2017-12-06 Nr. AB-22743-3-61-3-02983-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2317-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02983-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI‑K), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 17 d. iki 2014 m. sausio 28 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose. Šešiaviečių ir keturviečių kamerų bendras plotas yra 7,3–8 kv. m. Šešiavietėse kamerose yra tualetas, spintelė ir trys dviejų aukštų lovos. Keturvietėse kamerose yra stalas, dvi taburetės, kriauklė, spintelė, radiatorius, tualetas ir dvi dviejų aukštų lovos. Laisvo ploto kiekvienam asmeniui šešiavietėse kamerose jam teko tik 0,5 kv. m, o keturvietėje – 0,9 kv. m. Šešiavietėse kamerose tualetas yra rytietiško tipo, neatskirtas ir visiškai atviras nuo durų.

Nuo kameros pusės tualetas atskirtas 1,2 cm aukščio ir 1 m pločio sienele. Naudojantis tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas, kadangi pro stebėjimo langelį pareigūnai galėjo jį matyti. Vadovaujantis higienos normomis, sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira vėdinimo sistema, veidrodis, spintelė tualeto reikmėms susidėti, tačiau tai nebuvo padaryta. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, kurie dažniausiai būdavo sulaužyti ir neatsidarinėdavo. Jo kalėjimo laikotarpiu nė karto nebuvo baustas už turto niokojimą ir gadinimą.

Kamerose lovos buvo labai mažos, dėl vietos trūkumo ir didelio asmenų skaičiaus nebuvo įmanoma išsimiegoti. Kamerose buvo drėgna, nuo sienų lašėjo vanduo, patalynė buvo šlapia, dėl to visos lovos aprūdijusios. Sienos, lubos suskilinėjusios, nuo jų byrėjo tinkas, luposi dažai. Elektros instaliacijos laidai atviri, išsuktos lempos. Judėjimo laisvė suvaržyta iki minimumo, kadangi buvo leidžiama pasivaikščioti tik 1 val. nuo 6.30 val. iki 7.30 val. ryto, kada yra dalijamas maistas. Jokių kitų galimybių išeiti iš kameros neturėjo, nes socialinės reabilitacijos planų Lukiškių TI-K nevykdo.

Keturvietėse kamerose elektros instaliacija sutvarkyta, apšvietimas tinkamas, jose yra stalas su dviem taburetėmis, spintelė, lovos ilgesnės ir platesnės, tačiau lovų būklė ilgainiui pablogėjo, nes neužtenka natūralios ventiliacijos, kameroje drėgna, lupasi dažai, yra pelėsis. Keturvietėse kamerose sanitarinis mazgas buvo sėdimas, tačiau jis neatskirtas nuo kameros, dėl ko buvo pažeistas jo privatumas. Papildomos ventiliacijos nėra. Kamerose buvo tarakonų, pelių. Jo reikalavimams senaties terminai negali būti taikomi. Lietuvos valstybė nesilaiko įsipareigojimų.

Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė irzlumu, nepasitikėjimu savimi, bendravimo galimybių sumažėjimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 21–31) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pritaikyti ieškinio senaties terminą, priteisti iš pareiškėjo 8,76 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2007 m. birželio 17 d. iki 2014 m. sausio 28 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

5. Pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, nenustatyta, kad kamerose turi būti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai.

6. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

7. Nurodė, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos.

8. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

9. Kameroje pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) reikalavimus yra įrengtas sanitarinis mazgas, šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele.

10. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. Lukiškių TI-K teritorijoje gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.

11. Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji, bibliotekos knygos yra atnaujinamos. Suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė skaityti periodinę spaudą bei knygas gyvenamosiose kamerose. Taip pat suimtieji ir nuteistieji gali naudotis sporto sale, kuri yra aprūpinta sportiniu inventoriumi, treniruokliais. Jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja (duomenys neskelbtini) prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Visose gyvenamosiose kamerose įrengta kabelinė televizija, o suimtieji ir nuteistieji turi galimybę dienotvarkėje numatytu laiku žiūrėti televizijos laidas. Pažymėjo, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.

12. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai.

13. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą (I t., b. l. 188–189) nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai grubiai pažeidžia teisės aktus, todėl jis yra sistemiškai kankinamas, žeminamas jo orumas ir žalojama sveikata. Jis patyrė gilius dvasinius, fizinius, moralinius, neigiamus išgyvenimus, pasireiškusiais baime, nerimu, depresija, smurtu, pažeminimu ir kitais nepatogumais. Jam sutriko miegas, sveikata, jaučia skausmus dėl patirto smurto. Lukiškių TI-K atsiliepime net nepaminėjo, jog jis serga lėtine, sunkios formos, nepagydoma, užkrečiama ir mirtina liga. Dėl jo ligos jo atžvilgiu nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas, klimato sąlygos, kubinė oro talpa, apšvietimas, šildymas ir ventiliacija. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu neturi būti taikoma ieškinio senatis, kalinimo sąlygoms senaties terminas netaikomas.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu (II t., b. l. 1‑11) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 90 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2014 m. sausio 27 d., išskyrus tam tikrus laikotarpius, kalėjo Lukiškių TI-K. Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K teismui išsiuntė 2016 m. liepos 19 d., todėl praleido terminą reikšti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 18 d. iki 2013 m. liepos 18 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo kreiptis į teismą priežastys nelaikytinos objektyviomis, dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų tapo irzlus, nepasitikintis savimi, sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, todėl jis turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Teismas ex officio taip pat nenustatė senaties termino atnaujinimo pagrindų, todėl pritaikė pareiškėjo skundui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

16. Pritaikius ieškinio senatį, byloje toliau buvo vertinamas laikotarpis nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2014 m. sausio 28 d., kai pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013 m. rugsėjo 3 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas – 7,31 kv. m, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,65 kv. m kameros ploto); 2013 m. rugsėjo 4 d. buvo kameroje Nr. 320, kurios plotas – 7,76 kv. m, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,88 kv. m kameros ploto); 2013 m. rugsėjo 5–9 d. buvo kameroje Nr. 320, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 2,58 kv. m kameros ploto). 2013 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus. 2013 m. spalio 29 d. atvyko į Lukiškių TI-K, kur buvo patalpintas į kamerą Nr. 120, kurios plotas – 7,38 kv. m, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,38 kv. m kameros ploto); 2013 m. spalio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas – 31,61 kv. m, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 15,8 kv. m kameros ploto). 2013 m. spalio 30 d. pareiškėjas išvyko į Klaipėdos areštinę. 2013 m. lapkričio 6 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas – 7,42 kv. m, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,42 kv. m kameros ploto); 2013 m. lapkričio 7 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 399, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 10,53 kv. m kameros ploto); 2013 m. lapkričio 8–9 d. buvo kameroje Nr. 399, kurioje buvo 5 asmenys (asmeniui teko 6,32 kv. m kameros ploto); 2013 m. lapkričio 10–11 d. buvo kameroje Nr. 399, kurioje buvo 8 asmenys (asmeniui teko 3,95 kv. m kameros ploto). 2013 m. lapkričio 12 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. 2014 m. sausio 23 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K, kur buvo patalpintas į kamerą Nr. 111, kurios plotas – 7,45 kv. m, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,45 kv. m kameros ploto); 2014 m. sausio 24 d. buvo kameroje Nr. 400, kurios plotas – 40,4 kv. m, kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 10,1 kv. m kameros ploto); 2014 m. sausio 25 d. buvo kameroje Nr. 400, kurioje buvo 8 asmenys (asmeniui teko 5,05 kv. m kameros ploto); 2014 m. sausio 26–27 d. buvo kameroje Nr. 400, kurioje buvo 11 asmenų (asmeniui teko 3,67 kv. m kameros ploto). 2014 m. sausio 28 d. pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K.

Taigi, 2013 m. rugsėjo 5–9 d. pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas teisės aktuose (3,6 kv. m). Pareiškėjas iš viso 5 dienas buvo kalinamas Lukiškių TI-K kameroje, kurioje vienam asmeniui teko 2,58 kv. m kameros ploto, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos pasekmės.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, jog Lukiškių TI-K dėl ribotų galimybių vėdinti kameras buvo drėgna, rūdijo lovos, ant sienų veisėsi pelėsis, buvo susidaręs vandens kondensatas, kuris lašėjo ant lovų, byrėjo tinkas, buvo tarakonų ir pelių. Teismas, įvertinęs byloje esančių ir aktualių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų turinį, taip pat tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ bei UAB „Dezinfa“ sudarytas paslaugų teikimo sutartis dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų, jų kontrolės, pažymėjo, jog minėti dokumentai paneigia pareiškėjo argumentus dėl antisanitarinių sąlygų (drėgna, sienos supelijusios, kamerose yra tarakonų ir graužikų, patalynė sušlapusi nuo ant sienų esančio vandens kondensato, kameros nevėdinamos, lovos surūdijusios) bei patvirtinta, kad atsakovo atstovas siekia užtikrinti kiek įmanoma geresnes kalinimo sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems, rūpinasi švaros palaikymu kamerose. Kameroje Nr. 399 buvo nustatyti sienų eksploataciniai pažeidimai (nubyrėję sienų dažai, tinkas), todėl darytina išvada, jog pareiškėjas kameroje Nr. 399 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2013 m. rugsėjo 5 d., 2013 m. spalio 29 d., 2013 m. lapkričio 7–11 d.) buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimus.

18. Teismas įvertino, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus, nes tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. Tačiau, teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo veikianti įstaiga ir atskiros oro šalinimo sistemos įrengimas yra susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, šis higienos normos reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

19. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose nebuvo veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), teismas nurodė, jog Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėta, kad visose kamerose yra įrengtos lentynos higienos priemonėms sudėti. Be to, kad kamerose yra spintelė, nurodė pats pareiškėjas pieštuose kamerų planuose, todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Higienos normos HN 76:1999 6.15 punktas nenustatė veidrodžio įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerų sanitariniame mazge. Higienos normos HN 76:2010 21 punktas nustatė, kad kameros sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Atsakovo atstovas atsiliepime jokių duomenų apie veidrodžių įrengimą teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad veidrodžio įrengimas sanitariniame mazge nereikalauja esamų patalpų rekonstrukcijos.

20. Dėl pareiškėjo teiginių, jog šešiavietėse kamerose elektros instaliacijos laidai buvo atviri, išsuktos lempos, įrengtas rytietiško tipo tualetas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kada ir kokiose kamerose galimai buvo tokio pobūdžio pažeidimai. Pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu šiais pažeidimais nesiskundus, šiuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius, todėl teismas vertino juos kaip neįrodytus.

21. Dėl pareiškėjo nusiskundimų per trumpu (1 val.) pasivaikščiojimo kiemelyje laiku, teismas nurodė, kad Higienos normos HN 76:2010 11 punktas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis ilgesnio kaip vienos valandos pasivaikščiojimo kiemeliuose laiko nenustato, todėl nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

22. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, teismas iš Lukiškių TI-K atsiliepimo nustatė, jog jis sudaro nuteistiesiems ir suimtiesiems galimybes pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba, dalyvauti užimtumo programose, organizuojamose profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertuose, naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja (duomenys neskelbtini)prevencijos programose. Netikėti atsakovo atstovo nurodytais argumentais teismas neturėjo pagrindo, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu turėjo galimybę dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

23. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam turėjo būti sudarytos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, kadangi serga (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalį, nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esanti asmens sveikatos istorijos kopija, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nustatytas neįgalumas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu atmesti kaip neįrodyti.

24. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teigė, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

25. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos gydytojų įrašus bei pareiškėjo prašymus vaistams įsigyti ginčui aktualiu laikotarpiu, jokių rimtų susirgimų, kuriems turėtų įtakos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos, nenustatė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, nei įprastai patiriama dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo bei privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

26. Teismas, atsižvelgęs į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. 5 dienos, į tai, kad pareiškėjas kameroje Nr. 399 buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimus, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais buvo perpildytos bei tai, kad nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, luposi dažai, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisė 90 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

27. Teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo priteisti jam iš pareiškėjo 8,76 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nes nurodyti įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

III. 28. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 18–19) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą.

29. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisingai daliai jo skundo reikalavimų pritaikė ieškinio senaties terminą, nes tokio pobūdžio reikalavimams nei tarptautiniai, nei nacionaliniai teisės aktai jokio senaties termino nenumato. Teismas nepagrįstai į vienam asmeniui tenkantį kameros plotą įskaičiavo ir baldų bei sanitarinio mazgo užimamą plotą. Be to, patiriamus sunkumus dėl per mažo kameros ploto papildomai didino antisanitarinė kamerų būklė, taip pat asmens orumą žeminantis sanitarinio mazgo įrengimas. Taigi pareiškėjui turėjo būti priteista visa jo prašoma 9 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

30. Lukiškių TI-K atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 24–28) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepriteisė, todėl šias išlaidas turėtų priteisti apeliacinės instancijos teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 str. 1 d. 3 p. (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d., su vėlesniais pakeitimais)), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-751-1062/2017, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2194‑520/2016, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

32. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Todėl šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali ieškinio senaties taikyti savo iniciatyva ir gali ją taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

33. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).

35. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus nagrinėjamu atveju, spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas.

36. Pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią.

37. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva (ex officio) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT naujausioje savo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė pareiškėjo kalinimo skirtingose gyvenamosiose patalpose laikotarpius, šių patalpų plotą bei apskaičiavo pareiškėjui tekusį patalpos plotą. Apibendrinat šiuos duomenis galima teigti, kad pareiškėjui 5 paras teko mažiau kameros ploto negu yra įtvirtinta ne tik nacionaliniuose teisės aktuose (3,1 kv. m), bet ir negu EŽTT nustatytas minimalus standartas (3 kv. m).

41. Asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas. Taigi apeliacija dėl ploto skaičiavimo metodologijos pripažintina nepagrįsta.

42. Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, pirmiausiai yra palikta teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą. Be kita ko, tai darydamas, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus, o skirtingų neturtinės žalos sumų priteisimas (ir skirtinguose to paties teismo priimtuose sprendimuose) pats savaime nepagrindžia aplinkybės, jog asmuo buvo diskriminuojamas, nes neturtinė žala patiriama individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-773-756/2017, 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-858/2017, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-261/2017 ir kt.).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma šiuo konkrečiu atveju laikytina pagal faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo prašomos sumos priteisimas pagal pirmiau aptartas šios individualios bylos aplinkybes būtų aiškiai neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo masto ir intensyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kompensacija. Vien tai, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti pareiškėjui atrodo maža, nėra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui didesnę piniginę kompensaciją.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o G. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius