6268fc71-95d5-42b4-9870-eab69685d85a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2336-426/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00580-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. (A. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d.

LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismasn u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas; iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 2 000 Eur už kalinimÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) netinkamomis sÄ lygomis (b. l. 1).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. gruodžio 25 d. jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 332, 132 ir kt. netinkamomis sÄ lygomis, t. y. kamerų, kuriose buvo laikomas, laisvas gyvenamasis plotas yra per mažas, nes, pasak pareiÅ¡kėjo, vienam asmeniui priklauso ne mažiau kaip 5 kv. m. laisvo gyvenamojo ploto, neįskaitant kamerose esančių lovų, stalo, sanitarinio mazgo; taip pat kameroje esantis sanitarinis mazgas atskirtas 1,5 m. sienele, kuri dengia tik maÅ¾Ä dalį kameros, nedengiant įėjimo į kamerÄ .

Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo buvo pažeidžiamas pareiÅ¡kėjo privatumas, naudojantis tualetu jis galėjo bÅ«ti stebimas pro stebėjimo langelį ne tik pareigÅ«nų, bet ir kitų praeinančių asmenų. PareiÅ¡kėjo teigimu, aukščiau nurodytu laikotarpiu, kai jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ bei pažeminimÄ , todėl mano, kad dėl nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo Vilniaus PN.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių TI-K) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 5-12). Atsakovo atstovas pateiktame atsiliepime (b. l. 5-6) nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K atitinkamose kamerose periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. imtinai, o nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių. Atsiliepime nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Å iuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Todėl nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi bÅ«ti skaičiuojamas atėmus baldų užimamÄ plotÄ , nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teises aktai.

Atsakovės atstovo teigimu, iÅ¡ pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. O atskirais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K, nes jis buvo iÅ¡vykęs. Atsakovės atstovas nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 m aukščio. Taipogi nurodo, kad asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Atsakovas pažymi, kad įstaigos administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Taip pat paaiÅ¡kina, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji. Pažymi, kad siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus. Pabrėžia, kad įstaigoje nėra įregistruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ar skundų dėl skunde nurodytų laikymo sÄ lygų.

Taip pat atsiliepime nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Nurodo, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, pareiÅ¡kėjo skunde minimi trÅ«kumai ir kilę neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai labiau sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė jo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

PareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai nepatvirtina privalomų deliktinei atsakomybei kilti sÄ lygų. Atsakovė nesutinka su reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ . Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendrojo pobÅ«džio, nėra konkretumo, taip pat neįrodoma, kad skunde įvardijami įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjo teises ir jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Atsakovės įgaliotos institucijos manymu, reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras gauti turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės, nes nepateikia įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę bÅ«klę, todėl skundas turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas pateikė atsikirtimÄ Ä¯ Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių TI-K) atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ (b. l. 84-85), kuriame jis nesutiko su nurodytais argumentais. Teigia, kad Vilniaus PN pažeidė jo teises, nes nei kartÄ nebuvo iÅ¡vestas į sporto kiemelį, nevyko jokios socialinės reabilitacijos programos, buvo nesilaikoma higienos normų reikalavimų, todėl praÅ¡o atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, LukiÅ¡kių TI-K neprieÅ¡taravo, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teismas k o n s t a t u o j a: Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja Vilnius PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. gruodžio 25 d.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus PN buvo kalinamas nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. imtinai, o nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-3882-815/2018, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02430-2018-3, kurioje iÅ¡ dalies buvo tenkintas pareiÅ¡kėjo iÅ¡ esmės analogiÅ¡komis aplinkybėmis grindžiamas skundas, priteisiant neturtinę žalÄ ir už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 20 d. imtinai.

Todėl ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. imtinai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 25 d., todėl skundas dalyje dėl pažeidimų aptartu laikotarpiu atmestinas. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN buvo laikomas pažeidžiant minimalaus kameros ploto reikalavimus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių 111 punkto 1 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Iš atsakovo atstovo atsiliepime nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: Nr. 104, 106, 108, 116, 123, 180, 211, 277, 283, 286, 288, 326, 332, 345, 346, 381, kurių plotas nuo 6,96 kv. m vienam asmeniui arba nuo 7,38 kv. dviem asmenims. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose vienas arba su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis kameros patalpos plotas atitiko Taisyklių 111 punkte nurodytus minimalaus ploto reikalavimus (b. l. 5-6).

Todėl skundo argumentai dėl ploto pažeidimo yra nepagrįsti. Taip pat teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Tai atitinka ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį Nr. A-2169-525/2019).

Pažymėtina, kad LVAT naujausiÄ praktikÄ (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ , pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sÄ lygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

IÅ¡ byloje esančių LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimų, matyti, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,56 kv. m (0,8 x 0,7) (b. l. 8). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam LukiÅ¡kių TI-K kameroje laikomam asmeniui normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamÄ sanitarinio mazgo plotÄ , nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Konvencijos 3 straipsnis Å¡iuo atveju taip pat nebuvo pažeistas. PareiÅ¡kėjas tvirtina, jog sanitarinio mazgo kameroje įrengimas, atskiriant jį tik sienele, pažeidė jo teisę į privatumÄ .

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.) 14.5 papunktis nustato, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 10 d.) 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).

Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A.

M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje GlotovprieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Ä® EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kalinamiems asmenims minimalų privatumÄ . EŽTT yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai kameroje yra laikomas daugiau negu vienas asmuo, gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiems asmenims reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.), 81, 82, 90 p.).

Atsižvelgiant į nurodytÄ EŽTT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai suimtasis ar nuteistasis kameroje yra laikomas vienas, sanitarinės zonos atskyrimas tik iÅ¡ dalies (t. y. užuolaida), yra priimtinas ir užtikrina suimtiesiems ir nuteistiesiems reikiamÄ privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pažymėtina, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12), LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose bei byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu – 133 paras LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam kamerose, kuriose jam bÅ«tų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nes pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu ir jose nebuvo atskiros sanitarinio mazgo kabinos. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas 133 paras buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. 2011 m. kovo 3 d.

įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 17.3 punktÄ gyvenamųjų kamerų ir duÅ¡o patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Vadovaujantis Instrukcija, stebėjimo langelis reikalingas užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų ir prižiÅ«rėtojų saugumÄ . PareiÅ¡kėjas atsikirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepimÄ (b. l. 84-85) papildomai nurodė, kad nė karto nebuvo iÅ¡vestas į sporto kiemelį, nevyko socialinės reabilitacijos programos, nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl atsikirtimuose nurodytų sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais.

Teismo vertinimu, nėra duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ Å¡iuo aspektu. Taipogi papildomai pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nebuvo užtikrinamos higienos sÄ lygos (buitiniai parazitai, netinkamas maisto pateikimo bÅ«das, netinkama oro temperatÅ«ra, drėgmė bei pelėsiai, netinkama ventiliacija ir apÅ¡vietimas). Atsakovės atstovas pateiktame atsiliepime nurodo, kad, siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ ir profilaktinius patikrinimus, ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (b. l. 72-75).

Todėl teismo nuomone, atsakovo atstovas ėmėsi tinkamų veiksmų, siekiant naikinti buitinius parazitus. Pareiškėjo nurodomi pažeidimai kenkėjų naikinimo eigoje laikytini nepagrįstais, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius, taip pat nėra įregistruotų pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl kenkėjų ar netinkamo maisto pateikimo būdų. Taip pat pareiškėjo nurodo pažeidimus, susijusius su netinkamu kameros apšvietimu.

HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario mėnesio pranešimo „Dėl A. J. skundo“ (b. l. 16-17) spręstina, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip tai numatyta HN 134:2015 14 p., todėl pagrindo konstatuoti, kad šis higienos normos punktas pažeistas.

Kaip nurodo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo trÅ«kumÄ pareiÅ¡kėjui galėjo kompensuoti dirbtinė apÅ¡vieta (žr., 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2088-492/2018), kuria pareiÅ¡kėjas nesiskundė. IÅ¡ byloje esančio LukiÅ¡kių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. vasario mėnesio praneÅ¡imo „Dėl A. J. skundo“ (b. l. 16-17) matyti, kad kameros yra vėdinamos per langus, kaip tai numato HN 134:2015. Taip pat atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad tinkamai vėdinant patalpas, kamerose iÅ¡vengiama ir pelėsio, ir staigių temperatÅ«ros pokyčių, ir nemalonaus kvapo.

Taip pat yra įrengta centrinė Å¡ildymo sistema, todėl Å¡ildymo sezonu metu visose gyvenamosiose patalpose palaikoma optimali temperatÅ«ra. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad turėjo galimybę kamerÄ iÅ¡vėdinti natÅ«raliu bÅ«du, t. y. tik per atidaromÄ langÄ .

Atsižvelgiant į tai pareiÅ¡kėjo argumentai, kad kamerose tvyrojo drėgmė ir nemalonus kvapas atmestini. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu (t. y. nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. imtinai) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) atliko kontrolinius patikrinimus. IÅ¡ į bylÄ atsakovės atstovo pateiktų NVSC Vilniaus departamento patikrinimų aktų, matyti, jog visi patikrinimų aktai nesusiję su pareiÅ¡kėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas atliekant patikrinimÄ , todėl ginčo atveju yra neaktualÅ«s. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pastarajam ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui ar kitiems asmenims ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, atsakovės atstovas ir negali pateikti duomenų, paneigiančių visas pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes. Be to, įstaiga, nežinodama apie pareiÅ¡kėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų ir paÅ¡alinti. Kaip jau sprendime nustatyta, pareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių ginčo laikotarpiu nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , todėl teismo nuomone, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visus pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus galimus pažeidimus.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl higienos sÄ lygų pažeidimų ir bendros kamerų bÅ«klės atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ ar neveikimÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) suformulavo taisyklę, nustatančiÄ , jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastÄ , pripažintina, kad jis dėl nustatyto LukiÅ¡kių TI-K pažeidimo (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu 109 paras), patyrė esminius nepatogumus ir dvasines kančias, todėl teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais.

Taigi, reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ už laikymÄ netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo nuomone, praÅ¡oma priteisti 2 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobÅ«dį ir intensyvumÄ , į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 400 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. imtinai.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja RÅ«ta Miliuvienė