent dėl R.

D. įsikiÅ¡imo ar jo nurodymu. Atkreipiamas dėmesys į liudytojo G. P. parodymus, kad jis tikrindavo vaizdo kameras, tačiau atsakyti, kodėl nuo 2012 m. gruodžio 5 d. kameros neveikė, jis negali. Kad kas nors su vaizdo kameromis bÅ«tų daręs kÄ nors neteisėto, jis nėra pastebėjęs, atjungti kameras labai paprasta – užtenka jas iÅ¡jungti iÅ¡ maitinimo tinklo. Pažymėjo, kad „ten“ galėjo užeiti 7–8 prekybos centro darbuotojai, jis, 8 administracijos darbuotojai, bet kuris „S.“ darbuotojas, „principe visi 16 žmonių galėjo atjungti“ (23 t., 66–68 b. l.). Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmiau paminėti apeliacinių skundų argumentai, nurodyti kaip priežastys R.

D. padegti UAB „S.“ turtÄ ir taip apgaule UAB „S.“ naudai įgyti didelės vertės draudimo bendrovės „I.“ turtÄ , tėra tik prielaidos, o prielaidomis grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013).

Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2013).R. D. kaltė dėl antrojo gaisro, t. y. jo kaltė organizavus antrÄ UAB „S.“ turto sunaikinimÄ padegant ir pasikėsinus UAB „S.“ naudai įgyti didelės vertės draudimo bendrovės turtÄ , grindžiama Å¡iais argumentais:

R. D. draudimo brokerio P. M. klausė, kas bÅ«tų, jeigu kiltų dar vienas gaisras; telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėse užfiksuota, kad R. D., K. K. ir V. L. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. vasario 1 d. labai intensyviai bendravo tarpusavyje telefonais; pokalbiai dėl kavos aparato – tik legenda, sukurta tikrajam susitikimų tikslui pridengti; automobilio pirkimas – tik pretekstas V. L. atvykti į (duomenys neskelbtini); A. M. prieÅ¡ kelias dienas iki gaisro R. D. praÅ¡ymu pastarajam davė raktÄ nuo pagrindinių parduotuvės durų;

R. D. ėmėsi desperatiÅ¡kų veiksmų bendrovės patalpose kuo greičiau atstatyti signalizacijÄ ; R. D. pasirÅ«pino, kad į bendrovės patalpas bÅ«tų pristatytos talpos su benzinu. IÅ¡ tikrųjų, liudytojas P. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad R. D. klausė jo, kas bÅ«tų, kaip draudimo bendrovė elgtųsi, jeigu kiltų antras gaisras ir jam toks klausimas pasirodė keistas, nes praktikoje nėra buvę, kad įmonėje bÅ«tų kilę keli gaisrai. R. D. nurodė, kad jis tokio klausimo neuždavė, nes, anot jo, po gaisro pateikti tokį klausimÄ bÅ«tų neprotinga.

Kolegijos vertinimu, tuo atveju, jei R. D. ir bÅ«tų pateikęs klausimÄ , kaip draudimo bendrovė elgtųsi, jeigu kiltų antras gaisras, Å¡is klausimas neturėtų bÅ«ti laikomas keistu – kiekvienam neabejingam ir atsakingam vadovui turi rÅ«pėti įmonės reikalai ir jis, jau bÅ«damas patyręs neigiamų padarinių įmonės atžvilgiu, mÄ stydamas apie tolimesnę jos veiklÄ ir perspektyvas, turi visiÅ¡kai realų pagrindÄ kelti klausimÄ , kas bus tokiu atveju, jeigu įmonė ir vėl patirs nuostolių.

Å iame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad liudytojas P. M. parodė, jog draudimo kompanijai užbaigus fizinę bendrovės apsaugÄ , R. D. klausė, kÄ toliau daryti, skambino dėl to, kad „nuimta“ apsauga. Jis R. D. pasakė, kad patys samdytųsi apsaugÄ ar atstatytų signalizacijÄ . Taigi akivaizdu, kad R. D. rÅ«pinosi savo bendrove, todėl kaltinti jį, kad jis ėmėsi veiksmų atstatyti signalizacijÄ bendrovės patalpose bÅ«tent ruoÅ¡damasis antrajam gaisrui, nėra pagrindo.

