2019-01-03 Nr. AB-149-3-61-3-02311-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2048-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02311-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 1P-6290 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) posto vyresniajam inspektoriui V. J..

2. Pareiškėjas nurodė, kad su prašymu kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. J.. Profesinė sąjunga 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 1P-6290 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodamas tuo, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, o priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti, kokios rūšies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą. Pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, profesinė sąjunga teisę duoti (neduoti) sutikimą turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas spręsdamas, ar duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų.

4. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos muitinės šakos 2014 m. spalio 20 d. kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) nuostatas, prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

5. Profesinę sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. J., nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga skundžiamame rašte pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių ir individualių aplinkybių išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien minėto pareigūno būvimas profesinės sąjungos nariu negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje.

6. Nurodė, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusi su pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prie Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti ne diskriminuojant jį kaip profesinės sąjungos renkamojo organo narį, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, atsisakymas duoti sutikimą skirti nuobaudą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

7. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Profesinė sąjunga įgyvendina įstatymų jai suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Vien patikrinimo metu nustatytų pažeidimų konstatavimas nesudaro pagrindo spręsti, kad vyresnysis inspektorius V. J. nevykdė tarnybinių pareigų. Muitinės departamento generalinis direktorius, net ir gavęs informaciją apie neteisėtus ne Profesinės sąjungos narės, Kauno TM viršininkės veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros net nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti. Šiuo atveju darbdavys net nepranešė Profesinei sąjungai apie nustatytus ar nenustatytus pažeidimus ir kokių veiksmų imtasi nustačius pažeidimus, nors ir buvo prašoma tą padaryti.

Departamentas vilkino pateikti atsakymą ir tik po pakartotinio priminimo raštu pateikė informaciją kurioje pripažįstama, kad pareigūno A. B. teisė susipažinti su savo asmens dokumentais ir gauti bei turėti tarnybinės veiklos vertinimo išvados kopiją buvo pažeista. Tačiau Kauno TM (duomenys neskelbtini) G. L., kaip įstaigos vadovės, atsakomybės nevertino ir tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu nepradėjo, nors pagal teisės aktus privalėjo tai padaryti. Tai ne vienetiniai atvejai, kai pažeidžiamos tiek Profesinės sąjungos, kaip organizacijos, teisės gauti informaciją, būtiną savo veiklai ir savo narių atstovavimui ginant jų teises, tiek pačių pareigūnų teisės gauti informaciją ir žinoti kaip tvarkomi jų asmens duomenys.

Darbdavys toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, pažeidžiamumą, bei siekė parodyti pareigūnams, kad priklausydamas Profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis kitų, šiai organizacijai nepriklausančių pareigūnų atžvilgiu. Atsakovas, atsižvelgęs į nurodytus argumentus bei atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą, nurodė, kad turėjo pagrindo teigti, jog nuspręsdamas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių – persekiojimas.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Esant tokiam mažareikšmiam pažeidimui, nepadarytos jokios žalos muitinei, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungas nariui yra susijęs tik su jo naryste bei veikla joje.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. liepos 5 d. raštą Nr. 1P-6290 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui V. J..

11. Teismas nustatė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. pavedimu Departamento Personalo administravimo skyriaus vyriausioji inspektorė atliko tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos TM posto vyresniojo inspektoriaus V. J. ir 2018 m. gegužės 25 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-2419 (toliau – ir Išvada), kurioje, be kita ko, nustatyta, kad V. J. padarė tarnybinį nusižengimą, todėl pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Departamentas 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. (5.46)3B-5555 kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą V. J. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Profesinė sąjunga 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 1P-6290 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą ir nurodė, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, o priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. V. J. yra Profesinės sąjungos renkamo organo – Ekonominių reikalų komiteto narys.

12. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas), Profesinių sąjungų įstatymo, Kolektyvinės sutarties nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant analogiško pobūdžio bylas, nurodė, kad, viena vertus, Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinio nuobaudos skyrimo klausimą, o gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo. Kita vertus, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybines nuobaudas, Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

13. Teismas konstatavo, kad Profesinė sąjunga skundžiamame 2018 m. liepos 5 d. rašte Nr. 1P-6290 išreiškia savo nuomonę dėl jos nario padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pareigūnui buvo pagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių motyvų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad V. J. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Ginčijamame Profesinės sąjungos rašte nurodoma, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismas vertino, kad šie atsakovo rašte nurodyti teiginiai nepagrindžiami jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Be to, spręsdama klausimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiam muitinės pareigūnui, Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kilusio ginčo kontekste įvertinęs Išvados turinį, teismas konstatavo, kad tarnybinę nuobaudą V. J. nuspręsta skirti dėl su muitinės pareigūno pareigomis nesuderinama veikla. Teismas priėjo prie išvados, kad tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.

14. Teismas nurodė, kad ginčijamame Profesinės sąjungos atsisakyme nurodyti motyvai vertintini kaip Profesinės sąjungos nesutikimas su Išvadoje pateiktu jos nario atliktos veikos vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Departamentas, tirdamas šio pareigūno galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip V. J. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė ir atsiliepime. Teismas sprendė, kad Profesinė sąjunga 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 1P-6290 nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. J., todėl Departamento prašymą tenkino ir Profesinės sąjungos 2018 m. liepos 5 d. raštą Nr. 1P-6290 panaikino.

III. 15. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

17. Muitinės pareigūnų Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Nors Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme, o pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo profesinė sąjunga gali bet kuriuo metu.

18. Pažymi, kad pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Taisyklių 33 punktu, suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklėse numatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Taigi dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir Išvados pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, nes Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas. Vadovaudamasi Taisyklėse ir Kolektyvinėje sutartyje nustatyta norma ir galimybe pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, įvertinus visas aplinkybes, Profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ketinama pareigūnams ją skirti neįrodžius kaltės.

19. Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, profesinės sąjungos narių persekiojimo. Mano, kad nei Departamentas, nei teismas nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų.

20. Departamentas, ginčydamas profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas panaikinti jį, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakyme nurodyti argumentai nepagrįsti, o atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus. Departamentas savo prašyme teismui dėl profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Profesinės sąjungos pateikti argumentai ir pateikti įrodymai parodo atsakovo nuostatą Profesinės sąjungos atžvilgiu ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per Profesinės sąjungos narius. Tai, kad Departamentas (pareiškėjas) nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, kuriais buvo grubiai pažeistos profesinės sąjungos ir jos narių teisės, nevykdomi įstatymai ir kolektyvinė sutartis, kai tuo tarpu profesinės sąjungos nariai baudžiami ir už mažareikšmius nusižengimus, laikytini įrodymais dėl persekiojimo už narystę profesinėje sąjungoje.

21. Pažymi, kad tokie Departamento nevienodų standartų taikymo profesinės sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems profesinės sąjungos nariais, yra poveikio priemonės ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl teisės vienytis į organizacijas. Departamentas nepaneigė Profesinės sąjungos pateiktų argumentų, o teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl nurodytų aplinkybių. Teismo išvada dėl Profesinės sąjungos nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, vertintina kaip deklaratyvi ir nepagrįsta. Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentų, tokiu būdu suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui - drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

22. Pareiškėjas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Atsiliepime nurodo, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde pateikia nuomonę, kad Departamentas nepateikė teismui įrodymų, jog ginčijamas raštas pažeidė jo, kaip darbdavio, interesus. Vilniaus apygardos administracinis teismas šią aplinkybę įvertino ir detaliai pasisakė, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirtį tarnybinę nuobaudą V. J. iš esmės pažeidžia darbdavio interesus - trukdo vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir operatyviai reaguoti į pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus.

24. Kolektyvinės sutarties 27.3 papunktis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui - profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, Profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą V. J., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai Kolektyvinei sutarčiai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas patvirtina, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą V. J. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 1P-6290 pateikto atsisakymo duoti pareiškėjui Muitinės departamentui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui V. J., pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.

28. Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas reglamentuojančio Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąją ir (arba) valdymo instituciją, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos sutikimas. Minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017)

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

31. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

33. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, diskriminuoja šį asmenį dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsisakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir dėl to naikintinas, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, pareiškėjas savo prašyme teismui nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Atsakovo teigimu, jo pateikti argumentai ir įrodymai parodo pareiškėjo bandymą daryti įtaką Profesinės sąjungos veiklai per Profesinės sąjungos narius, pareiškėjas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, Profesinės sąjungos nariai baudžiami už mažareikšmius nusižengimus. Atsakovas taip pat nurodo, kad turėjo teisę pagal Taisyklių ir Kolektyvinę sutartį pareikšti nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, tarnybinės nuobaudos rūšies atitikimo protingumo ir teisingumo principams.

35. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsakovas apeliaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

36. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus ABTĮ numatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas aukščiau minėtų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Atsakovas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Abstraktūs argumentai, jog pareiškėjo netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra neteisingos.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad V. J. padarė tarnybinį nusižengimą.

39. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekimo skirti tarnybinę nuobaudą V. J. dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, pažymi, kad atsakovo nurodomos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susiję su V. J. veikla Profesinėje sąjungoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Išvados matyti, kad V. J. veikoje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis, šiuo atveju nėra reikšmingos, kadangi nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jos gali būti nagrinėjamos ir vertinamos tik sprendžiant V. J. paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

41. Atsakovas savo diskreciją duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui – profesinės sąjungos nariui – šiuo atveju panaudojo aiškiai klaidingai, nes pasisakė jo kompetencijai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje nepriskirtu klausimu – vertino, ar yra teisinis pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą, nurodė, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti neįrodžius jo kaltės, padarytas pažeidimas mažareikšmis, tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, siūloma skirti tarnybinė nuobauda neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

42. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių įrodymų ir aplinkybių, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas ar įvertino juos neteisingai. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti V. J. išimtinai tik dėl jo dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Aplinkybė, kad, atsakovo nuomone, pareiškėjas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, savaime neįrodo, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą V. J. ne dėl Išvadoje nustatyto tarnybinio pažeidimo, ar kad jį diskriminuoja. Atsakovo argumentai dėl trečiojo suinteresuoto asmens diskriminavimo nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė