627fb2e7-89fe-45b8-a3a5-1dac8e5aa23e · Kauno apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvalstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Legislator headnote
AI generated627fb2e7-89fe-45b8-a3a5-1dac8e5aa23e · Kauno apygardos administracinis teismas: Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau â ir Konvencija) įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-1415-402/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00437-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 20.5; 37.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 5 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisÄja Natalja ZelionkienÄ, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų, 800 Eur neturtinÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l. 4-5) nurodÄ, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. kovo 27 d. laisvÄs atÄmimo bausmÄ MarijampolÄs pataisos namuose jis atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 15, kuri buvo perpildyta ir vienam asmeniui nebuvo suteiktas 3,6 kv. m. plotas, jo nuomone, iÅ¡ patalpos ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaiÄiuojamas lovų, spintelių, stalo, suoliuko ir sanitarinio mazgo užimamas plotas.
Tokiais veiksmais (neveikimu) atsakovas pažeidÄ nuteistųjų kalinimo sÄ lygas reglamentuojanÄius teisÄs aktus, jis patyrÄ psichologinį sukrÄtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažÄjo pasitikÄjimas savimi, nuolat jautÄ baimÄ, apatijÄ ir kt. PraÅ¡Ä skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas â MarijampolÄs pataisos namai (toliau â ir atsakovas, ir MarijampolÄs PN), su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 9-12) nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas, už atsisakymÄ eiti į paskirtÄ bÅ«rį, buvo nubaustas 15 parų ir buvo paskirtas bausmÄ atlikti kamerų tipo patalpoje Nr.
15. Å ioje patalpoje yra įrengtos 4 miegamosios vietos, plotas 16,46 kv. m. Nustatyta 3,6 kv. m. ploto norma pažeista nebuvo. MarijampolÄs PN nuomone, pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl per mažo ploto tenkanÄio vienam, nuteistajam yra nepagrįsti, kadangi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punktas yra užtikrinamas ir nÄra pažeidžiamas. Atsakovas veikÄ tinkamai, nepažeisdamas teisÄs aktų reikalavimų, o nesant neteisÄtų veiksmų negali kilti ir deliktinÄ atsakomybÄ, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių aiÅ¡kių ir apÄiuopiamų jam padarytos žalos įrodymų.
PraÅ¡Ä skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kÄjo skundas atmestinas. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs PN, dÄl atsakovo neteisÄtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. kovo 27 d., atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ kamerų tipo patalpoje Nr. 15, jo nuomone, teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis. Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kai valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau â ir Konvencija) įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).PareiÅ¡kÄjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ teisÄs aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkanÄio gyvenamojo ploto normos pažeidimo, jam atliekant bausmÄ kamerų tipo patalpoje Nr.
15. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau â ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs) 111.1. p. nustato, kad pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. p. â kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. MinÄtoje teisÄs normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nÄra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todÄl laikytina, kad teisÄs aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m., 3,6 kv. m. viso bendro kameros ploto.
PastebÄtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (ABTÄ® 13 str., 20 str., žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-1731/2014 ir kt.).Atsakovas į bylÄ pateikÄ duomenis, kad pareiÅ¡kÄjas nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. kovo 27 d. atskirais laikotarpiais laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 15, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, plotas 16,46 kv. m., vienam nuteistajam teko 4,11 kv. m. gyvenamojo ploto (b. l. 13, 22).
Teismas neturi pagrindo netikÄti atsakovo argumentais, kad vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Nors pareiÅ¡kÄjas nurodo, kad realiai gyvenamojoje patalpoje gyveno daugiau nuteistųjų, nei nurodo atsakovas, taÄiau nepateikÄ jokių tai patvirtinanÄių įrodymų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis, Å¡ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todÄl teismas jais vadovaujasi sprÄsdamas pareiÅ¡kÄjo reikalavimų pagrįstumÄ .
PažymÄtina, kad galiojantys teisÄs aktai nenumato, jog į gyvenamųjų patalpų plotÄ turi bÅ«ti neįskaiÄiuojamas gyvenamosiose patalpose esanÄių baldų, sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamas plotas, be to vienam asmeniui teko 0,51 kv. m. daugiau nei numatyta Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl jauÄiamo diskomforto susijusio su ploto normos neužtikrinimu atmestini kaip nepagrįsti.LaisvÄs atÄmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ginÄui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d., toliau â ir Higienos norma HN 134:2015).IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, jog MarijampolÄs visuomenÄs sveikatos centras 2016 m. kovo 14 d. ir 216 m. balandžio 27 d., atlikÄs patikrinimÄ Baudos izoliatoriaus 15-oje kameroje, neatitikimų higienos normos reikalavimams nenustatÄ (b. l. 14-16, 17-19). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrÄ psichologinį sukrÄtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažÄjo pasitikÄjimas savimi, nuolat jautÄ baimÄ, apatijÄ ir kt., taÄiau jokiais įrodymais jų nepagrindžia. Byloje nenustatyti jokie dÄl kalinimo sÄ lygų galÄjÄ pasireikÅ¡ti sveikatos sutrikimai. MarijampolÄs PN PsichologinÄs tarnybos pažymoje (b. l.
21) nurodoma, kad dÄl problemų, kurias galÄjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, pareiÅ¡kÄjas kreipÄsis nebuvo. MarijampolÄs PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažyma (b. l.
20) patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas nei karto nesikreipÄ dÄl sveikatos sutrikimų, kuriuos galÄjo sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo nurodyti abstraktÅ«s teiginiai, jų nepagrindžiant, negali bÅ«ti pripažinti kalinimo MarijampolÄs PN pasekmÄmis, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Taip pat akcentuotina, kad nenustaÄius dviejų iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų (atsakovo neteisÄtų veiksmų ir žalos), nÄra pagrindo valstybÄs civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1197/2014, 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-1658-575/2015, 2015 m. lapkriÄio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2631-520/2015).
Apibendrinus tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo grindžiamas Konvencijos 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, pažeidimu yra nepagrįstas (vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma ir kitos pareiÅ¡kÄjo apibÅ«dintos gyvenimo sÄ lygos gyvenamosiose patalpose (kamerose), kuriose jis atliko bausmÄ ginÄui aktualiu laikotarpiu atitiko teisÄs aktų reikalavimus) ir negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, jog atsakovo atstovas su pareiÅ¡kÄju elgÄsi ne taip, kaip jis turÄjo elgtis vykdydamas įstatymus, t. y., kad elgÄsi kankinanÄiai, žiauriai ar žeminanÄiai jo orumÄ .
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių objektyvių įrodymų apie patirtos žalos faktÄ , teismas tokio fakto taip pat nenustatÄ, todÄl nÄra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ atsakovo priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ . DÄl nurodytų aplinkybių ir iÅ¡dÄstytų argumentų pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. TeisÄja                                                                                                                   Natalja ZelionkienÄ