6261787d-7331-4bf3-b480-e46a43c041f9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-413-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01052-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 60; 44.2.4.1; 44.5.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Egliana ir Ko“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Esola“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4550-656/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Egliana ir Ko“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Esola“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Reklamasas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo T.

J.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Egliana ir Ko“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „Esola“ ir UAB „Reklamasas“, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 194 724,73 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 402-667/2011 nustatyta, kad kaltinamasis T.

J. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t.y. 2009 m. gruodžio 24 d. su UAB „Egliana ir Ko“ sudarė krovinio pervežimo sutartį fiktyvios UAB „Reklamasas“ direktoriaus Romualdo Kunicko vardu, pagal kuriÄ UAB ,,Reklamasas“ įsipareigojo laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d. pervežti krovinį - garso, vaizdo technikÄ , priklausantį UAB „AG Trade“ marÅ¡rutu Latvija - Lietuva, iÅ¡kraunant adresu Kalantos g. 32, Kaunas. Po to 2009 m. gruodžio 28 d. fiktyvios UAB ,,Reklamasas“ direktoriaus Romualdo Kunicko vardu sudarė sutartį - užsakymÄ krovinio pervežimui su UAB „Esola“, 2009 m. gruodžio 28 d.

UAB „Esola“ vairuotojui A. C. gabenant krovinį pagal sutartį - užsakymÄ krovinio pervežimui, telefonu nurodė krovinį iÅ¡krauti kitu adresu Europos pr. 71, Kaunas ir tokiu bÅ«du apgaule įgijo UAB „TC prekyba“ priklausančius daiktus, bendra viso krovinio vertė yra 206 891,78 Lt, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo svetimÄ didelės 206 891,78 Lt vertės turtÄ , priklausantį UAB „TC prekyba“, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje.Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Egliana ir Ko“ atsakovui UAB „TC prekyba“ priteisė 127 519 Lt nuostolių, 8 768 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. balandžio 23 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas nustatė, kad UAB „AG Trade“ pateikė ieÅ¡kovui transporto užsakymÄ Nr. 333 krovinių pervežimui iÅ¡ Latvijos į LietuvÄ 2009 m. gruodžio 28 d. Krovinio gabenimui ieÅ¡kovas pasitelkė atsakovÄ UAB „Reklamasas“, kuris gabenti krovinį pavedė UAB „Esola“. Krovinį iÅ¡ siuntėjo atstovo SIA „DHL Latvia" pagal 2009 m. gruodžio 28 d. CMR važtaraÅ¡tį Nr. 28122009-2 ir jame nurodytas PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras paėmė atsakovo UAB „Esola“ vairuotojas, tačiau krovinys CMR važtaraÅ¡tyje nurodytam gavėjui pristatytas nebuvo.

Teismas nustatė, kad 59 920 eurų (206 892 Lt) sumokėta už gabentas prekes įmonei „J.G Electronics Latvia“. Atsižvelgiant į tai, kad 45 000 Lt dėl krovinio praradimo patirtų nuostolių atlygino draudimo bendrovė, prekių po baudžiamosios bylos nagrinėjimo UAB „TC prekyba“ buvo grÄ Å¾inta už 2 170 Lt, o UAB „TC prekyba“ ieÅ¡kovui buvo skolingas 32 203 Lt už krovinių pervežimo paslaugas, UAB „TC prekyba“ nuostoliai sudarė 127 519 Lt. IeÅ¡kovas įvykdė teismo sprendimÄ ir 2013 m. lapkričio 14 d.

– 2014 m. vasario 21 d. laikotarpiu sumokėjo UAB „TC prekyba“ priteistÄ 162 521,73 Lt sumÄ . Prie sumokėtos 162 521,73 Lt sumos bÅ«tina pridėti 32 203 Lt ieÅ¡kovui priklausančiÄ gauti užmokesčio už krovinio pervežimÄ sumÄ , kuri buvo įskaityta į iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinÄ nuostolių atlyginimo sumÄ bei atitinkamai sumažinta nuostolių suma. Todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai visus ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, įskaitant ir priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei palÅ«kanas - 194 724,73 Lt.

IeÅ¡kovo teigimu, vežėjas UAB „Esola“ privalėjo žinoti, jog priėmus krovinį vežti, krovinio pristatymo adresas galės bÅ«ti keičiamas tik iÅ¡imtinėmis sÄ lygomis - siuntėjui pateikus pataisytÄ pirmÄ CMR važtaraÅ¡tį, todėl turėjo gauti iÅ¡ krovinio pervežimÄ užsakiusio asmens (UAB „Reklamasas“) patvirtinimÄ apie užsakyme nurodyto adreso pasikeitimÄ . Tuo atveju, jei užsakovas bÅ«tų nurodęs vadovautis užsakymo sÄ lygomis ir pristatyti prekes kitu nei įraÅ¡yta važtaraÅ¡tyje adresu, vežėjas turėjo pareikalauti siuntėjo atstovo pateikti pirmÄ jį (siuntėjo) važtaraščio egzempliorių su naujais nurodymais.

Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvencijos (CMR) (toliau - Konvencijos) 37 straipsnį ieškovas, atlyginęs krovinio gavėjo realiai patirtus nuostolius, dėl jų turi regreso teisę į kitus vežime dalyvavusius vežėjus, laikantis nurodytame straipsnyje išdėstytų nuostatų. Tai reiškia, kad jis perima krovinio siuntėjo teises, o kiti vežėjai prieš jį gali naudoti tik krovinio siuntėjo CMR važtaraščio prasme atžvilgiu turimas teises (CK 6.112- 6.114 str.). Regresinėje prievolėje kreditorius yra asmuo, kuris yra sumokėjęs kito asmens padarytus nuostolius ir taip įgijęs reikalavimo teisę.

Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str.). Abu bendraatsakoviai dalyvavo civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012, todėl patirtų nuostolių dydžio pagrįstumas įrodytas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Egliana ir Ko“ iš atsakovo UAB „Esola“ 87 512 Lt (25 345,23 eurų) žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Dėl senaties termino. Regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.), o Konvencijos 39 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad regresiniams reikalavimams senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma bÅ«tina sumokėti kompensacinė suma, arba nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos. Paskutinis mokėjimo pavedimas, kuriuo ieÅ¡kovas baigė sumokėti iÅ¡ jo priteistÄ Å¾alos sumÄ , atliktas 2014 m. vasario 21 d.

Todėl teismas sprendė, kad nuo jos turėtų būti pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškinio pareiškimo dienai 2014 m. gegužės 3 d. nebuvo praleistas.Dėl ieškovo reikalavimo teisės. Teismo vertinimu, nepagrįsti UAB „Esola“ teiginiai, kad apie tai, jog faktiniu krovinio vežėju bus jis, nė vienas iš krovinio pervežime dalyvavusių asmenų (išskyrus UAB „Reklamasas”, su kuriuo buvo sudaryta sutartis dėl krovinio pervežimo) nežinojo, nes UAB „Esola“ nebuvo nurodytas vežėju CMR važtaraštyje.

Nors CMR važtaraÅ¡tyje vežėjas nebuvo nurodytas, tačiau vežime dalyvavę asmenys galėjo žinoti apie faktinį vežėjÄ . Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies „c“ punktÄ vežėjo nurodymas važtaraÅ¡tyje yra priskiriamas prie privalomų nurodyti duomenų. Todėl UAB „Esola“, pasiraÅ¡ydamas CMR važtaraÅ¡tį, negalėjo nepastebėti, kad skiltyje „vežėjas” nėra įraÅ¡yti duomenys apie jį. IeÅ¡kovui dar iki tol, kai UAB „Esola“ priėmė vežti krovinį, buvo žinoma, kad faktiniu krovinio vežėju bus UAB „Esola“, nes pastarojo duomenis ieÅ¡kovui nurodė UAB „Reklamasas”.

Todėl, teismo vertinimu, atsakovo UAB „Esola“ teiginiai, kad tik UAB „Reklamasas” žinojo, kas faktiÅ¡kai bus vežėjas, nepagrįsti. Dėl UAB „Esola“ atsakomybės Konvencijos 34 straipsnio pagrindu taikymo. Bylos duomenimis žalÄ už UAB „Esola“ kaltus veiksmus, tiesiogiai lėmusius krovinio praradimÄ , atlygino ieÅ¡kovas. Jis, atlyginęs kitų vežime dalyvavusių asmenų padarytÄ Å¾alÄ , įgijo regreso teisę visų Å¡ių asmenų atžvilgiu, įskaitant ir atsakovÄ UAB „Esola“ (Konvencijos 37 str. 1 p.).

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nebuvo sudaręs tiesiogiai vežimo sutarties su UAB „Esola“, nepaneigia jo teisės reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ . Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinės bylos Nr. 3K-3-189/2014 faktinės aplinkybės dėl vežėjo nenurodymo važtaraÅ¡tyje nesutampa, nes kasacinėje byloje važtaraÅ¡tyje buvo nurodytas kitas vežėjas, o tuo tarpu nagrinėjamoje byloje važtaraÅ¡tyje krovinio vežėjas neįraÅ¡ytas. Be to, nagrinėjamoje byloje vežėjų grandinėje dalyvavo fiktyvi (nevykdanti veiklos ir neturinti turto) įmonė, kuriai negalima realiai pareikÅ¡ti reikalavimo, ir kuri nepareikÅ¡tų regresinio reikalavimo atsakovui UAB „Esola“.

Abiejų bylų ratio decidendi dėl Å¡io aspekto nesutampa. Byloje nustatyta, kad sutartį su UAB „TC Prekyba“ atstovu UAB „AG Trade“ sudarė ieÅ¡kovas. Pripažinus už žalÄ atsakingu tik UAB „Reklamasas“, atsakovas UAB „Esola“ iÅ¡ viso bÅ«tų atleistas nuo regresinės prievolės atlyginti nuostolius, nors nustatyta ir UAB „Esola“ kaltė. Atsakovas UAB „Esola“, kaip ir visi kiti vežėjai, sudarė sutartį dėl to paties krovinio pervežimo: buvo perduotas vežti tas pats krovinys, tiek krovinio siuntėjas, tiek ir jo gavėjas atsakovui važtaraÅ¡tyje buvo nurodytas tas pats.

Vien tai, kad atsakovui UAB „Esola“ sutartyje buvo nurodytas kitoks krovinio iÅ¡krovimo adresas, nepakeičia krovinio gavėjo ir nepaneigia UAB „Esola“ pareigos patikrinti, ar krovinys perduodamas reikalavimo teisę jį gauti turinčiam asmeniui. UAB „Reklamasas“ buvo fiktyviai įsteigta įmonė, kurios vardu prisidengdamas veikė T. J., Å¡iuo metu nuteistas ir atliekantis laisvės atėmimo bausmę už krovinio vagystės nusikalstamos veikos organizavimÄ ir vykdymÄ . T. J. savo ruožtu negalėtų nukreipti reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo į atsakovÄ , nes tai reikÅ¡tų jo nusikalstamų veiksmų pripažinimÄ teisėta veikla.

Teismo nuomone, taikytina Konvencijos 38 straipsnio nuostata - jeigu vienas vežėjų yra nemokus, tai jam tenkanti, bet nesumokėta nuostolių atlyginimo dalis paskirstoma visiems kitiems vežėjams proporcingai nuo jiems priklausančių atlygių už vežimÄ .Atsakovo kaltė dėl krovinio praradimo. Atsakovas UAB „Esola“ nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 atsakovo kaltė nenustatyta. Minėtoje civilinėje byloje atsakovo kaltės klausimo teismas nesprendė, nes tai nebuvo nagrinėjimo dalykas, jis dalyvavo tik trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, todėl teismas nesiaiÅ¡kino ir nenustatinėjo UAB „Esola“ veiksmų teisėtumo.

Byloje nustatyta tiesioginė atsakovo UAB „Esola“ kaltė dėl krovinio praradimo, nes jis neteisėtai atidavė krovinį neturinčiam teisės jį gauti asmeniui, pažeidė CMR konvencijos 12 straipsnyje nustatytÄ krovinio gavėjo pakeitimo tvarkÄ , nes nebuvo gavęs pataisyto CMR važtaraščio, kuriame nurodyta kita iÅ¡krovimo vieta. Už Å¡iuos neteisėtus veiksmus UAB „Esola“ kyla atsakomybė CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies pagrindu - vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ .

Dėl vežimo dalyvių atsakomybės dalies. Civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 buvo sprendžiamas ieÅ¡kovo atsakomybės klausimas, bet ne kitų byloje dalyvavusių asmenų. Kauno apygardos sprendime konstatuota, kad krovinys buvo prarastas ir dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ieÅ¡kovas prisiėmė pareigÄ pats vežti krovinį, o pasitelkdamas prievolei įvykdyti kitÄ asmenį žinojo, kad vežėjas UAB „Reklamasas” savo atsakomybės nėra apdraudęs, neturi licencijos verstis Å¡ia veikla, nepatikrino, ar nurodyta įmonė verčiasi pervežimo veikla, perdavė Å¡ios įmonės vardu veikiančiam trečiajam asmeniui T.

J. duomenis apie krovinį, nenurodė instrukcijų, kurių turėtų laikytis vežėjas ir nekontroliavo krovinio vežimo eigos, tokiu bÅ«du sudarė sÄ lygas nurodytam vežėjui ir jo vardu veikusiam asmeniui disponuoti kroviniu ir jį pasisavinti. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas yra atsakingas ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus UAB „Reklamasas”, kurio paslaugomis vežimo procese jis naudojosi, kai Å¡is vykdė jo įpareigojimus. Tačiau atsakovas UAB „Esola“ nepagrįstai teigia, kad krovinys buvo parastas dėl UAB „Reklamasas” ir jo vardu veikusio asmens nurodymų.

Atsakovas UAB „Esola“ atidavė krovinį pažeisdamas Konvencijos 12 straipsnyje nustatytÄ krovinio gavėjo pakeitimo tvarkÄ , nes nebuvo gavęs pataisyto CMR važtaraščio, kuriame nurodyta kita iÅ¡krovimo vieta. Pažeisdamas CMR važtaraÅ¡tyje iÅ¡dėstytÄ nurodymÄ dėl krovinio pristatymo vietos, UAB „Esola“ kaip profesionalus vežėjas galėjo numatyti, jog krovinį gali pasisavinti tretieji asmenys. UAB „Esola“ veiksmuose yra kaltė, pasireiÅ¡kianti dideliu neatsargumu, todėl jam taikytinos CMR konvencijos nuostatos dėl civilinės atsakomybės. IeÅ¡kovo ir atsakovo skirtinguose vežimo etapuose atlikti veiksmai vertinami kaip didelis neatsargumas, kas sudarė sÄ lygas T.

J. padaryti tyčinį nusikaltimÄ â€“ sukčiavimÄ . Priežastinis ryÅ¡is tarp Å¡alių veiksmų ir žalos atsiradimo įrodytas.Teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti 32 203 Lt ieÅ¡kovui priklausančiÄ gauti užmokesčio už krovinio pervežimÄ sumÄ , nes ieÅ¡kovas neįrodė UAB „Esola“ kaltės ir priežastinio ryÅ¡io tarp UAB „Esola“ veiksmų ir ieÅ¡kovo negautų pajamų (CK 6.247-6.248 str.).Byloje nustatyta, kad pagal UAB „AG Trade“ užsakymÄ ieÅ¡kovas už pervežimÄ turėjo gauti 600 Lt atlyginimÄ ir PVM, atsakovas UAB „Esola“ iÅ¡ UAB “Reklamasas” gavo 700 Lt atlyginimÄ ir PVM, o UAB „Reklamasas“ turėjo gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo 400 Lt ir PVM.

IeÅ¡kovui tektų atlyginti 600/1700 žalos, UAB „Reklamasas” - 400/1700 žalos, o UAB „Esola“ - 700/1700 žalos. Nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-402-667/2011 konstatuota, kad UAB „Reklamasas” buvo fiktyvi realiai veiklos nevykdanti įmonė, todėl teismas jÄ vertino kaip nemokiÄ ir praÅ¡omÄ priteisti žalÄ paskirstė proporcingai nuo Å¡alims priklausančio atlygio už vežimÄ . UAB „Reklamasas” neturi bÅ«tinųjų juridinio asmens požymių – galėjimo įgyti savo vardu teises ir pareigas, bÅ«ti ieÅ¡kovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1 d.).

UAB „Reklamasas” negali bÅ«ti civilinių santykių dalyviu, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovo UAB „Reklamasas” atžvilgiu teismas atmetė.Teismas, atėmęs UAB „Reklamasas” gautÄ 700 Lt atlyginimÄ , sprendė, kad lieka Å¡alių atlyginimas 1300 Lt. Pagal CMR konvencijos 38 straipsnio nuostatas ieÅ¡kovui tenka atlyginti 600/1300 žalos, o atsakovui 700/1300 žalos. Atitinkamai, ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 162 521,73 Lt žala paskirstoma 75 010 Lt priskiriant ieÅ¡kovui ir 87 512 Lt atsakovui.

Todėl teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Esola“ priteisė 87 512 Lt žalos atlyginimo. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai IeÅ¡kovas UAB „Egliana ir Ko“ apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimÄ - padidinti iÅ¡ atsakovo UAB „Esola“ ieÅ¡kovo naudai regreso tvarka priteistÄ nuostolių sumÄ iki 129 816,48 Lt bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, spręsdamas dėl apelianto pareikÅ¡to reikalavimo dalyje dėl 32 203 Lt įskaitymo bÅ«du atlygintų siuntėjo nuostolių priteisimo, padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ .

IeÅ¡kovas turi regreso teisę atsakovo UAB „Esola“ atžvilgiu. 32 203 Lt už ieÅ¡kovui už krovinių pervežimÄ mokėtina suma buvo įskaityta į bendrÄ nuostolių sumÄ , todėl dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisių į Å¡iÄ sumÄ bylÄ nagrinėjant Kauno apygardos teisme nebuvo jokių ginčų. IeÅ¡kovas nesutinka, kad jis turi įrodinėti 32 203 Lt sumos negavimo priežastis, nes tai reikÅ¡tų įskaitymo sÄ lygų įrodinėjimÄ regresinėje byloje. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo sprendime iÅ¡dėstytais argumentais, kad 32 203 Lt nuostolių sumos dalis yra vertinama negautomis pajamomis.

Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 nustačius, kad 32 203 Lt buvo įskaityti į žalos sumÄ , t.y., kad Å¡ia suma buvo atlyginti UAB „TC Prekyba“ nuostoliai, ieÅ¡kovas neįrodinėjo įskaitymo teisėtumo sÄ lygų, nes Å¡i aplinkybė buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir turi juridinę reikÅ¡mę byloje sprendžiant dėl regreso tvarka atlygintinų nuostolių sumos dydžio (CPK 182 str.).Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi dėl vežimo dalyvių atsakomybės dalių dydžio nustatymo, nes ji yra paremta klaidingais skaičiavimais ir neatitinka Konvencijos 37 straipsnio „c“ punkto tikslo ir esmės. Tam, kad nustatyti ieÅ¡kovui priklausantį užmokestį už pervežimÄ , reikėtų iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio atlygio (600 Lt be PVM) atimti sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas pagal su UAB „Reklamasas“ sudarytÄ 2009 m. gruodžio 24 d. sutartį įsipareigojo sumokėti UAB „Reklamasas“ (400 Lt be PVM).

Todėl ieÅ¡kovo uždarbis iÅ¡ atlikto pervežimo sudaro 200 Lt be PVM. IeÅ¡kovo vertinimu, yra neteisinga jo užmokesčiu už krovinio pervežimÄ laikyti visus 600 Lt, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas 400 Lt skyrė kitam krovinio vežėjui.Teismas taip pat neteisingai nustatė UAB „Esola“ uždarbį už Å¡io krovinio pervežimÄ . UAB „Reklamasas“ krovinio vežėjui UAB „Esola“ pagal 2009 m. gruodžio 28 d. pasiraÅ¡ytÄ sutartį - užsakymÄ krovinio pervežimui Nr. 11/2009 įsipareigojo sumokėti 700 Lt užmokestį už krovinio pervežimÄ , nors pats iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal 2009 m. gruodžio 24 d. sutartį bÅ«tų gavęs tik 400 Lt.

Akivaizdu, kad UAB „Reklamasas“ su UAB „Esola“ pasiraÅ¡ytoje krovinio pervežimo sutartyje sutarta kaina už krovinio pervežimÄ buvo fiktyvi. Be to, UAB „Reklamasas“ buvo fiktyvi įmonė, kuri realiai nedalyvavo krovinio vežime. Todėl tikruoju UAB „Esola“ užmokesčiu už krovinio pervežimÄ reikia laikyti 400 Lt, kuriuos apeliantas įsipareigojo sumokėti UAB „Reklamasas“. Toks vežimo užmokesčio sumos nustatymas yra protingas ir sudaro pagrindÄ tinkamai nustatyti atsakomybės dalis, nemokiam vežėjui tenkančiÄ atsakomybės dalį paskirstyti tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Esola“.Pripažįstant, kad ieÅ¡kovo uždarbis už krovinio pervežimÄ sudarė 200 Lt, o atsakovo UAB „Esola“ - 400 Lt, proporcingai užmokesčių sumoms nustatytinos kiekvieno vežėjo atsakomybės dalys - ieÅ¡kovo dalis lygi 1/3 (200/600), o atsakovo UAB „Esola“ - 2/3 (400/600).

Kadangi teismas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo atlygintos nuostolių sumos atėmė 32 203 Lt, todėl nuostolių suma, kuriÄ reikia paskirstyti tarp Å¡alių, laikytina visa ieÅ¡kiniu praÅ¡yta priteisti nuostolių suma - 194 724,73 Lt. Å i suma tarp vežėjų turėtų bÅ«ti paskirstyta proporcingai kiekvieno vežėjo užmokesčio už pervežimÄ daliai: ieÅ¡kovui tenkanti 1/3 dalis - 64 908,24 Lt, atsakovui UAB „Esola“ tenkanti 2/3 nuostolių dalis - 129 816,48 Lt. Atsakovas UAB „Esola“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kinys, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog dar iki krovinio vežimo ieÅ¡kovui buvo žinomas tikrasis faktinis vežėjas, rėmėsi prielaida neanalizuodamas, kokius bÅ«tent duomenis perdavė ieÅ¡kovui atsakovas UAB „Reklamasas“. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes nevertino UAB „Esola“ nurodytų svarbių ir esminių aplinkybių. Be to, Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendime nurodė, jog pagrindinę vežimo sutartį UAB „TC Prekyba“ sudarė su ieÅ¡kovu, todėl jis atsako už visÄ krovinio vežimÄ .

UAB „TC prekyba“ apie ieÅ¡kovo pasitelktus kitus vežėjus nebuvo žinoma, kaip ir UAB „Esola“ apie pradinį užsakovÄ . Tuo tarpu nurodyto krovinio gabenimui ieÅ¡kovas pasitelkė atsakovÄ UAB „Reklamasas“, kuris, neturėdamas savo transporto priemonių nurodyto krovinio pervežimui, pasitelkė atsakovÄ UAB „Esola“ ir 2009 m. gruodžio 28 d. sudarė sutartį - užsakymÄ krovinio pervežimui. Byloje duomenų, kad apie nurodytų atskirų sutarčių sudarymÄ ir jų turinį buvo informuotos visos vežime dalyvavusios Å¡alys, nėra, o ir teismas sprendime jų nenurodė bei nevertino.UAB „Esola“ su ieÅ¡kovu nebuvo sudaręs krovinio vežimo sutarties, todėl faktinis vežėjas atsakovas UAB „Esola“ nebuvo tiesiogiai įsipareigojęs ieÅ¡kovui savo vardu ir rizika vežti krovinį.

Vežimo sutartis sudaryta tarp UAB „Esola“ ir UAB „Reklamasas“ taip pat nebuvo pateikta ieÅ¡kovui. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas, kontroliuodamas krovinio vežimÄ , bÅ«tų bendravęs su atsakovo UAB „Esola“ atstovais. IeÅ¡kovui tapo žinoma, kas buvo faktinis krovinio vežėjas tik po krovinio praradimo. Teismas nepagrįstai perkėlė atsakomybės klausimÄ dėl tinkamo krovinio važtaraščio užpildymo atsakovui UAB „Esola“. Pagal Konvencijos 7 straipsnio 1 dalį „c“ punktÄ siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas iÅ¡laidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytų visų kitų siuntėjo duomenų ir instrukcijų, neteisingai pateiktų važtaraščiui pildyti ar į jį įtraukti.

Teismas nesiaiškino, kas pildė CMR važtaraštį, tačiau iš priimtų teismų sprendimų matyti, kad visus CMR važtaraščio duomenis pildė krovinio siuntėjas, kuriam juos perdavė ieškovas.Priešingai nei nurodo teismas kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-189/2014 visos faktinės aplinkybės, susijusios su joje dalyvavusių vežėjų tarpusavio vežimo teisiniais santykiais, iš esmės sutampa. Važtaraštyje faktinio vežėjo nenurodymas neturi esminės reikšmės ir įtakos šioje byloje vežime dalyvavusių šalių sutartiniams santykiams įvertinti, t. y. krovinio siuntėjui UAB „TC prekyba“ tiesiogiai įsipareigojusius savo vardu ir rizika vežti krovinį.

Kasacinis teismas minėtoje byloje konstatavo, kad siuntėjui apie kitus vežėjus nebuvo žinoma, todėl laikė, kad buvo sudarytos skirtingos vežimo sutartys. Nagrinėjamu atveju nustatytos analogiÅ¡kos vežime dalyvavusių vežėjų grandinės ir sutarčių sudarymo aplinkybės, todėl teismas nepagrįstai atsisakė taikyti minėtoje kasacinio teismo byloje suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ .Sprendžiant ieÅ¡kovo regreso teisę į kitus jo pasitelktus vežėjus, svarbu įvertinti, ar UAB „Reklamasas“, kaip tiesiogiai įsipareigojęs vežėjas, tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, įvertinus CMR konvencijos prasme už pasitelktus asmenis.

Kadangi teismas nesivadovavo nurodyta kasacinio teismo praktika, todėl nepagristai laikė, jog buvo sudaryta viena (vienintelė) sutartis CMR konvencijos 34 straipsnio prasme.Esant neatitikimams tarp važtaraÅ¡tyje ir sutartyje nurodytų dokumentų ir siuntėjui UAB „Reklamasas“ papildomai patvirtinus dėl krovinio adreso pristatymo vietos bei perdavus krovinį Å¡iuo adresu, atsakovas UAB „Esola“ už nusikalstamÄ ieÅ¡kovo pasitelkto asmens veikimÄ - tyčinį klaidingų duomenų nurodymÄ negali atsakyti, nes vykdė siuntėjo UAB „Reklamasas“ nurodymus, kuriam savo įgaliojimus suteikė pats ieÅ¡kovas.

Dėl to teismo argumentas, jog atsakovas pažeidė Konvencijos 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes perdavė krovinį ne važtaraÅ¡tyje nurodytam gavėjui ar jo įgaliotam atstovui, yra nepagrįsti.UAB „TC prekyba“ ir ieÅ¡kovas buvo sudarę krovinio vežimo sutartį. Todėl už prievolės neįvykdymÄ pagal Å¡ių asmenų sudarytÄ vežimo sutartį UAB „TC prekyba“ atsakingas ieÅ¡kovas, o ne UAB „Esola“, nes UAB „Esola“ ir ieÅ¡kovo, taip pat ir UAB „TC prekyba“ nesieja jokie sutartiniai įsipareigojimai.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas jam patikėto krovinio vežimui pasitelkė UAB „Reklamasas“, kurio vardu veikė T. J. ir dėl kurio nusikalstamų veiksmų savo įsipareigojimų neįvykdė UAB „Reklamasas“, t. y. krovinio į sutartyje nustatytÄ vietÄ ir nustatytam gavėjui nepristatė. IeÅ¡kovui, atlyginusiam žalÄ UAB „TC prekyba“, pagal vežimo sutartį atsako UAB „Reklamasas“ ir jo vardu veikiantis T. J.. Vežimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Reklamasas“ ir UAB „Esola“, buvo tinkamai įvykdyta, nes krovinys buvo pristatytas į sutartyje nurodytÄ vietÄ ir perduotas ieÅ¡kovo pasitelktam asmeniui UAB „Reklamasas“.

UAB „Esola“ neatsako už krovinio praradimÄ , nes tai įvyko dėl kroviniu disponuojančio UAB „Reklamasas“ ir jo vardu veikusio asmens kaltės, kaip jo (siuntėjo) nurodymų pasekmė (Konvencijos 17 str. 2 d.). Teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo sudaryta vienintelė vežimo sutartis ir be teisinio pagrindo nurodė, kad atsakovas krovinį perdavė ne važtaraÅ¡tyje nurodytam gavėjui arba ne siuntėjo nurodytam gavėjui, nes Å¡iuo atveju atsakovo atžvilgiu siuntėjas buvo ne ieÅ¡kovas, o UAB „Reklamasas“.

Byloje visi duomenys liudija, jog UAB „Reklamasas“ kaip siuntėjas, turėjo visus įgaliojimus disponuoti kroviniu ir jį priimti bei pristatyti sutartyje ir važtaraÅ¡tyje nurodytu adresu.UAB „Esola“ veiksmuose nėra kaltės ir tyčinių veiksmų, todėl jam taikytinos CMR konvencijos nuostatos, atleidžiančios jį nuo civilinės atsakomybės arba jÄ ribojančios. Teismo argumentas, kad UAB „Esola“ privalo atlyginti nuostolius ieÅ¡kovui tik dėl to, kad ieÅ¡kovo pasitelktas UAB „Reklamasas“ neturi turto ir faktiÅ¡kai nevykdantis veiklos, todėl negali bÅ«ti civilinių santykių dalyviu, yra nepagrįstas.

Byloje turi bÅ«ti įvertinti kiekvieno vežėjo sutartiniai įsipareigojimai kito vežėjo ar siuntėjo atžvilgiu bei jų atsakomybės dydis. Teismas netikrino ir nevertino, ar UAB „Reklamasas“ realiai neturi jokio turto ir iÅ¡ieÅ¡kojimas neįmanomas. Byloje nėra duomenų, jog UAB „Reklamasas“ yra likviduotas ar reorganizuotas (CK 2.95 str.), todėl jis atsako kartu su jo vardu neteisėtai veikusiais jo dalyviais (CK 2.50 str.). Netgi tuo atveju, jeigu bÅ«tų laikoma, jog visi byloje vežėjai yra atsakingi už krovinio praradimÄ ir atsiradusiÄ Å¾alÄ , tai Konvencijos 37 straipsnio 1 dalies „b“ punktas nustato, kad jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas iÅ¡ jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančiÄ sumÄ .

Teismas nenustatinėjo visų atsakingų asmenų ir jų už prarastÄ krovinį atsakomybės dalių. Byloje nustatyta, kad krovinys prarastas dėl ieÅ¡kovo bei pasitelkto vežėjo UAB „Reklamasas“ ir jo vardu veikusio trečiojo asmens veiksmų. Todėl didžiÄ jÄ dalį praÅ¡omos atlyginti sumokėtos krovinio gavėjui žalos privalo atlyginti bÅ«tent nurodyti asmenys, atsižvelgiant į jų atsakomybės dalį. Dėl to teismo sprendimas priteisti ieÅ¡kovui žalÄ iÅ¡ atsakovo proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimÄ , taip pat neįtraukus atsakovo UAB „Reklamasas“ tenkančiÄ dalį ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo pasitelkto asmens padarytos žalos dalį, už kuriÄ atsakingas pats ieÅ¡kovas, priteisus iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui atlyginti yra nepagrįsta, prieÅ¡tarauja Konvencijos nuostatoms ir protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principams.Teismas nenustatė, kad UAB „Esola“ veikė pagal vienÄ pagrindinę vežimo sutartį, jo veiksmuose nėra kaltės pagal jo sudarytÄ vežimo sutartį, o kitų vežėjų veiksmai iÅ¡ esmės lėmė ir sudarė galimybę tretiesiems asmenims pasisavinti krovinį.

Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡ UAB „Esola“ priteisti ieÅ¡kovo atlygintÄ Å¾alÄ , o juo labiau didesnę žalos atlyginimo dalį nei tenkančiÄ ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas UAB „Egliana ir Ko“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime papildomai nurodo:Teismas iÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų tinkamai nustatė, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie UAB „Esola“ dar iki krovinio praradimo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė vadovaudamasis tuo, kad ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas 2009 m. gruodžio 24 d. transporto užsakymÄ Nr. 333 su užsakovu UAB „AG Trade“, užsakovo buvo papraÅ¡ytas nurodyti, koks faktinis vežėjas atvyks pasikrauti krovinio. Todėl ieÅ¡kovas per UAB „Reklamasas“ sužinojo, kad faktiniu krovinio vežėju bus UAB „Esola“, taip pat gavo iÅ¡ UAB „Reklamasas“ atsakovo UAB „Esola“ transporto priemonės, atvykstančios pasikrauti krovinį, duomenis, automobilio ir puspriekabės valstybinius numerius, vairuotojo vardÄ , pavardę ir Å¡iuos duomenis atskleidė užsakovui, kÄ patvirtina tai, kad 2009 m. gruodžio 24 d. transporto užsakyme yra skiltys, kuriose privaloma įraÅ¡yti vairuotojo ir automobilio valstybinius numerius.

Be to, šie duomenys įrašyti ranka, nes skyrėsi nuo anksčiau pateiktųjų.Nagrinėjamos bylos ir kasacine tvarka išnagrinėtos bylos Nr. 3K-3-189/2014 faktinės aplinkybės dėl vežėjo nenurodymo važtaraštyje nesutampa. Minėtoje kasacinėje byloje važtaraštyje buvo nurodytas kitas vežėjas, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje važtaraštyje apskritai nėra įrašytas krovinio vežėjas. Taip pat šioje byloje vežėjų grandinėje dalyvavo fiktyvi įmonė, kuriai negalima realiai pareikšti reikalavimo.

Todėl minėtos kasacinės instancijos teismo nutarties kaip teismo precedento Å¡ioje byloje laikyti negalima. IeÅ¡kovas pažymi, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje suformuotos teisės taikymo praktikos Å¡ioje byloje negalima taikyti ir dėl to, kad nagrinėjamos bylos iÅ¡sprendimas pagal UAB „Esola“ siÅ«loma modelį prieÅ¡tarautų teisingumo principams ir lemtų tai, kad UAB „Esola“ realiai iÅ¡vengtų atsakomybės už savo kaltus veiksmus, lėmusius krovinio praradimÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad važtaraščio duomenys taip pat yra reikÅ¡mingi, nes jie patvirtina vežimo sutarties sudarymÄ ir jos sÄ lygas.

Todėl ieškovas nesutinka su UAB „Esola“ teiginiais, kad visais atvejais, esant krovinio vežimo sutartyje ir CMR važtaraštyje nurodytam skirtingam krovinio pristatymo adresui, išimtinai turi būti vadovaujamasi tik krovinio vežimo sutartyje nurodytam krovinio pristatymo vietos adresu, nes tai prieštarauja minėtai kasacinio teismo nutarčiai. UAB „Esola“ negali teigti, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 nenustatė jo kaltės ir šiuo pagrindu teigti, kad teismas pripažino, jog jis veikė tinkamai.

IeÅ¡kovas nurodo, kad minėtoje byloje UAB „Esola“ dalyvavo trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, todėl teismas UAB „Esola“ veiksmų nevertino. Teismas pagrįstai pripažino, kad UAB „Esola“ veikė aplaidžiai, nes pažeidė Konvencijos 12 straipsnyje nustatytÄ krovinio gavėjo pakeitimo tvarkÄ ir krovinį atidavė asmenims, neturėjusiems teisės jį gauti. UAB „Esola“ neginčija, kad, pastebėjęs krovinio iÅ¡krovimo adresų neatitikimus važtaraÅ¡tyje ir sutartyje, krovinį vežęs vairuotojas telefonu susisiekė su UAB „Reklamasas“ atstovu, tačiau dėl savo nerÅ«pestingumo UAB „Esola“ apsiribojo tik telefoniniu skambučiu, nors Konvencijos 12 straipsnis numato, kad tokioje situacijoje vežėjas privalo pareikalauti pateikti pirmÄ jį važtaraščio egzempliorių.

UAB „Esola“ atidavė krovinį pažeidęs Konvencijos 12 straipsnyje nurodytÄ gavėjo pakeitimo tvarkÄ , todėl už Å¡iuos neteisėtus veiksmus jam kyla atsakomybė Konvencijos 17 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nepagrįstas UAB „Esola“ skundo argumentas, kad teismas nustatė, jog krovinys prarastas tik dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes teismas pripažino, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas UAB „Esola“ veikė nepakankamai rÅ«pestingai, todėl tiek vienÄ , tiek kitÄ pripažino kaltais dėl krovinio praradimo.

UAB „Esola“ kaip ir visi kiti vežėjai sudarė sutartį dėl to paties krovinio pervežimo: buvo perduotas vežti tas pats krovinys, tiek krovinio siuntėjas, tiek ir jo gavėjas važtaraštyje buvo nurodytas tas pats. Vien tai, kad atsakovui UAB „Esola“ sutartyje buvo nurodytas kitoks krovinio iškrovimo adresas, nepakeičia krovinio gavėjo ir nepaneigia UAB „Esola“ pareigos patikrinti, ar krovinys perduodamas reikalavimo teisę jį gauti turinčiam asmeniui. Taigi, visos pervežimo sutartys sudarytos dėl to paties krovinio pervežimo.

Kadangi ir su UAB „Esola“ buvo sudaryta sutartis dėl to paties krovinio pervežimo, UAB „Esola“ dabar negali reikalauti, kad bÅ«tų paneigta jo atsakomybės už šį krovinį pareiga. Atsakovas UAB „Esola“ atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Papildomai nurodo Å¡iuos argumentus:Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo visų atsakingų asmenų ir jų už prarastÄ krovinį atsakomybės dalių, taip pat nenurodė argumentų, dėl ko nėra įmanoma nustatyti kiekvieno vežėjo atsakomybės dalies, todėl nepagristai taikė Konvencijos 37 straipsnio „c“ punktÄ .IeÅ¡kovo argumentas, jog visų vežėjų atlygio kaina laikytina ieÅ¡kovo su UAB „AG Trade“ sutartyje nustatyta vežimo kaina, yra nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju buvo sudarytos skirtingos vežimo sutartys, o ne viena vežimo sutartis. Atsakovo UAB „Esola“ atžvilgiu siuntėjas buvo ne UAB „AG Trade“ arba ieÅ¡kovas, o UAB „Reklamasas“, su kuriuo UAB „Esola“ buvo sudaręs vežimo sutartį. Å ios sutarties krovinio pristatymo vieta ir kaina skyrėsi nuo sutarčių, sudarytų su kitais vežėjais. Be to, UAB „AG Trade“, UAB „TC prekyba“ ir ieÅ¡kovas apie faktinį vežėjÄ atsakovÄ UAB „Esola“ nežinojo, o Å¡iam nebuvo žinoma apie nurodytus asmenis ir jų sutartinius įsipareigojimus.

UAB „Reklamasas“ sumokėjo UAB „Esola“ jų sutartyje numatytÄ 700 Lt atlygį, o UAB „Esola“ iÅ¡rašė grynųjų pinigų priėmimo kvitÄ . Todėl nurodyta sutartyje vežimo kaina nebuvo fiktyvi. Be to, ieÅ¡kovas mėgina ignoruoti sutartinius santykius tarp UAB „Reklamasas“ ir UAB „Esola“ ir tokiu bÅ«du nepagrįstai teigia, jog su ieÅ¡kovu ir UAB „AG Trade“ ir kitais vežėjais buvo sudaryta viena vežimo sutartis, kai tuo tarpu Å¡ių asmenų ir UAB „Esola“ nesiejo jokie sutartiniai įsipareigojimai ir tarp nurodytų asmenų nebuvo sudaryta viena vežimo sutartis.

Todėl UAB „Esola“ neatsako už kitų vežime dalyvavusių asmenų veiksmus.IeÅ¡kovas neginčijo nei sutarties, sudarytos tarp UAB „Reklamasas“ ir UAB „Esola“, nei jos sÄ lygų, tačiau apeliaciniu skundu kelia naujÄ argumentÄ ir teismÄ iÅ¡ esmės praÅ¡o pakeisti Å¡ių asmenų sudarytos ir faktiÅ¡kai įvykdytos sutarties sÄ lygas, t. y. nustatyti arba laikyti kitÄ vežimo kainÄ . IeÅ¡kovo reikalavimas pakeisti kitų Å¡alių sudarytos vežimo sutarties sÄ lygas ir nustatyti tas sÄ lygas, kurias ieÅ¡kovas buvo nustatęs su kitu vežėju, prieÅ¡tarauja sutarties laivės principui, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.

IeÅ¡kovo mėginimas skaičiuoti visų vežėjų atsakomybės dalį neįtraukiant į vežimo bendrÄ kainÄ vieno iÅ¡ vežėjui priklausančio atlygio už vežimÄ yra nepagrįstas. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Esola“ kitam atsakovui UAB „Reklamasas“ atsakomybės tenkančiÄ dalį, už kurio neteisėtus veiksmus yra atsakingas pats ieÅ¡kovas (Konvencijos 3 str.), prieÅ¡tarauja teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, todėl yra nepagrįstas ir atmestinas.6.     Į ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ Ä¯eina ir bylinėjimosi iÅ¡laidos (8 768 Lt), kurias jis patyrė kitoje byloje bylinėdamasis su UAB „TC Prekyba“.

Tačiau Konvencijos 37 straipsnis nustato, kad vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal Å¡ios konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palÅ«kanų ir kitų iÅ¡laidų, susijusių su vežimu. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nelaikytinomis kitomis iÅ¡laidomis, susijusiomis su vežimu. Nurodytoje byloje ginčas tarp Å¡alių vyko ir dėl kitų jų prievolių netinkamo įvykdymo pagal kitas vežimo sutartis, kurių Å¡alimi UAB „Esola“ nėra, todėl ir negali atsakyti už jų netinkamÄ Ä¯vykdymÄ bei ieÅ¡kovo patirtus nuostolius ar negautas pajamas.7.   32 203 Lt suma buvo įskaityta ne teismo sprendimu, bet pačių Å¡alių ieÅ¡kovo ir UAB „TC prekyba“, kuri dėl Å¡ios sumos Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė.

Todėl atsakovas UAB „Esola“, nebÅ«damas nurodyto įskaitymo Å¡alimi ir nurodytoje byloje nesant ginčo dėl Å¡ios sumos, jos ginčyti ar pasisakyti negalėjo. Dėl to Å¡ioje byloje teismas pagrįstai atsisakė priteisti Å¡iÄ sumÄ kaip ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, susijusius su vežimu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 iÅ¡ UAB „Egliana ir Ko“ priteisė UAB „TC prekyba“ 127 519 Lt nuostolių, 8 768 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. balandžio 23 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Toks sprendimas priimtas nustačius, kad UAB „AG Trade“, įgaliotas veikti UAB „TC prekyba“ interesais, 2009 m. gruodžio 24 d. pateikė ieÅ¡kovui transporto užsakymÄ Nr. 333 krovinių pervežimui iÅ¡ Latvijos į LietuvÄ . Tos pačios dienos sutartimi ieÅ¡kovas krovinio gabenimui pasitelkė atsakovÄ UAB „Reklamasas“, kuris savo ruožtu 2009 m. gruodžio 28 d. sutartimi-užsakymu krovinio pervežimui Nr.11/2009 gabenti krovinį pavedė UAB „Esola“. Krovinį Latvijoje iÅ¡ siuntėjo atstovo SIA „DHL Latvia" pagal 2009 m. gruodžio 28 d.

CMR važtaraÅ¡tį Nr. 28122009-2 ir jame nurodytas PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras paėmė atsakovo UAB „Esola“ vairuotojas, tačiau krovinys CMR važtaraÅ¡tyje nurodytam gavėjui adresu R.Kalantos 32, Kaune, kuris buvo nurodytas ir ieÅ¡kovo sutartyje su UAB „Reklamasas“, pristatytas nebuvo. UAB „Esola“ vairuotojas pristatė krovinį kitu adresu, kuris buvo nurodytas UAB „Reklamasas“ ir UAB „Esola“ sutartyje (UAB „Reklamasas“ Å¡ioje sutartyje pakeitė krovinio iÅ¡krovimo vietÄ , nurodytÄ jo sutartyje su ieÅ¡kovu).

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad UAB „Reklamasas“ buvo fiktyvi įmonė. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 402-667/2011 nustatyta, kad kaltinamasis T. J. apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t.y. 2009 m. gruodžio 24 d. su ieÅ¡kovu sudarė krovinio pervežimo sutartį fiktyvios UAB „Reklamasas“ direktoriaus Romualdo Kunicko vardu, po to 2009 m. gruodžio 28 d. fiktyvios UAB ,,Reklamasas“ direktoriaus Romualdo Kunicko vardu sudarė sutartį - užsakymÄ krovinio pervežimui Nr. 11/2009 su UAB „Esola“, 2009 m. gruodžio 28 d.

UAB „Esola“ vairuotojui A. C. gabenant krovinį pagal sutartį - užsakymÄ krovinio pervežimui, telefonu nurodė krovinį iÅ¡krauti adresu Europos pr. 71, Kaunas ir tokiu bÅ«du apgaule įgijo UAB „TC prekyba“ priklausančius daiktus. Bendra viso krovinio vertė yra 206 891,78 Lt. IeÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Dėl UAB „Esola“ atsakomybėsKaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo sutarties su UAB „Reklamasas“, pastarosios bendrovės sutarties-užsakymo krovinio pervežimui Nr. 11/2009 su UAB „Esola“ sÄ lygų, Å¡alys susitarė, kad vadovausis Konvencijos nuostatomis.

Šalys byloje Konvencijos nuostatų taikymo iš esmės nekvestionuoja. Pats atsakovas neneigia, jog jis buvo faktinis vežėjas, nurodo, kad ginčo išsprendimui reikia vadovautis Konvencija. Tačiau atsakovas teigia, kad reikia vadovautis tik Konvencijos 3, 17 straipsniais, netaikant jos 36, 37 straipsnių. Tokiai pozicijai pagrįsti jis remiasi kasacinio teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi panašioje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014, kurioje, kaip atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovas, suformuota nauja praktika.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje negalima visa apimtimi vadovautis Å¡ios kasacinio teismo nutarties motyvais, nes faktinės bylų aplinkybės nėra tapačios. Minėtoje kasacinio teismo byloje buvo nustatyta, kad tas pats vežėjas (tos bylos ieÅ¡kovas) buvo siuntėjo nurodytas tiek sutartyje, tiek CMR važtaraÅ¡tyje, o faktinis vežėjas buvo kitas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju AG „Trade“ teikė ieÅ¡kovui tik transporto užsakymÄ Nr. 333, o CMR važtaraÅ¡tyje, kuris iÅ¡duotas Latvijoje (tai nurodo ir pats atsakovas) ir kuriame nurodyta siuntėju Latvijos įmonė, vežėjas nenurodytas (b.l. 15,16).

ReikÅ¡minga ir tai, kad tiek ieÅ¡kovui teiktame užsakyme, tiek ieÅ¡kovo sutartyje su UAB „Reklamasas“, tiek atsakovui UAB „Esola“ iÅ¡duotame CMR važtaraÅ¡tyje nurodyta krovinio iÅ¡krovimo vieta R.Kalantos 32, Kaune ir tik atsakovų UAB „Reklamasas“ bei UAB „Esola“ tarpusavio sutartyje-užsakyme krovinio pervežimui Nr. 11/2009 nurodytas kitoks adresas – Europos pr. 71, Kaunas. Kaip minėta, UAB „Reklamasas“ Å¡ioje sutartyje pakeitė krovinio iÅ¡krovimo vietÄ , kuri buvo nurodyta jo sutartyje su ieÅ¡kovu, ir bÅ«tent pastaroji aplinkybė turėjo svarbiÄ reikÅ¡mę krovinio praradimui.

Byloje nėra ginčo, kad faktinis vežėjas buvo atsakovas UAB „Esola“. Jis, remdamasis savo sutartimi su UAB „Reklamasas“, įrodinėja, kad tinkamai įvykdė jos nuostatas ir dėl to jam atsakomybė apskritai netaikytina Konvencijos 17 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes jis nebuvo pagrindinės sutarties Å¡alimi (susitariantis vežėjas), dalyvaujančių byloje asmenų sudarytų sandorių grandinėje jo ir UAB „Reklamasas“ sutarties požiÅ«riu bÅ«tent pastaroji bendrovė laikytina siuntėju, prieÅ¡ Å¡iÄ bendrovę atsakovas įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tuo tarpu nei su UAB „TC prekyba“ (jos įgaliotu atstovu UAB „AG Trade“), nei su ieÅ¡kovu joks tiesioginis sutartinis ryÅ¡ys jo nesiejo.

Teisėjų kolegija faktinių aplinkybių kontekste nesutinka su atsakovu, kad minėto Konvencijos straipsnio pagrindu jis neatsako už krovinio praradimÄ apskritai. Atsakovo sutartis-užsakymas krovinio pervežimui Nr. 11/2009 su UAB „Reklamasas“, kurioje krovinio pristatymo vieta Europos pr. 71, Kaunas, buvo sudaryta prieÅ¡ iÅ¡raÅ¡ant CMR važtaraÅ¡tį. Kaip minėta, pats atsakovas nurodo, kad CMR važtaraÅ¡tį iÅ¡rašė ne ieÅ¡kovas, ne UAB „Reklamasas“ ar pats atsakovas, o Latvijos bendrovė - siuntėju CMR važtaraÅ¡tyje nurodytas SIA „LG Electronics“ atstovas SIA „DHL Latvia“, gavėju AB „Topo centras“ (buvusi UAB TC prekyba“).

CMR važtaraÅ¡tyje nurodyta krovinio pristatymo vieta – R.Kalantos 32, Kaune, t.y. ta pati, kuri buvo nurodyta kitose Å¡alių sudarytose sutartyse, iÅ¡skyrus atsakovo ir UAB „Reklamasas“ sutartį-užsakymÄ krovinio pervežimui Nr. 11/2009. Taigi, net jei sutikti su atsakovo aiÅ¡kinimu, grindžiamu pirmiau paminėta kasacinio teismo nutartimi, t.y. kad pagal atsakovo sutartį su UAB „Reklamasas“ siuntėju laikytina pastaroji bendrovė, tai tokiai iÅ¡vadai nėra jokio pagrindo pagal įraÅ¡us CMR važtaraÅ¡tyje.

Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal Konvencijos 9 straipsnio 1 dalį važtaraÅ¡tis pats savaime yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 1 dalį siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu inter alia pakeisti krovinio pristatymo vietÄ arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraÅ¡tyje. Tačiau tokie veiksmai turi bÅ«ti atliekami laikantis Konvencijos 12 straipsnio 5 dalyje nustatytų sÄ lygų – siuntėjas, norintis pasinaudoti Å¡ia teise, privalo pateikti vežėjui pirmÄ važtaraščio egzempliorių, kuriame įraÅ¡ytos naujos instrukcijos.

Taigi, bet kuriuo atveju (net jei, anot atsakovo, turinčiu teisę disponuoti kroviniu siuntėju ir būtų laikomas UAB „Reklamasas“) iš siuntėjo turėjo būti pareikalauta pateikti CMR važtaraštį su nurodyta kitokia nei gautame važtaraštyje (R.Kalantos 32, Kaune) krovinio pristatymo vieta (Europos pr. 71, Kaune). Pažymėtina, kad iš liudytojo A. C. parodymų baudžiamojoje byloje matyti, jog krovinį jis ir būtų vežęs būtent CMR važtaraštyje (o ne sutartyje-užsakyme krovinio pervežimui Nr. 11/2009, kurios jis ir neturėjo) nurodytu adresu (Kauno apygardos teismo civ. b.

Nr. 558-324/2012 t. 2, b.l. 148), tačiau patikėjo jam skambinusio T. J. patikinimais apie bÅ«tinÄ kitÄ krovinio pristatymo vietÄ . Sutiktina su atsakovu, kad pagal teisminę praktikÄ sutartyje (atsakovo su UAB „Reklamasas“) numatyta krovinio iÅ¡krovimo vieta yra reikÅ¡mingas faktorius, kuriuo turi vadovautis vežėjas, tačiau taip pat nepaneigtas ir važtaraÅ¡tyje nurodytos krovinio pristatymo vietos reikÅ¡mingumas ir konstatuota, jog vežėjas, esant prieÅ¡taringiems duomenims Å¡iuose dokumentuose, turi imtis visų protingai prieinamų priemonių šiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti.

Å iuo gi atveju to padaryta nebuvo – nei su CMR važtaraÅ¡tyje nurodytu siuntėju, nei su jame nurodytu gavėju nebuvo aiÅ¡kintasi, vairuotojas įvykdė jam net nepažįstamo asmens telefoninį nurodymÄ dėl krovinio nukreipimo kitu nei CMR važtaraÅ¡tyje nurodytu adresu, o net ir atiduodant krovinį nepatikrinta, ar jį gaunantis asmuo yra gavėjo pagal CMR važtaraÅ¡tį tinkamas atstovas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks vežėjo elgesys atima jam pagrindÄ vadovautis teisės normų nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).

Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal abiejų atsakovų sudarytÄ sutartį-užsakymÄ krovinio pervežimui Nr. 11/2009 atsakovas jokios informacijos apie krovinio gavėjÄ neturėjo, nes krovinio gavėjas joje apskritai nenurodytas. Kitaip tariant, krovinio gavėjas atsakovui galėjo bÅ«ti žinomas (ir patikrinamas) tik pagal CMR važtaraÅ¡tį. Be to, gavėjo paraÅ¡o CMR važtaraÅ¡tyje apskritai nėra, nors CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad krovinio ir kartu jo valdymo perdavimo momentas patvirtinamas gavėjo paraÅ¡u jam vežėjo perduotame važtaraÅ¡tyje.Atsakovo teigimu, remiantis jo nurodomos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014 iÅ¡aiÅ¡kinimais, ir nagrinėjamu atveju laikytina, kad buvo sudaryta ne viena (vienintelė Konvencijos 34 straipsnio prasme) sutartis, pervežimo procese sudarytos kelios skirtingos vežimo sutartys su skirtingais siuntėjais ir vežėjais, dėl ko ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo tik iÅ¡ UAB „Reklamasas“ jų tarpusavio sutarties pagrindu, o Konvencijos 36, 37 straipsniai netaikytini.

Å iame kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo nesutikti su atsakovo aiÅ¡kinimu, jog ieÅ¡kovui nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „Reklamasas“ pavedė vežimÄ vykdyti UAB „Esola“, ir atmestinas kaip nepakankamai įtikinamas ieÅ¡kovo teikiamas aiÅ¡kinimas, jog Å¡i aplinkybė ieÅ¡kovui buvo žinoma dar prieÅ¡ faktinį vežimÄ . Pirmosios instancijos teismas, darydamas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , jos jokiais įrodymais iÅ¡ esmės ir nepagrindė. Tuo tarpu vien tai, kad transporto užsakyme Nr. 333 buvo pakeistas krovinį paimsiančios transporto priemonės numeris, kurį ieÅ¡kovas nurodo sužinojęs iÅ¡ UAB „Reklamasas“, nepatvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas ir apie tai, kad Å¡i transporto priemonė priklauso bÅ«tent UAB „Esola“ ir bÅ«tent Å¡i bendrovė bus faktinis vežėjas.

Tuo tarpu kitų įrodymų, kad ieÅ¡kovui buvo žinoma apie bÅ«simÄ faktinį vežėjÄ , juo labiau, apie jų tarpusavio įsipareigojimus, byloje nėra. Tačiau paminėti bei kiti atsakovo argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tik iÅ¡ savo tiesioginio kontrahento UAB „Reklamasas“, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia jo atsakomybės prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ .Visų pirma, jau minėta, kad vežėjų Konvencijos prasme grandinėje Å¡iuo atveju dalyvauja fiktyvi įmonė. Pripažįstant iÅ¡ dalies ieÅ¡kovo neapdairumÄ (kaltę) dėl sutarties su Å¡ia įmone sudarymo, tas pat, ypač atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, susijusias su krovinio pristatymo vietos nurodymu dokumentuose bei nežinomo asmens duotų nurodymų vykdymu, pasakytina ir apie atsakovÄ , juo labiau, kad tiesiogiai krovinys buvo prarastas atsakovo bei fiktyvios įmonės atstovu prisistačiusiu asmens neteisėtų veiksmų rezultate ir dėl to ieÅ¡kovas patyrė iÅ¡ vežimo sutarties netinkamo vykdymo atsiradusius nuostolius.

Kaip minėta, nė vienas iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų neginčija Konvencijos nuostatų taikymo iÅ¡ esmės, ginčas vyksta tik dėl to, ar jos taikytinos visa apimtimi, anot atsakovo, esant kelioms sutartims tarp skirtingų vežėjų. Tačiau Konvencijos 37 straipsnis numato vežėjo, atlyginusio nuostolius pagal Konvencijos reikalavimus (o Å¡iuo atveju bÅ«tent taip ir yra įvykę), regreso teisę į (visus) kitus dalyvavusius vežime vežėjus ir neteikia jokių nuorodų, siejančių Å¡io straipsnio taikymÄ su tik vienos (vienintelės) vežimo sutarties (Konvencijos 34 straipsnis) sudarymo atvejais.

Beje, teisėjų kolegijos nuomone, krovinio tarptautinio pervežimo požiÅ«riu vežimo sutartis plačiÄ ja prasme yra vieninga, jÄ tik paeiliui vykdo keli vežėjai, vienodai prisiėmę atsakomybę dėl krovinio iÅ¡saugojimo; pirminis siuntėjas yra sudaręs vienintelę vežimo sutartį ir nėra atskirų sutarčių dėl pervežimo kiekvienoje valstybėje; krovinys vežamas pagal vienintelį CMR važtaraÅ¡tį, kuris, kaip minėta, taip pat reiÅ¡kia vežimo sutarties sudarymÄ .

Sutikus su atsakovo aiÅ¡kinimu dėl atsakomybės taikymo tik visos vežėjų grandinės eiliÅ¡kumo seka ir ribose, tektų daryti iÅ¡vadÄ , kad paskutiniam vežėjui regresinė atsakomybė galėtų bÅ«ti tik paskutinė arba jis jos gali net ir visai iÅ¡vengti (nagrinėjamu atveju atsakovui UAB „Esola“ kiltų atsakomybė tik prieÅ¡ fiktyviÄ Ä¯monę). Kita vertus, bet kuriuo atveju kasacinio teismo yra nurodyta, kad Konvencijoje nėra nuostatų, kurios draustų pervežimo dalyvių atsakomybę joje nenumatytais pagrindais; bendrasis civilinės atsakomybės principas reikalauja, kad nuostoliai (žala) bÅ«tų atlyginti visiÅ¡kai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl tais atvejais, kai reikalavimai tarptautinio pervežimo dalyviams reiÅ¡kiami kitu, negu numatyta Konvencijoje, pagrindu, dėl Å¡alių atsakomybės sÄ lygų ir ribų turi bÅ«ti sprendžiama pagal nacionalinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir Konvencijos 37 straipsnio tiesioginio netaikymo atveju atsakovų atsakomybė kiltų iÅ¡ CK 6.9 straipsnio, 6.279 straipsnio nuostatų, nes ieÅ¡kovas, kaip vienas vežimo dalyvių, yra atlyginęs žalÄ , tiesiogiai atsiradusiÄ dėl abiejų atsakovų veiksmų (kaip minėta, neneigiant ir paties ieÅ¡kovo veiksmų iÅ¡ dalies prisidėjimo prie žalos kilimo).

Be to, abiems atsakovams, nepaisant ir to, kaip jie (ne)tinkamai vykdo tarpusavio sutartinius įsipareigojimus, galioja CK 6.263 straipsnio 1 dalies reikalavimas elgtis taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Dėl žalos dydžio Teisėjų kolegija iš esmės sutinka tiek su ieškovo, tiek atsakovo argumentais dėl netinkamai skundžiamame sprendime nustatytos žalos dydžio. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-558-324/2012 iš ieškovo priteista 127 519 Lt nuostoliams iš vežimo sutarties atlyginti.

Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, visos kitos Å¡iuo sprendimu priteistos sumos yra susijusios su dėl bylinėjimosi, o ne su dėl vežimo kilusiais nuostoliais. Kita vertus, sutiktina ir su ieÅ¡kovu, kad nagrinėjamoje byloje teismas nepagrįstai į nuostolių sumÄ neįtraukė 32 203 Lt sumos. IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo matyti, kad toje byloje reikalavimas UAB „Egliana ir Ko“ dėl nuostolių atlyginimo buvo sumažintas iki 127 519 Lt inter alia ir dėl to, kad UAB „Egliana ir Ko“ turėjo reikalavimo teisę į UAB „TC prekyba“ 32 203 Lt sumai, kitaip tariant, faktinė žala dėl krovinio praradimo buvo Å¡ia suma didesnė ir teisme reikalauta mažesnės (127 519 Lt) dėl to, kad 32 203 Lt suma buvo dengiama nuostolių, kilusių dėl krovinio praradimo, dalis.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ios sumos vertinimas skundžiamame sprendime kaip ieÅ¡kovo negautų pajamų nėra pagrįstas ir pripažintina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ viso yra atlyginęs 159 722 Lt nuostolių.Dėl atsakomybės paskirstymo Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vežimo dalyvių atsakomybės dalies, vadovavosi Konvencijos 37 straipsnio „b“ punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakomybės paskirstymÄ proporcingai nuo vežėjų atlygio už vežimÄ .

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su tokiu - proporcingai atlygiui už vežimÄ - atsakomybės dalių paskirstymu.Vadovaujantis paminėta Konvencijos nuostata pirmosios instancijos teismo pasirinktu bÅ«du atsakomybė paskirstoma tik tuo atveju, jei neįmanoma nustatyti vežėjų atitinkamų atsakomybės dalių. Tuo tarpu visų pirma ji numato, kad jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančiÄ sumÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nenustatinėjęs ir nenurodęs, kodėl negali nustatyti atsakovų atsakomybės dalies, paskirstė atsakomybės dalis bÅ«du, kuriuo reiktų vadovautis nesant galimybės nustatyti Å¡ias dalis. Teisėjų kolegijos požiÅ«riu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad kokios nors kliÅ«tys kliudo teismui nustatyti atsakomybės dalis ir dėl to yra bÅ«tina taikyti tik atsakomybės dalių paskirstymÄ pagal vežėjų gauto atlygio proporcijas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei, sutikus su atsakovu, kad Konvencijos 37 straipsnis nagrinėjamu atveju negalėtų bÅ«ti taikomas tiesiogiai, teisėjų kolegija neįžvelgia pakankamo pagrindo jame nurodytų atsakomybės dalių nustatymo principų taikymo negalimumui ir nacionalinės teisės normų plotmėje.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 87 512 Lt arba beveik 55 proc. nuo ieškovo patirtų dėl vežimo nuostolių (159 722 Lt). Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad toks jo atlygintinos žalos dydis nelaikytinas proporcingu jo kaltės laipsniui. Šiuo atveju ieškinys UAB „Reklamasas“ atžvilgiu atmestas ir šioje dalyje ieškovas sprendimo neskundžia, reikalavimas T. J. apskritai nereikštas. Todėl spręstina, kokia yra atsakovo atsakomybės dalis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atsakomybės laipsnis negalėtų bÅ«ti didesnis nei asmenų, planavusių užvaldyti krovinį ir tai padariusių, nes jų veiksmuose yra tiesioginė tyčia, galutiniame rezultate bÅ«tent Å¡ie asmenys gavo turtinę naudÄ . Paties ieÅ¡kovo neapdairumas taip pat jau yra konstatuotas Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendime (sprendimo 7 lapas). Kita vertus, atsakovo veiksmai tiek vežant krovinį kitu nei CMR važtaraÅ¡tyje nurodytu adresu pagal asmens telefoninį nurodymÄ , tiek neįsitikinant, kam krovinys perduodamas, leidžia konstatuoti itin didelį neatsargumo laipsnį, kuris teisminėje Å¡ios kategorijos bylų praktikoje gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009).

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo patirtų dėl vežimo 40 proc. nuostolių atlyginimas (63 890 Lt/ 18 503,82 Eur) yra adekvati atsakovo atsakomybės dalis ir mažinti jį daugiau nėra pagrindo.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, skundžiamas sprendimas iÅ¡ dalies pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPakeitus skundžiamÄ sprendimÄ , perskirstytinos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 96 str. 5 d.).IeÅ¡kinys tenkinamas 33 proc.

Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina pirmosios instancijos teisme 759 Lt už advokato pagalbÄ (33 proc. nuo 2 299 Lt), 99 Lt vykdymo iÅ¡laidų (33 proc. nuo 300 Lt), 1 917 Lt žyminio mokesčio. Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 759 Lt (33 proc. nuo 2 300 Lt) už advokato pagalbÄ (CPK 93 str. 1 d.). Ä®skaičius Å¡ias sumas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 2 016 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Apeliacinis atsakovo skundas tenkinamas 27 proc., ieÅ¡kovo atmetamas. Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 270 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (27 proc. nuo 1‘000 Lt), 709 Lt žyminio mokesčio.

Už atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ jokių iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų nėra pateikta. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 1 237 Lt (73 proc. nuo 1 694 Lt) už ieÅ¡kovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Ä®skaičius Å¡ias sumas, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 258 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.                  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r ė:

             Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimÄ dalyje dėl priteistos žalos atlyginimo dydžio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų pakeisti: sumažinti ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Egliana ir Ko“ iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Esola“ priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ iki 18 503,82 Eur (63 890 Lt), bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ â€“ iki 583,87 Eur (2 016 Lt). KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Egliana ir Ko“ iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Esola“ 74,72 Eur (258 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

             Teisėjai                                                                                                        Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                   Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Alvydas PoÅ¡kus                                                                                           Â