2021-01-20 Nr. CB-642-2-53-3-00976-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-45

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00976-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. sausio 5 d. gautu ieškovo A. K. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. K. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams M. K., T. K., S. K., trečiajam asmeniui O. K. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, taip pat CPK 21 straipsnio normas. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes atmetė ieškovo prašymus, o apeliacinės instancijos dėl to, kad nekvestionavo pirmosios instancijos teismo šališkumo ir dėl to, kad procesinį sprendimą paskelbė valanda anksčiau, nei jis turėjo būti skelbiamas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, priteisė atsakovas per daug bylinėjimosi išlaidų. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.98 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas, kuriose įtvirtinta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnio taikymo ir aiškinimo sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Teismas ignoravo, kad ieškovo teisių pažeidimas vis dar besitęsia. Teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), tokiu būdu visiškai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo neteisingų išvadų, kad kasatorius neįrodė, jog jo teisės naudotis bendrąja jungtine nuosavybe yra pažeidžiamos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sijos prie angaro vartų atsirado su ieškovo žinia ir sutikimu, netinkamai vertino kitus įrodymus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrąją jungtinę nuosavybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, ko pasekoje buvo pažeistos kasatoriaus teisės į nuosavybę, atimant teisę jam valdyti, naudoti ir disponuoti savo turtu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už ieškovą žyminį mokestį sumokėjusiai I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 112,50 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 50 ct) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. sausio 4 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 2.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Danguolė Bublienė

Dalia Vasarienė