625f66f3-7fc7-4b83-9075-d911720dd75f · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Civilinė byla Nr. 2A-308-440/2017 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00500-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.15.; 3.2.4.4.;           3.2.4.6.; 3.2.4.7.; 3.2.4.11.; 2.1.2.4.2.3.; 3.3.1.11.; 3.1.7.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.;(S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 13 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo R.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-287/2016 pagal ieÅ¡kovo R. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. Å . dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Pakruojo rajono notarų biuro notarė N. D.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. Å . patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2014 m. spalio 10 d. motinos A. B. Dovanojimo sutartį, sudarytÄ Pakruojo rajono notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl neatlygintinio perleidimo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), R.

Å .. Taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir žemės sklypÄ , asmeninės nuosavybės teise perduoti ieÅ¡kovui R. Å . paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės pagrindu. Nurodė, kad A. B. dėl amžiaus, patirtų traumų, sveikatos sutrikimo buvo nustatytas neįgalumas, specialioji nuolatinė slauga bei priežiÅ«ra. Jai tapus nesavarankiÅ¡ka ir negalinčia įgyvendinti jokių savo teisių ir atlikti pareigų, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi buvo nustatyta rÅ«pyba ir rÅ«pintoju paskirtas ieÅ¡kovas.

A. B. (duomenys neskelbtini) mirė. IeÅ¡kovas yra vienintelis įstatyminis A. B. įpėdinis ir jam 2015 m. gruodžio 18 d. buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas. Iki pat mirties ieÅ¡kovas buvo motinos A. B. rÅ«pintojas, ja rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, santykiai buvo artimi, Å¡ilti ir draugiÅ¡ki, gyveno kartu. 2013 m. pabaigoje – 2014 m. pradžioje pas ieÅ¡kovÄ ir A. B. pradėjo lankytis ieÅ¡kovo sÅ«nus ir A. B. anÅ«kas atsakovas R. Å ., kurį A. B. mylėjo, duodavo jam pinigų, kitaip remdavo. 2014 m. rudenį ieÅ¡kovas sužinojo, kad jam 2008 m. gruodžio 3 d. iÅ¡duotas įgaliojimas yra panaikintas A.

B. 2014 m. spalio 10 d. pareiÅ¡kimu, taip pat 2014 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartimi A. B. padovanojo žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini), anÅ«kui atsakovui R. Å ., bei iÅ¡davė 2014 m. spalio 10 d. įgaliojimÄ , kuriuo jį paskyrė savo įgaliotiniu atsakovÄ . IeÅ¡kovui aiÅ¡kinantis su A. B. dėl pastarųjų sandorių sudarymo, ji teigė nieko apie sandorių sudarymÄ nežinanti. Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡kilo pagrįstos abejonės, jog ji dėl amžiaus, sveikatos bÅ«klės bei neadekvačios orientacijos laike ir erdvėje, nesuvokė ir nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės, nesugebėjo jų valdyti, ja buvo pasinaudota ir tokiu bÅ«du apgaule sudaryti sandoriai: panaikintas vienas įgaliojimas, iÅ¡duotas kitas, dovanotas turtas.

Nurodė, kad 2014 m. spalio 10 d. A. B. sudarytÄ dovanojimo sandorį ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindais, t. y., dėl asmens valios trÅ«kumų. 2007 metais mama buvo konsultuojama gydytojo ir konstatuota iÅ¡eminė galvos smegenų liga. Mamos sveikata pablogėjo nuo 2013 metų, jai pradėjo rodytis žmonės spintose, už langų, kažkokie nebÅ«ti vaizdai, kliedesiai, rytais bÅ«davo baisus agresyvumas. 2014 m. lapkričio mėnesį gulėjo Å iaulių ligoninėje, kur mamai buvo pripažinta depresija.

Mamos pas gydytojus neveždavo, dėl vaistų iÅ¡raÅ¡ymo važiuodavo jis pats. Dėl mamos pripažinimo neveiksnia nesikreipė į teismÄ , kadangi ne viskÄ Å¾inojo apie slaugÄ , globÄ , mamos nevežė pas psichiatrÄ , tik kraÅ¡tutiniu atveju kviesdavosi greitÄ jÄ . Atsakovas R. Å . su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pradinis ieÅ¡kinys buvo grindžiamas CK 1.91 straipsniu, - sandorį pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės, tačiau A. B. tokio ieÅ¡kinio nepalaikė.

Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kurio A. B., kaip ieÅ¡kovė, nebuvo pasiraÅ¡iusi, už jÄ pasirašė advokatas, tačiau pastarojo A. B. nesamdė, apie jo veikimÄ nieko nežinojo, advokatas su atstovaujamÄ ja net nebuvo susitikęs, jos valios neiÅ¡siaiÅ¡kino. Jokios apgaulės nebuvo, A. B. atsakovui 2015 m. liepos 2 d. patvirtino, kad pati norėjo sudaryti ginčijamus sandorius ir pati juos sudarė laisva valia, niekas jos nevertė jų sudaryti. Be to, A. B. buvo Å¡viesaus proto, logiÅ¡kai mÄ stanti, sklandžiai dėstanti mintis, kÄ patvirtina sandorio sudarymo dienai – 2014 m. spalio 10 d.

Psichikos sveikatos centro pažyma. Po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas priėmė palikimÄ , tuo pačiu perėmė teises ir pareigas. Su tėvu jis nesutaria seniai. Močiutė jį labai mylėjo ir žemę norėjo palikti jam, jis jos neprašė. Su močiute jis bendraudavo labai dažnai, nuvažiuodavo, bendraudavo telefonu praktiÅ¡kai kiekvienÄ dienÄ , močiutė praÅ¡ydavo atvažiuoti aplankyti, dejuodavo, kad yra skriaudžiama. Močiutė savo noru padėdavo jam, „įbrukdavo“ kokį pinigėlį. 2014 m. spalio 10 d. važiavo su močiute pas psichiatrÄ , kad įvertintų jos psichinę bÅ«klę, tikslu atlikti sandorius, nes taip norėjo močiutė.

Trečiasis asmuo notarė N. D. paaiÅ¡kino, kad pirmiausia pas notarę pradėjo lankytis R. Å .. Jis atėjęs pasakojo, kad bijo, kad mama turto neperleistų kam nors kitam. Po kiek laiko apsilankė R. Å ., jis kalbėjo apie tÄ pačiÄ močiutę, kad jai yra blogai, kad tėvas skriaudžia mamÄ , kad ji nori jam padovanoti žemę, bet labai bijo savo sÅ«naus. Ir vienai pusei, ir kitai pusei, paaiÅ¡kino, kad norint sudaryti tokį sandorį, kokį nori močiutė, tokiu atveju praÅ¡ys iÅ¡ gydytojo pažymos apie jos psichikos bÅ«senÄ , nes susipažinusi su dokumentais pamatė, kad žmogui yra labai daug metų, o be to buvo prieÅ¡taringi vienos ir kitos Å¡alies pasakojimai.

Dėl žemės dovanojimo sutarties kreipėsi R. Å .. Jis pateikė pažymÄ iÅ¡ gydytojo, o ji nuėjo pas močiutę ir maÅ¡inoje su ja kalbėjosi, prisistatė, kas ji yra, paklausė, dėl ko kreipėsi pas jÄ , ko ji norėtų iÅ¡ notaro. Močiutė aiÅ¡kiai pasakė, kad nori padovanoti anÅ«kui žemę, aiÅ¡kiai atsakė kiek tos žemės, kiek tų hektarų, pasakė, kad taip pat nori, kad jis galėtų paimti jos pensijÄ , kadangi pati negali nueiti į bankÄ , negali pasiimti. Ji paaiÅ¡kino, kad jos sÅ«nus turi įgaliojimÄ , ji atsakė, kad žino, jog toks įgaliojimas yra, pasakė dėl jo panaikinimo.

Ä®sitikinusi, kad močiutė yra veiksni, patvirtino sandorius. Močiutė pati pasirašė sandorį, suprantančio kÄ daro. Dovanojimo sutarties, įgaliojimo projektai buvo pasiruoÅ¡ti iÅ¡ anksto, nes su Ričardu buvo susitarta, kad tai dienai pas gydytojÄ bus vizitas ir tai dienai bus sudaromas sandoris, todėl bÅ«tent tai dienai ji pasiruošė dovanojimo sutarties, įgaliojimo projektus. Jeigu pažymos iÅ¡ gydytojos nebÅ«tų buvusios, šį sandorį bÅ«tų tvirtinusi, nes įsitikino B. veiksnumu.

Nežinojo, kad A. B. yra nustatyta rÅ«pyba, tačiau rÅ«pyba nėra globa, nėra veiksnumo apribojimas.                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2014 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartis, kuria A. B. padovanojo savo vaikaičiui atsakovui R. Å . 1,8200 ha ploto žemės sklypÄ , patvirtinta Pakruojo rajono 1-o notarų biuro notarės N. D., sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Teismas vertindamas A. B. valiÄ sudaryti ginčo žemės sklypo dovanojimo sandorį, padarė iÅ¡vadas, kad notarė su A. B. iÅ¡siaiÅ¡kino sudaromos sutarties esmę, prasmę, jos sudarymo pasekmes. Teismas nurodė, kad neturi jokio pagrindo abejoti notarės teismo posėdyje nurodytais teiginiais, kad jos pokalbio su A. B. metu notarė itin atidžiai vertino dovanotojos ne tik psichinę bÅ«senÄ , bet ir valiÄ sudaromam sandoriui. Teismas pažymėjo, kad gydytoja psichiatrė Ž. J. taip pat patvirtino, kad su A.

B. ginčo sandorio dienÄ pabendravusi nustatė, jog A. B. suprato, kÄ nori daryti pas notarÄ , kad siekiamas sudaryti sandoris - tai jos pačios noras, pati savarankiÅ¡kai pasakojo, kÄ ji nori padaryti, kokios aplinkybės yra Å¡eimoje ir pan. Teismo vertinimu, byloje nustatyti duomenys patvirtina atsakovo R. Å . argumentus, jog A. B. pati suformavo ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dovanojimo sandorį sudaryti, ji pilnai ir adekvačiai suprato sandorio esmę, reikÅ¡mę ir pasekmes. Byloje esanti pomirtinė A. B. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, atlikta remiantis medicininiais dokumentais ir bylos medžiaga.

Nežiūrint į tai, kad joje pateiktos išvados prielaidinės, tačiau ekspertizės išvados nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad A. B. sandorio sudarymo metu 2014 m. spalio 10 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Priešingai, tiek ekspertizėje nurodyti duomenys bei jos išvados, tiek teismo posėdžio metu apklausta teismo psichiatrė ekspertė L. A. patvirtino, kad A. B. iš esmės jokių psichikos sutrikimų iki sandorio sudarymo ir sandorio metu 2014 m. spalio 10 d. konstatuota nebuvo.

Teismas įvertinęs gydytojų paaiÅ¡kinimus, A. B. medicininius dokumentus, sprendė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog A. B. bÅ«tų sirgusi ligomis, dėl kurių jai pasunkėjo jos realybės suvokimas ar ji dėl savo psichinės bÅ«klės negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valios sudarant ginčo sutartį. Teismas laikė reikÅ¡minga ir tai, kad iÅ¡ A. B. medicininių dokumentų taip pat matyti, kad A. B. sistemingai – kartÄ Ä¯ mėnesį nuo 2011 metų lankyta namuose slaugytojos. Jokių duomenų apie pablogėjusiÄ A.

B. orientacijÄ laike, erdvėje, situacijoje ar pan., neužfiksuota. PrieÅ¡ingai,- netrukus po sandorio sudarymo, t. y., 2014 m. spalio 28 d. slaugytoja D. J. padarė įraÅ¡Ä kortelėje apie tai, kad A. B. noriai bendrauja, o skundžiasi tik skaudamais sÄ nariais. Teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad A. B. ginčo sandorio metu neturėjo psichinės sveikatos sutrikimų, dovanojimo sandorį inicijavo pati, buvo apsisprendusi padovanoti turtÄ atsakovui, sandorio esmę, reikÅ¡mę ir pasekmes iÅ¡siaiÅ¡kino su notare betarpiÅ¡kai, notarė įsitikino dovanotojos veiksnumu, kas lemia, jog nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad A.

B. sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Kitokių, t. y., priešingų byloje nustatytiems, duomenų, jog A. B. sandorio sudarymo metu būtų sirgusi ligomis, dėl kurių ji negalėjo pareikšti savo tikrosios valios, byloje ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas R. Š. neįrodė, jog A. B. 2014 m. spalio 10 d. sudarė 1,8200 ha ploto žemės sklypo dovanojimo atsakovui R. Š. sandorį, nors ir būdama veiksni, tačiau būdama tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

Teismas pažymėjo, kad restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma tarp pripažinto negaliojančiu sandorio Å¡alių, jos tikslas – Å¡alių grÄ Å¾inimas į status quo. Restitucija remiasi idėja, pagal kuriÄ turi bÅ«ti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista Å¡alių turtinės padėties pusiausvyra. Teismo vertinimu, kadangi ieÅ¡kinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetamas, klausimas dėl restitucijos taikymo nespręstinas. Teismas įvertinęs atsakovo R.

Å . argumentus dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , jei jis nuoÅ¡irdžiai mano, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, jis turi teisę pasirinkti, kaip ir kokiu bÅ«du ginti savo galimai pažeistas teises. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas nuo pat pradžių buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, teismui teikiami procesiniai dokumentai už A. B. buvo pasiraÅ¡omi bÅ«tent valstybės paskirtojo advokato.

Todėl nagrinėjamu atveju teismo vertinimu negalima daryti kategoriÅ¡kos ir vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas akivaizdžiai ir sÄ moningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytÄ sankcijÄ , todėl atsakovo praÅ¡ymÄ atmetė.               III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. Å . praÅ¡o panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ pripažinti negaliojančia 2014 m. spalio 10 d. motinos A.

B. Dovanojimo sutartį, sudarytÄ Pakruojo rajono notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl neatlygintinio perleidimo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), R. Å .. Taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir žemės sklypÄ , asmeninės nuosavybės teise perduoti ieÅ¡kovui R. Å . paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės pagrindu. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Apelianto įsitikinimu priimtas teismo procesinis sprendimas yra netesėtas ir nepagrįstas, kadangi vienpusiÅ¡kai, neobjektyviai teismas vertino aplinkybes ir įrodymus, tuo vadovaujantis padarė klaidingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas dėl proceso metu įrodinėjamų aplinkybių bei faktų, netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas ir netinkamai taikė teismų formuojamÄ praktikÄ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas atmesdamas ieškinį, byloje surinktus įrodymus ir ištirtas aplinkybes, vertino iš esmės vadovaudamasis pateikta tik prielaidine ekspertų išvada bei joje pateiktas išvadas lygindamas su kitais suriktais įrodymais ir ištirtomis aplinkybėmis. Pateiktas ekspertizės aktas yra nepatikimas ir ydingas, turinys prieštaringas, tyrimas atliktas neišsamiai. Tiek pačiame ekspertizės akte nurodoma, tiek teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausta ekspertė L. A., kad prielaidines išvadas ekspertai pateikė vadovaudamiesi išimtinai nuostata, kad A.

B. nebuvo apžiÅ«rėta, konsultuota, stebima ar gydoma psichiatro. Teismas, tikėdamas atsakovo paaiÅ¡kinimais, visiÅ¡kai nevertino jo nesÄ Å¾iningo, piktybiÅ¡ko elgesio, tokio elgesio tikslų, nukreipto prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , kaltinant pastarÄ jį nebÅ«tu smurtu prieÅ¡ jį patį, A. B., melagingais praneÅ¡imais socialiniams darbuotojams, medikams apie A. B. nepriežiÅ«rÄ . VisiÅ¡kai nevertino atsakovo elgesio dėl sandorių inicijavimo. Teismas, vertindamas teisme liudytojais apklaustus A. B. gydžiusius gydytojus A.

