62723d19-e6da-4f36-9b91-061ea22969e0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-2619-716/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33407-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

sekretoriaujant Ramintai Braškienei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,

gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),

kaltinamajam G. O.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ bylÄ , kurioje G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. O. vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o bÅ«tent, jis 2023 m. rugpjūčio 31 d., apie 20.09 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Arkana“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,02 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti duomenys

G. O. teisme kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis neturėjo tikslo ir noro vairuoti automobilį iÅ¡gėręs. Jis miegojo automobilyje, kažkas pasibeldė į langÄ ir jis pagalvojo, kad netinkamoje vietoje prisiparkavo automobilį, todėl užvedė automobilio variklį, pajudėjo gal 1-3 metrus ir iÅ¡ karto atvažiavo policija. Atvažiavę pareigÅ«nai prisistatė ir paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jis prisipažino pareigÅ«nams, kad vartojo. Alkoholį vartojo automobilyje, todėl nusprendė nebeiti namo ir pamiegoti maÅ¡inoje. Pirko stipresnį alkoholinį kokteilį, 30 laipsnių stiprumo 0,35 l talpos, taip pat 4 alaus. Namie alkoholio vartoti nenorėjo, nes namuose buvo žmona ir vaikai. Ä® miestÄ eiti nenorėjo, nes buvo nusiminęs. Dėl asmeninių priežasčių, norėjo pabÅ«ti vienas. Jis prašė rugsėjo 1-osios laisvos darbo dienos, bet jam nedavė. Supyko, todėl ir nusprendė pabÅ«ti vienas. Automobilis yra įmonės, pirktas lizingu. Jis dirba dvejose įmonėse – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl kurios įmonė lizingas, jis nežino. Automobilį jis naudojo darbo reikmėms, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini). Generalinis direktorius jam leido naudotis automobiliu darbo reikalais. Apie įvykį iÅ¡ karto pranešė žmonai ir prašė Å¡ios, kad atvažiuotų. Su žmona jie (duomenys neskelbtini) metų kartu, augina du vaikus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) metus persikraustė į Vilnių

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d., apie 20.09 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims G. O. vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, o tiksliau, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1, 3).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. 20.06 val. buvo gautas pranešimas, jog prie namo atvažiavo automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio vairo sėdi ir pusiau miega akivaizdžiai neblaivus vairuotojas (b. l. 9-11).

IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. patruliuojant mieste iÅ¡ Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad (duomenys neskelbtini), už automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdi vairuotojas, kuris yra galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo važiuojamojo kelio dalyje su užvestu varikliu. PrieÅ¡ais „Renault“ stovėjo P. R. (P. R.), kuris neleido minėtam automobiliui važiuoti. Už automobilio vairo sėdėjo G. O., kuris prisipažino, kad neseniai vartojo alkoholį ir vairavo minėtÄ automobilį neblaivus. IÅ¡ G. O. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo neriÅ¡li. Pranešėjas L. B. paaiÅ¡kino, kad matė, kaip automobilio „Renault“ vairuotojas vairavo galimai neblaivus (b. l. 12).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai automobilio apgadinimo požymiai: smulkūs kėbulo defektai (b. l. 13-17).

IÅ¡ paaiÅ¡kinimo matyti, kad L. B. 2023 m. rugpjūčio 31 d. 20.12 val. pastebėjo Å¡alia kelio stovintį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastukseno į automobilio langÄ , kurį atidarė akivaizdžiai neblaivus vyriÅ¡kis, apsirengęs tamsiai mėlynus marÅ¡kinėlius bei tamsias kelnes. IÅ¡kvietus policijÄ minėtas automobilis pradėjo judėti. Su kaimynu P. R. sustabdė minėtÄ automobilį ir jau tada atvyko policijos pareigÅ«nai (b. l. 20).

IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti tyrimo metu peržiÅ«rėti pareigÅ«nų „Body“ kamerų įraÅ¡ai. Vaizdo įraÅ¡e matoma, kad policijos pareigÅ«nai atvyko į įvykio vietÄ , gatvę, kur stovi automobilis „Renault“, pilkos spalvos, kurio vairuotojo vietoje sėdi vyras. Prie automobilio vaikÅ¡to dar vienas vyras, kuris pasakoja pareigÅ«nams, kad jis matė, jog minėto „Renault“ automobilio vairuotojas miegojo automobilyje, o jis pabeldė į automobilio langÄ , o po to automobilis pradėjo važiuoti. PareigÅ«nė klausė vairuotojo, kur jis važiuoja, vairuotojas atsakė, kad namo. PareigÅ«nė paaiÅ¡kino vairuotojui, kad jis sustabdomas ir paklausė, ar jis sutinka, jog bÅ«tų patikrintas jo blaivumas. Vairuotojas sutiko ir teigė, kad alkoholį vartojo, tačiau atsisėdo už vairo, nes norėjo nuvažiuoti namo. Pirmu blaivumo patikrinimo metu vairuotojui nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. PareigÅ«nė užraÅ¡o vairuotojo duomenis – G. O.. PareigÅ«nai antrÄ kartÄ patikrino vairuotojo blaivumÄ , jam nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (b. l. 22-24).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Renault“, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 27 970 eurų (b. l. 26).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš G. O. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0711 (patikros sertifikatas Nr. 1938529, galioja iki 2023 m. gruodžio 7 d.) G. O. pirmu pūtimu 2023 m. rugpjūčio 31 d. 20.09 val. buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, o antru pūtimu 20.30 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas. Su alkotesterio rezultatais G. O. sutiko (b. l. 29-32).

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad G. O. vairavo kelių transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį – bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pagrindu transporto priemonės vairavimu pripažįstami transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

Aukščiau minėtų įrodymų visuma, o bÅ«tent paties G. O. parodymai ir prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo bei automobilio vairavimo, byloje esantys tarnybiniai praneÅ¡imai, policijos įvykių registro iÅ¡raÅ¡o duomenys, transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolas, raÅ¡ytinis liudytojo L. B. paaiÅ¡kinimas, kuriame Asmuo patvirtino matęs neblaivaus asmens vairuojamÄ automobilį, kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos ir vaizdo ir garso įraÅ¡ai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir VÄ® „Regitra“ pažyma patvirtina, kad G. O. vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo vartojęs alkoholį ir nuo jo apsvaigęs, dėl ko jam netrukus po įvykio buvo nustatytas ne mažesnis nei 2,02 promilių neblaivumas.

Teismas įvertinęs kaltininko veiksmų kvalifikacijai reikÅ¡mingus požymius pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog G. O. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, ir tokiu bÅ«du padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

IV. Baudžiamosios atsakomybės motyvai

G. O. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kÄ patvirtina jo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis.

Nagrinėjant bylÄ teisme buvo gautas J. R.-O. praÅ¡ymas dėl kaltinamojo G. O. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (b. l. 69-70).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ; 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai.

Teismas nustatė ir pripažino, kad G. O. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika materialinė žala padaryta nebuvo.

G. O. praeityje neteistas (b. l. 37), per paskutinių vienerių metų laikotarpį deÅ¡imt kartų baustas administracine tvarka, iÅ¡ kurių Å¡eÅ¡is kartus vairuodamas transporto priemonę virÅ¡ijo nustatytÄ leistinÄ greitį, vienÄ kartÄ vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiÅ«ros, du kartus pasistatė automobilį mokamoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ir už stovėjimÄ nustatyta tvarka nesumokėjo ir vienÄ kartÄ baustas už administracinį nusižengimÄ , susijusį su aplinkos apsauga, gamtos iÅ¡teklių naudojimu ir paveldo apsauga. Administracinių nusižengimų registro įraÅ¡as patvirtina, kad G. O. turi galiojančių ir nesumokėtų piniginių baudų (b. l. 38-42). G. O. yra dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, (duomenys neskelbtini), kartu su žmona augina du vaikus. Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų G. O. nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įvertinus padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, padarytas reikalingas iÅ¡vadas ir pakeistÄ kaltininko požiÅ«rį į neteisėtus veiksmus, jo asmenybę ir ryžtÄ nebeprasižengti yra pagrindas manyti, kad G. O. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu Å¡iuo atveju egzistuoja įstatymo numatytos privalomos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ nusikaltimÄ padariusį G. O. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas. Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklausta J. R.-O. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jai paskambino vyras ir ji sužinojo, kas atsitiko. Vyras jai paskambino apie 20.00 val., kad ji paimtų automobilį. Ji nuvyko į įvykio vietÄ . Vyras jai telefonu pasakė, kad yra iÅ¡gėręs, kad vairavo automobilį ir jį sustabdė policija. Kadangi jie prieÅ¡ tai susipyko, tai jis greičiausiai pagalvojo, kad maÅ¡inoje iÅ¡gers ir pamiegos. Ji su vyru susipyko dienÄ prieÅ¡ dėl rugsėjo 1-osios dienos, dar kitos dienos ryte apsipyko. Ji pati vairuoja apie (duomenys neskelbtini) metų. Yra gavusi baudÄ už parkavimÄ Vilniaus mieste gal prieÅ¡ metus laiko. Už greičio virÅ¡ijimÄ nėra gavusi baudų. Praeityje ji teista nebuvo. Jos vyras labai daug dirba ir ji pati grįžo į darbus po dekreto. Abu nori pasirodyti geri darbuose. Ji su vyru kartu jau (duomenys neskelbtini) metų.

Prie praÅ¡ymo pridėti duomenys patvirtina, kad J. R.-O. praeityje neteista (b. l. 71), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį vienÄ kartÄ bausta administracine tvarka dėl to, kad pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdama specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo aikÅ¡telėje, paskirtÄ piniginę baudÄ sumokėjo (b. l. 78). J. R.-O. yra dirbanti ir darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 72). Ä®vertinus J. R.-O. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko žmona ir jam itin artimas asmuo, su kuriuo kaltininkas kartu gyvena jau ilgÄ laikÄ , kartu augina du vaikus. Abu asmenys nuolat bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, rÅ«pinasi savo vaikais. Teismas nustatė, kad J. R.-O. ir G. O. santykiai yra nuolatiniai, artimi, nuoÅ¡irdÅ«s ir tamprÅ«s tiek, kad laiduotoja galėtų daryti pakankamÄ ir teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Pasitikėjimas ir tarpusavio pagalba yra tie požymiai, kuriuos įvertinęs kaltininkas turėtų jausti laiduotojos įtakÄ ir kontrolę bei atsakomybę už savo veiksmus.

Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja J. R.-O. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra kaltininko žmona, kuri nuolat ir artimai bendrauja su G. O., kartu iÅ¡gyvena įvykio pasekmes, abu asmenys rÅ«pestingi vaikams, laiduotoja yra kritiÅ¡ka kaltininko elgesiui Å¡iam neblaiviam vairuojant automobilį, jos pozityvi vertybinė orientacija ir ryÅ¡ys su kaltininku yra pagrindas ir veiksniai, kurie gali daryti kaltininkui teigiamÄ Ä¯takÄ (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Ä®vertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltininko asmenybę, gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas mato pagrindÄ atleisti G. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos J. R.-O. atsakomybei.

Ä®vertinus kaltininko asmenybę, padarytas iÅ¡vadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos norÄ ir ryžtÄ bÅ«ti atsakinga už kaltininkÄ , teismas mato pagrindÄ skirti minimalų laidavimo terminÄ be užstato.

