2022-07-07 Nr. AB-18526-4-52-3-00320-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3269-821/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00320-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

vertėjaujant Tadui Tvarijonui,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. K. S., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. K. S. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. K. S. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. rugsėjo 4 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Teikime nurodyta, kad 2022 m. gegužės 4 d. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį, Centras nustatė, jog Užsienietis turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau galiojančios vizos ar kito dokumento, suteikiančio jam teisę būti Lietuvos Respublikoje, Užsienietis neturėjo.

3. Centras pažymėjo, kad Užsienietis turėjo Šengeno daugkartinę „D“ tipo vizą, galiojančią nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vėliau Užsieniečiui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo sutarties pagrindu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

4. Centras nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 2 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) panaikino paskutinį Užsieniečiui suteiktą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2021 m. birželio 18 d. minėtas leidimas paskelbtas negaliojančiu. 2021 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl Užsieniečio grąžinimo į kilmės šalį, tačiau Užsienietis šio sprendimo neįvykdė ir savanoriškai neišvyko.

5. Centras taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Užsieniečiui 6 mėnesių laikotarpiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Tarnybai apie savo buvimo vietą. Užsienietis iki 2022 m. kovo 21 d. vykdė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, tačiau vengė atvykti į Tarnybą susipažinti su sprendimu dėl išsiuntimo, o nuo 2022 m. kovo 21 d. Užsienietis nebeskambino ir neatsiliepė į skambučius bei el. laiškus.

6. Centras pažymėjo, jog Tarnyba 2022 m. sausio 17 d. priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti perspėjimą dėl draudimo Užsieniečiui atvykti į Šengeno teritoriją. Minėtas sprendimas įsiteisėjo, pradėta Užsieniečio išsiuntimo procedūra.

7. Centras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2022 m. birželio 4 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.

8. Centras nurodė, jog Užsienietis 2022 m. gegužės 4 d. informavo Tarnybą, kad jo draugė J. P. laukiasi. Minėtas asmuo susisiekė su Tarnyba ir patvirtino, jog laukiasi Užsieniečio vaiko. Nei Užsienietis, nei J. P. nepateikė nėštumo faktą patvirtinančių įrodymų.

9. Centras 2022 m. gegužės 20 d. gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) universiteto, jog yra svarstomas klausimas dėl Užsieniečio išbraukimo iš studentų sąrašų.

10. Centro vertinimu, nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nebuvo galimas, nes Užsienietis nebendradarbiauja, nevykdo kompetentingų institucijų sprendimų, slepiasi nuo išsiuntimo sprendimo vykdymo. Centras teigė, kad Užsienietis gali pasinaudoti laisvo judėjimo galimybe ir slėptis nuo priverstinio grąžinimo į kilmės šalį, todėl jo sulaikymas buvo objektyviai reikalingas.

II. 11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. birželio 3 d. sprendimu Centro teikimą tenkino, t. y. pratęsė Užsieniečiui sulaikymo terminą iki 2022 m. rugsėjo 4 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

12. Teismo vertinimu, Užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnyko, be to, jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra teisėtas, nes Užsienietis neturėjo galiojančios vizos ar kito dokumento, suteikiančio jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis iki 2022 m. kovo 21 d. vykdė paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, tačiau po 2022 m. kovo 21 d. vengė atvykti į Centrą, susipažinti su priimtu sprendimu dėl jo išsiuntimo, pasikeitė telefono numerį, neatsakė į skambučius ar el. laiškus.

13. Teismas, vertindamas Užsieniečio pirmosios instancijos teismo metu išsakytus argumentus, jog nesiuntė elektroninių laiškų dėl to, kad jo draugė sudaužė kompiuterį, sprendė, jog minėti pasisakymai buvo nepagrįsti, nes Užsienietis, būdamas laisvėje ir besimokydamas (duomenys neskelbtini) universitete, turėjo techninę galimybę siųsti pranešimus Tarnybai.

14. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis nebuvo pateikęs jo draugės nėštumo faktą patvirtinančių įrodymų. Be to, Užsienietis nustatytu laiku neišvyko iš Lietuvos Respublikos, t. y. trukdė įvykdyti jo išsiuntimą.

15. Teismo vertinimu, Užsieniečiui negalėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nes Užsienietis nebendradarbiavo su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei darė teisės pažeidimus. Teismas nurodė, jog Užsienietis yra linkęs nevykdyti savo pareigų, ir, tikėtina, gali vėl bandyti savavališkai pasislėpti. Todėl teismas sprendė, kad egzistavo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas sulaikymo pratęsimo pagrindas..

III. 16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietį nustatytu laiku periodiškai atvykti į Tarnybą arba elektroniniu ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Tarnybai apie savo buvimo vietą.

17. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra sulaikytas, todėl neturi objektyvios galimybės pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius, todėl nėštumo kortelę ir preliminarią gimdymo datą Užsienietis pateikia per advokatę dabar, kuri susisiekė su Užsieniečio drauge. Užsienietis taip pat nurodo, jog jis bandė įvykdyti sprendimą dėl savanoriško išvykimo iš Lietuvos Respublikos, tačiau Užsienietis buvo sustabdytas oro uoste ir jam nebuvo leista išskristi.

18. Užsienietis teigia, kad visada gyveno jo nurodytu adresu, t. y. nesislėpė nuo institucijų. Užsienietis pažymi, jog telefono numerio nekeitė, tačiau dėl savo draugės nėštumo nežinojo kaip teisingai išspręsti susidariusią situaciją. Užsienietis atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu turėtų tikslą pasislėpti, būtų pakeitęs gyvenamąją vietą. Užsienietis supranta, jog jis turi būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos ir tam nesipriešina, tačiau prašo sudaryti galimybę jam toliau rūpintis savo nėščia drauge, iki Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis taip pat nurodo, jog jam turi būti taikytinas negrąžinimo principas, kas sudaro pagrindą atidėti išsiuntimą, išlaikyti vienybę su vaiko besilaukiančia drauge.

19. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

20. Centras nurodo, kad Užsieniečio draugės nėštumo (nors nėra aišku ar Užsienietis yra vaiko tėvas) pabaiga numatyta ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Centras teigia, jog Užsienietis su nėštumo faktą patvirtinančiais įrodymais gali kreiptis į kompetentingą instituciją dėl Užsieniečiui nustatytų draudimų atvykti į Lietuvos Respubliką sumažinimo ar netaikymo. Centras pažymi, kad Užsienietis ir jo draugė planuodami vaiko gimimą žinojo, jog vieno iš jų imigracinė padėtis tokia, kad jų, kaip šeimos, gyvenimo tęstinumas Lietuvos Respublikoje bus rizikingas bei, jog gali kilti tam tikrų sunkumų.

21. Centras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietis iki 2021 m. lapkričio 19 d. neįvykdė Migracijos departamento sprendimo išvykti savanoriškai iš Lietuvos Respublikos, o Užsieniečio kelionės bilietai (duomenys neskelbtini) skrydžiui įsigyti jau nebegaliojant Migracijos departamento sprendimui dėl Užsieniečio grąžinimo, todėl Užsieniečiui tuo metu nebuvo leista išvykti iš Lietuvos Respublikos. Centras nurodo, jog Užsieniečio nežinojimas kaip pasielgti sužinojus apie draugės nėštumą neatleidžia Užsieniečio nuo atsakomybės, atsiradusios už jo atliktus veiksmus.

22. Centras, be kita ko, akcentuoja, jog (duomenys neskelbtini) organizavo skrydį į Užsieniečio kilmės šalį, tačiau Užsienietis neatvyko ir sutrukdė įvykdyti jo išsiuntimą. Centro vertinimu, jeigu Užsieniečiui bus taikoma jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kils rizika, jog Užsienietis vengs išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

23. Centras nurodo, kad teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys, ar jie yra sukūrę savo namus, kiek laiko kartu gyvena ir ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Centras šiuo aspektu pažymi, jog ne kartą ragino Užsienietį bei jo draugę pagrįsti įrodymais savo teiginius apie galėsiančius atsirasti giminystės ryšius, t. y. vaiko gimimą, tačiau tokių įrodymų negavo.

24. Centro vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino egzistavusias faktines aplinkybes bei priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo iš esmės pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietį nustatytu laiku periodiškai atvykti į Tarnybą arba elektroniniu ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Tarnybai apie savo buvimo vietą.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Užsieniečiui skirtos laisvės ribojimo priemonės, todėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas nėra šios bylos ginčo dalyku.

28. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

29. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

30. Spręsdama dėl galimybės pareiškėjui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1107-552/2022). Be to, šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

31. Atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, taip pat siekiant tinkamos pusiausvyros tarp Užsieniečio interesų bei Įstatymo tikslų, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečio laisvę varžyti toliau, t. y. pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą. Įstatymo tikslas (įvykdyti sprendimą išsiųsti Užsienietį į jo kilmės šalį) gali būti pasiektas pritaikant ir švelnesnę Įstatyme nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai nėra, o Užsieniečio draugė, kuria jis rūpinasi, laukiasi vaiko. Be to, byloje nepaneigta, jog Užsienietis nėra keitęs savo gyvenamosios vietos, t. y. jis nebandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgdama į proporcingumo principą bei į tai, jog duomenų apie Užsieniečio galimą siekį pasislėpti nuo priverstinio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra (Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nesipriešina bei supranta, jog privalės išvykti iš Lietuvos Respublikos), sprendžia, kad Užsieniečiui gali būti taikoma jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą (Įstatymo 115 str. 2 d. 2 p.).

32. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimas keičiamas, Centro teikimą tenkinant iš dalies bei skiriant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio L. M. K. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui L. M. K. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti (duomenys neskelbtini) pilietį L. M. K. S. kiekvieną antradienį nuo 8 val. iki 13 val. iki 2022 m. rugsėjo 4 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. K. S. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, elektroninių ryšių priemonėmis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrui pranešti apie savo buvimo vietą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Iveta Pelienė

Veslava Ruskan