6266bfe4-7e5a-4047-a027-e1e598cebe9c · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                                           Civilinė byla Nr. A2-44-743/2013(Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00016-2012-6)Procesinio sprendimo kategorija 116.4; 128.2 (S) LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 4 d.

Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant RÅ«tai Stanulienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai O. M., jos atstovui advokatui Juozui Å ilanskui, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Alytaus skyriaus atstovei AuÅ¡rai Marčiukaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pareiÅ¡kėjos O. M. su suinteresuotais asmenimis VSDFV Alytaus skyriumi, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru (toliau – LGGRT centras) dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai 1939-1990 metų okupacijos metu nuo 1958 m. rugpjūčio 23 d. iki 1965 m. liepos 19 d. buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė, draudžiant grįžti ir apsigyvento Lietuvoje (civilinė byla Nr. 2-107-393/2012, b. l. 5). PareiÅ¡kimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1946 m. vasario 17 d. pareiÅ¡kėja su tėvais ir seserimi buvo iÅ¡tremta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į Sverdlovsko sr.

Severouralsko r. 1958 m. rugpjūčio 23 d. jai buvo leista grįžti iÅ¡ tremties, tačiau ji į LietuvÄ nevyko, grįžo tik 1959 m. birželio mėnesio pabaigoje, kai pasibaigė ir jos sutuoktinio B. M. tremties laikas. Grįžę apsigyveno pas pareiÅ¡kėjos tėvus, tačiau nebuvo registruojami, be registracijos negalėjo įsidarbinti, namuose lankydavosi milicijos pareigÅ«nas siÅ«lydamas iÅ¡sikelti į kitÄ Lietuvos miestÄ pas giminaičius arba iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos. Kadangi giminaičių Lietuvoje neturėjo, nusprendė grįžti į tremties vietÄ .

PraÅ¡o šį faktÄ nustatyti, nes jis jais sukels teisines pasekmes, t.y. Å¡is laikotarpis bus įskaitytas į darbo staÅ¾Ä pensijai gauti remiantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu.Suinteresuoto asmens VSDFV Alytaus skyrius su pareiÅ¡kimu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsikirtimus grindžia Å¡iais argumentais: byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos tremtis baigėsi 1958 m. rugpjūčio 23 d., pareiÅ¡kėja nekliudoma grįžo į LietuvÄ , apsigyveno pas tėvus, o tai, kad 1959 m. rugsėjo mėnesį ji apsisprendė ir su Å¡eima atgal iÅ¡vyko į tremties vietÄ nereiÅ¡kia, kad tremtis tęsėsi ir toliau.Suinteresuotas asmuo Lietuvos GGRT centras į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 44).

Pateiktuose paaiÅ¡kinimuose raÅ¡tu praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, pareiÅ¡kimÄ atmesti remiantis Å¡iais argumentais: pareiÅ¡kėja su tėvais buvo iÅ¡tremta 1946 m., tačiau 1958 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 50 jai leista iÅ¡vykti ir gyventi Lietuvoje. 1959 m. gegužės 23 d. sprendimu iÅ¡ tremties paleistas iÅ¡ jos sutuoktinis B. M. (b. l. 47,48).Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nuo 1946 m. vasario 18 d. iki 1958 m. rugpjūčio 23 d. buvo speciÅ¡trėmime Sverdlovsko sr. Severouralsko r. 1958 m. liepos 9 d. sprendimu jai leista iÅ¡vykti iÅ¡ specialiosios gyvenvietės negrÄ Å¾inant konfiskuoto turto ir leista apsigyventi Lietuvoje. 1959 m. gegužės 23 d. sprendimu iÅ¡vykti iÅ¡ specialiosios gyvenvietės ir apsigyventi Lietuvoje leista ir jos sutuoktiniui B.

M.. 1959 m. rugpjūčio mėnesį pareiÅ¡kėja grįžo į LietuvÄ . 1959 m. rugsėjo mėnesį pareiÅ¡kėja su Å¡eima iÅ¡vyko atgal. Å ios iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais įrodymais.Pažyma, santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėja yra gimusi 1931 m. gruodžio 6 d., ji yra V. ir M. Č. dukra; po santuokos – M.; 1998 m. birželio 16 d. ji pripažinta nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu remiantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – Ä®statymas) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu; tokiu pačiu pagrindu Å¡is statusas suteiktas ir jos sutuoktiniui B.

M. (mirusiam 2010-10-20) (civilinė byla Nr. 2-107-393/2012, b. l. 8-11; 20-22). 1946 m. vasario 17 d. nutarimu pasiÅ«lyta B. M. su tėvais ir broliais iÅ¡tremti iÅ¡ Lietuvos teritorijos; Å¡eima iÅ¡trėmime iÅ¡buvo nuo 1946 m. sausio 31 d. iki 1959 m. gegužės 9 d.; pareiÅ¡kėja su Å¡eima buvo speciÅ¡trėmime Severouralsko r. Sverdlovsko sr. iÅ¡buvo nuo 1946 m. vasario 18 d. iki 1958 m. rugpjūčio 23 d. (civilinė byla Nr. 2-107-393/2012, b. l. 12,13; 23-38). 1959 m. spalio mėnesį pasiÅ«lyta V. Č. ir jo Å¡eimai iÅ¡imties tvarka grÄ Å¾inti jam anksčiau priklausiusį namÄ (civilinė byla Nr. 2-107-393/2012, b. l. 14,15).

IÅ¡ teikimo ir darbo stažo įrašų darbo knygelėje matyti, kad pareiÅ¡kėjos darbo stažas nuo 1947 m. iki 1991 (civilinė byla Nr. 2-107/2012, b. l. 16-19). LGGRT centro publikacijose (2007 m.) apie politinių kalinių ir tremtinių sugrįžimÄ Ä¯ LietuvÄ nurodyta, kad tremtiniai neturėdami pragyvenimo Å¡altinių, turto, darbo ir gyvenamosios vietos, saugumiečių persekiojami dažnai bÅ«davo priverčiami iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos (civilinė byla Nr. 2-107-393/2012, b. l. 29-45); 1956 m. lapkričio 5 d.

Lietuvos komunistų partijos centro komiteto nutarimu buvo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad asmenų, nuteistų už kontrrevoliucinius nusikaltimus, atvykimas į LietuvÄ politiÅ¡kai netikslingas, jų registracijos klausimÄ reikia spręsti individualiai, kai kuriems neleidžiant prisiregistruoti toje teritorijoje, kurioje įvykdė nusikaltimus (civilinė byla Nr. 2-107-393/2012, b. l. 46-48). 1958 m. liepos 9 d. sprendimu pareiÅ¡kėjai ir jos Å¡eimai, o 1959 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui ir jo Å¡eimai leista iÅ¡vykti iÅ¡ specialiosios gyvenvietės, negrÄ Å¾inant turto ir apsigyventi Lietuvoje (b. l. 21-26);

Lietuvoje pareiÅ¡kėja nuolatinai įregistruota 1967 m. spalio 30 d. (b. l. 53,54). Liudytojos A. A., B. B., O. Ž. patvirtino, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos žinančios, kad jai sugrįžus į LietuvÄ 1959 m., ji buvo neregistruojama, milicijos įgaliotinis nuolat lankydavosi pas jÄ namuose, darė spaudimÄ , kad jie iÅ¡važiuotų. A. A. patvirtino, kad dirbo neregistruota. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tremtiniais pripažįstami asmenys, okupacinių režimų struktÅ«rų arba teismo sprendimais dėl politinių ar kilmės motyvų priversti iÅ¡sikelti arba prievarta iÅ¡keldinti iÅ¡ nuolatinės gyvenamosios vietos ir priversti apsigyventi arba prievarta apgyvendinti nurodytoje vietoje (nutremti), pritaikius specialios įskaitos (komendantÅ«ros) sÄ lygas arba apribojus gyvenamosios vietos pasirinkimo teisę (uždraudus grįžti ir gyventi Lietuvoje).

Ä®statymo 9 straipsnyje nustatyta, kad asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ pripažįsta, pažymėjimus iÅ¡duoda ir jų apskaitÄ Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Sprendimas dėl statuso pripažinimo ar nepripažinimo turi bÅ«ti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo praÅ¡ymo ir dokumentų padavimo. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimÄ dėl nukentėjusio asmens statuso pripažinimo ar nepripažinimo asmuo gali apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo praneÅ¡imo gavimo. 1998 m. birželio 16 d. toks statusas pareiÅ¡kėjai suteiktas, todėl spręstina, kad pareiÅ¡kėja laikėsi Ä®statymo 9 straipsnyje nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, nes ginčas kyla ne dėl nukentėjusiojo asmens statuso suteikimo pagal Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , o dėl laikotarpio. pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡ydama nustatyti pareiÅ¡kime nurodytÄ faktÄ , turi įrodyti, kad okupacinių režimų struktÅ«rų arba teismo sprendimais dėl politinių ar kilmės motyvų jai apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždraudus grįžti ir gyventi Lietuvoje).

IÅ¡ Å¡ios įstatymo formuluotės spręstina, kad tokį juridinį faktÄ galima nustatyti tik tuomet, kai buvo sprendimai, draudžiantys grįžti ir gyventi Lietuvoje. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 1958 m. liepos 9 d. sprendimu pareiÅ¡kėjai leista iÅ¡vykti iÅ¡ specialiosios gyvenvietės ir leista apsigyventi Lietuvoje (b. l. 26). Realizuodama šį sprendimÄ , pareiÅ¡kėja grįžo į LietuvÄ ir joje apsigyveno. Aplinkybės, kad buvo trukdoma tokiems asmenims prisiregistruoti, kad jie buvo raginami apsigyventi kitoje Lietuvos teritorijos dalyje ar raginami iÅ¡vykti už Lietuvos, kad grįžę iÅ¡ tremties asmenys neiÅ¡tvėrę tokių spaudimų grįžo į tremties vietas, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti buvus sprendimus uždrausti grįžti ir gyventi Lietuvoje Ä®statymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų spręstina, kad ji iÅ¡vyko atgal, nes žinojo, kad grįžusi ji ir jos vyras galės įsidarbinti buvusioje darbovietėje, t.y. sprendimÄ grįžti priėmė pati. IÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ po proceso atnaujinimo, dėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ priimtinas kitas sprendimas ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestinas kaip neįrodytas. Teismui sprendimÄ (nutartį) pakeitus ar priėmus naujÄ sprendimÄ (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) (Å¡iuo atveju 2012 m. vasario 14 d.

Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas) netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 19 Lt (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 448 straipsniais, teisėja n u s p r e n d ž i a : Priimti naujÄ sprendimÄ ir pareiÅ¡kėjos O. M. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės O. M. 19 Lt (devyniolika litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660.

Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos paÅ¡to skyriuje ar „Perlo“ terminale.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                         Asta Vailionienė