Dėl Å¡ios priežasties R. D. kaltės įrodymais nelaikytini ir liudytojo S. B. parodymai, kad R. D. klausė, ar galios draudimo apsauga be signalizacijos (23 t., 64–66 b. l.) bei liudytojos I. R. parodymai, kad R. D. klausė, kas bus, „jei vėl kas vyktų vėliau“ ir jam buvo paaiÅ¡kinta, jog tam, kad gauti draudimÄ , bÅ«tina atstatyti signalizacijÄ . Juo labiau, kad po R. D. klausimo, 2013 m. sausio 23 d. „S.“ buvo iÅ¡siųstas elektroninis laiÅ¡kas „atstatyti signalizacijÄ â€œ (25 t., 90–92 b. l.).

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja I. R. parodė, jog draudimo bendrovė po pirmojo gaisro UAB „S.“ buvo iÅ¡nuomojusi vagonėlius, nupirkę kompiuterius, samdė apsaugÄ . Tai patvirtina R. D. parodymus, kad jis rÅ«pinosi bendrove, stengėsi, kad ji toliau veiktų. Aplinkybę, kad direktorius rÅ«pinosi įmone, teisiamajame posėdyje nurodė ir liudytojas J. T.. Å io liudytojo teigimu, direktorius po gaisro organizavo nesudegusių prekių iÅ¡vežimÄ (kad jos nesuÅ¡altų), į prekybos centrÄ buvo iÅ¡vežta apie 50 palečių, žmonės rizikavo, nes buvo ir kvapas, ir perdanga galėjo užkristi (23 t., 53–57 b. l.).

Liudytojas A. M. taip pat patvirtino, kad R. D. organizavo nesudegusių prekių „gelbėjimÄ â€œ, buvo „iÅ¡gelbėta“ prekių už 40 000 Lt (24 t., 25–26 b. l.). Duomenų, kurių pagrindu R. D. veiksmus atstatant signalizacijÄ bÅ«tų galima vertinti kaip „desperatiÅ¡kus“, byloje nėra, todėl Å¡is skundų argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Tokiais duomenimis nelaikytini ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti duomenys (15 t., 175–182 b. l.).

Dėl liudytojo A. M. parodymų, kad jis R. D. prieÅ¡ tris dienas iki antrojo gaisro davė raktÄ . Kolegija dėl argumentų, susijusių su bendrovės raktais, jau yra pasisakiusi pirmiau ir lieka prie savo nuomonės. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas A. M. nurodė ir tai, jog raktÄ nuo pagrindinių parduotuvės durų turėjo visi pardavėjai (24 t., 25–26 b. l.). Taigi nieko keista, kad raktas buvo duotas ir bendrovės direktoriui, be to, ne jis vienintelis žinojo ir apsaugos kodÄ . IÅ¡ tarnybiniame praneÅ¡ime dėl V.

L., K. K. iÅ¡klotinių analizės bei R. D. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautos informacijos analizės nurodytų duomenų (15 t., 68–76 b. l.), taip pat iÅ¡ papildomame telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad R. D., K. K. ir V. L. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. vasario 1 d. bendravo tarpusavyje (16 t., 13–16 b. l.). Tačiau, kolegijos vertinimu, Å¡ie duomenys neįrodo, kad minėtų asmenų bendravimas tarpusavyje vyko bÅ«tent planuojant, organizuojant ir koordinuojant nusikalstamÄ veikÄ .

Atkreipiamas dėmesys, kad iÅ¡ minėto tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog buvo nustatytas tik pats R. D., K. K. ir V. L. bendravimo mobiliojo ryÅ¡io telefonais faktas, tačiau Å¡ių asmenų pokalbių turinys neužfiksuotas. Taigi daryti iÅ¡vadÄ , kad R. D., K. K. ir V. L. telefoninių pokalbių metu tarėsi daryti nusikalstamÄ veikÄ , derino tarpusavio veiksmus, nėra pagrindo. Pagrindu tokiai iÅ¡vadai negali bÅ«ti ir papildomame telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti duomenys, kurie, nors ir patvirtina patį R.

D. bei K. K. bendravimo telefonu faktÄ , tačiau taipogi neįrodo, kad Å¡ių pokalbių metu buvo tariamasi įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ â€“ sukelti gaisrÄ UAB „S.“, taip sunaikinant bendrovės turtÄ , ir tokiu bÅ«du UAB „S.“ naudai įgyti didelės vertės draudimo bendrovės turtÄ . Teisiamajame posėdyje R. D. paaiÅ¡kino, kad jie su K. K. buvo kaimynai, bendraudavo tarpusavyje, Å¡vęsdavo vaikų gimtadienius ir kitas Å¡ventes, be to, K. K. įmonė užsiėmė įvairių paslaugų teikimu, todėl jis, sugedus internetui ar kavos aparatui, ir kreipdavosi į K.

K. (25 t., 31–34 b. l.). Tai, kad jo ir R. D. santykiai buvo geri ir jie nuolat tarpusavyje bendravo, nurodė ir K. K.. Jis taip pat patvirtino, kad buvo problemų su R. D. kompiuteriu, todėl R. D. prašė jo atvažiuoti. Nurodė, kad ne kartÄ yra remontavęs ir R. D. kavos aparatÄ (25 t., 34–35 b. l.). Aplinkybę, kad K. K. įmonė – UAB „M. S. LT“ užsiėmė įvairių paslaugų teikimu, įskaitant ir kompiuterių bei kavos aparatų remontÄ , ir iÅ¡ tikrųjų teikė Å¡ias paslaugas UAB „S.“, patvirtina ir byloje esančios PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijos bei duomenys apie UAB „M.

S. LT“ veiklÄ (24 t., 20, 21, 22 b. l.). Duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad R. D. buvo susijęs su V. L. atvykimu į (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Kaip minėta, dėl UAB „S.“ rastų plastikinių talpų nuo mineralinio vandens „Tichė“, kurios buvo pirktos antrojo gaisro iÅ¡vakarėse ir kuriose buvo rasta benzino (13 t., 4–91, 96–98, 99–107, 118–124, 125–127, 128–133) R. D. paaiÅ¡kino, kad dėl to, jog po pirmojo gaisro įmonėje neliko vandens, nes nudegė vamzdžiai, vandenį reikėjo atsivežti.

Grįžus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sÅ«nui ir atvažiavus pas jį į bendrovę, jis pasiuntė sÅ«nų į parduotuvę nupirkti vandens ir parvežtÄ vandenį iÅ¡dalino po vagonėlius. Taip pat paaiÅ¡kino, kad bendrovėje prieÅ¡ gaisrÄ buvo tonos degių skysčių, prieÅ¡ gaisrÄ degÅ«s skysčiai į bendrovę specialiai nebuvo vežami. Netikėti minėtais parodymais nėra pagrindo – neabejotina, kad visiems žmonėms geriamas vanduo yra bÅ«tinas, taip pat natÅ«ralu, kad atsakingas įmonės vadovas rÅ«pinasi savo darbuotojais.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad R. D. pats bÅ«tų iÅ¡pylęs iÅ¡ talpų mineralinį vandenį ir į jas pripylęs benzino ar bÅ«tų liepęs tai padaryti kitiems asmenims. Taigi ir aptarta aplinkybė neįrodo R. D. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . K. K. buvo kaltinamas tuo, kad UAB „S.“ direktoriui R. D. padėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. UAB „S.“ turto sunaikinimÄ visuotinai pavojingu bÅ«du – padegant: vykdydamas R.

D. praÅ¡ymÄ , Å¡iai nusikalstamai veikai padaryti sukurstė V. L., už atlygį, t. y. duodamas pinigų automobiliui nusipirkti, palenkė jį, perdavė pastarajam nusikalstamos veikos organizatoriaus R. D. nurodymus dėl padegimo įvykdymo ir to eigoje V. L. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 31 d. 18.36 val. iki 2013 m. vasario 1 d. 3.37 val., pateko į UAB „S.“ teritorijÄ , kur padegė Å¡ios bendrovės patalpas. K. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad tarp jo ir R. D. kalbos apie UAB „S.“ padegimÄ nebuvo, jų bendravimas nebuvo suintensyvėjęs, jis buvo toks, kaip įprasta, paaiÅ¡kino, kad V.

L. pažįsta, pastarasis yra buvęs jo namuose. Nurodė, kad V. L. (duomenys neskelbtini) pirkdamas automobilį „VW Golf“, iÅ¡ jo (K. K.) skolinosi pinigų, o kai neteko teisės vairuoti transporto priemones, jie susitarė, kad automobilį perleis jam (K. K.). Taip pat nurodė, kad V. L. automobilius pirko ne kartÄ , juos suremontuodavo ir parduodavo (25 t., 34–35 b. l.). V. L. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis ir K. K. – pažįstami, jie buvo kaimynai. Nurodė, kad jis nuo jaunystės remontuodavo automobilius, tÄ kart jo kelionės į (duomenys neskelbtini) tikslas buvo įsigyti automobilį (25 t., 35–36 b. l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie patvirtintų, jog K. K. bÅ«tų sukurstęs V. L. padaryti nusikalstamÄ veikÄ . K. K. kaltė apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės grindžiama tarnybiniame praneÅ¡ime dėl V. L., K. K. iÅ¡klotinių analizės bei R. D. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautos informacijos analizės nurodytais duomenimis (15 t., 68–76 b. l.) ir papildomame telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuotais duomenimis, tačiau, kaip jau minėta, kolegijos nuomone, Å¡ie duomenys tik patvirtina patį iÅ¡teisintųjų bendravimo telefonu faktÄ , tačiau jų kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas neįrodo.

Taigi sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino K. K. pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 187 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad pastarasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). V. L. kaltė grindžiama tuo, kad po antrojo UAB „S.“ kilusio gaisro netoli Å¡ios bendrovės teritorijos buvo rastos pirÅ¡tinės su V. L. genotipu, pastarasis buvo sulaikytas netoli nuo UAB „S.“ teritorijos, taip pat liudytojų, policijos pareigÅ«nų A.

M. ir R. M. parodymais, kad V. L. neoficialios apklausos metu papasakojo, kad už 5 000 Lt buvo pasamdytas padegti „kioskelį“, tačiau atvykęs į vietÄ pamatė, kad reikės padegti „S.“. Nors byloje nustatyta, kad V. L. prieÅ¡ antrÄ jį UAB „S.“ kilusį gaisrÄ buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau nepaneigta, kad jo atvykimo tikslas buvo nusipirkti automobilį – automobilį jis iÅ¡ tikrųjų įsigijo (25 t., 41 b. l.) ir, kolegijos įsitikinimu, neįrodyta, kad bÅ«tent V.

L. 2013 m. vasario 1 d., apie 3.37 val., padegė UAB „S.“ patalpas. V. L. parodė, kad jis, nusipirkęs automobilį, ne kartÄ vartojo alkoholinius gėrimus, todėl ne viskÄ prisimena. Nurodė, kad po to, kai už automobilio vairavimÄ esant neblaiviam, pareigÅ«nai iÅ¡ jo atėmė automobilį, jis norėjo važiuoti į namus traukiniu, tačiau traukinys jau buvo iÅ¡vykęs, todėl jis, gavęs informacijos, kad gali pernakvoti „B.“, ėjo jos ieÅ¡koti. Kol rado „B.“, buvo nuėjęs į degalinę, ten nusipirko cigarečių, taip pat buvo picerijoje, ten prašė telefono, kad galėtų prisiskambinti ir skambino tiems, kurių numerius prisiminė.

Eidamas ieÅ¡koti „B.“, pasiskambinti buvo užėjęs ir į parduotuvę. Dėl pirÅ¡tinių paaiÅ¡kino, kad jos galėjo likti jo automobilyje, o automobilis buvo paliktas neužrakintas, taigi pirÅ¡tines galėjo paimti bet kuris asmuo. Ä® pateiktus klausimus atsakė, kad pareigÅ«nams „atvirai“ nieko nepasakojo, o įsigytų automobilių anksčiau savo vardu neregistruodavo, nes turi skolų ir antstoliai vykdo jų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Automobilį „VW Golf“ savo vardu jis registravo tik dėl to, kad prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų galėjęs jo atsiimti iÅ¡ saugojimo aikÅ¡telės (25 t., 35–36 b. l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys V. L. parodymų nepaneigia, prieÅ¡ingai, juos patvirtina. VÄ® „R.“ pateikti duomenys patvirtina, kad V. L. 2013 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį „VW Golf“ (14 t., 106–108 b. l.), kurį kitÄ dienÄ po įsigijimo (duomenys neskelbtini) mieste vairavo bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,7 promilės neblaivumo laipsnis), todėl automobilis iÅ¡ jo buvo paimtas (20 t., 179–183 b. l., 23 t., 136–138 b. l.). Liudytojai B.

V., D. B., B. Z., R. V., V. S. (23 t., 62, 63, 64, 138, 152–153 b. l.) patvirtino, kad skolino telefonÄ rusakalbiam vyrui, kuris buvo „užbaliavojęs“, taip pat nurodė, kad vyras buvo apsirengęs tvarkingai, joks specifinis kvapas – vaitspirito, benzino ar dÅ«mų – nuo jo nesklido. Kadangi specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota ne tik tai, kad ant tirti pateiktų juodos spalvos pirÅ¡tinių, paimtų 2013 m. vasario 1 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ UAB „S.“, adresu: (duomenys neskelbtini), rastas biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V.

L. genotipu, bet ir tai, kad ant Å¡ių pirÅ¡tinių rasta sumaiÅ¡yta ne mažiau kaip dviejų biologinių pėdsakų (1 t., 119–128 b. l.), neatmetama, kad V. L. pirÅ¡tinėmis galėjo pasinaudoti kitas asmuo, juo labiau, kad iÅ¡ V. L. paimtame automobilyje buvo likę jo daiktų. Tai, kad V. L. buvo sulaikytas netoli UAB „S.“ teritorijos, taip pat nėra jo kaltės įrodymas – iÅ¡ bylos matyti, kad V. L. (duomenys neskelbtini) mieste pakankamai nesiorientavo, po jį klaidžiojo. Å iÄ aplinkybę be kita ko nurodė ir liudytojas, policijos pareigÅ«nas R.

M., paaiškindamas, kad V. L. nesiorientavo (duomenys neskelbtini) mieste, nežinojo, ar čia miestas, ar kaimas. Pastebėtina ir tai, kad liudytojas V. V. parodė, jog prie UAB „S.“ šiaurinėje tvoros pusėje buvo rasti dviejų asmenų avalynės pėdsakai (23 t., 196–198 b. l.), tačiau kokių asmenų šie pėdsakai, byloje nenustatyta, V. L. sulaikytas vienas. Be to, liudytojas A. M. parodė, kad iš teritorijos vedė pėdsakai „greičiausiai guminių batų“, o V. L. buvo sulaikytas apsiavęs ne guminiais batais (23 t., 80–81 b. l.).

Liudytojų A. M. ir R. M. parodymų, kad V. L., vežant jį į (duomenys neskelbtini), pripažino, kad buvo pasamdytas įvykdyti nusikaltimÄ â€“ padegti kioskelį, tačiau atvykęs pamatė, kad jo dydis kaip „S.“ (23 t., 68–71, 80–81, 198–201 b. l.), jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina, o V. L. Å¡iuos liudytojų parodymus paneigė, taigi V. L. kaltė liudytojų A. M. ir R. M. parodymais negali bÅ«ti grindžiama. Dėl to, kas paminėta, sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad V.

L. iÅ¡teisintas nepagrįstai, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡analizavusi skundžiamÄ nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame iÅ¡dėstyti duomenys iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados teisiÅ¡kai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, bÅ«tų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡analizavus byloje surinktų įrodymų visumÄ . Å ioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingÄ sprendimÄ , nėra, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas, bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Nors, kaip teisingai pažymėta prokuroro skunde, įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mano, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų iÅ¡teisintųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis negalima.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė R. D., K. K. ir V. L. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Tenkinti prokuroro ir civilinio ieÅ¡kovo skundus juose iÅ¡dėstytais motyvais ir naikinti skundžiamÄ nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis paliekamas galioti, dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su civiliniu ieÅ¡kiniu, bausmių skyrimu, kardomosiomis priemonėmis, daiktais, turinčiais reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikinu nuosavybės teisių apribojimu pasisakyti netikslinga.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:                          Šiaulių apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro ir civilinio ieÅ¡kovo draudimo bendrovės „I.“ atstovo advokato Mindaugo DÅ«dos apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                                                           Zigmas Kavaliauskas Teisėjai                                                                                                        Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                      Virginija Žindulienė             Â