62625fe2-e598-4eaf-acad-f36445b362ee · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-589/2011         Proceso Nr. 1-94-1-00948-2010-9                  Procesinio sprendimo kategorija:                                                               1.2.3.1.                                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Albino Bielskio, Jono Algimanto Venckaus, sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010 m. gruodžio 17 d. iki 2011 m. spalio 6 d.IÅ¡ A.

B. priteista:- nukentėjusiajai N. U. 3218,01 Lt turtinei žalai atlyginti;- nukentėjusiosioms N. U. ir J. S. po 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti;- į valstybės pajamas 6498,75 Lt proceso iÅ¡laidų, susidariusių dėl A. B. ekstradicijos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 11 d., apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje prie 7 buto durų, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, norėdamas A.

S. iÅ¡vyti iÅ¡ laiptinės, tyčia dÅ«rė vienÄ kartÄ peiliu nukentėjusiajam A. S. į deÅ¡iniÄ jÄ krÅ«tinės dalį ir padarė durtinę - pjautinę kiaurinę krÅ«tinės lÄ stos priekinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inės pusės žaizdÄ ir kiaurinį deÅ¡iniojo plaučio sužalojimÄ , kiaurinį virÅ¡utinės ir apatinės tuščiųjų venų jungties (magistralinių Å¡irdies kraujagyslių, ateinančių į Å¡irdį) sužalojimÄ , sukėlusį A. S. vidinį kraujavimÄ , dėl to A.

S. po kelių minučių mirė įvykio vietoje, ir taip tyčia nužudė A. S. .Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, jog pats nukentėjusysis A. S. iÅ¡provokavo nusikaltimÄ , Å¡iÄ aplinkybę nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl Å¡i aplinkybė, anot nuteistojo, vertintina kaip Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Apelianto teigimu, po nusikaltimo padarymo 2010 m. gruodžio 11 d. jis, bÅ«damas labai iÅ¡sigandęs, iÅ¡vyko į AnglijÄ , tačiau, praėjus labai neilgam laiko tarpui, jis nuvyko ir pats savanoriÅ¡kai pasidavė Didžiosios Britanijos teisėsaugos institucijoms. Nuteistasis pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog jis savanoriÅ¡kai pasidavė Didžiosios Britanijos policijai 2010 m. gruodžio 16 d., t. .y dar iki Å ilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, priėmimo.

Nuteistojo nuomone, Å¡is savanoriÅ¡kas jo atvykimas į policijÄ ir savanoriÅ¡kas, niekieno neverčiant, prisipažinimas dėl įvykdyto nusikaltimo, taip pat tolesni jo veiksmai – prisipažinimas padarius nusikaltimÄ bei nuoÅ¡irdus gailėjimasis, yra dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo jo prisipažinimo padarius nusikaltimÄ bei nuoÅ¡irdaus gailėjimosi pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe todėl, kad jis tik iÅ¡ dalies pripažino įvykdęs nusikaltimÄ .

Anot nuteistojo, įstatymas nereikalauja pilno kaltės pripažinimo, įstatymų leidėjas nustatė paprastÄ prisipažinimÄ , o nustačius nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bei tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų, jo atžvilgiu gali bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nusikaltimÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei Å¡iÄ aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia.

Anot apelianto, byloje nėra medicininių duomenų apie jo neblaivumÄ Ä¯vykio metu, taip pat nėra ir kitų tai patvirtinančių neginčijamų įrodymų, todėl aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, Å¡alintina iÅ¡ nuosprendžio. Nuteistojo nuomone, įvertinus tai, kad byloje nustatytos kelios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta bei, atsižvelgiant į jo jaunÄ amžių, į tai, kad jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, Juknaičių seniÅ«no charakterizuojamas teigiamai, ko negalima pasakyti apie A.

S. , akivaizdu, kad jam paskirta deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta. Nukentėjusiosios N. U. ir J. S. atsikirtimuose į nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. B. nusikalstamÄ veikÄ bei paskyrė jam tinkamÄ bausmę. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis A.

B. apeliaciniame skunde neginčija kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, tik praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jo prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bei aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. S. elgesys, taip pat paÅ¡alinti jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.Remiantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar jÄ darant dalyvavusius asmenis pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato:

1) kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytÄ veikÄ ir 2) kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padeda iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ arba nustatyti jÄ darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimÄ ar bylÄ nagrinėjant teisme.

Kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius. Å i aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai padeda tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gailėjosi nužudęs A. S. , kritiÅ¡kai vertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų. Tačiau vien tik nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme, kaltininkas taip pat turi pilnai prisipažinti padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Tuo tarpu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme A. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo prižino tik iÅ¡ dalies, t. y. viso proceso metu nuteistasis tvirtino, jog nukentėjusysis A. S. pats užgriuvo ant peilio, kurį jis laikė rankoje, nukreipęs į A. S. pusę (byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , kad ne A. S. užgriuvo ant peilio, o A. B. tyčia peiliu smogė A. S. į krÅ«tinę), taip siekdamas sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį bei suÅ¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo 2010 m. gruodžio 11 d., A. B. pabėgo iÅ¡ įvykio vietos, iÅ¡vyko į DidžiÄ jÄ BritanijÄ ir pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų. 2010 m. balandžio 11 d. buvo paskelbta A. B. paieÅ¡ka (t. 2, b. l. 101), 2011 m. gruodžio 17 d. buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis, pagal kurį A. B. 2011 m. gruodžio 20 d. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje bei pargabentas į LietuvÄ . Vestminsterio magistratų teismo Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus pateiktame raÅ¡te nurodyta, jog asmuo - A.

B. nesutiko būti ekstradijuotas (t. 2, b. l. 39, 40). Nuteistojo A. B. pasirinkta pozicija viso proceso metu bei nuteistojo elgesys po nusikaltimo padarymo rodo, kad A. B. prisipažino nužudęs A. S. dėl byloje surinktų jo kaltę neginčytinai patvirtinančių įrodymų. Toks nuteistojo prisipažinimas negali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B. , įvertino aplinkybes, kad A. B. nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, sutinka su civiliniais ieškiniais, ginčija tik jų dydį.

             Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo A. B. praÅ¡ymo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. S. elgesys. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikÅ¡ti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis.

Tokiu atveju kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų A. V. , M. L. , V. K. parodymų, konfliktas tarp nuteistojo A. B. ir nukentėjusiojo A. S. prasidėjo nukentėjusiajam A. S. su V. K. atėjus į A. B. namus, kur tuo metu A. B. su A. V. ir M. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Tačiau nei vienas iÅ¡ tÄ dienÄ kartu su A. B. bute buvusių asmenų nenurodė, jog A. S. , įėjęs į butÄ , atliko kokius nors neteisėtus veiksmus A.

B. atžvilgiu ar provokavo konfliktÄ su nuteistuoju. Nukentėjusysis A. S. su V. K. iÅ¡ A. B. buto greitai išėjo, o A. B. , staiga pasiėmęs iÅ¡ stalčiaus peilį, išėjo iÅ¡ buto ir dÅ«rė peiliu ant batų dėžės sėdėjusiam ir batus besiaunančiam nukentėjusiajam, kuris jokių neteisėtų, provokuojančių veiksmų neatliko. IÅ¡ byloje esančių duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo A. B. pyktį sukėlė A. S. ir V. K. atėjimas į nuteistojo namus, tačiau toks nukentėjusiojo elgesys negali bÅ«ti vertinamas, kaip aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p. – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

A. S. su V. K. iÅ¡ A. B. buto išėjo ir su A. B. prasidėjusio konflikto nukentėjusysis toliau neprovokavo, tačiau pats nuteistasis, iÅ¡ stalčiaus pasiėmęs peilį, iÅ¡bėgo iÅ¡ buto ir dÅ«rė juo batais besiaunančiam nukentėjusiajam A. S. . Skirdamas bausmę A. B. , pirmosios instancijos teismas įvertino tÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis A. S. iÅ¡ dalies iÅ¡provokavo nusikaltimo padarymÄ bei pripažino, kad Å¡i aplinkybė rodo mažesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį.               Nuteistasis A.

B. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo buvo apsvaigęs ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Å i aplinkybė apibÅ«dina nusikalstamos veikos subjektÄ ir rodo didesnį jo pavojingumÄ , kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmų.

Kadangi iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo A. B. iÅ¡ įvykio vietos pabėgo ir sulaikytas nebuvo, jo girtumas įvykio dienÄ mediciniÅ¡kai nebuvo nustatinėjamas. Tačiau kaltininko girtumas gali bÅ«ti nustatomas ne vien atliekant specialų medicininį tyrimÄ , bet, kaip ir visos byloje įrodinėtinos aplinkybės, visais Lietuvos Respublikos BPK 20 str. numatytais įrodymais. Ä®vykio metu kartu su nuteistuoju A. B. buvę ir alkoholinius gėrimus vartoję A. V. ir M. L. , taip pat su nukentėjusiuoju A. S. į nuteistojo namus atėjęs V.

K. tvirtino, kad įvykio metu A. B. buvo girtas. Liudytojas A. V. nurodė, kad tÄ dienÄ trise buvo iÅ¡gėrę su butelius vyno ir alaus, neblaiviausias buvo A. B. . Liudytojo V. K. teigimu, jam su A. S. įėjus į butÄ , kuriame A. B. , A. V. ir M. L. gėrė alkoholinius gėrimus, matėsi, kad A. B. ir M. L. yra neblaivÅ«s. Liudytojų A. V. , M. L. , V. K. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. B. įvykio metu buvo girtas, o nusikaltimo pobÅ«dis bei nuteistojo veiksmų neadekvatumas nukentėjusiojo elgesiui, rodo, kad A.

B. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nepripažinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 6 p., vis dėlto atsižvelgė į tai, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, konfliktÄ iÅ¡provokavo ir pats nukentėjusysis A. S. , į tai, jog nuteistasis A. B. teisiamas pirmÄ kartÄ , yra jauno amžiaus, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiųjų ir skyrė A.

B. bausmę, Å¡velnesnę negu įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos vidurkis, nors A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. numatyta, kad teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, A. B. paskirtoji bausmė nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta, jÄ Å¡velninti įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose nėra pagrindo. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                      Albinas Bielskis                                                                                                                Jonas Algimantas Venckus          Â