2022-02-23 Nr. AB-4205-3-61-3-00866-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-87-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00866-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – M. A., R. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir pareiškėjas, LRT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. (SK-50,2019) SPR-23 dalį dėl (duomenys neskelbtini), kuria nuspręsta: 1) pripažinti pareiškėjos R. B. skundą dėl publikacijose (duomenys neskelbtini) dėl paskelbtos informacijos pagrįstu; 2) įspėti viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ir reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) pašalinti R. B. teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją; 3) pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojams (tvarkytojams) VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“.

2. Pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. pateikė skundą atsakovui Tarnybai, jame prašė įvertinti, ar pateikta informacija publikacijose apie ją nepažeidžia teisės į privatų gyvenimą bei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme(toliau – ir VIĮ) įtvirtintų nuostatų ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 2016/679 (toliau – ir Reglamentas). Atsakovas 2020 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas priimtas dėl R. B. teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir neteisėto, be pastarosios sutikimo asmens duomenų atskleidimo. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos sprendimu, kad paskelbtu straipsniu pažeista trečiojo suinteresuoto asmens teisė į privataus gyvenimo apsaugą ar neteisėtai panaudota informacija be jos sutikimo paviešinant duomenis apie jos akcijas įmonėse, sutarčių, akcijų pirkimo sandorių ir apmokėjimų už juos detalės, paskolų gavimo faktai ir šaltiniai bei teisminiai ginčai. LRT nesutiko su atsakovo vertinimu, kad nors trečiasis suinteresuotas asmuo yra žinoma televizijos laidos vedėja, bet laikytina privačiu asmeniu. Jos privataus gyvenimo detalės neatskleidė visuomeniškai svarbių aplinkybių. Straipsnyje minima laidos (duomenys neskelbtini) vadovė, kurios duomenys apie juridinio asmens vadovą (vardas, pavardė) laikytini juridinio asmens duomenimis, kai tai susiję su juridine veikla, ir nepateko į privataus gyvenimo apsaugos sritį. Pareiškėjas nesutiko, kad paskelbti duomenys laikytini privačia informacija ir nesiejami su R. B. valdomomis kitomis įmonėmis.

4. Pareiškėjo vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens privačių duomenų paviešinimu buvo atskleidžiamos visuomeniškai svarbios detalės. Jos įmonių, sąsajų su kitomis įmonėmis ar farmacijos produktų informacijos paminėjimas publikacijose nebuvo pagrindinis tikslas, tačiau šia informacija buvo siekiama suteikti sensacingą atspalvį ir patenkinti visuomenės smalsumą. Tarnyba, įvertinusi rengėjų paviešintą informaciją nustatė, kad buvo pažeistos VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalys bei teisė į privataus gyvenimo apsaugą.

5. LRT nurodė, kad R. B. kaip viešojo asmens statusas įtvirtintas Lietuvos ir Europos Žmogaus Teisių Teismų (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje. Jos duomenų atskleidimas buvo būtinas siekiant svarbių visuomenei tikslų, kadangi galimai siekė nuslėpti nuo laidos (duomenys neskelbtini) žiūrovų asmeninį suinteresuotumą pardavinėti jos kitų įmonių gaminamus medicininius preparatus. R. B. – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) savininkė ir laidos vedėja, dalyvavo bei dalyvauja politinėje, ekonominėje, švietimo bei visuomenės veiklose ir užima joje svarbią vietą. Tarnybos motyvas, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo neatitinka viešojo asmens kriterijų, pareiškėjo nuomone, teisiškai nepagrįstas. Paskelbtuose straipsniuose atskleista informacija apie R. B. valdomų įmonių ryšius pagal jau anksčiau publikuotą informaciją viešoje erdvėje ir teisminius ginčus, kurie yra nenuasmeninti ir viešai prieinami.

6. Pareiškėjas teigė, kad visuomenė ir televizijos laidos dalyviai privalėjo žinoti informaciją apie medicininius preparatus ir R. B. sąsajas su kitomis farmacinėmis įmonėmis. (duomenys neskelbtini) – daug metų gyvuojanti laida, sulaukianti didelio populiarumo tarp tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus asmenų. Pareiškėjas sutiko, kad laida reikalinga visuomenei. Po kiekvienos laidos sulaukiama daug skambučių, jose dalyvauja profesionalūs ir kompetentingi medicinos atstovai bei asmenys, sutikę viešai pasidalyti sveikatos problemomis. Visuomenė turėjo teisę žinoti apie reklamuojamus medicininius preparatus, kadangi pagal pateiktą informaciją formuojamas visuomenės požiūris į pastaruosius. Be to, paskelbus informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) (taip pat R. B. valdoma įmonė) projektą naujos gamybos linijos įdiegimui, būtų užtikrinama ir prieinama informacija visuomenei, kaip ir kur naudojamos Lietuvai ir jos verslams suteikiamos Europos Sąjungos paramos lėšos.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo etikos kodeksą (toliau – ir Kodeksas) viešosios informacijos skleidėjai turi vengti interesų konflikto arba, priešingu atveju, informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla. Nagrinėjamu atveju, R. B., būdama laidos vedėja, neinformavo apie jos komercinius interesus. Pareiškėjo nuomone, ji galimai turėjo tikslą nuslėpti asmeninį suinteresuotumą reklamuoti savo įmonių gaminamus ir pardavinėjamus medicininius produktus. Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuotojo asmens informacijos paskelbimas publikacijose, LRT nuomone, yra reikšmingas visuomenei.

8. Pareiškėjo teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo, tikėtina, siekė nuslėpti nuo laidos (duomenys neskelbtini) žiūrovų asmenines sąsajas su farmacijos gaminių bendrovėmis. Pareiškėjui nekilo abejonių, kad žiūrovai turėjo teisę žinoti laidos vedėjos, kaip verslininkės, ryšius su farmacijos veikla užsiimančių bendrovių valdymu ir nuosavybe, sandorių finansuotojais. Tik tai žinodami, galėjo objektyviai vertinti skleidžiamos informacijos patikimumą.

9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad R. B. dalyvauja viešųjų įmonių administravime, valstybinių institucijų veikloje, yra žinoma visuomenės veikėja, formuojanti visuomenės nuomonę apie verslą, apie medicininių preparatų bei maisto papildų vartojimą, jos valdomos ir nuosavybės teise priklausančios įmonės buvo baustos už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus, todėl manė, kad atsakovo sprendimo motyvas, jog pastaroji neatitinka viešojo asmens kriterijų, vertintinas kaip nepagrįstas. LRT paaiškino, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog trečiojo suinteresuoto asmens valdomos bendrovės vykdo su viešuoju interesu susijusią veiklą, o būtent – gamina medicininius preparatus, maisto papildus, kuriuos R. B. reklamuoja pačios vedamose laidose. Pareiškėjas manė, kad visuomenė, tame tarpe ir laidos dalyviai, sveikatos sistemos apsaugos darbuotojai, universitetų profesoriai turėjo teisę žinoti apie laidos vedėjos ryšį su farmacijos bendrovėmis. Atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje paskelbta pakankamai duomenų apie R. B. įmonių veiklą, kuriai naudojamos Europos Sąjungos paramos lėšos.

10. Pareiškėjo nuomone, trečiasis suinteresuotasis asmuo, laidos vedėja, neinformuodama žiūrovų apie jos komercinius interesus farmacijos veikloje, pažeidžia Kodekso 23 ir 29 straipsnių reikalavimus. Tarnyba privalėjo įvertinti, kaip informuojant visuomenę laikomasi VIĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Privalėjo įvertinti, ar asmuo, nesilaikantis profesinės etikos kodekso reikalavimų, negali tikėtis, kad jo privatumas bus saugomas ir nuo visuomenės bus nuslėpti populiarios laidos vedėjos asmeniniai interesai.

11. Pareiškėjas aiškino, kad veikdamas pagal VIĮ 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį, turėjo tikslą atskleisti ginčijamą informaciją, tačiau tuo pačiu stengėsi pateikti kuo mažiau informacijos apie trečiojo suinteresuotojo asmens privatų gyvenimą, nesiekė jos pažeminti. Pabrėžė, kad akcijų dalis nedetalizuota, neatskleista, kiek R. B. skolinosi, su kokiomis palūkanomis, dokumentuose visa informacija užtušuota. Pareiškėjas pabrėžė, jog straipsnyje pateikiant dokumentų kopijas, LRT laikėsi VIĮ, Kodekse bei Reglamente nustatytų principų ir nuostatų, skelbiant asmens duomenis. Viešino tik tuos faktus, kurie reikalingi straipsnyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

12. LRT akcentavo, kad atsižvelgiant į ilgametę R. B. žurnalistinę veiklą, žinomumą, ji priskiriama prie viešųjų asmenų, todėl jos gyvenimo apsaugai taikomos siauresnės ribos nei privataus gyvenimo apsaugai. Pabrėžė, jog visi straipsnyje paskleisti duomenys apie ją atitiko tikrovę, buvo teisingi ir tikslūs, dėl pastarųjų atitikimo tikrovei nepateikta pastabų.

