6270abb6-fab9-481b-aa3c-fdae1a592b2e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-455-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02066-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 55.1.; 20.2.3.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. S. (I. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. S. (I. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas I.

S. 2016-05-17 teismui padavė skundÄ , kurį 2016-06-02 patikslino, praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), priteisti 50 000 € neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–5, 12).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ laikymo LAVL sÄ lygų, kurios esÄ neatitinka teisės aktų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad LAVL palatose periodiÅ¡kai buvo gydomas nuo 2002 m. Palatose kuriose buvo gydomas nebuvo ventiliacijos, tualetas nėra atitvertas, nebuvo stalo, kėdžių, asmens krata buvo daroma antisanitarinėmis sÄ lygomis, pareigÅ«nai žemindavo pareiÅ¡kėjo orumÄ .

Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė pažeminimu, depresija, stresu, galimybių sumažėjimu.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 15–19).PaaiÅ¡kino, kad ligoninė nefiksuoja, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir suimtųjų, nes teisės aktai to daryti neįpareigoja.

Ligoninė nedaro įtakos atvykstančiųjų gydytis asmenų skaičiui, nes stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikiamos visiems to reikalaujantiems asmenims, dėl to ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro būti gryname ore lokaliniame sektoriuje. Todėl minimalaus ploto reikalavimo neatitikimas buvo kompensuotas sudarant galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose.

Visose kamerų tipo palatose bei palatose yra įrengta 1,5 metro sienelė skirianti sanitarinį mazgÄ , taip pat Visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu, nepateikė jokių pastabų dėl sienelės neatitikimų numatytiems teisės aktų reikalavimams. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra iÅ¡imamas tam, kad bÅ«tų užtikrinamas vėdinimas per atidarytÄ langÄ ir nebÅ«tų karÅ¡tÄ patalpoje, žiemos metu lango rėmas yra įdedamas tam, kad bÅ«tų užtikrinta Å¡iluma patalpoje.

Teisės aktai nenustato, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Remontas atliekamas pagal poreikį, valymo ir dezinfekcijos darbai atliekami nustatyta tvarka. Ligoninei išduotas leidimas-higienos pasas patvirtina, kad ligoninės patalpos atitinka higienos reikalavimus. Visuminė ar dalinė asmens krata atliekama palatoje kuri atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, neturtinės žalos priteisti nėra pagrindo.

 Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už laikymÄ LAVL jo gydymo laikotarpiais periodiÅ¡kai nuo 2002-01-15 iki 2016-05-10 sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Atsakovės atstovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir pareiÅ¡kėjo reikalavimams praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ .Nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.CK 1.125 str. 1 d. 8 p. įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už gydymÄ netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2002-01-15 iki 2016-05-10.

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2016-05-17. Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ vienam asmeniui, kad buvo laikomas atitinkamomis jo netenkinančiomis sÄ lygomis. Pagal CK 1.126 str. 2 d. nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2002-01-15 iki 2013-05-16.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie jo pažeidžiamas teises. Todėl teismas pasisako tik dėl pareiÅ¡kėjo gydymo LAVL palatose aktualiu laikotarpiu nuo 2013-05-17 iki 2016-05-10.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip ne kartÄ pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis LAVL patalpose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ .Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194, 111.4 p., vienam asmeniui LAVL palatose tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis 5,1 kv. m. Atsakovė nurodė, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, o minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog LAVL nefiksuoja statistikos kiek palatoje yra laikoma asmenų vertinamuoju laikotarpiu, vertintina pareiškėjo naudai.

Todėl vienam asmeniui tenkantis plotas šiuo atveju apskaičiuojamas pagal maksimalų palatoje esančių miegamųjų vietų skaičių. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas jo gydymo LAVL laikotarpiais buvo laikomas 8 lovų 15,45 kv. m ploto Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 29; 6 lovų 15,51 kv. m ploto Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 8; 6 lovų 15,51 kv. m ploto Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 7; 6 lovų 15,51 kv. m ploto Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 6; 3 lovų 15,51 kv. m ploto Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr.

6. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2016-05-03 iki 2016-05-10, kuomet pareiÅ¡kėjas buvo gydomas 15,51 kv. m. 3 lovų Psichiatrijos skyriaus palatoje, net tuo atveju, jei visos lovos buvo užimtos, plotas tenkantis vienas asmeniui virÅ¡ijo 5,1 kv. m. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad minimalus plotas pareiÅ¡kėjui iÅ¡ viso nebuvo užtikrintas 35 dienas. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl Å¡io pažeidimo, nėra reikÅ¡mingi.

PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ taip pat kildina iÅ¡ netinkamo LAVL palatų ventiliavimo.Pažymėtina, kad tinkamos laisvės atėmimo vietų kondicionavimo sÄ lygos yra svarbus teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektas. Gyvenamosios kalinimo patalpos kondicionavimo sÄ lygas nustato Higienos normos 76:2010 nuostatos, pagal kurias gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.);

Å¡iltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; Å¡altuoju metų periodu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). AnalogiÅ¡kas nuostatas įtvirtinta ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos norma 134:2015. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų palatų ventiliavimo sÄ lygų.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kondicionavimo sÄ lygų patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus. Byloje esančios foto nuotraukos (b. l. 42–68) patvirtina, kad kamerose įrengti langai ir vėdinimas užtikrinamas per juos, tai atitinka teisės aktų reikalavimus.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LAVL palatose sanitarinis mazgas nėra tinkamai atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 p. nurodoma, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos <...>.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. AnalogiÅ¡kos sanitarinio mazgo įrengimo nuostatos numatytos ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 35.5 punkte. Teisės aktai nenumato reikalavimo uždengti unitazÄ ar klozetÄ .

Ligoninėje įrengtas sanitarinis mazgas nurodytus reikalavimus atitiko, aukščio ar konkrečios jo įrengimo vietos, kuriame jis turi bÅ«ti, teisės aktai nereglamentuoja. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Taigi pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista jo gydymo LAVL laikotarpiu.  PareiÅ¡kėjo teigimų, kamerose, kuriose jam teko gydytis nebuvo nei kėdžių, nei stalų. IÅ¡ byloje pateiktos Pažymos apie kamerų/patalpų plotÄ ir inventorių (b. l.

39) matyti, kad tik Psichiatrijos skyriaus palatose buvo 1-2 lovos, po 1 pakabÄ , kėdžių ir stalo kaip nurodė ir pareiÅ¡kėjas, nebuvo. Atsakovės atstovės teigimu, palatos baldais aprÅ«pintos minimaliai pagal galimybes. Pataisos namų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių ir kalėjimų, nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – Taisyklės).

Minėtose Taisyklėse nėra reglamentuota, kokie konkrečiai baldai ir kiek vienetų turėtų bÅ«ti gyvenamosiose patalpose, todėl, kaip nurodė ir atsakovės atstovė, baldais palatos aprÅ«pinamos minimaliai pagal poreikius ir galimybes. PareiÅ¡kėjas tik bendrais teiginiais nurodė, kad kamerose trÅ«ksta baldų, tačiau Å¡ios aplinkybės teisiniais argumentais (t. y. kokios konkrečiai teisės aktų nuostatos buvo pažeistos) nepagrindė. Todėl darytina iÅ¡vada, kad Ligoninės veiksmų neteisėtumas, Å¡iuo aspektu, nėra įrodytas.PareiÅ¡kėjas nurodo kad, asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis.Pažymėtina, kad Higienos normos 76:2010 54 punktas numato, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 145 punkte numatyta, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.

Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ . Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad atliekant asmenų kratas turi bÅ«ti laikomasi, be kita ko, nustatytų higienos reikalavimų, užtikrinamos saugios ir tinkamos kratos atlikimo sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens apžiÅ«ras tai atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis yra abstraktÅ«s, pareiÅ¡kėjas skunde Å¡ių argumentų detaliau nenurodė, t. y. kuriuo metu tai vyko, kuriose konkrečiai patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad vien tik tokių abstrakčių domenų nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Ligoninę asmens krata buvo atliekama pažeidžiant tam tikrÄ tvarkÄ . Be to, asmenų bei daiktų apžiÅ«ros yra trumpalaikės procedÅ«ros, atliekamos ne kiekvienÄ dienÄ , todėl tam tikrų galimų nepatogumų sukėlimas pareiÅ¡kėjui negalėjo virÅ¡yti neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingų nepatogumų, todėl žalos patyrimo faktas Å¡iuo atveju nevertintinas, kaip įrodytas.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo depresija, nervingumu, miego sutrikimais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, patvirtinančių teisės aktų reikalavimų neatitinkančio laikymo LAVL poveikio jų psichikai ir sveikatos bÅ«klei, teismui nepateikė. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų didesnį sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo bei privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo.

Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų buvęs laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su jais elgtis.CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo gydymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LAVL kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. 35 dienos, į tai, kad buvo konstatuotas pareiÅ¡kėjo privatumo pažeidimas, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015;

LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), į tai, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo numatyti bÅ«simas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 250 Eur neturtinės žalos dydis.

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 str. 5 p.). Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str., 133 str., teismasn u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo I. S. (I. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti I. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 250 € (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                            Mefodija Povilaitienė