626be8de-af4a-4e0c-8a3f-4af7d418c052 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-549-629/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03334-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. K. (A. K.) atstovui advokatui Gintarui Petukauskui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Danutei Martinkevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. (A. K.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : A. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK), 1 201,65 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 1 d. nutarimu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje pareiÅ¡kėjas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį už tai, kad 2015 m. gruodžio 5 d., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį ir vengė pasitikrinti blaivumÄ .

Pažymėjo, kad tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2015 m. gruodžio 5 d. Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio patrulis A. K. surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ , kurio pagrindu pareiÅ¡kėjui priklausantis automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į UAB „Tomadas“ priklausančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę, kur buvo laikomas iki 2016 m. kovo 24 d. Už automobilio priverstinį saugojimÄ pareiÅ¡kėjas UAB „Tomadas“ 2016 m. kovo 24 d. sumokėjo 1 201,65 Eur.PareiÅ¡kėjas pabrėžė, jog tariamo teisės pažeidimo tyrimo metu buvo daug objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas automobilio nevairavo, be to, buvo imtasi pakankamai priemonių užkirsti keliÄ galimai daromai neteisėtai veikai, t. y. pareiÅ¡kėjas buvo nuÅ¡alintas nuo transporto priemonės vairavimo.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jis nekėlė grėsmės eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, netrukdė saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) ar kitų teisės aktų reikalavimų. Transporto priemonė stovėjo leidžiamoje transporto priemonėms stovėti vietoje, netrukdė Å¡ios vietos valyti ir tvarkyti, netrukdė valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, todėl objektyviai ir akivaizdžiai nebuvo bÅ«tinumo taikyti administracinės prievartos priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ .

PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju priverstinį nuvežimÄ sÄ lygojo dvi priežastys – Vilniaus aps. VPK patrulių teiginiai, kad automobilį „Jeep Grand Cherokee“ vairavo pareiÅ¡kėjas, nors tokie policijos pareigÅ«nų parodymai prieÅ¡tarauja apie įvykį praneÅ¡usios A. L. suraÅ¡ytam paaiÅ¡kinimui ir duotiems parodymams, bei nepagrįsta iÅ¡vada, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atimta teisė vairuoti, nors pareiÅ¡kėjui vairuotojo pažymėjimas grÄ Å¾intas dar 2012 m. rugpjūčio 7 d. Atkreipė dėmesį, jog administracinių teisės pažeidimų registre kompleksiÅ¡kai fiksuojami duomenys ne tik apie asmenį ir jo padarytÄ pažeidimÄ , bet ir informacija apie pažeidimo tyrimÄ â€“ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , administracinės bylos numerį, teismo nutarimo priėmimo datÄ , pažeidimo vertinimÄ pagal ATPK, paskirtÄ administracinę nuobaudÄ , paskirtos piniginės baudos (ne)sumokėjimÄ , vairuotojo pažymėjimo sulaikymo datÄ , o taip pat informacija apie specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimÄ ir vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimo datÄ , todėl kritiÅ¡kai vertintini pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimai apie tai, jog informacinė sistema pateikė duomenis tik apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , tačiau nebuvo duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimÄ .

Be to, maksimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo 3 metai (36 mėn.), todėl remiantis protingumo kriterijais buvo akivaizdu, kad Å¡is terminas 2015 m. gruodžio 5 d. jau buvo pasibaigęs. PareiÅ¡kėjo teigimu, neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigÅ«no teisę, esant atitinkamoms sÄ lygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigÄ visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sÄ lygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių. Taikant tokiÄ priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiÅ«ra naudotis transporto priemone.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji gali bÅ«ti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus, todėl policijos pareigÅ«nai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu (Å¡iuo atveju – ATPK) ir taikyti tokiÄ priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sÄ lygoms), ir tik įstatymo nustatyta tvarka.

Todėl policijos pareigÅ«nų veiksmai priverstinai nuvežant pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ transporto priemonę pripažintini neteisėtais, o tuo pačiu atsiranda prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kuriÄ sudaro pareiÅ¡kėjo už priverstinį automobilio transportavimÄ ir saugojimÄ sumokėta 1 201,65 Eur suma. Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė ir neturtinę žalÄ , nes pakankamai ilgÄ laikÄ negalėjo naudotis jam priklausančiu automobiliu. Tai pareiÅ¡kėjui sukėlė nepatogumus, privertė keisti nusistovėjusiÄ gyvenimo tvarkÄ .

Neturtinę žalÄ vertina 100 Eur/mėn., todėl už visÄ negalėjimo naudotis automobiliu laikÄ praÅ¡o priteisti 400 Eur dydžio neturtinę žalÄ . Vilniaus aps. VPK atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės pareigÅ«nai A. K. ir N. B. priimdami sprendimÄ priverstinai nuvežti pareiÅ¡kėjo automobilį į UAB „Tornadas“ priklausančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę, vadovavosi ATPK 129 straipsniu, kuris numato baudÄ nuo 1 158 Eur iki 1 448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

PareiÅ¡kėjui priklausanti transporto priemonė iki Vilniaus apylinkės teismo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 129 straipsnį priėmimo turėjo bÅ«ti priverstinai nuvežta ir saugoma kaip galimai konfiskuotina. Vilniaus aps. VPK teigimu, Å¡iuo atveju jokie norminiai aktai pažeisti nebuvo, pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo negalima konstatuoti. Be to, pareiÅ¡kėjas jokiais įrodymais nepagrindė ir neturtinės žalos buvimo fakto, bei jos dydžio. Byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, kad pablogėjo pareiÅ¡kėjo sveikata, jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , kad garbės ir orumo pažeminimai buvo apčiuopiami ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad nebuvo jokių duomenų, jog ginčo automobilį vairavo pareiÅ¡kėjas, be to, pareiÅ¡kėjas turėjo vairuotojo pažymėjimÄ , taigi pareigÅ«nai elgėsi neteisėtai. Vilniaus aps. VPK atstovė teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiÅ¡kėjui grėsė automobilio konfiskavimas, todėl, siekiant užtikrinti galimai konfiskuotino turto iÅ¡saugojimÄ , automobilis buvo nuvežtas.

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl pareiÅ¡kėjui priklausančio automobilio priverstinio nuvežimo. Nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 5 d. į Bendrosios pagalbos centrÄ telefonu 112 paskambinusi A. L., pranešė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas galimai neblaivaus asmens, atsitrenkė į kitÄ aikÅ¡telėje stovintį automobilį, galimai jį apgadino ir, pranešėjos manymu, gali bandyti pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Atvykę Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 bÅ«rio patruliai A. K. ir vyresnysis patrulis N. B. automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusėje rado sėdintį automobilio savininkÄ â€“ pareiÅ¡kėjÄ A.

K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. PareiÅ¡kėjas pasitikrinti blaivumÄ atsisakė, o papraÅ¡ius pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , atsakė, kad vairuotojo pažymėjimÄ paliko namuose. Ä®vertinę nurodytas aplinkybes, minėti pareigÅ«nai 2015 m. gruodžio 5 d. surašė pareiÅ¡kėjui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 10P-45382541-15 dėl ATPK 129 straipsnyje nurodyto pažeidimo, t. y. dėl to, kad pareiÅ¡kėjas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė pasitikrinti blaivumÄ . Be to, Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės pareigÅ«nai priėmė sprendimÄ nuÅ¡alinti pareiÅ¡kėjÄ nuo transporto priemonių vairavimo bei priverstinai nuvežti pareiÅ¡kėjui priklausantį automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB „Tomadas“ priklausančiÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telę (b. l. 8, 9, 21–22, 33–34). 2016 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl pareiÅ¡kėjo A.

K. administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiÅ¡kėjas 2015 m. gruodžio 5 d., apie 13.06 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas administracinio teisės pažeidimo bylÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 12–16).PareiÅ¡kėjas už automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimÄ UAB „Tomadas“ sumokėjo 1 201,65 Eur (b. l. 19).Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Teismas pažymi, kad veiksmų neteisėtumas konstatuojamas, kai yra pagrindas pripažinti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-850-624/2018). Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: vieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas kaip pareigÅ«nų veiklos neteisėtumÄ Ä¯vardija priverstinį jo automobilio nuvežimÄ . Pažymėtina, jog pagal administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu galiojusio ATPK 269 straipsnio 7 dalį, padarius pažeidimus, numatytus Å¡io kodekso 1241 straipsnyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 1242 straipsnyje (pavojingas ir chuliganiÅ¡kas vairavimas), 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuotojų), 127 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130 straipsnio pirmojoje dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), 1302 straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuotojų), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigÅ«nai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

NuvežtÄ transporto priemonę leidžiama susigrÄ Å¾inti paÅ¡alinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymÄ saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimÄ . Padarius pažeidimÄ , už kurį pagal šį kodeksÄ gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grÄ Å¾inama (iÅ¡skyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai iÅ¡nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla.IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas numatytas ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. sausio 30 d.

įsakymu Nr. 5-V-93 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos apraÅ¡o 3 punkte, kuriame nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę padarius Å¡iuos administracinius teisės pažeidimus, jei transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis).ATPK 269 straipsnio 7 dalies dispozicija, ApraÅ¡o 3 punktas leidžia teigti, kad priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iÅ¡ esmės siekiama iÅ¡vengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, paÅ¡alinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti keliÄ tokioms pasekmėms atsirasti.

ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigÅ«no teisę, esant atitinkamoms sÄ lygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigÄ visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sÄ lygos (Å¡iuo atveju ATPK 129 straipsnyje nurodytas pažeidimas), imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių.Atkreiptinas dėmesys, jog taikant tokiÄ priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiÅ«ra naudotis transporto priemone.

Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti Å«kio subjektui iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji gali bÅ«ti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio.

Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: nuosavybės teisė gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus ( Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimus).

Nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai lemia, kad policijos pareigÅ«nai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo vadovautis įstatymu (Å¡iuo atveju – ATPK) ir taikyti tokiÄ priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sÄ lygoms), ir tik įstatymo nustatyta tvarka.Kaip minėta, pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį transporto priemonė gali bÅ«ti priverstinai nuvežama, jei yra padarytas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nurodytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Taigi vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vienÄ (ar kelis) iÅ¡ ATPK 269 straipsnio 7 dalyje iÅ¡vardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę.

Tokios priemonės policijos pareigÅ«nas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamÄ administracinį teisės pažeidimÄ padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Nagrinėjamu atveju nei įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1395-1017/2016 nustatytose aplinkybėse, nei pareiÅ¡kėjui suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole ar kituose administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentuose nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad 2015 m. gruodžio 5 d. pareiÅ¡kėjo automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei ar kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Taigi šiuo atveju pareigūnai, neturėdami teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai nusprendė priverstinai nuvežti pareiškėjo automobilį iš jo stovėjimo vietos, kas lėmė pareiškėjo patirtas 1 201,65 Eur išlaidas, kurios atlygintinos pareiškėjui kaip turtinė žala.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti jam 400 Eur neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl negalėjimo naudotis ginčo automobiliu. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog dėl automobilio priverstinio nuvežimo patirti nepatogumai buvo tokio intensyvaus pobÅ«džio, kad bÅ«tų vertintini kaip neturtinė žala, atlygintina pinigais.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjo automobilis nebÅ«tų priverstinai nuvežtas, pareiÅ¡kėjas juo vis tiek nebÅ«tų galėjęs naudotis dėl pareiÅ¡kėjui suraÅ¡yto nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovės 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas Gintaras Petukauskas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai patvirtina, jog už atstovavimÄ , konsultacijas, skundo parengimÄ pareiÅ¡kėjas savo atstovui sumokėjo 300 Eur (b. l. 18).PareiÅ¡kėjo skundas teismui suraÅ¡ytas 2017 m. spalio 3 d. 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) buvo 838,7 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus užmokestis už skundo parengimÄ tokiu atveju sudaro 2 096,75 Eur (838,7 Eur x 2,5). PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 300 Eur suma nevirÅ¡ija nurodyto maksimumo, tačiau Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas prašė atlyginti iÅ¡ viso 1 601,65 Eur žalÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui atlygintina tik 1 201,65 Eur žala, taigi pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas 75 proc., todėl pareiÅ¡kėjui atlygintina 225 Eur (300 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. K. (A. K.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. (A. K.) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 201,65 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus vienÄ eurÄ ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis euro centus) turtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. (A. K.) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 225 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                  Milda Vainienė