13. Pareiškėjo manymu, Tarnyba, neištyrusi visų šiam ginčui svarbių aplinkybių, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad visuomenei nėra svarbu, ar trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. skleidė objektyvias žinias apie medicininius preparatus, ar skleidžiama informacija buvo motyvuota jos asmeninių verslo interesų. Pareiškėjas akcentavo, kad R. B. duomenys atskleisti dėl įtikinamų, teisėtų priežasčių, viršesnių už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves arba siekiant pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius reikalavimus. Pagal LRT, Tarnyba neatsižvelgė į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens žurnalistinėje veikloje pažeidžiamos Kodekso ir VIĮ nuostatos.

14. Pareiškėjas tvirtino, kad tvarkydamas R. B. asmens duomenis, vadovavosi Reglamento 5 straipsnyje išvardintais principais, siekdamas atlikti užduotį viešojo intereso labui, o LRT teisėtas interesas – viršesnis už duomenų subjekto interesus, todėl laikė, kad Reglamento 5–7 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje įtvirtinta, jog viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi, todėl jam netaikomos tos pačios ribos kaip privačiam asmeniui. R. B. priskiriama prie viešųjų asmenų, todėl jai turėtų būti taikomos taip pat siauresnės ribos. Pareiškėjo manymu, Tarnyba neištyrė visų šiam ginčui svarbių aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, jog trečiojo suinteresuotojo asmens farmacinė veikla, sąsajos su kitomis farmacinėmis įmonėmis nėra svarbios visuomenei.

15. Pareiškėjo nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens duomenys atskleidė informaciją, kuri tenkintų teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą šiuos duomenis žinoti. Manė, atsakovas nepagrįstai sprendė, jog prioritetas turi būti teikiamas trečiojo suinteresuoto asmens duomenų apsaugai, o ne viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) laisvei skleisti informaciją arba visuomenės teisei žinoti. LRT žurnalistai straipsnyje asmens duomenis naudojo išimtinai žurnalistikos tikslais, siekdami visuomenę informuoti apie svarbius reiškinius ir įvykius. Pareiškėjas manė, kad Tarnyba nepagrįstai pareiškė papeikimą, todėl prašė skundą patenkinti, panaikinti sprendimo dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog dėl vykdomų veiklų R. B. turėtų būti priskiriama prie viešųjų asmenų. Tyrimo metu nebuvo žinoma, kad pastaroji ėjo Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentės pareigas. Sprendime konstatuota, kad asmens žinomumas tam tikrai visuomenės daliai nėra pakankamas pagrindas asmenį pripažinti viešu.

18. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas paaiškinimuose, teiktuose Tarnybai, pabrėžė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo – televizijos laidos (duomenys neskelbtini) vedėja, autorė ir prodiuserė, lektorė, daugelio nominacijų laureatė. Įvertinus jos žinomumą, turėtų būti laikoma viešuoju asmeniu. Nagrinėjamu atveju, R. B., kaip laidos (duomenys neskelbtini) vedėjos, veikla nesusijusi su viešojo administravimo funkcijomis. Be to, jos kontroliuojamos įmonės – privatūs juridiniai asmenys, neteikiantys viešųjų paslaugų, todėl laisvai prieinama informacija turėjo būti pašalinta. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skirtingai interpretuoja, jog skaitytojai turi teisę žinoti apie R. B. ryšį su kitomis farmacinėmis įmonėmis, tačiau tuo pačiu teigė, kad paskelbta informacija būtų atskleidžiami teisės pažeidimai. Paskelbtoje publikacijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas tuometinio kandidato į (duomenys neskelbtini) G. Č. galimiems profesinės etikos pažeidimams, o apie R. B. pateikta informacija buvo kaip kontekstinė, nes ji buvo šio (duomenys neskelbtini) publikacijoje aptartame ginče. Pažymėjo, kad publikacijoje nebuvo analizuojama apie vaistinius preparatus ar sąsajas su UAB (duomenys neskelbtini), ar apie gautą Europos Sąjungos paramą naujam projektui. Atsakovas pabrėžė, kad atmestinas LRT argumentas, jog publikacijos tikslas – informuoti visuomenę apie trečiojo suinteresuotojo asmens ryšį su laidoje reklamuojamų vaistinių preparatų gamintojais. Neaptarta ir skunde teismui nurodyta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skirta bauda dėl reklamoje nurodytų vaistinių preparatų savybių, kurių jie neturėjo.

19. Atsakovas pabrėžė, kad publikacijoje neatskleista, jog R. B. pažeidžia žurnalistų profesinę etiką, nes nedeklaruoja, kad būdama laidos vedėja, reklamuoja savo valdomų įmonių gaminamus vaistinius preparatus. Atsakovas nurodė, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo laidoje (duomenys neskelbtini) neprivalo atskleisti skolinimosi detalių, finansavimo šaltinių ar neturėjimo lėšų akcijoms išpirkti. Tarnyba nesutiko, kad visuomenės interesas yra viršesnis už asmens duomenų subjekto teises. Atkreipė dėmesį, jog nors prieš tai jau buvo pateikta informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį viešoje erdvėje, tačiau ir šiuo atveju pareiškėjas, prieš publikuojant naujus straipsnius, turėjo gauti sutikimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad R. B. sutikimas buvo gautas.

20. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad sprendimo konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kokia informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį laikytina privačia ir dėl kokių priežasčių konstatuota, kad būtent šios informacijos skleidimas pažeidžia R. B. teisę į privatumą. Akcentavo, kad priėmė motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl jis yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir manė, kad skundas nepagrįstas.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad atsakovo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, argumentuotas ir jis turi likti nepanaikintas. Sutiko su atsakovo sprendime išdėstyta pozicija, jog ji „neatitinka viešojo asmens kriterijų: neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, jos veikla nedaro jokios įtakos viešiesiems reikalams“. Pažymėjo, kad užimamos pareigos ar dalyvavimas visuomeninėje veikloje savaime negali būti laikytini būtinais ar pakankamais kriterijais, pagal kuriuos trečiasis suinteresuotasis asmuo gali būti priskirtas viešiesiems asmenims. Taip pat sutiko, kad dėl savo užimamų pareigų yra žinoma, bet nėra viešasis asmuo. Ji – UAB (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė bei savininkė, tapo pirmąja (duomenys neskelbtini) verslininke, patekusia į konkurso (duomenys neskelbtini) finalą. Nurodė, jog buvo nominuota ir apdovanota dėl savo veiklos kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė. Dėl šių pareigų nuo 2012 m. yra Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentė. Ši asociacija vienija tik 3 Lietuvos farmacijos bendroves, šiuo metu ji yra prezidentė, prieš tai buvo kitos bendrovės vadovė.

23. R. B. akcentavo, kad dėl savo užimamų pareigų UAB (duomenys neskelbtini) dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos Kauno apskrities skyriaus Kauno regiono plėtros departamento tarybos 2018 m. rugsėjo 20 d. posėdyje. Šio posėdžio protokole Nr.51/2P-20 nurodyta, kad ji buvo paskirta tik pakaitiniu asmeniu į 2014–2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo per sieną stebėsenos komitetą, tačiau tai nėra jos nuolatinė veikla. Be to, (duomenys neskelbtini) dalyvavo diskusijoje (duomenys neskelbtini) ir pasisakė kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė ir savininkė, tačiau taip pat nėra nuolatinė veikla.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad pareiškėjas nepagristai kaip viešumo požymį nurodė, jog R. B. priklausanti ir jos vadovaujama bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) teikė paraišką gauti ES paramą ir ją gavo. Tai, trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, negali būti laikomas jos viešumo požymis. Pažymėjo, kad 15 min. trukmės laida-televitrina (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso LNK. R. B. buvo jos vedančioji, kuri turėdavo tik pasisveikinti, tardama įžanginį žodį, ir atsisveikinti su žiūrovais, nes laidoje-televitrinoje kalbėdavo gydytojai, kurie supažindindavo su dažniausiai pasitaikančių negalavimų naujausiais gydymo būdais bei profilaktika. Atkreipė dėmesį, jog šios laidos pavadinime nurodyta, kad tai televitrina, todėl joje buvo pristatomi ne tik UAB (duomenys neskelbtini), bet ir kitų bendrovių vaistai ir maisto papildai. Nuo 2019 m. liepos 1 d. trečiasis suinteresuotasis asmuo šios laidos nebeveda.

25. R. B. nuomone, LRT nepagrįstai nurodė, kad jos vykdomos veiklos, susijusios su farmacinę veiklą vykdančių bendrovių nuosavybe, atskleidžia visuomeniškai svarbią informaciją, todėl sprendime nepagrįstai neįvardijama viešuoju asmeniu. Dėl pareigos pranešti apie interesų konfliktus, R. B. manė, kad Kodekso reikalavimai neturi būti taikomi jai, nes ji – (duomenys neskelbtini), ne žurnalistė. Informacija apie tai, kad ji – UAB (duomenys neskelbtini) generalinė direktorė buvo ir yra skelbiama viešai ir neslepiama. Manė, jog nebuvo pagrindo teigti, kad ji negali tikėtis, jog privatumas bus saugomas.

26. Trečiasis suinteresuotasis asmuo aiškino, kad nurodytas pareiškėjo tikslas – ne laidos-televitrinos (duomenys neskelbtini) neva žiūrovų informavimas apie jos kaip verslininkės sąsajas su farmacine veikla užsiimančių bendrovių valdymu ir nuosavybe, ryšį su laidoje reklamuojamų vaistinių preparatų gamintojais, bendrovių nuosavybės teisių įgijimo aplinkybėmis, šių sandorių finansuotojais, o jos (duomenys neskelbtini), tuo metu kandidatavusio į (duomenys neskelbtini), galimai prieštaraujančius įstatymams veiksmus, profesinės etikos nesilaikymą. Iš publikacijos, pasak R. B., galima susidaryti įspūdį, kad neva ji – nukentėjusi, nes apgavo (duomenys neskelbtini), bet ne siekis ir tikslas informuoti visuomenę apie jos verslo sąsajas. Pabrėžė, kad publikacijoje neužsiminta, jog ji vedamoje laidoje-televitrinoje (duomenys neskelbtini) reklamuoja UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) gaminamus vaistinius preparatus, maisto papildus, nepateikė jokios šios laidos bei trečiojo suinteresuoto asmens valdomų bendrovių sąsajos. R. B. nuomone, LRT argumentas, kad viešasis interesas – informuoti visuomenę apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklą, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

27. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, jog tikėtina, kad publikacija LRT tyrimas (duomenys neskelbtini) buvo užsakyta L. A., siekiant paviešinti ne trečiojo suinteresuoto asmens kaip verslininkės sąsajas su farmacine veikla užsiimančių bendrovių valdymu ir nuosavybe, nuosavybės teisės įgijimo aplinkybėmis, šių sandorių finansuotojais, bet kaip pareiškėjo buvo nurodyta pasiaiškinime atsakovui, „kad nagrinėjama (duomenys neskelbtini) G. Č., kuris tuo metu kandidatavo į (duomenys neskelbtini), galimai prieštaraujantys įstatymams veiksmai“. Pažymėjo, kad publikacijos buvo šis tikslas, netiesiogiai patvirtina tai, kad L. A. 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė pareiškimą (duomenys neskelbtini) garbės teismui, neva (duomenys neskelbtini) G. Č. sistemingai nevengė galimo interesų konflikto, atstovaudamas trečiąjį suinteresuotą asmenį. (duomenys neskelbtini) garbės teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) G. Č. drausmės bylą nutraukė. Kad šios publikacijos tikslas buvo atskleisti neva (duomenys neskelbtini) G. Č. prieštaraujančius įstatymams veiksmus, netiesiogiai įrodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) garbės teismo sprendimo 33 punkte nurodyta, jog pareiškėjas L. A. turėjo siekį daryti Garbės teismui poveikį. Atkreipė dėmesį, kad L. A. padarė Garbės teismo posėdžio garso įrašą ir bandė įtakoti (duomenys neskelbtini) garbės teismui bei kreipėsi į įvairias institucijas, tikėtina ir į pareiškėją dėl (duomenys neskelbtini) G. Č. veiksmų. Pasak R. B., kad straipsnio tikslas nebuvo naujai pareiškėjo iškelta gynybinė versija neva (duomenys neskelbtini), netiesiogiai patvirtino ir tai, kad praktiškai sutapo publikacijos ir kreipimosi į Lietuvos (duomenys neskelbtini) garbės teismą, į kitas institucijas laikas. Publikacija paskelbta (duomenys neskelbtini), L. A. į Lietuvos (duomenys neskelbtini) garbės teismą kreipėsi 2018 m. gruodžio 28 d. dėl (duomenys neskelbtini) G. Č. galimo interesų konflikto.

28. R. B. tvirtino, kad jos duomenys atskleisti be sutikimo, nesant teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso tokią informaciją žinoti ir kad pareiškėjas pažeidė trečiojo suinteresuotojo asmens teisę į privatumą bei nesilaikė VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Atkreipė dėmesį, kad straipsnyje pateikiama informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį kaip apie fizinį asmenį – akcininką, o ne UAB vadovę, kad jos duomenys būtų laikomi viešais. Publikacijoje atskleidžiama informacija apie jos, kaip fizinio asmens turimas akcijas, siekimą įsigyti naujų akcijų, paskolų gavimo aplinkybes ir kitas sandorių aplinkybes. R. B. manymu, tokiu būdu atskleista informacija laikytina privačia. Atsižvelgiant į Reglamento principus, R. B. nuomone, pareiškėjas neturėjo teisės tvarkyti (paskelbti) jos asmens duomenų, nes tokio sutikimo negavo, o kitu atveju šis asmens duomenų tvarkymas (paskelbimas) yra neteisėtas.

29. Trečiasis suinteresuotasis asmuo tikino, kad atsakovo sprendimas yra pagrįstas ir turi likti nepanaikintas, nes pareiškėjas pažeidė jos teises, pažeidė Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus, nes nesant teisėtumą patvirtinančios sąlygos, neteisėtai tvarkė (atskleidė) asmens duomenis visuomenės informavimo priemonėse.

30. Trečiasis suinteresuotasis asmuo žurnalistas M. A. prašė patenkinti skundą. Paaiškino, kad R. B. viešojoje žiniasklaidoje kalbėjo kaip laidų vedėja, davė interviu kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovė. Nurodė, jog atskleidė asmens duomenis, traktavo, kad asmuo – viešas, žinomas visuomenėje, dėl to jam nekilo abejonių. Žurnalistas patvirtino, jog žinojo R. B. užimamą poziciją Asociacijoje.

II. 31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atmetė.

32. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Tarnybos 2020 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. (SK-50,2019) SPR-23 dalies teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo sprendimu atsakovas pripažino pareiškėjos (administracinėje byloje – trečiojo suinteresuoto asmens) R. B. skundą dėl publikacijų (duomenys neskelbtini) pagrįstu; įspėjo viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, UAB „Delfi“, MB „Kas vyksta“, UAB „Naujienų centras“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo, pareikalavo pašalinti pažeidimą; pareiškė papeikimą asmens duomenų valdytojams (tvarkytojams) VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, UAB „Delfi“, MB „Kas vyksta“ ir UAB „Naujienų centras“ dėl Reglamento 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant publikacijas.

33. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. 2019 m. vasario 4 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl viešai skleidžiamos, neturtines teises pažeidžiančios informacijos. Skunde nurodė, kad LRT valdomame interneto portale (duomenys neskelbtini) paskelbtoje publikacijoje (duomenys neskelbtini) ir kituose interneto portaluose paskelbtose publikacijose grubiai pažeidė jos teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir neteisėtai, be sutikimo atskleidė (tvarkė) asmens duomenis. Trečiasis suinteresuotasis asmuo skunde Tarnybai akcentavo, kad publikacijose „nesant teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti ir neatsakingai skleidžiant informaciją apie privačių juridinių ir fizinių asmenų sandorius, atskleistos <...> privataus gyvenimo detalės“. Tarnyba 2020 m. vasario 6 d. sprendime pripažino skundą pagrįstu, pabrėžė, kad UAB „Delfi“, UAB „Kas vyksta“ ir UAB „Naujienų centras“ savo paaiškinimuose nurodė, jog paskleistos publikacijos pirmiausia buvo paskelbtos interneto puslapyje (duomenys neskelbtini), jose tinkamai nurodytas informacijos šaltinis, taigi jų atžvilgiu turėtų būti taikoma redakcinės atsakomybės išimtis. Sprendime nustatė, kad paskelbti R. B. duomenys sietini su privačiu gyvenimu, o ne su vadovavimu įmonėms, informacijos skleidėjams nebuvo pateiktas sutikimas tvarkyti jos asmens duomenis. Pareiškėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ su nustatytais pažeidimais nesutiko, tvirtino, kad publikacijose pateikta informacija nepažeidžia teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir neteisėto, be trečiojo suinteresuotojo asmens sutikimo asmens duomenų atskleidimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad R. B. prilyginama viešam asmeniui, kadangi atlieka viešojo administravimo funkcijas, žinoma visuomenėje, jos nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Kartu pateikė Regioninės plėtros departamento Kauno apskrities skyriaus Kauno regiono plėtros tarybos posėdžio protokolą, kuriame pastaroji nurodoma kaip Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) Reklamos įstatymo pažeidimo bei Europos Sąjungos skirtą finansavimą vienai iš jos įmonių.

34. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2020 m. sausio 17 d.), Bendrųjų duomenų apsaugos reglamentas (ES) 2016/679 ir Visuomenės informavimo etikos kodeksas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (VIĮ 14 str. 3 d.). Pareiškėjas skunde tvirtino, jog publikacijoje teikė tikrovę atitinkančią informaciją, remdamasis iš viešai prieinamų teismo nenuasmenintų nutarčių bei kitų institucijų, kurios vykdo viešąjį administravimą, raštų. Pasak pareiškėjo, R. B. – viešas asmuo, todėl pateikta informacija publikacijose turi būti prieinama, jos atžvilgiu turėtų būti taikomos viešųjų, o ne privačių asmenų privataus gyvenimo ribos.

35. Teismas, nurodęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (EŽTT sprendimai: Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1976 m.; Obsertver ir Guardian prieš Jungtinę Karalystę, 1991 m.; De Haes ir Gijsels prieš Belgiją, 1997 m.; Lingens prieš Ausriją, 1986 m., bylose), bei VIĮ 2 straipsnio 78 dalį, sprendė, kad sutinka su pareiškėjo pozicija, jog R. B., kaip Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentės, pareigos gali turėti reikšmės priskiriant pastarąją viešųjų asmenų kategorijai. Tačiau iš bylos medžiagos ir teismo procese paaiškėjo, jog tokia informacija tyrimo metu dar nebuvo žinoma. Šis faktas paaiškėjo tik pateikus skundą teismui. Tai, teismo vertinimu, akivaizdus įrodymas, kad tik pradėjus teisminį ginčą paaiškėjo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo buvo aptariamos asociacijos prezidentė.

36. Teismas paminėjo ir tai, kad, sprendžiant analogiškas bylas, teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad publikacijos teiginiai turi būti vertinami visos publikacijos ir kitų su aprašoma situacija susijusių publikacijų kontekste, atsižvelgiama į sakinių konstrukciją, minčių dėstymą, logines paskelbtos informacijos sąsajas; publikacijos teiginių negalima vertinti izoliuotai, atsietai nuo viso publikacijos teksto. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo svarbu nustatyti, ar viešosios informacijos skleidėjas, publikuodamas straipsnius apie R. B., privalėjo gauti jos leidimą ar priešingai, jos informacijos paskleidimas be sutikimo nėra įstatymo pažeidimas.

37. Šiame kontekste teismas ypač pabrėžė iš Konstitucijos kylančią pareigą nepažeisti žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą (taip pat prisidengiant informacijos laisve ar visuomenės interesu būti informuotai) ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus.

38. Teismo vertinimu, LRT nepagrįstai nurodė, kad R. B. yra viešas asmuo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad: pastaroji – UAB (duomenys neskelbtini), gaminančios vaistinius preparatus, (duomenys neskelbtini); Nacionalinės (duomenys neskelbtini); 2013 m. ėjo sveikatos apsaugos ministro visuomeninės patarėjos pareigas; yra dalyvavusi Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje kaip Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovė; dalyvauja ir pasisako Kauno moters užimtumo informacijos centre; jai priklausanti UAB (duomenys neskelbtini) teikia prašymus gauti Europos Sąjungos paramą; UAB (duomenys neskelbtini) buvo nubausta už Reklamos įstatymo pažeidimus dėl informacijos, paskelbtos trečiojo suinteresuoto asmens vedamoje laidoje (duomenys neskelbtini); trečiasis suinteresuotas asmuo yra žinoma laidos vedėja, autorė ir prodiuserė. Teismas akcentavo, kad asmens viešumą sąlygoja ne žinomumas ir (ar) populiarumas, bet vykdomos veiklos pobūdis (užimamos pareigos, įgaliojimai, priimamų sprendimų galia, įtaka visuomenei ar tam tikrai jos daliai). Teismas vertino, kad trečiojo suinteresuoto asmens veikla ir veiksmai visuomenės viešajame gyvenime nėra tokie reikšmingi, kad publikacijoje būtų viešinami faktai apie asmeninį gyvenimą.

39. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, nusprendęs atskleisti trečiojo suinteresuoto asmens duomenis kitiems asmenims, turėjo gauti pastarosios sutikimą, kurio kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nebuvo.

40. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad trečiojo suinteresuotojo asmens duomenis tvarkė laikydamasis Reglamento 5 straipsnyje numatytų su asmens duomenimis susijusių principų, ar esant bent vienai iš Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų.

41. Teismas pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę taikyti VIĮ numatytas poveikio priemones, viena iš jų – įspėjimas dėl VIĮ pažeidimo ir reikalavimas jį pašalinti (VIĮ 50 str. 3 d. 1 p.). Įtvirtindamas Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją taikyti poveikio priemonę – įspėjimą dėl VIĮ pažeidimo, įstatymų leidėjas nedetalizuoja, už kurį VIĮ nustatytą pažeidimą gali būti ji taikoma, todėl vadovaujamasi taisykle, jog ši kompetencija gali būti įgyvendinta dėl bet kurio pažeidimo.

42. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad skelbdama publikaciją LRT pažeidė VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas sprendimu pareiškėjui pareiškė papeikimą konstatavęs, kad asmens duomenis tvarkė neteisėtai ir pažeidė Reglamento 5 straipsnio 1 dalies (a) punktą (pagal kurį „asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas)“), be kita ko, ir Reglamento 6 straipsnio 1 dalies (a) punktą. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo sprendimu pritaikytomis poveikio priemonėmis.

43. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjas, įgyvendindamas teisę į saviraiškos laisvę, nesilaikė VIĮ įtvirtintų apribojimų, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai įspėjo jį dėl nustatytų pažeidimų.

44. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas surinktais duomenimis ir teisės normomis, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus viešojo administravimo subjektui savo sprendimus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, teismui nebuvo pagrindo.

III. 45. Pareiškėjas LRT pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo reikalavimus tenkinti. Taip pat prašo priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

46. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

46.1. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo, nesivadovaudamas LAT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencija, kurioje yra nustatyti aiškūs ir išsamūs kriterijai (veiklos turėjimas visuomeninės reikšmės, dalyvavimas viešajame administravime ir kiti), kurie apibrėžia asmenų priskyrimą viešiesiems asmenims, nepriskyrė R. B. prie viešųjų asmenų. Kadangi netyrė kokią visuomeninę reikšmę turi tai, kad R. B. yra farmacijos bendrovių savininkė ir vadovė, bei prisiėmusi finansinius įsipareigojimus farmacijos pramonės įmonėms veda televizijos laidą (duomenys neskelbtini), kurioje pristato ir farmacijos pramonės gaminius, inter alia ir jai priklausančių bei valdomų bendrovių gaminius, bei joms turi finansinių įsipareigojimų, be to aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Kaip savo skunde ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateiktų įrodymų pagrindu, nurodė pareiškėjas, R. B. tiek visuomeninė, tiek žurnalistinė veikla, tiek kaip gydytojos veikla yra tiesiogiai susijusi su farmacine veikla (medicininių preparatų gamyba ir jų rinkodara), tačiau kartu yra susijusi ir su jos kaip žurnalistės veikla vedant populiarią laidą apie sveikatą. Nėra jokios abejonės, kad (i) medicininių preparatų gamyba ir jų rinkodara, bei (ii) jų pristatymas R. B. kaip žurnalistės vedamoje televizijos laidoje, (byloje pateikti įrodymai apie nubaudimą už tokią neteisėtą veiklą), vadovavimas Nacionalinei farmacijos pramonės asociacijai turėtų būti vertinama kaip visuomeninę reikšmę turinčios privataus šio asmens gyvenimo aplinkybės ar asmeninės savybės. Šių aplinkybių be jokio teisinio pagrindo, nemotyvuotai pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė;