B. ir A. P. R., nepagrįstai atmetė jų paaiÅ¡kinimus dėl galimų A. B. psichinės bÅ«senos sutrikimų. A. B., negalėdama aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo ketinimų, norų dėl sandorių sudarymo, suformuoti ir iÅ¡reikÅ¡ti tikrosios savo valios dėl sandorių, tvirtinamų notaro, sudarymo, įtakojama nesÄ Å¾iningų kitų asmenų veiksmų, sudarė sandorius, negalėdama suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, prasmės ir jų valdyti. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas R. Å . praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti 2016 m. gruodžio 16 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi analogiÅ¡kose bylose suformuotos teismų praktikos bei nustatė visas tokiai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas nustatė, kad trečiuoju asmeniu byloje įtraukta notarė N. D. betarpiÅ¡kai pabendravusi su A. B. įsitikino dovanotojos valia dėl sudaromos dovanojimo sutarties ir dovanotojos psichinė bÅ«klė jai abejonių nekėlė. Psichiatrės Ž. J. parodymais byloje bei Psichikos sveikatos centro 2014-10-10 pažyma nustatyta, kad dovanotoja sandorio sudarymo dienai suprato savo veiksmus ir aiÅ¡kiai reiÅ¡kė savo valiÄ .

Byloje esanti pomirtinė A. B. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė įrodo bei teismo ekspertė psichiatrė L. A. teismo posėdyje patvirtino, kad A. B. iÅ¡ esmės jokių psichikos sutrikimo iki sandorio sudarymo ir sandorio sudarymo metu 2014-10-10 konstatuota nebuvo. Nurodytos aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti A. B. psichine sveikata ir gebėjimu tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ sandorio sudarymo metu.

Garso įraÅ¡e A. B. patvirtino, jog anÅ«kas nevertė jos sudaryti dovanojimo sutarties, neprašė, ji pati jam pasiÅ«liusi, laisva valia tokiÄ sutartį sudarė ir jos neatsisako. A. B. buvo Å¡viesaus proto, logiÅ¡kai mÄ stanti, sklandžiai dėstanti savo mintis. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne lik kiekvieno byloje esančio įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , bei iÅ¡ įrodymų visumos padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Atmesdamas ieÅ¡kinį teismas priėmė teisėta ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta ( CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl dovanojimo sutarties sandorio sudarymo, įrodymų vertinimo. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pvz., bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tina bylÄ nagrinėti žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-115/2013).

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami ( CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme 2017m. kovo 20 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. iÅ¡ apelianto Romualdo gauti papildomi duomenys, 2016 m. sausio 20 d. praÅ¡ymas bei kiti dokumentai, taip pat 2015 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kimas Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai, kiti dokumentai bei fotonuotrauka.

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Å iuo atveju apeliantas nenurodė kodėl teikia papildomus dokumentus apeliacinės instancijos teismui, be to apeliantas nenurodo dėl kokių objektyvių priežasčių negalėjo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra duomenų, kad naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to pažymėtina, kad apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus numato CPK 306 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai numato, jog teismui teikiamame skunde be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi bÅ«ti nurodytas apelianto praÅ¡ymas, t. y. apeliacinio skundo dalykas, bei jį patvirtinančios aplinkybės. Bylos Å¡alis, siekdama, jog aukÅ¡tesnės instancijos teismas įvertintų jo skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , įpareigojama pateikti tinkamÄ procesinį dokumentÄ , kuriame bÅ«tų ne tik suformuluoti reiÅ¡kiami praÅ¡ymai, bet ir nurodytos visos, Å¡alies manymu, skundo pagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Skundo dalyko ir pagrindo tinkamas nurodymas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ .

CPK nenumano galimybės tikslinti priimto apeliacinio skundo naujai pateikiamais procesiniais dokumentais, skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos teikiant apeliacinį skundÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu, apelianto papildomai pateiktus pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ bei kitus dokumentus, fotonuotraukÄ atsisakytina priimti ir vertinti. (CPK 306 straipsnis, 323 straipsniu). Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 3 d. R. Å . dovanojimo sutartimi, patvirtinta Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarės N. D., registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo A.

B. valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kluonÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2008 m. gruodžio 3 d.

A. B. iÅ¡davė Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarės N. D. patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo sÅ«nų R. Å . valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti visomis jai priklausančiomis teisėmis, tvarkant jos pinigines lėšas, nekilnojamÄ jį turtÄ , įskaitant jį parduoti, atstovauti jÄ ir už jÄ pasiraÅ¡yti teikiant pareiÅ¡kimus visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant atstovavimÄ teismuose su visomis procesinėmis teisėmis, nuomoti ar sudaryti panaudos sutartis žemės sklypams ir t.t.

Ä®galiojimo galiojimo data iki 2028 m. gruodžio 3 d. 2010 m. spalio 10 d. A. B. iÅ¡davė Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarės N. D. patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įgaliojo R. Å . tvarkyti, valdyti ir disponuoti visomis jai priklausančiomis teisėmis, tvarkant jos pinigines lėšas, esančias bet kuriame banke ar kitose kredito įstaigose, nuomoti ar sudaryti panaudos sutartis jai priklausantiems žemės sklypams, tam tikslui gaunant visas reikalingas pažymas iÅ¡ visų įstaigų, įmonių ir organizacijų, pasiraÅ¡yti žemės nuomos ir/arba panaudos sutartis ir t.t., atstovauti jÄ visose įmonėse, įstaigose gauti ir pateikti visus reikalingus dokumentus, už jÄ padyti pareiÅ¡kimus ir pasiraÅ¡yti ir t.t.

Ä®galiojimo galiojimas iki 2028 m. gruodžio 3 d. 2013 m. birželio 6 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-418-284/2013 m. A. B. gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Ilgoji g. 23, 2013 m. birželio 6 d. nustatyta rÅ«pyba ir jos rÅ«pintoju paskirtas sÅ«nus R. Å ., gyvenantis kartu su ja. A. B. 2014 m. spalio 10 d. panaikino notariÅ¡kai patvirtintÄ jos 2008 m. gruodžio 3 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini), savo sÅ«nui R. Å ., kurį patvirtino Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarė N. D. .

IÅ¡ 2015 m. vasario 6 d. pareiÅ¡kimo matyti, kad R. Å . atsisakė A. B. jam 2014 m. spalio 10 d. notariÅ¡kai patvirtinto įgaliojimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patvirtino Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarė N. D., registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2014 m. spalio 10 d. A. B. 2010 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Pakruojo rajono 1-mo notaro biuro notarės N. D., registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo R. Å . 1,8200 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pakruojo rajono psichikos sveikatos centro gydytojos psichiatrės Ž. J. 2014 m. spalio 10 d. pažymoje nurodoma, kad A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registre neįraÅ¡yta; pas psichiatrÄ , psichologÄ niekada nesigydė; orientuota pilnai vietoje, laike, situacijoje. Atminties sutrikimų nestebima. A. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Ji nebuvo sudariusi testamento, jos įstatyminis įpėdinis – sÅ«nus ieÅ¡kovas R.

Š.. Apeliantas iš esmės apeliaciniame skunde teigia, kad jo motina A. B. dėl amžiaus, sveikatos būklės bei neadekvačios orientacijos laike ir erdvėje, nesuvokė ir nesuprato savo veiksmų reikšmės, nesugebėjo jų valdyti, ja buvo pasinaudota, todėl apgaule buvo sudaryti sandoriai, buvo panaikintas jam išduotas įgaliojimas, išduotas kitas įgaliojimas anūkui bei anūkui padovanotas turtas. Apelianto vertinimu teismas netinkamai ištyrė ir vertino įrodymus. Atmesdamas ieškinį, įrodymus vertino iš esmės vadovaudamasis tik prielaidine ekspertų išvada, vertindamas teisme liudytojais apklaustus A.

