2023-05-24 Nr. BB-3937-1-01-1-15439-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2310/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15439-2021-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės – Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo G. P. ir jo gynėjo advokato Irmanto Balčiūno kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatoriai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatoriai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas netinkamai, nepagrįstai pritaikė BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę G. P.. Atsižvelgiant į G. P. vairavimo veiksmus pasirengiant lenkimo manevrui, į tai, kad eismo saugumo taisyklių pažeidimas iš jo subjektyviųjų veikos požymių nebuvo šiurkštus, į tai, kad pasekmės niekaip neapsprendžia pažeidimo šiurkštumo, į tai, kad iki aptariamo eismo įvykio G. P. iš esmės buvo pavyzdingas vairuotojas, į transporto priemonės konstrukcinius ypatumus, jam apeliacinės instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra visiškai neproporcinga ir neadekvati. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas G. P. pažeidimą šiurkščiu, šio požymio eismo įvykio kontekstinės analizės neatliko, apsiribojo tik liudytojų parodymų citavimu, kurie iš esmės jokios reikšmės vertinimui neturi. Pažymi, kad G. P. leistino greičio neviršijo, jo vairavimas neturėjo chuliganiško vairavimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo kuo konkrečiai pasireiškė G. P. subjektyvusis neatsargumas. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad kilę sunkūs padariniai yra pagrindas skirti G. P. baudžiamojo poveikio priemonę, prieštarauja teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atkreipti dėmesį ir į G. P. kaltės turinį. Jis eismo įvykį sukėlė ne nusikalstamo pasitikėjimo, o nusikalstamo nerūpestingumo forma.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę (priemones), kiek ir kokias skirti – kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas bylos duomenis, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą ir kita. Taigi baudžiamajame įstatyme nustatyta bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (bet ne pareiga) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Kasacinės instancijos teismas gali svarstyti šį klausimą tais atvejais, jeigu neteisingas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą paskiriant G. P. pagal BK 68 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimą dvejiems metams. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas išdėstė motyvus kodėl baudžiamojo poveikio priemonė turi būti taikoma G. P. ir pagrindė jos taikymo trukmę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. P. ir jo gynėjo advokato Irmanto Balčiūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė – Granskienė

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis