Legislator Case Law & Legislation
627fb2e7-89fe-45b8-a3a5-1dac8e5aa23e AI generated

627fb2e7-89fe-45b8-a3a5-1dac8e5aa23e · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 627fb2e7-89fe-45b8-a3a5-1dac8e5aa23e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

627fb2e7-89fe-45b8-a3a5-1dac8e5aa23e · Kauno apygardos administracinis teismas: Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Keywords

AI generated
renovation costs unlawful entry planning value threshold reception conditions single-family housing deduction for property maintenance costs
AI generated
d0486fd9-246a-438b-aaaf-c8b5389c76a7
panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę; pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų (iÅ¡skyrus nepilnamečius nuteistuosius) perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdeÅ¡imt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų. IÅ¡ IÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. sausio 28 d. buvo skirtos 35 drausminės nuobaudos, iÅ¡ jų 9 laikomos galiojančiomis.
e8aef1a1-25e4-432b-9c82-676698a6d4a8
?Administracinė byla Nr.
d962e6ac-8750-4329-a466-34af5b9fde91
?Administracinė byla Nr.
df7702c5-0262-46f0-bba4-dfece52f4476
neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jis buvo kalinamas Marijampolės PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.
c7480347-5b87-42da-b138-b74634ebaa2c
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1415-402/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00437-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 20.5; 37.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 5 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 800 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-5) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. kovo 27 d. laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose jis atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 15, kuri buvo perpildyta ir vienam asmeniui nebuvo suteiktas 3,6 kv. m. plotas, jo nuomone, iÅ¡ patalpos ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojamas lovų, spintelių, stalo, suoliuko ir sanitarinio mazgo užimamas plotas.

Tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovas pažeidė nuteistųjų kalinimo sÄ lygas reglamentuojančius teisės aktus, jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, nuolat jautė baimę, apatijÄ ir kt. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN), su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-12) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, už atsisakymÄ eiti į paskirtÄ bÅ«rį, buvo nubaustas 15 parų ir buvo paskirtas bausmę atlikti kamerų tipo patalpoje Nr.

15. Šioje patalpoje yra įrengtos 4 miegamosios vietos, plotas 16,46 kv. m. Nustatyta 3,6 kv. m. ploto norma pažeista nebuvo. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjo teiginiai dėl per mažo ploto tenkančio vienam, nuteistajam yra nepagrįsti, kadangi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktas yra užtikrinamas ir nėra pažeidžiamas. Atsakovas veikė tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė, pareiškėjas nepateikė jokių aiškių ir apčiuopiamų jam padarytos žalos įrodymų.

Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. kovo 27 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpoje Nr. 15, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos pažeidimo, jam atliekant bausmę kamerų tipo patalpoje Nr.

15. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. p. nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. p. – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m., 3,6 kv. m. viso bendro kameros ploto.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (ABTÄ® 13 str., 20 str., žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014 ir kt.).Atsakovas į bylÄ pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. kovo 27 d. atskirais laikotarpiais laisvės atėmimo bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 15, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, plotas 16,46 kv. m., vienam nuteistajam teko 4,11 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 13, 22).

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo argumentais, kad vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad realiai gyvenamojoje patalpoje gyveno daugiau nuteistųjų, nei nurodo atsakovas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, Å¡ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog į gyvenamųjų patalpų plotÄ turi bÅ«ti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų, sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamas plotas, be to vienam asmeniui teko 0,51 kv. m. daugiau nei numatyta Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jaučiamo diskomforto susijusio su ploto normos neužtikrinimu atmestini kaip nepagrįsti.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2016 m. kovo 14 d. ir 216 m. balandžio 27 d., atlikęs patikrinimÄ Baudos izoliatoriaus 15-oje kameroje, neatitikimų higienos normos reikalavimams nenustatė (b. l. 14-16, 17-19). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, nuolat jautė baimę, apatijÄ ir kt., tačiau jokiais įrodymais jų nepagrindžia. Byloje nenustatyti jokie dėl kalinimo sÄ lygų galėję pasireikÅ¡ti sveikatos sutrikimai. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l.

21) nurodoma, kad dėl problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, pareiÅ¡kėjas kreipęsis nebuvo. Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažyma (b. l.

20) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nei karto nesikreipė dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodyti abstraktÅ«s teiginiai, jų nepagrindžiant, negali bÅ«ti pripažinti kalinimo Marijampolės PN pasekmėmis, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Taip pat akcentuotina, kad nenustačius dviejų iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1197/2014, 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas Konvencijos 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, pažeidimu yra nepagrįstas (vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma ir kitos pareiÅ¡kėjo apibÅ«dintos gyvenimo sÄ lygos gyvenamosiose patalpose (kamerose), kuriose jis atliko bausmę ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus) ir negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, jog atsakovo atstovas su pareiÅ¡kėju elgėsi ne taip, kaip jis turėjo elgtis vykdydamas įstatymus, t. y., kad elgėsi kankinančiai, žiauriai ar žeminančiai jo orumÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie patirtos žalos faktÄ , teismas tokio fakto taip pat nenustatė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Dėl nurodytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų argumentų pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                   Natalja Zelionkienė