46.2. Vadovaujantis EŽTT, LAT ir LVAT jurisprudencijoje išdėstytais kriterijais yra pagrindas priskirti R. B. prie viešųjų asmenų, kadangi tiek visa visuomenė, tiek R. B. laidų žiūrovai, tiek valstybinės ir privačios institucijos, kurių veikloje dalyvauja R. B. turi turėti galimybę žinoti apie jos asmenines sąsajas su farmacijos bendrovėmis bei jos finansinius įsipareigojimus juridiniams asmenims, kurie yra suinteresuoti, kad jų produktai būtų pristatomi R. B. vedamoje televizijos laidoje, inter alia ir paskolų forma bendrovėms, kurių produkciją pristato savo vedamose laidose, kadangi tik apie tokius laidos vedėjos ryšius žinant galima įvertinti R. B. vedamose ir prodiusuojamose laidose skelbiamos informacijos patikimumą. Todėl, kaip nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas turėtų būti vertinama tai, kad teismo nuomone, R. B. veikla ir veiksmai visuomenės viešajame gyvenime nėra tokie reikšmingi, kad publikacijoje būtų viešinami faktai apie asmeninį gyvenimą, kuris šiuo atveju sudaro tik jos verslo sandorius farmacijos industrijoje bei sandorius su asmenimis, kurie dalyvauja miesto mero rinkimuose;

46.3. Pirmosios instancijos teismas netyrė ar šiuo atveju pareiškėjo LRT žurnalistas turėjo teisę vadovautis VIĮ 14 straipsnio 3 dalimi ir spręsti, kad žurnalistui nėra būtina gauti R. B. sutikimą skleisti informaciją apie jos verslo sandorius, kadangi informacija paskleista apie R. B. verslo sandorius atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepateikė motyvų, kodėl jis nevertina aplinkybės, kad televizijos laidos (duomenys neskelbtini) žiūrovai turi teisę žinoti laidos vedėjos R. B. kaip verslininkės sąsajas su farmacine veikla užsiimančių bendrovių valdymu ir nuosavybe, nuosavybės teisių įgijimo aplinkybėmis, šių sandorių finansuotojais. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, nesilaikant tokiuose ginčuose suformuotos EŽTT, LAT ir LVAT praktikos konstatavo, kad R. B. veikla ir veiksmai visuomenės viešajame gyvenime nėra tokie reikšmingi, kad publikacijoje būtų viešinami faktai apie jos asmeninį gyvenimą, susijusį su jos, kaip verslininkės, veikla farmacijos pramonėje ir šiuo atveju nepagrįstai ir neteisėtai taikė VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, o ne šio straipsnio 3 dalį, pagal kurią tokia informacija gali būti skelbiama be asmens sutikimo;

46.4. Teismas be pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo nusprendė, kad šiuo atveju R. B. prašymą tenkinęs atsakovas taip pat turėjo įvertinti ar žurnalisto publikacijoje paskleista informacija yra tokio masto saugoma privataus gyvenimo dalis už kurią turėtų būti taikoma sankcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeninius R. B. verslo sandorius dėl farmacijos bendrovių akcijų įsigijimų, paskolų, pačiai R. B. savo skunde atsakovui nurodant, kad ji televizijos programos (duomenys neskelbtini) vedėja, autorė ir prodiuserė, lektorė, žurnalistui M. A. atskleidus R. B. verslo sąsajas ir jos prisiimtus įsipareigojimus, kurių ji viešai nedeklaravo, buvo užtikrinta visuomenės teisė žinoti, kad būtent populiarių laidų apie sveikatą vedėja, autorė ir prodiuserė ir lektorė yra pati asmeniškai verslo ryšiais kaip akcininkė susijusi su farmacijos bendrovėmis bei yra gavusi iš šių bendrovių paskolas. Tokią informaciją gavusi visuomenė pati gali vertinti dėl R. B. kaip televizijos laidos vedėjos apie sveikatą objektyvumą, žurnalistinį nepriklausomumą;

46.5. Teismas sprendimo motyvuose turėjo pagrįsti kodėl R. B. kaip laidos vedėjos dalyvavimas visuomenės nuomonės formavime apie farmacinių produktų vartojimą yra visuomeniškai nereikšmingas, t. y. kodėl pirmosios instancijos teismas priešingai nei Konstitucinis Teismas su farmacija susijusią gamybinę ir informacinę veiklą laiko visuomeniškai nereikšminga ir sprendžia, kad tai yra asmens privataus gyvenimo dalis, kurios žurnalistas neturi teisės atskleisti. Teismas netyrė R. B. informacinės veiklos farmacijos srityje bei jos asmeninio dalyvavimo farmacijos versle aplinkybių bei nepasisakė dėl jų skundžiamo sprendimo motyvuose, dėl kurių LRT žurnalistas turėjo ne tik teisę, bet ir profesinę pareigą atskleisti R. B. verslo sandorius su farmacinėmis bendrovėmis, sudaromus sandorius, gaunamas paskolas, t. y. atskleisti jos galimą neobjektyvumą pristatant farmacijos pramonės produktus, medikamentus savo televizijos laidose ar dalyvaujant visuomeninėje veikloje, kurioje galimai gynė ne viešuosius, o savo asmeninius interesus. Teismui nepateikus argumentų, kodėl tokią R. B. veiklą jis laiko nereikšminga ir nelaiko R. B. viešuoju asmeniu, teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų;

46.6. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo, esant byloje pateiktiems įrodymams apie R. B., kaip viešojo asmens veiklą, aplinkybę, kad šių faktų galėjo nežinoti atsakovas, priimant administracinį aktą, institucijos sprendimą vertino kaip atitinkantį teisės aktų reikalavimus, nors VAĮ 8 straipsnyje yra aiškiai nustatyta pareiga institucijai savo sprendimą pagrįsti objektyviais duomenimis. Todėl teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad atsakovas priėmė sprendimą nesivadovaujant viešai paskelbtais duomenimis apie R. B., kaip Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentės, veiklą, turėjo pareigą konstatuoti, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, privalėjo vadovautis visais duomenimis apie R. B., kaip viešojo asmens, veiklą, t. y. nustatant, kad ji yra viešasis asmuo arba nurodyti kodėl jos nelaiko viešuoju asmeniu, kadangi šiuo atveju tai yra esminė aplinkybė, kuri nulemia ar pareiškėjo LRT žurnalistas turėjo teisę vadovautis VIĮ 14 straipsnio 3 dalimi ir spręsti ar jis turi teisę skelbti tokio pobūdžio privataus verslo informaciją be asmens sutikimo. Pirmosios instancijos teismas nenurodo kokiais duomenimis jis remdamasis nustatė, kad LRT žurnalistas nežinojo, jog R. B. yra viešasis asmuo. Taigi pirmosios instancijos teismas netirdamas nei (i) R. B. kaip viešojo asmens veiklos, nei (ii) jos kaip televizijos laidos vedėjos galimų interesų konfliktų viešai skelbiant informaciją apie medicininių preparatų naudojimą neatskleidžiant, kad ji yra minimus preparatus gaminančių bendrovės akcijų savininkė, turi finansinių įsipareigojimų įsigyjant šias akcijas, todėl jos skleidžiama informacija gali būti neobjektyvi ir visuomenė turi teise tokią informaciją apie R. B. žinoti, neatskleidė šios bylos esmės, reikšmingos VIĮ 14 straipsnio 3 dalies taikymui, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą;

46.7. Teismas pažeidė pareiškėjo LRT ir jo žurnalisto M. A. Konstitucijos 25 straipsnyje ir Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintą saviraiškos laisvę, netinkamai nustatant balansą tarp konkuruojančių viešojo asmens privataus gyvenimo, duomenų apsaugos ir pareiškėjo LRT žurnalisto teisės ir pareigos rinkti, gauti ir skleisti informaciją visai visuomenei svarbiais klausimais apie visuomeninę reikšmę turinčias asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

47. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

48. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

48.1. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino R. B. statusą, neatsižvelgė į jos veiklos reikšmingumą visuomenei. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas išsamiai ir profesionaliai kvalifikavo R. B. statusą, tinkamai įvertino jos veiklą ir įtakingumą. Vadovaujantis LVAT išaiškinimu, tiek atsakovas, tiek teismas pagrįstai sprendė, kad trečiojo suinteresuoto asmens, kaip televizijos programos vedėjos, veikla negali būti laikoma kriterijumi, leidžiančiu priskirti ją viešųjų asmenų kategorijai;

48.2. VIĮ 2 straipsnio 74 dalyje expressis verbis nurodyta, jog priskiriant asmenį viešųjų asmenų kategorijai kriterijumi laikytina nuolatinė veikla, turinti reikšmės viešiesiems reikalams. Šiuo atveju pareiškėjo išvardyti trečiojo suinteresuoto asmens laimėjimai, apdovanojimai ar vienkartiniai pasisakymai renginiuose, posėdžiuose negali būti laikomi nuolatine veikla;

48.3. Nesutinka ir su pareiškėjo argumentais dėl R. B. valdomų įmonių veiklos įtakos priskiriant ją viešųjų asmenų kategorijai. Atsakovas taip pat pažymi, kad juridinio asmens ir juridinio asmens dalyvio veikla negali ir neturi būti tapatinama. Todėl visiškai atmestini pareiškėjo argumentai dėl UAB (duomenys neskelbtini) skirtos baudos už Reklamos įstatymo pažeidimus ar UAB (duomenys neskelbtini) gautos Europos Sąjungos paramos ir dėl to tariamai sąlygoto R. B. viešojo asmens statuso. Pabrėžta ir tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens R. B. valdomos ar jai priklausančios įmonės yra privatūs juridiniai asmenys, siekiantys pelno ir neteikiantys jokių viešųjų paslaugų, jų neadministruojantys. Taigi ir šie pareiškėjo argumentai dėl tariamo įmonių (ne R. B.) veiklos visuotinio reikšmingumo ir tuo nulemto trečiojo suinteresuoto asmens priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai, atmestini kaip visiškai nepagrįsti;

48.4. Nesutinka ir su nepagrįstais pareiškėjo argumentais dėl atsakovo sprendimo neatitikties Viešojo administravimo reikalavimams dėl tariamai neatlikto tyrimo. Atsakovo sprendime aiškiai nurodytos teisės aktų nuostatos ir motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas konkretus sprendimas. Šių aplinkybių neginčija ir pareiškėjas. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas neįvertino R. B., kaip Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentės, pareigų, jokiu būdu negali suponuoti absoliutaus atsakovo sprendimo negaliojimo. Net, jeigu atsakovui būtų buvusi žinoma aplinkybė, jog R. B. ėjo Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentės pareigas, kurias teismas pagrįstai laikė nepakankamomis tam, kad būtų skleidžiama informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, atsakovo sprendimo turinys nebūtų pasikeitęs, taigi nepakistų ir sprendimu nustatytų teisių ir pareigų apimtis;

48.5. Taip pat kategoriškai nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, kad ginčo publikacijoje paskelbta informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus R. B. gyvenimo aplinkybes ir apskritai tenkina visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Nei paaiškinimuose atsakovui, nei skunduose teismams, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas nesugebėjo įvardyti nei vieno publikacijos sakinio ar kontekstinės dalies, iš kurių būtų galima suprasti, kad skelbiama apie programoje (duomenys neskelbtini) atliekamą UAB (duomenys neskelbtini) gaminamų vaistų reklamavimą, kadangi tokios informacijos ginčo publikacijoje nėra. Todėl, skirtingai nei teigia pareiškėjas, teismas visiškai pagrįstai nevertino jo išgalvotos informacijos, kuri nebuvo paskelbta. Šiuo atveju akivaizdu, jog publikacijos pagrindinė tema gali būti nagrinėjama ir be R. B. privačių duomenų, kadangi pareiškėjas įvykdė skundžiamą atsakovo sprendimą, pašalino teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą pažeidžiančią informaciją, o publikacijos turinys nuo to nei kiek nepakito;

48.6. Taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog atsakovas be teisinio pagrindo nustatė pažeidimus ir tokiu būdu sumenkino žurnalisto profesinį prestižą. Pareiškėjas melagingai teigia, kad už nustatytus pažeidimus įspėtas žurnalistas M. A. – priešingai, pažeidimai nustatyti VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atžvilgiu. Be to, nustatyti pažeidimai yra ne profesinės etikos, o VIĮ ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB nuostatų pažeidimai, už kuriuos gali būti įspėti ne tik žiniasklaidos atstovai. Pažymėta, jog pažeidimai buvo akivaizdūs, atsakovo sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, skirtos tokios poveikio priemonės, kurios vienintelės numatytos VIĮ, o Reglamento – švelniausios iš galimų. Taigi absoliučiai atmestini pareiškėjo argumentai dėl tariamai sumenkinto trečiojo suinteresuoto asmens M. A. profesinio prestižo ir nepagrįstai skirtų per griežtų poveikio priemonių.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, kadangi teismas pagrįstai konstatavo, jog: 1) pareiškėjas, nusprendęs atskleisti trečiojo suinteresuotojo asmens duomenis kitiems asmenims, turėjo gauti pastarojo sutikimą, kurio, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nebuvo, ir neįrodė, kad trečiojo suinteresuotojo asmens duomenis tvarkė laikydamasis Reglamento 5 straipsnyje numatytų su asmens duomenimis susijusių principų, ar esant bent vienai iš Reglamento 6 straipsnyje 1 dalyje numatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų; 2) ginčijamas sprendimas pagrįstas surinktais duomenimis ir teisės normomis, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus viešojo administravimo subjektui savo sprendimus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; 3) pareiškėjas, įgyvendindamas teisę į saviraiškos laisvę, nesilaikė VIĮ įtvirtintų apribojimų, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai įspėjo jį dėl nustatytų pažeidimų. Taigi, R. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, todėl šis sprendimas turi būti paliktas galioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 51. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. (SK-50,2019) SPR-23 dalies dėl (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos; 2) įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo paskelbiant minėtą publikaciją, ir reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) pašalinti R. B. teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją; 3) pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant minėtą publikaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atmetė, sprendime konstatavęs, jog LRT nepagrįstai nurodė, kad R. B. yra viešas asmuo, todėl skelbdamas publikaciją pažeidė VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsakovas pagrįstai sprendimu pareiškėjui pareiškė papeikimą konstatavęs, kad asmens duomenis pareiškėjas tvarkė neteisėtai ir pažeidė Reglamento 5 straipsnio 1 dalies (a) punktą bei Reglamento 6 straipsnio 1 dalies (a) punktą. Pareiškėjas, įgyvendindamas teisę į saviraiškos laisvę, nesilaikė VIĮ įtvirtintų apribojimų, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą.

53. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis, pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepagrindė, kodėl nelaiko R. B. viešuoju asmeniu, netyrė, ar pareiškėjas turėjo teisę šiuo atveju vadovautis VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

54. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

55. Bylos duomenimis nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius pareiškėjo ginčijamu administraciniu aktu, be kita ko, nusprendė: 1) pripažinti pareiškėjos R. B. skundą dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos pagrįstu; 2) įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo paskelbiant publikaciją (duomenys neskelbtini) ir reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) pašalinti R. B. teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją; 3) pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant publikaciją (duomenys neskelbtini).

56. Žurnalistų etikos inspektorius 2020 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (SK-50, 2019) SPR-23 priėmė vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktu, 3 dalies 3 punktu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 7 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalies (b) punktu.

57. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse, o 3 punkte – nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjant šiuos skundus, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos.

58. Pagal VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punktą, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali priimti sprendimą: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti.

59. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektorius atlieka Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus.

60. Pagal ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalį priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, žurnalistų etikos inspektorius motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai.

61. Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalis numato, jog kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos įgalinimus imtis taisomųjų veiksmų: a) įspėti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos šio reglamento nuostatos; b) pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kad duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos; c) nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui patenkinti duomenų subjekto prašymus pasinaudoti savo teisėmis pagal šį reglamentą; <...>; g) nurodyti ištaisyti arba ištrinti asmens duomenis arba apsiriboti jų tvarkymu pagal 16, 17 ir 18 straipsnius ir pranešti apie tokius veiksmus duomenų gavėjams, kuriems asmens duomenys buvo atskleisti, pagal 17 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnį <...>.

62. Pareiškėjas buvo įspėtas dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo paskelbiant publikaciją (duomenys neskelbtini). VIĮ 14 straipsnio, reglamentuojančio privataus gyvenimo apsaugą, 1 dalyje nustatyta, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą, o 2 dalyje – informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

63. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kategoriškai nesutinka su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vertinimu bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. B. nėra viešas asmuo, dėl to publikacijoje paskleista informacija laikytina privačia, ir neturint asmens sutikimo, negalėjo būti paskelbta.

64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje pateiktą viešojo asmens sampratą pabrėžiama, kad net tais atvejais, kai trečiasis suinteresuotas asmuo neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, dėl savo darbo pobūdžio nuolat nedalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, sprendžiant dėl šio asmens priskyrimo viešajam yra vertinama ir tai, ar tokio asmens veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (žr., išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021; išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-51-822/2022).

65. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau nuosekliai formuojamą praktiką VIĮ 2 straipsnio 78 dalyje įtvirtinta viešojo asmens sąvoka aiškinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nubrėžęs viešojo asmens ribas ir jo jurisprudencijoje į šią kategoriją yra patekę ne tik renkami valdžios pareigūnai ar įžymybės, bet ir verslininkai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Verlagsgruppe News GmbH prieš Austriją (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 10520/02), 36 p.); taip pat kiti atitinkamą padėtį visuomenėje užimantys ar į viešą sferą įsitraukę asmenys (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Standard Verlags GmbH prieš Austriją (Nr. 3), 37 p.; 2010 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Flinkkila ir kt. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 25576/04) 83 p.; 2012 m. birželio 19 d. sprendimą byloje Krone Verlag GmbH prieš Austriją (pareiškimo Nr. 27306/07), 53-54 p.).

66. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) 7 punkte įtvirtinta, jog viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje veikloje). Ir galiausiai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad viešiesiems asmenims pirmiausia priskirtini asmenys, kurie dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

67. Atsižvelgdama į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, susijusią su asmens viešumo svarbos sprendžiant dėl tokio statuso aspektais, taip pat į paminėtą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos nuostatą ir formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad trečiojo suinteresuoto asmens R. B. veikla nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis yra susijusi su jos nuolatiniu dalyvavimu verslo, visuomeninėje veikloje ir laikytina darančia įtaką viešiesiems reikalams, o pats asmuo – viešuoju.

68. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad R. B. yra UAB (duomenys neskelbtini), gaminančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žinoma (duomenys neskelbtini) laidos (duomenys neskelbtini) vedėja, autorė ir prodiuserė (UAB (duomenys neskelbtini) buvo nubausta už Reklamos įstatymo pažeidimus dėl informacijos, paskelbtos jos vedamoje laidoje (duomenys neskelbtini)), nuo 2006 m. Nacionalinės farmacijos pramonės asociacijos prezidentė, yra dalyvavusi Kauno regiono plėtros tarybos posėdyje kaip Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovė, 2013 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro visuomeninės patarėjos pareigas, dalyvauja ir pasisako Kauno moters užimtumo informacijos centre. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinę bylos faktines aplinkybes ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją bei kitų tarptautinių institucijų išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką arba apskritai jų nevertinę, priėjo prie neteisingos išvados, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. nėra viešas asmuo.

69. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. yra viešas asmuo, konstatuotina, jog atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, skelbdamas publikaciją, pažeidė VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, nepagrįsta, todėl skundžiamų sprendimų dalys šiuo aspektu naikintinos.

70. Minėta, kad pagal VIĮ 14 straipsnio 3 dalį informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

71. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, sprendime neanalizavo ir visiškai nepasisakė dėl to, ar publikacijoje pateikta informacija apie R. B. atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias šio asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, kurių skelbimui viešojo asmens sutikimo nereikia. Teismas padarė kategorišką išvadą, jog šis asmuo nėra viešas, todėl jokia informacija apie jos (R. B.) privatų gyvenimą be jos sutikimo pareiškėjo publikacijoje negalėjo būti skelbiama. Tuo tarpu atsakovas savo sprendime išsako nuomonę, kad vertinamo ginčo atveju publikacijose (konkrečiai pareiškėjo paskelbta publikacija neišskiriama, vertinant visų informacijos skleidėjų apibendrintai) nagrinėjama tema apie galbūt neetišką (duomenys neskelbtini), tuometinio kandidato į (duomenys neskelbtini), elgesį neabejotinai tenkina visuomenės interesą žinoti tokią informaciją; vis dėlto pareiškėjos (R. B.) privataus gyvenimo detalės neatskleidžia jokių visuomeniškai svarbių aplinkybių; pats faktas, kad pareiškėja buvo G. Č. klientė ir tariamai (duomenys neskelbtini) veikė jos nenaudai, nesudaro pagrindo viešinti privačių duomenų, susijusių su akcijų pirkimu, paskolų gavimu ir vykusiais teisminiais ginčais; šiuo atveju matyti, jog įvertinus pareiškėjos žinomumą, atskleidžiant jos privataus gyvenimo detales, siekiama suteikti publikacijoms sensacingą atspalvį, patenkinti visuomenės smalsumą; tokios informacijos skleidimas negali būti kvalifikuojamas kaip teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso tenkinimas.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens viešumo ir žinomumo apimtis daro įtaką apsaugai, kuri taikoma jo privačiam gyvenimui. Atitinkamo asmens vaidmuo ar pareigos bei veiksmų, kurie yra reportažo ir / ar nuotraukos tema, pobūdis, yra kitas svarbus kriterijus, susijęs su asmens teise į privataus gyvenimo apsaugą ir teise į saviraiškos laisvę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-51-822/2022). Esminis skirtumas privalo būti nustatomas tarp atvejų, kai pranešami faktai, galintys prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, pavyzdžiui, susiję su politikais, vykdančiais savo oficialias funkcijas, ir atvejų, kai paskelbiamos asmens, kuris tokių funkcijų nevykdo, privataus gyvenimo detalės (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Von Hannover prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 59320/00), 63 p.). Nors pirmuoju atveju žiniasklaida atlieka savo „viešojo sergėtojo“ vaidmenį demokratinėje visuomenėje, skelbdama informaciją ir idėjas viešojo intereso klausimais, šis vaidmuo atrodo mažiau svarbus antruoju atveju. Taip pat, nors tam tikromis specifinėmis aplinkybėmis visuomenės teisė būti informuotai gali netgi apimti viešų asmenų privataus gyvenimo aspektus, ypač kai kalbama apie politikus, taip nebus tuo atveju, nepaisant to, kad atitinkamas asmuo yra gerai žinomas visuomenei, kai publikuotos nuotraukos ir lydintys komentarai yra susiję vien tik su asmens privataus gyvenimo detalėmis ir turi vienintelį tikslą patenkinti visuomenės smalsumą tuo klausimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Von Hannover prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 59320/00), 64 p.). Viešų asmenų teisė išlaikyti savo privatų gyvenimą slaptu yra iš principo platesnė tuo atveju, kai jie neužima jokių oficialių pareigų ir yra labiau ribota, kai jie tokias pareigas užima (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Couderc ir Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją 119 p.). Šių motyvų taikymas apima, be politikų, bet kokius asmenis, kurie gali būti laikomi viešais asmenimis, konkrečiau – asmenis, kurie dėl savo veiksmų ar padėties pateko į viešumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą byloje Kapsis ir Danikas prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 52137/12), 35 p.).

73. Pagal VIĮ 2 straipsnio 46 punktą privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

74. Pareiškėjo paskelbtoje publikacijoje (duomenys neskelbtini), be tam tikros informacijos apie kandidatavusį į (duomenys neskelbtini) G. Č., (duomenys neskelbtini), tarp jų sudarytos sutartys dėl akcijų, taikos sutarties ir vėliau sudarytų paskolos sandorių pasekmės ir pan. Atsakovas sprendime nurodo, kad šiuo atveju kartu su pareiškėjos vardu ir pavarde paskleisti duomenys apie turimas ir perkamas akcijas, sutarčių ir paskolų gavimo detalės, tariami šaltiniai, teisminių ginčų aspektai laikytini pareiškėjos asmens duomenimis Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 1 punkto prasme. Įvertinus publikacijos turinį ir kontekstą, pasak atsakovo, akivaizdu, jog kalbama apie pareiškėją, kaip fizinį asmenį, o ne juridinio asmens vadovę, detalizuojami jos tiesioginiai veiksmai, nesusiję su nauda juridiniam asmeniui, todėl paskelbdama pareiškėjos (R. B.) asmens duomenis, VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atliko asmens duomenų tvarkymą. Sprendime atsakovas išreiškia nuomonę, jog publikacijos tikslas – informuoti visuomenę apie G. Č. elgesį galėjo būti pasiektas ir neatskleidžiant pareiškėjos asmens duomenų. Įvertinęs ginčo publikacijos turinį ir kontekstą, atsakovas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos, kaip duomenų subjekto, interesai yra viršesni nei visuomenės teisė žinoti privačius jos duomenis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pritardamas atsakovo pozicijai, šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

75. Pareiškėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliaciniame skunde akcentuoja Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio (Tvarkymo teisėtumas) nuostatą, pagal kurią numatytas duomenų tvarkymo teisėtumas tuo atveju (e) kai tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir skundžiamame sprendime nepateikė motyvų, kodėl nevertina aplinkybės, kad televizijos laidos (duomenys neskelbtini) žiūrovai turi teisę žinoti laidos vedėjos R. B. kaip verslininkės sąsajas su farmacine veikla užsiimančių bendrovių valdymu ir nuosavybe, nuosavybės teisių įgijimo aplinkybėmis, šių sandorių finansuotojais. T. y., ar yra būtinybė visuomenei žinoti apie televizijos laidos vedėjos suinteresuotumą jos skleidžiamų žinių visuomenei turiniu, teikiamos informacijos apie medicininius preparatus objektyvumu ir patikimumu. LRT žurnalistas byloje minimu straipsniu neturėjo tikslo R. B. pažeminti, atskleidus jos privataus gyvenimo (iš esmės tik jos asmeninio farmacijos verslo vykdymo) aplinkybes. Nustačius viešojo intereso atskleisti tokius duomenis egzistavimą, atsakovo sprendimo dalis nurodytu aspektu naikintina.

76. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens R. B. duomenų tvarkymo teisėtumą grindė žurnalistiniu tikslu bei nurodė, kad publikacijos tikslas: teisė ir galimybė visuomenei sužinoti apie visuomenės veikėjos ir televizijos laidos (duomenys neskelbtini) vedėjos, autorės ir prodiuserės asmenines sąsajas su farmacijos bendrovėmis bei jos finansinius įsipareigojimus juridiniams asmenims, kurie yra suinteresuoti, kad jų produktai būtų pristatomi R. B. vedamoje televizijos laidoje, nes tik žinant apie tokius ryšius galima įvertinti minėtoje laidoje skelbiamos informacijos patikimumą. Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo atveju asmens duomenys yra tvarkomi vadovaujantis viešuoju interesu, kurį kaip tinkamą pagrindą naudoti leidžia žurnalistine veikla užsiimančio subjekto statusas.

77. Atsakovas sprendime tik užsiminė, jog iš ginčo publikacijų turinio ir konteksto darytina išvada, kad pareiškėjos, kaip duomenų subjekto, interesai yra viršesni nei visuomenės teisė žinoti privačius jos interesus, tačiau išsamaus aplinkybių tyrimų šiame kontekste neatliko, neanalizavo ir nevertino, ar buvo laikomasi Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, o jei nebuvo, kaip konkrečiai jie buvo pažeisti. Atsakovas neanalizavo ir atitinkamai nevertino šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies (f) punkto nuostatos, pagal kurią duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, <...>. Iš esmės atsakovo sprendimas motyvuotas tuo, kad šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens R. B. asmens duomenys galėjo būti skelbiami tik gavus jos sutikimą, todėl sprendė, kad buvo pažeisti Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (a) punktas ir 5 straipsnio 1 dalies (a) punktas.

78. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pareikštas papeikimas dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimų paskelbiant publikaciją (duomenys neskelbtini). Šio reglamento 5 straipsnio („Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai“) 1 dalies (a) punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); 6 straipsnio („Tvarkymo teisėtumas“) 1 dalyje nurodyta, jog duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais.

79. Atsakovas ginčijamame sprendime nevertino ir nepateikė jokių motyvų dėl trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tvarkymo pareiškėjo (VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“) nurodytais tikslais būtinumo. Pareiškėjas neteigė, kad šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens duomenys buvo tvarkomi remiantis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (a) punktu (gavus šio asmens sutikimą), todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto (taip pat ir 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto) pažeidimą, nevertinęs asmens duomenų tvarkymo teisėtumo pareiškėjo nurodytais tikslais pagrįstumo.

80. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežiūros institucijai išlieka pareiga atlikti išsamų tyrimą ir priimti motyvuotą administracinį aktą. Priežiūros institucija privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi BDAR nurodytų principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisės. Priežiūros institucija privalo, be kita ko, atlikti faktinių aplinkybių tyrimą, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą), nustatyti ne pavienes faktines aplinkybes, o juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normoms taikyti, taip pat ištirti ir įvertinti nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020, 2021 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021).

81. Dėl išdėstytų priežasčių ginčijamo atsakovo sprendimo dalis, kurioje konstatuoti Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto bei 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimai ir pareiškėjui VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pareikštas papeikimas, naikinama ir klausimas grąžinamas atsakovui nagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo.

82. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

83. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

84. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, ir priėmus naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

85. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

86. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėją pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atstovavo advokatų kontoros SPES advokatas Algimantas Šindeikis. Pareiškėjas nurodo ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas patyrė 2 491,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: žyminis mokestis – 23 Eur; teisinės konsultacijos ir skundo parengimas – 1 452 Eur; atskirojo skundo dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių parengimas – 580 Eur; pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje (iš viso 3 val.) – 435,60 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas patyrė 1 173,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: sumokėtas žyminis mokestis – 12 Eur ir apeliacinio skundo parengimas – 1 161,60 Eur.

87. Pareiškėjas patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos suteiktos paslaugos bei už jas mokėtina suma, taip pat sąskaitų išrašus apie advokatui už suteiktas paslaugas sumokėtas sumas.

88. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – ir Rekomendacijos)) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

89. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 koeficiento. Pareiškėjas už skundo parengimą prašo priteisti 1 452 Eur. Skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2020 m. kovo 6 d., už skundo parengimą pareiškėjas advokatui sumokėjo 2020 m. balandžio 17 d. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2019 m. IV ketvirtį buvo 1 358,60 Eur, maksimali priteistina suma už skundo parengimą yra 3 396,50 Eur. Pareiškėjo už skundo parengimą prašoma priteisti suma (1 452 Eur) neviršija maksimalų galimą priteisti užmokesčio dydį.

90. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, už atskirąjį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4 koeficiento. Pareiškėjas už atskirojo skundo parengimą prašo priteisti 580,80 Eur. Už šią paslaugą pareiškėjas advokatui sumokėjo 2020 m. balandžio 17 d. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2019 m. IV ketvirtį buvo 1 358,60 Eur, maksimali priteistina suma už atskirojo skundo parengimą yra 543,44 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma (580,80 Eur) viršija maksimalų galimą priteisti užmokesčio dydį.

91. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 koeficiento. Pareiškėjas už pasirengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje (3 val.) prašo priteisti iš viso 435,60 Eur. Už šią paslaugą pareiškėjas advokatui sumokėjo 2020 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2019 m. II ketvirtį buvo 1 289 Eur, maksimali priteistina suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (iš viso 3 val.) yra 389,7 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma (435,60 Eur) viršija maksimalų galimą priteisti užmokesčio dydį.

92. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą, už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 1,7 koeficiento. Pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 1 161,60 Eur. Už šią paslaugą pareiškėjas advokatui sumokėjo 2021 m. sausio 19 d. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2020 m. III ketvirtį buvo 1 454,8 Eur, maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą yra 2 473,16 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma (1 161,6 Eur) neviršija maksimalų galimą priteisti užmokesčio dydį.

93. Pareiškėjas paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23 Eur, o paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 12 Eur žyminio mokesčio, iš viso 35 Eur.

94. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies (teisėjų kolegijos vertinimu 80 proc.), taip pat į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo atmestas, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo parengimą nepriteistinos; atsižvelgdama į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, sudėtingumą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo iš viso 2 430,64 Eur ((1 452+389,7+1 161,6+35)*80 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. (SK-50,2019) SPR-23 dalis, kuriomis nuspręsta pripažinti R. B. skundą dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) pagrįstu; įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo paskelbiant publikaciją (duomenys neskelbtini) ir reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) pašalinti R. B. teisę į privatumą pažeidžiančią informaciją; pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimų paskelbiant publikaciją (duomenys neskelbtini), ir grąžinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai šią R. B. skundo dalį nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2 430,64 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų 64 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė