2020-05-27 Nr. AB-10573-3-62-3-01108-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-781-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01108-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. (G. G.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. (G. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. G. (G. G.) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 65 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde ir skundo papildyme nurodė, kad jis nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. gegužės 30 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje 1-6 ir 10-11 būriuose. Pastatų, kuriuose buvo pareiškėjo gyvenamosios patalpos, stogas iki 2016 m. renovacijos buvo dengtas šiferiu, sutrūkinėjęs, avaringos būklės, jame buvo uždrausta medžiaga – asbestas. Pastatai buvo avaringos būsenos, išorinės sienos įskilusios, iš stogo iškritusios plytos, langų ir durų sąramos nusėdusios, tai kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

Gyvenamosiose patalpose buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuojamą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Jam tekusį gyvenamąjį plotą santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kitas inventorius. Būriuose nebuvo laisvalaikio kambarių, sanitarinio mazgo personalui, nebuvo drabužių ir avalynės džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus trūko sanitarinių įrenginių. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, 3–7 būrių bendrabučiuose nebuvo šildymo sistemos, administracijos išduoti elektriniai šildytuvai buvo nepakankami, todėl patalpose buvo šalta, drėgna, langų kampuose, ant lubų buvo pelėsis, grybelis, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo blogas, mirguliuojantis apšvietimas, todėl negalėjo rašyti ir skaityti, pastoviai skaudėjo akis ir galvą, pablogėjo regėjimas.

Gyvenamosiose patalpose baldai nebuvo pritvirtinti prie žemės, dėl to pastoviai kilo pavojus sveikatai ir net gyvybei, lipdamas į antrą lovos aukštą ar imdamas drabužius iš spintos ne kartą buvo susižeidęs. Gyvenamosiose patalpose buvo gausu parazitų (tarakonų, blakių), kurie trukdė išsimiegoti, kankinosi dėl jų sukandimų sukelto niežulio, tinimo. Dušuose-prausyklose buvo šalta, drėgna, gausu buitinių parazitų, blogas apšvietimas, slidžios grindys, ant kurių ne kartą yra paslydęs ir susižeidęs. Prausykloje ir valgykloje nebuvo pakankamai praustuvių, nebuvo rankų džiovinimo aparato, rankšluosčių rankoms valytis.

Nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo, langai buvo grotuoti, todėl, kilus gaisrui, neturėtų galimybės išsigelbėti, dėl to pastoviai gyveno jausdamas baimę, stresą. 3-6 būrių bendrabučiuose, prieš įkuriant gyvenamąsias patalpas ir po jų įkūrimo, buvo įrengtas rentgeno kabinetas, dėl kurio įtakos pareiškėją kankino pastovūs galvos skausmai, blogas apetitas, nemiga, susilpnėjusi potencija ir pan. Atsakovo atstovas nesudarė jam tinkamų sąlygų pasivaikščioti, nes pasivaikščiojimo kiemas buvo mažas, dėl jame įrengtos sunkiosios atletikos aikštelės, stalo su suolais, džiovyklos trūko vietos pasivaikščioti.

Pasivaikščiojimo kieme neįrengti stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, nebuvo lietaus vandens nutekėjimui skirtų kanalizacinių šulinių, todėl pastoviai buvo patvinę. Pasivaikščiojimo kiemelis neatskirtas nuo sporto aikštyno, todėl kilo grėsmė būti sužalotam. Pasivaikščiojimo kiemelis 70–100 m nutolęs nuo gamybinių cechų, kuriuose vyko plastikinių maišų siuvimo, sukirpimo darbai bei gamybos atliekų utilizacija, todėl oras buvo užterštas. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį skausmą, garbės ir orumo pažeminimą, stresą, depresiją, sveikatos pablogėjimą, kančių, t. y. neturtinę žalą.

Skundo reikalavimui neturi būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes toks nenumatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje. Be to, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose vienam nuteistajam tekusi reglamentuota gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Gyvenamosios patalpos baldais ir kitu inventoriumi buvo aprūpintos teisės aktuose numatyta tvarka. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas.