B. gydžiusius gydytojus A. B. ir A. P. R., nepagrįstai atmetė jų paaiÅ¡kinimus dėl galimų A. B. psichinės bÅ«senos sutrikimų, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ Ä¯rodyti ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ . CPK 178 straipsnis numato ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigÄ . Å ias teises ir pareigas ieÅ¡kovas turėjo galimybę įgyvendinti nurodydamas faktines, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pateikdamas teismui įrodymus bei dalyvaudamas juos tiriant ir vertinant.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindÄ .

Apeliacinės instancijos teismui atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismo padarytas iÅ¡vadas nėra teisinio pagrindo su jomis nesutikti. Apelianto apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apeliacinio teismo vertinimu visiÅ¡kai nepagrįsti. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad A. B., negalėjo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo ketinimų, norų dėl sandorių sudarymo, kad negalėjo suformuoti ir iÅ¡reikÅ¡ti tikrosios savo valios dėl sandorių, tvirtinamų notaro, sudarymo, kad ji buvo įtakojama nesÄ Å¾iningų kitų asmenų veiksmų, kad sudarė sandorius, negalėdama suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, prasmės ir jų valdyti.

Apeliacinio teismo pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas plačiai nurodo Kasacinio teismo praktikÄ , iÅ¡ esmės nurodo tas pačias faktines aplinkybes, siekdamas apeliacinio teismo vertinimu, kad jos bÅ«tų įvertintos kitaip, prieÅ¡ingai nei vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliantas abstrakčiai teigia, kad teismas nevertino atsakovo nesÄ Å¾iningo, piktybiÅ¡ko elgesio, jo elgesio tikslų, nepagrįsto jo kaltinimo smurtu ir kita. Tačiau dėl Å¡ių abstrakčių apelianto argumentų plačiau nepasisakytina nes jie neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui.

Dėl apelianto argumentų, kad teismas visiškai nevertino atsakovo elgesio dėl sandorių inicijavimo, kad dovanojimo sutartis buvo paruošta iš anksto, kad nevertino aplinkybių, kad notarė su A. B. nebuvo pasikalbėjusi iki sandorio sudarymo, apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nepagrįsti apelianto argumentai ir dėl kitų įrodymų nevertinimo bei netinkamo jų vertinimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia po dovanotojo mirties dėl to, kad dovanotojas buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, o būtent:

1) vertinant testatoriaus, Å¡iuo atveju mirusios dovanotojos, vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar sandorio Å¡alis suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pati sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė;

2) testatoriaus, šiuo atveju mirusios dovanotojos, gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant pačios sandorio šalies, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie sandorio šalies sveikatos būklę;

3) teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.);

4) asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu, t. y., turi bÅ«ti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

Pirmosios instancijos teismas vertindamas A. B. valiÄ sudaryti ginčo žemės sklypo dovanojimo sandorį, pagrįstai pažymėjo, kad notarė su A. B. iÅ¡siaiÅ¡kino sudaromos sutarties esmę, prasmę, jos sudarymo pasekmes. IÅ¡siaiÅ¡kino A. B. valiÄ dėl sudaromos dovanojimo sutarties, paaiÅ¡kindama, kad automobilyje prie Pakruojo rajono 1-o notarų biuro, betarpiÅ¡kai su A. B. pabendravo prieÅ¡ sudarant ir A. B. pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį. Pasikalbėjo apie tai, dėl ko konkrečiai A. B. kreipėsi į notarÄ , ko ji iÅ¡ notaro norėtų, iÅ¡klausė, dėl kokio konkrečiai turto ir kokį sandorį norėtų sudaryti, kam turtÄ norėtų dovanoti ir pan.

A. B. atsakymai, teismo vertinimu, buvo sÄ moningi, logiÅ¡ki, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ dovanoti bÅ«tent šį žemės sklypÄ savo vaikaičiui atsakovui R. Å .. Todėl teismas vertino, kad neturi jokio pagrindo abejoti notarės teismo posėdyje nurodytais teiginiais, kad jos pokalbio su A. B. metu notarė itin atidžiai vertino dovanotojos ne tik psichinę bÅ«senÄ , bet ir valiÄ sudaromam sandoriui. Pažymėtina, kad notarui yra nustatyti griežtesni rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai, negu paprastai, jo atsakomybės pagrindu gali bÅ«ti paties mažiausio laipsnio neapsižiÅ«rėjimas, neatidumas ar net klaida.

Paprastai atsižvelgtina į tai, ar notaras padarė viskÄ , ko yra protinga iÅ¡ jo reikalauti. Notaras privalo užtikrinti, kad civiliniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių. Konkrečiu atveju notarė atliko visus galimus veiksmus, kad įsitikintų asmens veiksnumu, o akivaizdžių psichikos sutrikimų požymių, kurie leistų abejoti valios trÅ«kumu, aplinkybių, pagrindžiančių, jog tuo metu A. B. galėjo nesuvokti savo veiksmų esmės, notarė nematė nes jų yra pagrindo spręsti nebuvo.

Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes teismo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje atlikta pomirtinė A. B. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, nepaneigia atsakovo, notarės paaiškinimų dėl A. B. gebėjimo suprasti savo veiksmus, jos valios, ji atlikta remiantis bylos medžiaga ir medicininiais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nors pateiktos išvados prielaidinės, tačiau ekspertizės išvados nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad A.

B. sandorio sudarymo metu 2014 m. spalio 10 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Teismas pagrįstai pripažino, kad byloje esanti ekspertizės iÅ¡vada nuosekli, neprieÅ¡taringa, pagrįsta byloje esančiais dokumentais, jÄ Ä¯vertinus visų byloje esančių įrodymų kontekste, bÅ«tent, A. B. medicininius dokumentus, jÄ gydžiusių ar konsultavusių gydytojų, apklaustų teisme liudytojais, parodymus, notarės parodymus, jokių prieÅ¡taravimų nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstos, byloje pagrįstai nustatyta, jog A.

B. ginčo sandorio metu neturėjo psichinės sveikatos sutrikimų, dovanojimo sandorį inicijavo pati, buvo apsisprendusi padovanoti turtÄ atsakovui. Dėl sandorio esmės, reikÅ¡mės ir pasekmių iÅ¡siaiÅ¡kino su notare betarpiÅ¡kai, notarė įsitikino dovanotojos veiksnumu. Byloje nenustatyta, kad A. B. sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Pagrįstai teismas akcentavo, kad kitokių, t. y., prieÅ¡ingų byloje nustatytiems, duomenų, jog A. B. sandorio sudarymo metu bÅ«tų sirgusi ligomis, dėl kurių ji negalėjo pareikÅ¡ti savo tikrosios valios, ieÅ¡kovas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Teismas, teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog A. B. 2014 m. spalio 10 d. sudarė 1,8200 ha ploto žemės sklypo dovanojimo atsakovui R. Š. sandorį, nors ir būdama veiksni, tačiau būdama tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išklausė šalis, liudytojų paaiškinimus, ištyrė rašytinius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, išsamiai plačiai ir argumentuotai pasisakė dėl įrodymų vertinimo, padarytų išvadų, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra tikslinga jų iš naujo aptarti ir jų kartoti.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Atsižvelgiant į apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės, o dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika. Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais. ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atmetus apeliacinį skundÄ neatlyginamos ir nepriteisiamos ( CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti 242 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinio skundÄ . Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atsakovas, pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 242 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo iÅ¡laidų. Teismas pažymi, kad iÅ¡laidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas dėl už apeliacinio skundo parengimÄ , rekomenduojamÄ priteisti maksimalų užmokesčio dydį, atsižvelgęs į konkrečiu atveju pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, vertina, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos, todėl iÅ¡ apelianto atsakovui priteistini 242 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apelianto R.

Š., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 242 Eur ( du šimtus keturiasdešimt du eurus) išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims. Teisėjai                  Jurga Kramanauskaitė Butkuvienė                   Lina Muchtarovienė                   Vilija Valantienė