2022-08-25 Nr. CB-7061-2-68-3-10721-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4166, DOK-4309

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10721-2020-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 10 d. paduotu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl teisės privatizuoti patalpą lengvatinėmis sąlygomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – A. N..

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai vykdė teismo pareigą užtikrinti viešųjų ir privačių interesų pusiausvyrą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo praktikos dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo. Atsakovė paaiškina, kad ji gina viešąjį interesą dėl racionalaus, efektyvaus turto perleidimo, taip užtikrinant adekvačias pajamas į socialinio būsto fondo biudžetą. Ieškovas byloje gina savo privatų interesą į ginčo buto privatizavimą lengvatine tvarka ir mažiausia kaina. Abu interesai nebuvo suderinti – teismai įpareigojo atsakovę parduoti butą ieškovui net 231 kartus mažesne kaina nei reali buto rinkos vertė. Pagal kasacinio teismo praktiką, savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta.

Atsakovė paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-21334-934/2018 dėl ieškovo teisės privatizuoti ginčo butą galiojo Paramos įstatymo 2017 m. sausio 25 d. redakcija, pagal kurios 24 straipsnio 1 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Išnagrinėjus aptariamą bylą, ieškovas pateikė prašymą savivaldybei dėl buto privatizavimo – prašymas buvo pradėtas nagrinėti jau pagal kitą – 2019 m. rugsėjo 1 d. Paramos įstatymo redakciją, kurios 25 straipsnio 1 dalis numatė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas už rinkos vertę. Kadangi ieškovo prašymas dėl buto privatizavimo lengvatine tvarka pradėtas nagrinėti pagal Paramos įstatymo 2019 m. rugsėjo 1 d. redakciją, ši procedūra turėjo būti užbaigta pagal tuo metu galiojusią 2019 m. rugsėjo 1 d. įstatymo redakciją.

Atsakovė taip pat pažymi, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl prejudicinių faktų nustatymo. Teismų motyvas, kodėl byloje yra vadovaujamasi išimtinai ieškovui palankia Paramos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2019 m. rugsėjo 1 d., buvo tas, kad teismai, anksčiau išnagrinėtoje byloje nustatė ne tik ieškovo teisę į ginčo buto privatizavimą lengvatine tvarka, bet ir buto kainos apskaičiavimo mechanizmą. Atsakovės vertinimu, tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21334-934/2018 dėstomojoje dalyje užsiminė, koks tuo metu galiojo reglamentavimas, nereiškia, kad buvo nustatytas prejudicinis faktas nagrinėjamai bylai, kadangi aptariamos bylos dalyką sudarė tik teisės į lengvatinį buto privatizavimą pripažinimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą prašymai dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir sprendimo vykdymo sustabdymo (DOK-4309) nesprendžiami.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys