6264a86d-31f4-443e-95ed-7dfdf6adbbbe · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-499-823/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00249-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria teismas iÅ¡ dalies tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl jo įtraukimo į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lietmedis“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , dalies, n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas A. B. 2014 m. spalio 13 d. kreipėsi į UAB „Lietmedis“ bankroto administratorę, praÅ¡ydamas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimÄ BUAB „Lietmedis“, kurį sudaro 10 000 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iki 2006 m. sausio 1 d.; 221 596,50 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d.; 57 187,50 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo 1989 m.; 291 638 Lt UAB „Lietmedis“ suteikta paskola iki 2010 m. bei 247 134 Lt UAB „Lietmedis“ suteikta paskola laikotarpiu nuo 2010 iki 2014 m.BUAB „Lietmedis“ bankroto administratorė UAB „Audata“ prašė netvirtinti A.

B. finansinio reikalavimo. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kaip savo reikalavimo teisę BUAB „Lietmedis“ patvirtinančius įrodymus pateikė savo asmeninės einamosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us už 2006 – 2014 metus, AB SEB banko vietinių mokėjimų nurodymų kopijas už 2010 m. sausio 6 d. – 2010 m. liepos 1 d. laikotarpį, kasos pajamų orderio kvitų kopijas, tačiau nei vienas iÅ¡ pateiktų dokumentų neginčijamai nepagrindžia jo reikalavimo teisės BUAB „Lietmedis“.Bankroto administratorė paaiÅ¡kino, kad negali patikrinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalies, kildinamos iÅ¡ darbo teisinių santykių, pagrįstumo, kadangi, be kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, pareiÅ¡kėjas (buvęs įmonės vadovas) bankroto administratorei nėra perdavęs darbo laiko apskaitos žiniaraščių, savo darbo sutarties ir kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad buvo sulygta dėl jo kreditoriniame reikalavime nurodyto darbo užmokesčio dydžio.

Neturint darbo bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nėra galimybės nustatyti pareiÅ¡kėjo realiai dirbto laiko BUAB „Lietmedis“, aplinkybių, ar A. B. nurodyto laikotarpio metu atostogavo, ar ne, ar dirbo visÄ darbo sutartyje sulygtÄ darbo laikÄ , ar nesirgo ir pan. Bankroto administratorės vertinimu, mažai tikėtina, kad įmonės vadovas dirbtų įmonėje ir negautų atlyginimo daugiau nei aÅ¡tuonerius metus iÅ¡ eilės, tuo pačiu deklaruodamas, kad įmonei suteikė 538 772 Lt paskolų.

Be to, pareiškėjo reikalavimui dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, turi būti taikomas ieškinio senaties terminas.Bankroto administratorė atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodo, jog jam priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas už 25 metus, t. y. nuo 1989 m., tačiau UAB „Lietmedis“ buvo įregistruota tik 1991 m. vasario 28 d.Dėl reikalavimo, kylančio iš paskolos teisinių santykių, dalies administratorė nurodė, kad pareiškėjas nepateikė nei vienos paskolos sutarties, kuri patvirtintų, jog tarp jo ir BUAB „Lietmedis“ yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

PareiÅ¡kėjas pateikė tik kasos pajamų orderius, iÅ¡ kurių matyti, kad jis įneÅ¡inėjo pinigus į įmonės kasÄ , tačiau toks pinigų įmokėjimas nebÅ«tinai liudija paskolos teisinių santykių egzistavimÄ , tai taip pat gali bÅ«ti pinigų įneÅ¡imas įmonės nuostoliams padengti.BUAB „Lietmedis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Audata“, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais UAB „Lietmedis“ direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ Nr. 65V ir 2006 m. liepos 5 d. sprendimÄ Nr. 101V; nustatyti, kad A.

B. darbo užmokestis už einamas UAB „Lietmedis“ direktoriaus pareigas laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 12 d. iki atleidimo iÅ¡ UAB „Lietmedis“ direktoriaus pareigų dienos buvo 1 500 Lt, neatskaičius mokesčių; priteisti iÅ¡ A. B. visas BUAB „Lietmedis“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 65V ir 2006 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 101V pagrindu atlikti pareiÅ¡kėjo A. B. darbo užmokesčio padidinimo sandoriai yra sudaryti nesiekiant sukurti realių teisinių pasekmių, o tik siekiant dirbtinai padidinti pareiÅ¡kėjo draudžiamÄ sias pajamas ir iÅ¡ to valstybės sÄ skaita gauti materialinę naudÄ (didesnes nedarbingumo iÅ¡mokas bei pensijÄ ).

Ginčijami sandoriai realiai nebuvo vykdomi, t. y. nors buvo priimti sprendimai dėl pareiškėjo atlyginimo padidinimo, priskaičiuojamas padidintas darbo užmokestis ir taip neteisėtai didinamos galimybės gauti didesnes socialinio draudimo išmokas, tačiau pareiškėjui padidintas atlyginimas bei socialinio draudimo mokesčiai realiai nebuvo mokami, todėl šie atlyginimo padidinimo sandoriai pripažintini negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Sudarant ginčo sandorius buvo siekiama vienintelio prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei tikslo – neteisėtais bÅ«dais pasididinti gautinas iÅ¡mokas iÅ¡ VSDFV.Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjo atlyginimas sumažintas nebuvo, nors, blogėjant įmonės finansinei situacijai, įmonėje taip pat mažėjo ir darbų apimtys. 2005 m. rugpjūčio 1 d. ir 2006 m. liepos 1 d. sprendimais pareiÅ¡kėjui padidintas darbo užmokestis negali bÅ«ti pripažintas teisingu ir protingu atlygiu už jo atliekamÄ darbÄ .

Darbo užmokesčio pareiÅ¡kėjui padidinimas tuo metu, kai įmonė nebuvo pajėgi mokėti tokio dydžio darbo užmokesčio ir nepadidėjus darbo apimtims, laikytinas prieÅ¡taraujančiu pagrindiniam bendrovės tikslui – pelno siekimui, bei buvo ne tik įmonei nenaudingas ir nuostolingas, bet tuo pačiu darė žalÄ Ä¯monės kreditoriams, t. y. nepagrįstai ir sistemingai didino įsiskolinimÄ VSDFV ir taip sumažino kitų trečios eilės bendrovės kreditorių galimybes atgauti bent dalį skolų iÅ¡ bendrovės. PareiÅ¡kėjui 1996 m. buvo nustatytas 1 500 Lt atlyginimas, kuris, nors ir nereguliariai ir ne visa apimtimi, bet faktiÅ¡kai buvo jam mokamas.

Taigi, turėtų bÅ«ti nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atlyginimas laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 12 d. iki atleidimo iÅ¡ UAB „Lietmedis“ direktoriaus pareigų buvo 1 500 Lt, neatskaičius mokesčių.Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius su bankroto administratorės prieÅ¡ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas A. B., nustatęs sau ženkliai padidintÄ atlyginimÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, kadangi, matydamas įmonės finansinę padėtį, įmonės atžvilgiu vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, turėjo žinoti ir numatyti, kad pablogins kitų kreditorių, tarp jų ir VSDFV Vilniaus skyriaus, padėtį.

Nepagrįstai dideliu atlyginimo pakėlimu galimai buvo siekiama apgaulės bÅ«du gauti didesnes iÅ¡mokas iÅ¡ VSDF biudžeto ir kitų valstybės fondų.PareiÅ¡kėjas A. B. prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Statistikos departamento duomenimis realusis darbo užmokestis 2007 m., palyginti su 2006 m., Å¡alies Å«kyje, įskaitant individualiÄ sias įmones, padidėjo 17 proc., valstybės sektoriuje – 13 proc., privačiame sektoriuje – 19,9 proc. Atlyginimai statybos įmonių specialistams siekė net Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius litų.

Siekdamas sumažinti įmonės iÅ¡laidas iki minimumo, įmonės vadovas atsisakė dalies pareigybių ir kitų darbuotojų funkcijas vykdė pats. Dėl pareiÅ¡kėjo atlyginimo padidinimo buvo priimti akcininkų sprendimai. PareiÅ¡kėjo teigimu, padidinto atlyginimo laikinas neiÅ¡mokėjimas nereiÅ¡kia, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, ar kad pareiÅ¡kėjas visam laikui buvo atsisakęs padidinto atlyginimo. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas buvo įsitikinęs, kad neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ jis atgaus.

Tai patvirtina jo su bendrove sudaryta sutartis dėl atlyginimo iÅ¡mokėjimo atidėjimo. Ä®siteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria BUAB „Lietmedis“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, buvo remiamasi ieÅ¡kovo priskaitymais į VSDF nuo 3 000 Lt mėnesinio atlyginimo pareiÅ¡kėjui. Å ie mokestiniai priskaitymai buvo pagrindu iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ , patvirtinti VSDFV Vilniaus skyriaus kreditorinį reikalavimÄ . Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiÅ¡kėjas atsisakė savo reikalavimo dalies dėl 57 777,12 EUR iki 2010 m. ir 17 437,85 EUR per 2010-2014 m. laikotarpį UAB „Lietmedis“ suteiktų paskolų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi priėmė pareiÅ¡kėjo atsisakymÄ nuo dalies reikalavimų ir bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė; įtraukė pareiÅ¡kėjÄ A. B. į BUAB „Lietmedis“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 70 506,76 EUR kreditoriniu reikalavimu, kilusiu iÅ¡ paskolos teisinių santykių, ir 11 485,44 EUR kreditoriniu reikalavimu, kilusiu iÅ¡ darbo teisinių santykių; iÅ¡ A. B. BUAB „Lietmedis“ naudai priteisė 1 000 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas pažymėjo, kad į bylÄ ne tik nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų A. B. reiÅ¡kiamo reikalavimo dėl 2 896,20 EUR neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. pagrįstumÄ , tačiau Å¡iam pareiÅ¡kėjo reikalavimui yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas dėl UAB „Lietmedis“ direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 65V ir 2006 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 101V teisėtumo teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Å¡iuose įsakymuose dėl generalinio direktoriaus darbo užmokesčio nurodytos akcininkų susirinkimo datos nesutampa, teismui pateiktuose visuotinio akcininkų susirinkimo protokoluose, skirtingai nei įsakymuose, nėra nurodomos datos, nuo kada mokėti pareiÅ¡kėjui patvirtintÄ darbo užmokestį, byloje nėra pateikta įrodymų, kad bent pagal viena iÅ¡ sprendimų bÅ«tų atliktas A.

B. darbo sutarties pakeitimas, nors už įmonės dokumentų tinkamÄ sutvarkymÄ atsakingas buvo pats pareiÅ¡kėjas A. B.. BUAB „Lietmedis“ darbo sutarties ir jos pakeitimų, susijusių su darbo užmokesčio padidinimu A. B., neturi.Teismas nustatė, kad įmonės finansinė padėtis pagrindinio akcininko ir įmonės vadovo atlyginimo didinimo nuo 1 500 Lt iki 3 000 Lt metu buvo sudėtinga. Ä®monės pajamos nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. mažėjo. Remiantis 2006 m. gruodžio 31 d. balansu, įmonė patyrė 95 542 Lt nuostolį.

Nurodytu laikotarpiu įmonė jau turėjo kreditorių, kuriems buvo pradelsti mokėjimai. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog darbo užmokesčio padidinimo įmonės vadovui metu įmonės veiklos rezultatai buvo geri, buvo iÅ¡augęs darbo kiekis ar buvo pakitusios įmonės vadovo atliekamo darbo apimtys ir kad jos padidėjo proporcingai padidintam darbo užmokesčiui. Ä®monės vadovui jo paties iniciatyva nuo 1 500 Lt iki 3 000 Lt padidintas darbo užmokestis, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, teismo vertinimu, neatitiko DK 186 straipsnio 3 dalyje numatyto darbo užmokesčio nustatymo kriterijaus, todėl atlyginimo padidinimo sandoriai pripažintini negaliojančiais kaip prieÅ¡taraujantys teisingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimams.Atsižvelgęs į tai, kad iÅ¡ byloje turimų dokumentų matyti, jog A.

B. nuo 1995 m. balandžio 1 d. buvo nustatytas 1 500 Lt dydžio atlyginimas, teismas sprendė, kad tokio dydžio atlyginimas skaičiuotinas iki pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ UAB „Lietmedis“ direktoriaus pareigų. Ä®vertinęs praÅ¡omÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas konstatavo, kad A. B. įtrauktinas į BUAB „Lietmedis“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 11 485,44 EUR reikalavimu, kilusiu iÅ¡ darbo teisinių santykių. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai PareiÅ¡kėjas A.

B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria jo reikalavimai atmesti, ir jo reikalavimÄ , kilusį iÅ¡ darbo teisinių santykių, tenkinti visiÅ¡kai. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Apeliantas negalėjo tinkamai pagrįsti savo reikalavimų, kadangi jam nebuvo prieinama įmonės apskaitos dokumentų informacija. Visi įmonės dokumentai buvo perduoti bankroto administratorei. Atsižvelgiant į tai, teismo nurodymas, kad apeliantas privalo tinkamai pagrįsti savo kreditorinius reikalavimus, yra neįvykdomas.

Apeliantas yra nelygiavertėje padėtyje su bankroto administratore.Teismas, ginčijamoje nutartyje nurodęs, kad, atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, jis turi pareigÄ imtis priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu elgėsi prieÅ¡ingai, t. y. netenkino apelianto praÅ¡ymo sudaryti jam sÄ lygas susipažinti su bankrutuojančios įmonės apskaitos dokumentais; neįpareigojo VSDFV pateikti konkrečius duomenis apie apelianto sumokėtus mokesčius; nepareikalavo iÅ¡ valstybinių institucijų įrodymų apie apelianto darbinius santykius įmonėje UAB „Lietmedis“; nesiaiÅ¡kino, ar apeliantas Å¡ioje įmonėje dirbo iki jos juridinės formos pakeitimo.VSDFV Vilniaus skyrius pateikė į bylÄ duomenis apie apelianto priskaičiuotus mokesčius pagal jo darbo sutartį.

Å ie duomenys įrodo, kad apeliantas turėjo darbo sutartį ir, nepriklausomai nuo to, kad jos nerado ir nepateikė teismui, faktiniai darbo santykiai egzistavo. PrieÅ¡ingu atveju tampa neaiÅ¡ku, pagal kÄ VSDFV ir VMI priskaičiavo mokesčius. Teismo iÅ¡vados, kad Å¡iuo atveju nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog darbo sutartis buvo vykdoma, yra klaidinga, nes vienas iÅ¡ įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, susijusias su darbo sutarties tarp A. B. ir UAB „Lietmedis“ vykdymu, yra VSDFV praneÅ¡ime Nr. (7.29)3-45048 nurodomi duomenys.

VSDFV skaičiavo ir iÅ¡mokėjo apeliantui ligos paÅ¡alpas pagal darbo užmokestį, kurio dydis sudarė 3 000 Lt. t. y., VSDFV vykdė darbo sutartį bei jos pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo atžvilgiu galioja CK normos, teismas neturėjo taikyti DK numatyto ieÅ¡kinio senaties termino, nes pagal CK ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų. VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikta teismÄ klaidinanti informacija, kad UAB „Lietmedis“ laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėnesio iki bankroto bylos UAB „Lietmedis“ iÅ¡kėlimo visiÅ¡kai nemokėjo VSD įmokų.

Pati VSDFV pranešime bankroto administratorei (Nr. (7.29)3-45048) nurodo, kad nuo 2012 m. iki 2014 m. gegužės 31 d. UAB „Lietmedis“ mokėjo VSDFV įmokas nuo apelianto darbo užmokesčio, kuris šiuo laikotarpiu buvo 3 000 Lt. Iš byloje esančios įmonės veiklos ataskaitos už 2004 metus matyti, kad UAB „Lietmedis“ 2005 m., suplanavo padvigubinti bendrovės pajamas. Minėta įmonės veiklos ataskaita yra sudaryta dar iki sprendimo padidinti apeliantui, kaip UAB „Lietmedis“ vadovui, darbo užmokestį.

Apeliantas elgėsi sÄ Å¾iningai, didindamas sau darbo užmokestį, nes tam turėjo pagrindÄ . Be to, iÅ¡vada apie tai, kad atlyginimo padidinimas įmonės vadovui pablogino kitų kreditorių padėtį, yra labai iÅ¡ankstinė, nes nuo Å¡ių sprendimų priėmimo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei dienos praėjo devyneri metai.Byloje esančioje 2013 m. kovo 29 d. darbo santykių sutartyje, sudarytoje tarp A. B. ir UAB „Lietmedis“, yra nurodyta, kad neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos – 125 287 Lt, iÅ¡mokėjimas iÅ¡dėstomas trims metams.

Bankroto administratorė Å¡ios sutarties neginčija, todėl, jos nenuginčijus, nėra įmanomas sprendimų dėl darbo užmokesčio, kuriuos bankroto administratorė praÅ¡o panaikinti, naikinimas. Be to, pirmosios instancijos teismas paliko galioti ir UAB „Lietmedis“ direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ Nr. 65V bei 2006 m. liepos 5 d. sprendimÄ Nr. 101 V, kuriais ir buvo padidintas darbo užmokestis apeliantui.BUAB „Lietmedis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Audata“, atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡ias argumentais:Teismas pagrįstai netenkino apelianto praÅ¡ymų dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo ir įrodymų rinkimo, kadangi apeliantas duomenis apie asmeniÅ¡kai VSDFV sumokėtas sumas turėjo galimybę apskaičiuoti ir su tuo susijusius įrodymus pateikti teismui pasinaudodamas savo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, arba asmeniÅ¡kai praÅ¡ydamas VSDFV pateikti Å¡iÄ informacijÄ , tačiau to nedarė ir įrodymų teismui, kad tokių duomenų negali gauti, nepateikė.

Apeliantas taip pat neprašė teismo iÅ¡duoti jam teismo liudijimÄ Ä¯rodymams rinkti. Ä®rodymus dėl UAB „Lietmedis“ teisinės formos pasikeitimo pareiÅ¡kėjas taip galėjo gauti ir pateikti teismui, nes juos turėjo, tačiau Å¡iuos įrodymus teismui pateikė tik su atskiruoju skundu. Apelianto kreditorinis reikalavimas buvo pateiktas 2014 m. spalio 6 d., o bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti tik 2015 m. rudenį, kai apelianto atžvilgiu buvo inicijuota byla dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymÄ skyrimo.

Taigi, kreipdamasis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, apeliantas disponavo UAB „Lietmedis“ buhalterinės apskaitos dokumentais ir savo reikalavimÄ galėjo visiÅ¡kai pagrįsti. PareiÅ¡kėjo argumentus, kad jam nebuvo sudarytos sÄ lygos gauti reikiamÄ dokumentacijÄ kreditoriniam reikalavimui pagrįsti, paneigia byloje esantis 2015 m. gegužės 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA- 173/15/02, kuriame nurodyta, kad 2015 m. gegužės 12 d. BUAB „Lietmedis“ direktorius A.

B. atvyko ir BUAB „Lietmedis“ priklausančius dokumentus paimti atsisakė, t. y. pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės pateikti į UAB „Lietmedis“ patalpas ir iÅ¡ ten paimti neperduotÄ buhalterinę apskaitÄ bei jÄ tinkamai perduoti, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Ginčijama teismo nutartimi konstatuota, kad su apeliantu sudaryta darbo sutartis nebuvo vykdoma dalyje dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo, o ne tai, kad Å¡i sutartis visiÅ¡kai nebuvo vykdoma ir pareiÅ¡kėjas neatliko darbinių funkcijų.

FaktÄ , kad apeliantui nebuvo mokamas padidintas darbo užmokestis, apeliantas pripažino pats, pateikdamas kreditorinį reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už ilgesnį nei aÅ¡tuonerių metų laikotarpį. Duomenų, kad apeliantui bÅ«tų mokėtas padidintas darbo užmokestis, apeliantas teismui nepateikė. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas deklaruodavo VSDFV duomenis apie jam priskaičiuotÄ darbo užmokestį, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad darbo sutartis dalyje dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo buvo realiai vykdoma.

Remiantis kasacinio teismo praktika, darbo užmokesčio mokėjimas, taip pat ir senaties terminas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, patenka į darbo teisinių santykių reguliavimo sritį, todėl sprendžiant dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio Å¡ioje byloje taikytinas DK nustatytas trijų, o ne deÅ¡imties, metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas netenkino bankroto administratorės prieÅ¡ieÅ¡kinio ir paliko galioti UAB „Lietmedis“ direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ Nr. 65V ir 2006 m. liepos 5 d. sprendimÄ Nr. 101V, kadangi teismo nutartyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog minėti sprendimai pripažintini negaliojančiais.PareiÅ¡kėjas neteisingai supranta VSDFV praneÅ¡ime Nr. (7.29)3-45048 pateiktÄ informacijÄ , kadangi jame yra nurodyta UAB „Lietmedis“ deklaruotas mokėtinas darbo užmokestis ir nuo deklaruotos darbo užmokesčio sumos priskaičiuotos įmokų sumos, tačiau minėtame dokumente nėra nurodyta, kad įmokos VSDFV realiai bÅ«tų sumokėtos, todėl apelianto argumentai dėl prieÅ¡taringų trečiojo asmens pareiÅ¡kimų ir teikiamos informacijos atmestini kaip nepagrįsti.IÅ¡ UAB „Lietmedis“ balanso, sudaryto už 2006 m., matyti, kad per 2006 m. bendrovė patyrė 95 542 Lt nuostolių.

Byloje taip pat nustatyti ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti kiti duomenys, patvirtinantys sunkiÄ bendrovės finansinę padėtį jau 2005 m., todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai apie bendrovės gerÄ finansinę padėtį yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys byloje esantiems įrodymams.2013 m. kovo 29 d. darbo santykių sutarties nepripažinimas negaliojančia neužkerta kelio teismui pripažinti negaliojančiais UAB „Lietmedis“ direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 65V ir 2006 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 101V.

IÅ¡ byloje esančių UAB „Lietmedis“ įstatų 7.4 punkto matyti, kad su bendrovės vadovu sudaroma sutartis, o sutartį pasiraÅ¡o visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. 2013 m. kovo 29 d. darbo santykių sutartis yra pasiraÅ¡yta administratorės O. B.. Duomenų, kad administratorė O. B. buvo įgaliota visuotinio akcininkų susirinkimo pasiraÅ¡yti darbo santykių sutartį, byloje nėra, nors tinkamo administratorės įgaliojimo klausimas byloje buvo keliamas. Darbo santykių sutarties nei bendrovė, nei visuotinis akcininkų susirinkimas nepatvirtino, todėl laikytina, kad ji UAB „Lietmedis“ jokių teisinių pasekmių nesukelia, taip pat neturi įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.PareiÅ¡kėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodo, kokias aplinkybes patvirtina pridedami įrodymai, taip pat nenurodo, kodėl minėti įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ir nepraÅ¡o Å¡ių įrodymų prijungti prie bylos.

Teismas naujai pateiktus įrodymus turėtų atisakyti priimti ir jų nevertinti.Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:UAB „Lietmedis“ nesilaikė nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos ir nemokėjo priskaičiuotų įmokų, todėl įsiskolinimas VSDF biudžetui nuolat didėjo. Siekdamas iÅ¡ieÅ¡koti VSD įmokų įsiskolinimÄ VSDF taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau jos buvo neefektyvios.

Vadovaujant A. B., UAB „Lietmedis“ nuo 2006 m. iki 2014 m. veikė nuostolingai ir nuostoliai nuolat didėjo. A. B., nustatęs sau ženkliai padidintÄ atlyginimÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes, matydamas įmonės finansinę padėtį, vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, turėjo žinoti ir numatyti, kad tokiais veiksmais pablogins kitų kreditorių padėtį.Apeliantas ne tik nėra pateikęs įrodymų, kurių pagrindu jo reikalavimas dėl 2 896,20 EUR neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio iki 2006 m. rugsėjo 1 d. bÅ«tų pripažintas pagrįstu, bet ir yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas DK 27 straipsnio 2 dalyje.

Sutiktina su teismo teiginiu, kad pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , ginčo Å¡aliai reikalaujant, ieÅ¡kinio senaties termino taikymas yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal turimas pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta patvirtinti dalį jo kreditorinio reikalavimo, susijusio su apeliantui neišmokėtu darbo užmokesčiu bei kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl būtent ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra apeliacijos objektas.Dėl apelianto pateiktų naujų įrodymųCPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , be to, kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.).

Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad jo kartu su atskiruoju skundu teikiami nauji įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Be to, naujai teikiami įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamo ginčo baigčiai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija apelianto teikiamų naujų įrodymų nepriima ir grÄ Å¾ina juos apeliantui.Dėl apelianto procesinių galimybių įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumÄ ir teismo aktyvumoTeismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad bankroto bylose kreditorių reiÅ¡kiami reikalavimai iÅ¡ esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ir turi bÅ«ti nagrinėjami pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 1 dalyje.

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , jeigu iÅ¡ byloje esančių duomenų gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, kt.).Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad nors nemokumo bylos yra susijusios su vieÅ¡uoju interesu, vieÅ¡ojo intereso pasireiÅ¡kimo laipsnis nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje.

Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimÄ vieÅ¡asis interesas reikalauja tik to, kad nebÅ«tų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Tačiau nėra vieÅ¡ojo intereso, kuris reikalautų teismÄ bÅ«ti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas bÅ«tų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimÄ skolininko bankroto byloje reiÅ¡kia ir jo pagrįstumÄ Ä¯rodinėja pats.

Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei bÅ«tų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiÅ¡kintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimÄ , galimas tik tais atvejais, kai vieÅ¡uoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panaÅ¡Å«s teisiniai santykiai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).Nors apelianto reikalavimo dalis, dėl kurios kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, kildinama iÅ¡ darbo teisinių santykių, įmonės vadovo teisinis statusas negali bÅ«ti prilyginamas paprasto įmonės darbuotojo (silpnesnės darbo teisinių santykių Å¡alies, kurios interesų gynimui nustatytas padidintas teismo aktyvumas) teisiniam statusui, kadangi įmonės vadovas, nepriklausomai nuo to, kad su juo sudaroma darbo sutartis, pagal CK nuostatas yra įmonės valdymo organas, todėl, kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo bendrų įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių ir savo iniciatyva aiÅ¡kintis aplinkybes, susijusias su apelianto kreditorinio reikalavimo pagrįstumu.

Taigi, procesinė pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (t. y. tiek tokio reikalavimo egzistavimÄ , tiek konkretų Å¡io reikalavimo dydį) nagrinėjamoje byloje teko pačiam apeliantui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

Apeliantas remiasi Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimu ir nurodo, kad jis neturėjo galimybės pagrįsti praÅ¡omÄ tvirtinti kreditorinį reikalavimÄ , kadangi visi bendrovės dokumentai buvo perduoti atsakovės bankroto administratorei. Teisėjų kolegija, nesutikdama su Å¡iais atskirojo skundo argumentais, pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, o bÅ«tent, kad apeliantas į BUAB „Lietmedis“ bankroto administratorę dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo kreipėsi dar 2014 m. spalio 6 d. (t.

I, b. l. 5), kai bendrovės dokumentai bankroto administratorei dar nebuvo perduoti ir jais disponavo pats apeliantas. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014 m. lapkričio 14 d. BUAB „Lietmedis“ bankroto administratorei buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl teismo įpareigojimo A. B. perduoti administratorei įmonės turtÄ ir visus dokumentus nevykdymo. Apelianto teiginius paneigia ir 2015 m. gegužės 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A.

B. buvo atvykęs į BUAB „Lietmedis“ patalpas, tačiau BUAB „Lietmedis“ priklausančius dokumentus paimti atsisakė (t. II, b. l. 98-99). Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad galimybė susipažinti su įmonės dokumentais jam kokiu nors būdu buvo ribojama (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, sutikti su apelianto argumentais dėl jo procesinių teisių apribojimo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimo nėra pagrindo. Dėl ieškinio senaties Apelianto vertinimu, teismas jo reikalavimui turėjo taikyti ieškinio senatį ne pagal DK, o pagal CK nuostatas.

Å ie atskirojo skundo argumentai teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.Teisėjų kolegija pritaria atskirojo skundo argumentams, kad bendrovę ir jos vadovÄ kaip vienasmenį valdymo organÄ sieja civiliniai teisiniai santykiai, tačiau bendrovės vadovas taip pat yra ir įmonės darbuotojas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 4 dalis), kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia dualistinę įmonės vadovo teisinio statuso prigimtį.

Vertinant, kurio teisės akto – DK ar CK, nuostatos taikytinos įmonės vadovo ir įmonės teisiniams santykiams, turi bÅ«ti atsižvelgiama į kilusio ginčo prigimtį ir reiÅ¡kiamų reikalavimų pobÅ«dį. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nepatvirtinta apelianto kreditorinio reikalavimo dalis dėl neiÅ¡mokėto atlyginimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas kildinama iÅ¡ darbo teisinių santykių, numatančių darbdavio pareigÄ mokėti darbuotojui apelianto reikalaujamas priteisti iÅ¡mokas.

Priešingai nei teigia apeliantas, CK nuostatos atlyginimo ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų darbuotojui mokėjimo nereglamentuoja. Taigi šiam reikalavimui, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, taikomos DK nuostatos ir jose numatyti ieškinio senaties terminai. Bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis).

Kadangi atsakovė daliai apelianto pareikÅ¡tų reikalavimų prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, tai buvo savarankiÅ¡kas pagrindas teismui atsisakyti tvirtinti apelianto reikalavimus, pareikÅ¡tus pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui (DK 27 straipsnio 5 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl apelianto atlyginimo padidinimo GinčijamÄ apelianto kreditorinio reikalavimo dalį pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti, be kita ko, konstatavęs, kad apeliantas neįrodė, jog jam turėtų bÅ«ti mokamas padidintas atlyginimas, t. y. teismui nepateikta apelianto darbo sutartis, numatanti padidinto atlyginimo mokėjimÄ , sprendimai dėl apelianto atlyginimo padidinimo buvo priimti tik dėl akių, siekiant gauti naudos iÅ¡ padidintų iÅ¡mokų, mokamų iÅ¡ VSDFV biudžeto ir neatitiko įmonės finansinės padėties jų priėmimo metu.

Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, iÅ¡ esmės sutinka su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. Kaip jau minėta, su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis (ABÄ® 37 straipsnio 4 dalis). Darbo užmokesčio dydžio, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų darbo sutarties sÄ lygų, keitimas, turi bÅ«ti įforminamas darbo sutartyje (DK 95 straipsnio 3 dalis, 120 straipsnio 4 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatÅ«s juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais.

Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu dėl bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklės patvirtinimo, personalo valdymo dokumentai (teisės aktai dėl priėmimo į pareigas, perkėlimo, atleidimo iš pareigų, darbo užmokesčio, atostogų vaikui prižiūrėti ir kita; darbo sutartys, darbo sutarčių registracijos žurnalas) turi būti saugomi 50 metų.Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės vadovas, netinkamai vykdęs pareigas, susijusias su bendrovės dokumentų tvarkymu, dokumentų saugojimu, ir tokiu savo neveikimu sukūręs padėtį, kai tam tikrų duomenų įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei ( žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

Nurodyta taisyklė taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad bÅ«tent dėl kaltų įmonės vadovo veiksmų (neveikimo) tam tikrų aplinkybių įrodinėjimas įmonei tampa apsunkintas ar neįmanomas. Apeliantas, bÅ«damas atsakingas už personalo valdymo dokumentų tvarkymÄ ir tokių dokumentų neiÅ¡saugojęs, turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes, inter alia tai, kad jo kreditorinis reikalavimas teismo nebus patvirtintas visa apimtimi, nepateikus darbo sutarčių, atitinkamų jų pakeitimų, padidinus apelianto darbo užmokestį, taip pat pakankamai įrodymų apie pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio padidinimo realumÄ .Apeliantas atskirajuoju skundu įrodinėja faktinį jo ir atsakovės bendrovės darbo santykių egzistavimÄ , tačiau pažymėtina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi Å¡i aplinkybė nebuvo paneigta.

PrieÅ¡ingai, ginčijama teismo nutartimi buvo patvirtinta dalis apelianto kreditorinio reikalavimo, susijusio su jam neiÅ¡mokėtu darbo užmokesčiu bei kompensacija už nepanaudotas atostogas, o tai reiÅ¡kia, kad teismas pripažino, jog darbo santykiai tarp apelianto ir atsakovės bendrovės egzistavo. Ginčijama nutartimi teismas vertino kaip neįrodytÄ bei nepagrįstÄ tik apelianto atlyginimo padidinimÄ nuo 1 500 Lt iki 3 000 Lt, tarp kitų argumentų pažymėdamas ir tai, kad darbo sutarties ir jos pakeitimų, susijusių su darbo užmokesčio padidinimu, apeliantas nepateikė.Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi paliko galioti UAB „Lietmedis“ direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 1 d.

įsakymÄ Nr. 65V ir 2006 m. liepos 5 d. įsakymÄ Nr. 101V, kuriais ir buvo padidintas apelianto atlyginimas. Teisėjų kolegija, nesutikdama su Å¡iais apelianto argumentais, pažymi, kad nors ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad minėti UAB „Lietmedis“ direktoriaus įsakymai yra naikinami, tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje aiÅ¡kiai pažymėta dėl UAB „Lietmedis“ direktoriaus sprendimų dėl A. B. darbo užmokesčio padidinimo pripažinimo negaliojančiais.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama bei taikoma sprendimo motyvų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015), sutikti su apelianto teiginiais, kad ginčijama nutartimi aptariami UAB „Lietmedis“ direktoriaus sprendimai buvo palikti galioti, nėra jokio pagrindo. Nurodomas ginčijamos nutarties rezoliucinės dalies trÅ«kumas gali bÅ«ti paÅ¡alintas taikant sprendimo trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 277 straipsnis).

Vertinant sprendimų dėl atlyginimo apeliantui padidinimo galimÄ tariamumÄ , kolegijos nuomone, reikÅ¡minga byloje nustatyta aplinkybė, kad apeliantas buvo ne tik atsakovės įmonės vadovas, bet ir Å¡ios įmonės pagrindinis akcininkas, taigi iÅ¡ esmės jis pats lėmė tokio pobÅ«džio sprendimų priėmimÄ . Apeliantas pats priėmė Å¡ioje byloje atsakovės ginčijamus 2005 m. rugpjūčio 1 d. įsakymÄ Nr. 65V ir 2006 m. liepos 5 d. įsakymÄ Nr. 101V ir balsavo akcininkų susirinkimuose, sprendžiant dėl didesnio atlyginimo jam nustatymo.

Nepaisant to, apeliantas neginčija fakto, kad nurodytais sprendimais padidintas atlyginimas realiai jam nebuvo mokamas; Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir pats apelianto pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo faktas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad tuo metu, kai įmonės vadovui buvo didinamas darbo užmokestis, įmonėje neegzistavo sÄ lygos, pateisinančios tokį atlyginimo padidinimÄ , apeliantas nepateikė jokių Å¡ias teismo iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų. Apelianto nurodoma 2004 m.

įmonės veiklos ataskaita, kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių nepatvirtina, kadangi joje tik nurodomos užduotys bendrovės pajamoms didinti, siektini tikslai, tačiau tai nėra įrodymas, patvirtinantis minėtų užduočių įvykdymÄ ir bendrovės pajamų padidėjimÄ . Apelianto teiginius, kad sprendimų dėl atlyginimo padidinimo priėmimo laikotarpiu bendrovė veikė pelningai ir jos turtinė padėtis leido mokėti apeliantui padidintÄ atlyginimÄ paneigia paties apelianto atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodyti teiginiai, jog 2005 metais egzistavo bendrovės įsiskolinimai valstybės biudžetui ir kad iÅ¡mokėjus jam padidintÄ atlyginimÄ Å¡ias iÅ¡mokas bÅ«tų tekę sumokėti VMI bei papildomai skolinti pinigų sumas bendrovės veiklai.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad atsakovės bendrovės mokėjimai VSDFV biudžetui sutriko jau nuo 2002 metų, atsakovės atžvilgiu 2001-2005 m. taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės, kurios nebuvo veiksmingos, nuo 2005 m. sausio 1 d. atsakovei buvo skaičiuojami delspinigiai už laiku nesumokėtas VSD įmokas, apeliantas administracine tvarka baustas už VSD įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimus. Pats pareiškėjas nurodė ginčo laikotarpiu skolinęs bendrovės veiklai dideles pinigų sumas.

Å ios aplinkybės, kolegijos vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad bendrovė neturėjo finansinių sÄ lygų mokėti apeliantui padidintÄ atlyginimÄ . Apeliantas taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad sprendimai dėl atlyginimo jam padidinimo buvo priimti neketinant jų realiai vykdyti, o galimai buvo priimti siekiant kitų tikslų – padidintų iÅ¡mokų, mokamų iÅ¡ VSDFV biudžeto. Kaip jau minėta, apeliantas neginčija, kad padidintas atlyginimas jam realiai nebuvo mokamas.

Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuo padidinto atlyginimo būtų buvę mokamos įmokos VSDFV. VSDFV pranešimas administratoriui Nr. (7.29)3-45048, priešingai apelianto teiginiams, nepatvirtina aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. gegužės 31 d. UAB „Lietmedis“ mokėjo VSDFV įmokas nuo 3 000 Lt apelianto darbo užmokesčio – šiame pranešime tik pateikiama informacija apie atskirais laikotarpiais nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 8 d. paskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas (t.

III, b. l. 33-42), t. y. mokėtinų, bet ne realiai sumokėtų VSDFV įmokų dydžius. Kita vertus, privalomųjų įmokų nuo su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų mokėjimas yra tik iÅ¡vestinė prievolė, savaime neįrodanti realaus darbo sutarties tarp darbdavio ir darbuotojo (Å¡iuo atveju apelianto ir atsakovės) vykdymo. Apeliantas teigia, kad darbo sutarties, kiek ji susijusi su Å¡ioje byloje ginčijamu atlyginimo padidinimu, realų vykdymÄ patvirtina 2013 m. kovo 29 d. darbo santykių sutartis, kuria atsakovė neva įsipareigoja iÅ¡mokėti visÄ apeliantui neiÅ¡mokėto atlyginimo sumÄ .

Atmesdama Å¡iuos apelianto argumentus kolegija pažymi, kad nurodytÄ sutartį iÅ¡ atsakovės pusės pasirašė administratorė O. B., kaip nurodyta sutartyje, veikianti pagal iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , tačiau Å¡is įgaliojimas ar kiti įrodymai, patvirtinantys O. B. teisę veikti atsakovės įmonės vardu, į bylÄ nepateikti. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nurodyta sutartis sudaryta praėjus aÅ¡tuoneriems metams nuo neva įvykusio apelianto atlyginimo padidinimo, prieÅ¡ pat bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimÄ , Å¡i sutartis negali bÅ«ti pripažinta pakankamu įrodymu, patvirtinančiu realų darbo sutarties, kiek ji susijusi su padidinto atlyginimo apeliantui mokėjimu, vykdymÄ .

Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiÅ¡kėjo atskirasis skundas atmetamas, o BUAB „Lietmedis“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos, nevirÅ¡ijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, – 254 EUR (Rekomendacijų 5 punktas).

    Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:          Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .          Priteisti BUAB „Lietmedis“ naudai iÅ¡ A. B. 254 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                           Goda Ambrasaitė - Balynienė                                                                  Virginija Čekanauskaitė                                                                  Vigintas ViÅ¡inskis