Tinkamam baudžiamosios atsakomybės tikslų realizavimui teismas taip pat mato pagrindÄ kaltininkÄ atleidus nuo atsakomybės G. O. skirti baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Teismas įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir turinį pripažįsta, kad G. O. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai ir neteisėtai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja be pagrindo piktnaudžiaudamas, sukeldamas pavojų sau, kitiems ir aplinkai. Tinkamam tokio neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės, kurios sulaikytų asmenį nuo tokio ar panašaus elgesio pažeidžiant teisės reikalavimus ir draudimus.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už Å¡io kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali bÅ«ti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo metu Å¡io kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Teismas nustatė, kad G. O. pirmÄ kartÄ padarė nesunkų nusikaltimÄ , savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, praeityje neteistas, piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bÅ«damas vidutinio neblaivumo laipsnio. G. O. ne tik šį kartÄ kėlė grėsmę saugiam eismui ir aplinkiniams, bet ir praeityje ne vienÄ kartÄ yra baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad vienerių metų laikotarpyje G. O. net deÅ¡imt kartų buvo baustas administracine tvarka, iÅ¡ kurių Å¡eÅ¡is kartus baustas už greičio virÅ¡ijimÄ , vienÄ kartÄ baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiÅ«ros, du kartus baustas už tai, kad pasistatė automobilį mokamoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ir už stovėjimÄ nustatyta tvarka nesumokėjo ir vienÄ kartÄ baustas už administracinį nusižengimÄ , susijusį su aplinkos apsauga, gamtos iÅ¡teklių naudojimu ir paveldo apsauga. Teismas nustatė, kad vien 2023 m. birželio mėnesį G. O. tris kartus buvo baustas už greičio virÅ¡ijimÄ . Be to, kaltininkas turi galiojančių ir nesumokėtų piniginių nuobaudų (b. l. 38-42). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu G. O. turi bÅ«ti skirtinas ne minimalus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Ä®statymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas transporto priemonė automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriÄ vairavo G. O., atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ . VÄ® „Regitra“ duomenimis, automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25). Pats G. O. teismo posėdžio metu tvirtino, kad minėtas automobilis yra įmonės, pirktas lizingu. Generalinis direktorius automobiliu jam leido naudotis darbo reikalais. Dėl to, teismas Å¡iuo konkrečiu atveju sprendžia klausimÄ dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, iÅ¡ kaltinamojo G. O. turi bÅ«ti konfiskuojama tokia automobilio vertė, kuri atitiktų Å¡io konkretaus turto vertę ir bÅ«tų reikalinga priemonė, kad pažeidėjÄ atgrasintų nuo tokio pobÅ«džio teisės pažeidimų ateityje.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę rinkos kainÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Sutiktina, kad sÄ vokos „turto vertė“ ir „kaina“ nėra tapačios. Daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties Å¡alis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes jÄ gali lemti įvairÅ«s veiksniai – tiek objektyvÅ«s, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine bÅ«kle ir panaÅ¡iai, tiek ir subjektyvÅ«s, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryÅ¡iais su pardavėju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Tačiau atsieti konkretaus automobilio vertės nustatymÄ nuo analogiÅ¡kų ar panaÅ¡ių automobilių pardavimo kainų bÅ«tų neobjektyvu ir neteisinga, todėl teismų praktikoje minėtos dvi sÄ vokos vartojamos kartu.

VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad G. O. naudotos kaip nusikaltimo priemonės „Renault“ vidutinė kaina Lietuvoje su PMV yra 27 970 eurų (b. l. 26). Teismas nustatė, kad G. O. yra vedęs, kartu su žmona auginantis du vaikus, dirba ir gauna nuolatines pajamas, praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. ReikÅ¡minga ir tai, kad kaltinamasis G. O. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteisiamas. Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (27 970 eurų), tiek kaltinamasis, tiek visa kaltinamojo Å¡eima patirtų iÅ¡skirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes, kurios prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio „Renault“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (27 970 eurų) iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ G. O. bÅ«tų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes jos kaltinamasis niekaip nepajėgtų įvykdyti, jam bÅ«tų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iÅ¡ kaltinamojo G. O. iÅ¡ieÅ¡kotina ne visa, bet protinga veikos turinį atitinkanti ir pakankama baudžiamosios atsakomybės realizavimui suma, o bÅ«tent penktadalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės, t. y. 5594 eurų. Teismo vertinimu, tokios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas atitiks balansÄ tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjant bylÄ teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos 68,33 eurų iÅ¡laidų priteisimo už teisinę pagalbÄ G. O. (b. l. 64-66).

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal anksčiau suformuluotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ bÅ«tino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybÄ , taip pat ir teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡iÄ konstitucinę teisę bÅ«tų reali.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, dėl ko remiantis įstatymu G. O. buvo paskirtas bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas procese. 2023 m. rugsėjo 5 d. gynėjas advokatas Sergejus PelÅ¡as pateikė orderį ginti baudžiamojoje byloje G. O. (b. l. 67), dėl to teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi advokatÄ Sergejų PelÅ¡Ä paskyrė G. O. gynėju (b. l. 68). Nors teismas nustatė, kad G. O. oficialiai yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, tačiau savanoriÅ¡kai gynėjo advokato kaltininkas nepasirinko, gynėjas advokatas jam buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas Å¡ioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininkų padėtį, nes, kaip jau minėta, gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to praÅ¡ymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ G. O. dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylÄ teisme netenkintinas.

VII. Kiti klausimai

G. O. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 55-57). Šios priemonės, kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu G. O. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

G. O. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį J. R.-O. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams be užstato, ir bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu G. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi paskirti G. O. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 594 Eur (penkių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt keturių eurų) dydžio turto konfiskavimÄ .

G. O. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ ir specialios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po ko panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš G. O..

Nuosprendžiui įsiteisėjus G. O. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Išaiškinti G. O., kad:

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai J. R.-O., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka; 3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Mindaugas Striaukas