Įstaiga užtikrina tinkamą apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos keičiamos naujomis. Pravieniškių PN-AK užtikrino tinkamą temperatūros palaikymą gyvenamosiose patalpose. 3 sektoriaus 11 būryje buvo įrengta centralizuota šildymo sistema, 5 būrio gyvenamosios patalpos 2017-2018 m. šildymo sezonais buvo šildomos elektriniais šildytuvais. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamos patalpų temperatūros nesikreipė. Buitiniai parazitai naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama.

Nuteistieji gyvenamąsias patalpas privalo tvarkytis patys, todėl, tinkamai atliekant šią pareigą, gyvenamosiose patalpose nebūtų atsiradę buitinių parazitų, pelėsio. Ginčo būrių sanitariniai mazgai aprūpinti sanitariniais įrenginiais pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Įstaigoje 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo atlikti matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpoje bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu nepatiria.

Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. Įstaigoje parengti evakuacijos planai ir gaisrinės instrukcijos, su kompetentinga institucija suderintas veiksmų planas kilus gaisrui. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau nuo 2016 m. balandžio mėn. įstaigos 3 sektoriuje buvo vykdomi pastatų renovacijos darbai ir šiuo metu pastatai padengti bitumine danga. Įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, informacijos apie tai, kada buvo remontuojami įstaigos stogai, neturi.

Įstaigos 3 sektoriuje pasivaikščiojimo kiemuose buvo įrengtas sporto inventorius, nuo sporto aikštynų kiemeliai nebuvo atskirti, kanalizacijos šuliniai vandeniui nutekėti buvo įrengti, stogelių apsisaugoti nuo atmosferos kritulių nebuvo įrengta. Šiuo metu kiemeliai rekonstruojami. Gyvenamojoje zonoje atliekos nebuvo deginamos, tai vyksta gamybinėje zonoje, kur veiklą vykdo valstybės įmonė „Mūsų amatai“, apie tai pataisos namai informacijos neturi. 3 sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius.

Džiovinimo vietos buvo įrengtos ir būrio kieme. Ginčo patalpos skundžiamu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) specialistų nebuvo tikrintos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesiskundė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymo ir atnaujinimo institutą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus dėl ieškinio senaties taikymo ir atnaujinimo sąlygų, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo gyvenamosiose patalpose pradžios. Teismas sprendė, kad pareiškėjas visą skunde nurodytą laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 30 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. gegužės 29 d. pareikšti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus. Nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, kuriame prašoma taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį, neprašė terminą atnaujinti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) ieškinio senaties termino atnaujinimui ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2015 m. gegužės 29 d. atmetė.

7. Teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. Akcentuodamas CK įtvirtintas viešosios atsakomybės sąlygas bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktu, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, atkreipdamas dėmesį, kad teisinis reglamentavimas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė: pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. buvo paskirtas gyventi į 10 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 35 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam joje teko 3,18 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. buvo paskirtas kalėti į 4 būrio 6 brigadą, kurios gyvenamasis plotas 18,07 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,61 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. pareiškėjas kalėjo 5 būrio 5 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 34,44 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,13 kv. m. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų neginčijo, darė išvadą, kad pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpose, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei šiame kontekste kilti.

8. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktų duomenų turinį, nurodė, kad atsakovo atstovas neįrodė, kad batų ir drabužių džiovykla buvo įrengta būtent ginčo būriuose (10 ir 4–5 būriuose). Pravieniškių PN-AK neginčijo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad ginčo būriuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, sandėlis valymo inventoriui ir dezinfekavimo priemonėms laikyti. Teismas pripažino, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82, 5.6, 5.8, 5.9 punktuose nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį, drabužių ir avalynės džiovyklą, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlį.

9. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktą statinio techninį energetinį pasą Nr. 214, nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl prastos pastatų, kuriame buvo 4, 5 ir 10 būriai, techninės būklės, todėl pareiškėjo pretenzijas šiame kontekste laikė pagrįstomis.

10. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl stogo konstrukcijoje esančio asbesto ir jo poveikio pareiškėjo sveikatai pagrįstumą, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktų duomenų šiuo aspektu turinį, nustatė, kad pareiškėjo buvimo pataisos namuose laikotarpiu ginčo statiniuose vyko stogo remonto darbai, kurių metu buvo ardomas asbesto-šiferio stogas, todėl smulkiosios asbesto dalelės galėjo patekti į pareiškėjo gyvenamąją aplinką, todėl pareiškėjo argumentus dėl nesaugios, sveikatai pavojingos aplinkos byloje iš esmės laikė nepaneigtais.

11. Teismas, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojo iki 2017 m. sausio 1 d.), nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusia Aprūpinimo normų redakcija, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie sanitariniame mazge esančių įrenginių skaičių, nesant pateiktų duomenų apie būrių, kurie naudojosi bendru sanitariniu mazgu, nuteistųjų skaičių visu vertinamuoju laikotarpiu, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinių įrenginių (tualetų) trūkumo vertino kaip nepaneigtas.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), nustatytais reikalavimais, įvertinęs Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pažymos turinį, pažymėjo, kad objektyvių įrodymų (patikrinimo aktų kopijų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų, nuotraukų ir pan.), patvirtinančių pažymoje nurodytas aplinkybes, į bylą nėra pateikta. Tačiau teismas akcentavo, kad pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkamas apšvietimas, ventiliacija, oro temperatūra, drėgmė, pelėsis, slidžios grindys, ant kurių jis ne kartą buvo paslydęs ir patyręs traumą ir pan., į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

13. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Pravieniškių PN-AK buvo sudarę kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Utenos deratizacija“ ir UAB „Dezinfa“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų, darbų atlikimo aktų teismas nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo būrio patalpų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojimų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį. Šių darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Teismas vertino kaip tikėtina pareiškėjo nurodyta aplinkybę dėl buitinių parazitų tam tikrais periodais buvimo gyvenamosiose patalpose. Tačiau pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad baldų (lovų, spintų) pritvirtinimas prie grindų nėra reglamentuotas, pareiškėjo pretenzijas dėl nepritvirtintų baldų atmetė. Nagrinėjamu aspektu pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nepritvirtintų baldų keliamų nepatogumų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą, o šis į jo prašymus (skundus) nereagavo.

15. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse reikalavimų pasivaikščiojimo kiemų plotui nėra reglamentuota, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemo yra nepagrįstos. Teismas pareiškėjo pretenzijas dėl lietaus vandens kanalizacijos šulinių bei stogelių nebuvimo pasivaikščiojimo kiemeliuose atmetė vadovaudamasis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punktu. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pripažino pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl pasivaikščiojimo kiemelių neatskyrimo nuo sporto aikštynų, todėl konstatavo HN 76:2010 18.3 punkto pažeidimą. Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl kiemelio oro taršos, todėl pareiškėjo nurodytus teiginius dėl oro užterštumo pasivaikščiojimo kiemelyje teismas vertino kaip nepaneigtus.

16. Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pažymos turinį, pažymėjo, kad atsakovo atstovas neargumentavo pareiškėjo pozicijos dėl priešgaisrinės apsaugos sistemos ir avarinio išėjimo ginčo būriuose nebuvimo, todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo pripažino pagrįstomis.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas, pagal kurį nuteistieji jokios papildomos apšvitos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu, nepatiria, pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė.

18. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

19. Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų (sanitarinių įrenginių trūkumo, saugios ir sveikos gyvenamosios aplinkos neužtikrinimo (buitinių parazitų, techniškai netvarkingų patalpų, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio, asbesto, priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo ir pan.) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

20. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 65 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. gegužės 30 d., skundo reikalavimams netaikyti ieškinio senaties termino.

22. Pareiškėjo teigimu, teismas, nepagrįstai skundo reikalavimams taikydamas ieškinio senaties terminą, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios kliudo kalinčiam asmeniui laiku sužinoti apie galimai pažeidžiamas jo teises, t. y. teisinio reglamentavimo nežinojimas bei apribotos galimybės domėtis teisės aktais dėl tam nesudaromų sąlygų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas pateikė teismui melagingą informaciją apie valymo priemonių išdavimą į patalpas. Pareiškėjo teigimu, tokios priemonės nebuvo išduodamos, todėl dėl šių priemonių neišdavimo patalpose veisėsi buitiniai parazitai. Pareiškėjas pažymi, kad patalpų vėdinimas buvo apsunkintas dėl neatidaromų medinių langų, patalpos buvo avarinės būklės, jose buvo šalta. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, vertindamas skundo argumentų dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo pagrįstumą, nevertino gyvenamųjų patalpų apstatymo baldais ir inventoriumi ir jų užimamo ploto įtakos ploto normos skaičiavimui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismo jo atžvilgiu nustatyti pažeidimai, kuriais buvo pažeidžiamas ne vienas teisės aktas, tęsėsi ilgą laiką, todėl pažeidimo pripažinimas nėra pakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti, o neturtinė žala turi būti atlyginta 65 000 Eur suma.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovo atstovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo vertinimui ir išvadoms, nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus ir nepagrįstas jokiais argumentais, kuriais remdamasis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Pareiškėjo samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala buvo patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas tai pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos bei neteisėtų veiksmų. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atlikęs išsamią teisės normų, reguliuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų neišnagrinėjęs kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar nurodytų argumentų ar būtų pažeidęs proceso arba materialinės teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. gegužės 30 d.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad dėl nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. nustatytų pažeidimų (sanitarinių įrenginių trūkumo, saugios ir sveikos gyvenamosios aplinkos neužtikrinimo (buitinių parazitų, techniškai netvarkingų patalpų, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio, asbesto, priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo ir pan.) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti pakankama satisfakcija yra pažeidimų pripažinimas. Pirmosios instancijos teismas atmetė kitus skundo reikalavimus bei atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimų daliai priteisti neturtinės žalos, patirtos iki 2015 m. gegužės 29 d. (imtinai), atlyginimą pritaikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.).

27. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo reikalavimams pritaikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į byloje nustatytų pažeidimų trukmę, teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas, pareiškėjui turi būti priteistas jo nurodytas neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia ir kitais aspektais (valymo priemonių neišdavimas, dėl ko veisėsi buitiniai parazitai, apsunkintas patalpų vedinimas, patalpų avarinė būklė ir žema temperatūra, baldų ir inventoriaus užimamo ploto reikšmė, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą).

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Įvertinusi byloje surinktą medžiagą, teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai daliai skundo reikalavimų taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

30. Reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo, taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

31. Įvertinus šioje byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK nuo 2011 m. lapkričio mėn., tačiau skundą teismui pateikė tik 2018 m. gegužės 30 d., t. y. praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.

32. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

33. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

36. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises.

37. Teisės aktai, reglamentuojantys pareiškėjo teises ir jo teisinę padėtį, yra paskelbti viešai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, dėl apribotos galimybės domėtis teisės aktais, nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jo paties valios.

38. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (žr., pvz., 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-442/2016; kt.).

39. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, pagrįstai analizavo reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo reikštomis pretenzijomis dėl kalinimo sąlygų nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.

40. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad valymo priemonės į patalpas nebuvo išduodamos, dėl ko gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, iš esmės siekia higienos normų reikalavimų, pagal kuriuos laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimo pripažinimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidimą šiuo aspektu pripažino, tačiau akcentavo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK atsakingus asmenis dėl valymo priemonių išdavimo ir, kad šias priemones jam buvo atsisakyta išduoti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir konstatuodamas, kad pareiškėjas buvo laikomas techniškai netvarkingose patalpose, taip pat iš esmės pripažino nepaneigta pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę dėl pastato avarinės būklės.

41. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamo netinkamo vėdinimo ir žemos patalpų temperatūros pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas nurodytais aspektais yra pagrįstas. Papildomai pažymėtina, kad vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai). Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Pravieniškių PN-AK administracijai dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai, nėra.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą, turi būti atimamas baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš bendro ploto turėtų būti atimtas įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK miegamosiose patalpose buvusių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas nėra reikšmingas, nes minimalios ploto normos (3,1 kv. m) pažeidimas nėra nustatytas.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į nustatytų pažeidimų trukmę, todėl yra pagrindas pareiškėjui priteisti 65 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

44. Nagrinėjant pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

45. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį (padaryti nesunkaus pobūdžio pažeidimai) ir trukmę (nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d.), atsižvelgusi, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai (pvz., sveikatos sutrikimai), neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, dėl ko būtų pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimus. Pripažintina, kad pareiškėjui neatsirado tokio masto pasekmės, kad būtų pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Atsižvelgiant į tai bei nesant duomenų, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. G. (G. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius