2024-10-16 Nr. AB-14974-3-61-3-03975-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-633-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03975-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dasta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – likviduojama viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dasta“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 135 (toliau – ir Sprendimas).

2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo UAB „Dasta“ skundą: 1) pakeitė Departamento Sprendimą, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 metus patvirtintą 29 517 Eur mokesčio sumą iki 6 841 Eur, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą; 2) iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 637,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 135 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. rugpjūčio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio patikrinimo aktas Nr. K-35 dėl 29 517 Eur mokesčio už 2014–2015 metus į rinką išleistą apmokestinamos (metalinės) pakuotės kiekį, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas taip pat nustatė, kad viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO), vykdydama sutartinius įsipareigojimus tarp pareiškėjo ir PTO, išdavė pareiškėjui patvirtinimus apie sutvarkytas atliekas: patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-0387 dėl metalinės pakuotės 11,34 t kiekio už 2014 m. mokestinį laikotarpį, patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-0387 dėl metalinės pakuotės 3,424 t kiekio už 2015 m. mokestinį laikotarpį. Remdamasis PTO išduotais patvirtinimais, pareiškėjas pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą (2015 m. vasario 27 d. už 2014 m. laikotarpį, 2016 m. vasario 15 d. už 2015 m. laikotarpį). 2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir VRAAD) priėmė sprendimą Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir VRAAD sprendimas), kuriuo panaikino PTO išrašytus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atskirais 2014–2015 m. laikotarpiais (patvirtinimą Nr. 1414VI0001-5513-0387; patvirtinimą Nr. 1514VI0001-5513-0387). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 pareiškėjas informuotas apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius. 2018 m. rugpjūčio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris priėmė patikrinimo aktą Nr. K-35 (toliau – ir Patikrinimo aktas), atlikęs UAB „Dasta“ planinį patikrinimą. Patikrinimo akte nurodoma, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d. VRAAD sprendimu panaikinti PTO išrašyti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai (Nr. 1414VI0001-5513-0387 dėl 11,340 t pakuočių atliekų kiekio ir Nr. 1514VI0001-5513-0387 dėl 3,424 t pakuočių atliekų kiekio). Sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas. Sprendimu patvirtinta už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius pareiškėjui privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį 29 517 Eur suma.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 18 d. nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir pareiškėjas šioje administracinėje byloje, todėl, teismo vertinimu, nustatytos teismo aplinkybės ir pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 (toliau – ir 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis) buvo panaikinta VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis dėl PTO patvirtinimų panaikinimo, tarp kurių buvo ir pareiškėjui išrašytas patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-0387.

7. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. kovo 20 d. Departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, parengė išvadą Nr. BDR-994 dėl UAB „Dasta“ 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 135 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo (toliau – ir Išvada), kurioje atliktas Sprendimu pareiškėjui paskaičiuotos 29 517 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius – 6 841 Eur (0 Eur už 2014 m., 6 841 Eur už 2015 m.). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė pastabų dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo.

8. Įvertinęs teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus, kad jis vykdė teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra padaręs teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetė. Teismas konstatavo, kad kadangi pareiškėjas negali įrodyti, kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, todėl jis negali pasinaudoti mokesčio lengvata. Teismas akcentavo, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

9. Apibendrindamas teismas sprendė, kad Departamentas skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2015 metus priskaičiavo pareiškėjui mokėtiną mokestį, todėl Sprendimas, kuriuo pareiškėjui už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 metus patvirtinta 29 517 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 6 841 Eur.

10. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti 956,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 30 Eur žyminis mokestis bei 926,70 Eur išlaidų už teisines paslaugas, kurias grindė rašytiniais įrodymais.

12. Teismas, priėjęs išvados, kad pareiškėjo skundas iš dalies tenkintinas, sprendė, kad iš dalies tenkintinas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgdamas į tenkintą reikalavimų dalį ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, teismas pareiškėjui priteisė 2/3 dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų (637,80 Eur).

III. 13. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

14. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies sumažinant tik mokėtino mokesčio sumą, tačiau ginčijamas Sprendimas nėra panaikintas, todėl šiuo atveju pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Departamentas priėmė 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 135 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuris teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl, atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 637,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo įsitikinimu, teismas, priteisdamas pareiškėjui bylinėjmosi išlaidas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymas neįtvirtina, kad mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, galėtų atitinkamai koreguoti sankcijos, šiuo atveju – mokesčio tarifo – dydį, tačiau teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali mažinti, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos.

15. Pareiškėjas UAB „Dasta“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą.

16. Pareiškėjas, atsikirsdamas į atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad atsakovas iš dalies sutiko su pareiškėjo skundu, kad iš dalies neteisingai paskaičiavo mokestį už aplinkos teršimą. Pareiškėjo vertinimu, akivaizdu, kad neteisingas mokesčio paskaičiavimas nulėmė objektyvų poreikį pareiškėjui ginti jo pažeistas teises teisme, todėl pareiškėjas neturėtų patirti neigiamų finansinių pasekmių, pateikęs dalinai pagrįstą skundą.

17. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismas nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau mano, kad atsakovas ignoruoja faktą, jog mokestis už aplinkos teršimą buvo perskaičiuotas po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties, kurioje ne tik buvo panaikinti Departamento priimti dokumentai (jų dalys), tačiau iš atsakovo buvo priteistos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias proceso dalyviai patyrė toje byloje.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

18. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų ir priteisė iš atsakovo 637,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Byloje nustatyta, kad PTO išdavė pareiškėjui patvirtinimus apie sutvarkytas atliekas:

1) patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-0387 dėl metalinės pakuotės 11,34 t kiekio už 2014 m. mokestinį laikotarpį, 2) patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-0387 dėl metalinės pakuotės 3,424 t kiekio už 2015 m. mokestinį laikotarpį. Remdamasis PTO išduotais patvirtinimais, pareiškėjas pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą (2015 m. vasario 27 d. už 2014 m. laikotarpį, 2016 m. vasario 15 d. už 2015 m. laikotarpį).

VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo panaikino PTO išrašytus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atskirais 2014–2015 m. laikotarpiais (patvirtinimai Nr. 1414VI0001-5513-0387 ir Nr. 1514VI0001-5513-0387). 2018 m. rugpjūčio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris priėmė patikrinimo aktą Nr. K-35, atlikęs UAB „Dasta“ planinį patikrinimą. Patikrinimo akte nurodoma, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 18 d.

VRAAD sprendimu panaikinti PTO išrašyti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai (Nr. 1414VI0001-5513-0387 dėl 11,340 t pakuočių atliekų kiekio ir Nr. 1514VI0001-5513-0387 dėl 3,424 t pakuočių atliekų kiekio). Sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas ir patvirtinta, kad už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius pareiškėjui privaloma sumokėti 29 517 Eur mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo panaikinta VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis dėl PTO patvirtinimų panaikinimo, tarp kurių buvo ir pareiškėjui išrašytas patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-0387.

Atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Departamentas perskaičiavo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014–2015 m. mokestinius laikotarpius – 6 841 Eur (0 Eur už 2014 m., 6 841 Eur už 2015 m.). Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir pakeitė ginčijamą Sprendimą, sumažindamas už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014–2015 metus patvirtintą 29 517 Eur mokesčio sumą iki 6 841 Eur, likusią skundo dalį atmesdamas kaip nepagrįstą ir iš dalies patenkindamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo 637,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

22. Taip pat akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai).

23. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliaciniame skunde be kita ko akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė neteisėtų Departamento veiksmų, Sprendimas nėra panaikintas, todėl vadovaujantis teismų praktika bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje būtent atsakovo (VRAAD veiksmai, po reorganizacijos Departamento) veiksmai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi iš dalies buvo pripažinti neteisėtais (VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis dėl PTO patvirtinimų panaikinimo, tarp kurių buvo ir pareiškėjui išrašyto patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-0387), todėl nėra pagrindo vertinimui, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas lėmė kitos ne nuo atsakovo neteisėtų veiksmų priklausiusios aplinkybės.

25. Nors atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodomų administracinių bylų aplinkybės nėra analogiškos ar panašios, todėl vadovautis šia praktika nėra teisinio pagrindo.

26. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016 ir 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2036-602/2021 nebuvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas. Administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016 teismas pasinaudojo diskrecijos teise ir sumažino baudą, skyrė mažesnę nei numatyta įstatyme. Cituojamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo nelaikė proceso šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, ABTĮ 44 straipsnio (dabar ABTĮ 40 str.) prasme, atitinkamai, konstatavo, kad jis neįgavo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016).

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundu siekė panaikinti 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 135, kuriuo patvirtintas atsakovo 2018 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo aktas Nr. K-35 ir pareiškėjas įpareigotas sumokėti 29 517 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs pareiškėjo skundą, pakeitė Sprendimą, sumažindamas patvirtintą 29 517 Eur mokesčio sumą iki 6 841 Eur. Pareiškėjas skundu iš esmės siekė išvengti finansinių pasekmių, taigi iš dalies tenkinus skundą, jo materialinis interesas iš dalies buvo patenkintas. To pasekoje buvo pagrindas priteisti proporcingą pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Pažymėtina, kad tokį sumažinimą lėmė ne teismo diskrecijos panaudojimas (kaip pareiškėjo cituojamoje administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016), o faktinės aplinkybės, kad kitoje administracinėje byloje atsakovo veiksmai dėl patvirtinimo Nr. 1414VI0001-5513-0387 panaikinimo buvo pripažinti neteisėtais.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka protingumo, proporcingumo ir racionalumo principus, nėra pagrindo vertinimui, kad jos nebuvo būtinos.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, todėl pagrįstai proporgingai patenkintų reikalavimų daliai iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimos išlaidų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis