625f3e97-831a-4efc-94dc-cbe978108451 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-5900-1003/2016;Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04606-2016-7; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.3.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2 Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 4 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Erikai Andrulienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. T., jo atstovui advokatui Vilmantui PoÅ¡kui, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® „Turto bankas“ atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® „Turto bankas“, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. T. palikimo priėmimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo motina Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.

PareiÅ¡kime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas J. T.. Po tėvo mirties liko žemės sklypas, gyvenamasis namas su Å«kio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), Å¡ie nekilnojamieji daiktai buvo įgyti Z. T. ir J. T. santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini), todėl priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Z. T. po sutuoktinio mirties likusį turtÄ priėmė faktiÅ¡kai jį valdydama, t. y. valdė kaip savÄ , juo rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius, sudarinėjo sutartis dėl žemės ir pastatų priežiÅ«ros, komunalinių patarnavimų ir remonto, atstovavo savininko interesus valstybinėse ir savivaldybės institucijose, taip priimdama atsiradusį palikimÄ faktiniu valdymu.

Po Z. T. mirties (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas A. T. kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad jis negali priimti palikimo, faktiÅ¡kai likusio po jo tėvo mirties, t. y. ½ viso turto, likusio po jo tėvų mirties. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas reikalingas turto paveldėjimo tikslu, pareiÅ¡kėjas, kaip Z. T. turto paveldėtojas, taps nekilnojamųjų daiktų paveldėtoju bei savininku. Kitų asmenų, galinčių paveldėti aptariamÄ turtÄ , nėra.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas A. T. patvirtino pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, paaiÅ¡kindamas, kad motina Z. T. nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo palikimo priėmimo tvarkos, buvo senyvo amžiaus, be to, nekilnojamasis turtas buvo registruotas pareiÅ¡kėjo motinos vardu. Z. T. priėmė mirusio sutuoktinio palikimÄ faktiniu valdymu, kadangi ir toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo žemę, namÄ , Å«kinius pastatus, sudarinėjo sutartis su paslaugų teikėjais.

PraÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kimÄ . Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad neturi jokių duomenų apie galimÄ Z. T. palikimo perėjimÄ valstybei, todėl neprieÅ¡tarauja, kad teismas tenkintų pareiÅ¡kimÄ , prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (33-34 b. l.). Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ neprieÅ¡taravo, kad teismas tenkintų pareiÅ¡kimÄ , prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (37-38 b. l.).

Byla nagrinėtina iÅ¡ esmės, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims (CPK 247 straipsnio 2 dalis).PareiÅ¡kimas tenkintinas visiÅ¡kai.PareiÅ¡kėjo tėvas J. T. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo palikimo priėmimo tikslu nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatÄ 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Z.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , pradėjusi turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. CK 587 straipsnis nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z.

T. sutuoktinis J. T. (13, 15 b. l.). Ä® bylÄ pateikti gimimo bei santuokos liudijimai patvirtina, kad Z. T., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiÅ¡kėjo A. T. motina (12-15 b. l.). Žemės sklypas, gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, garažas, kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoti Z. T. vardu, turtas įgytas santuokoje kartu su J. T. (19-21 b. l.). Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ .

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymÄ teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiÅ¡kėjo motina įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktino J. T. mirties (CK 573 str. 1 d. 1 p.).Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieÅ¡ tai kokiam kitam asmeniui.

Dėl to paveldint turi bÅ«ti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besÄ lygiÅ¡ko pobÅ«džio (CK 587 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Ä®pėdinis laikomas priėmusio palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d.).

Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimÄ ir prasideda termino priimti palikimÄ eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. J. T. testamento nepaliko, jo sutuoktinė Z. T. iÅ¡ karto po palikėjo mirties priėmė mirusio vyro palikimÄ , nes ir toliau gyveno name adresu (duomenys neskelbtini), prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi juo, naudojosi buities daiktais, sudarė sutartis su paslaugų teikėjais, mokėjo mokesčius, t. y. priėmė palikimÄ pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti (23-27 b. l.).

Aplinkybes, kad Z. T. faktiniu valdymu priėmė mirusio sutuoktinio palikimÄ , patvirtina liudytojų F. Å ., V. R., S. B. parodymai, kurie yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje sutampantys, neprieÅ¡taraujantys kitai byloje esančiai medžiagai, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Kitų asmenų, galinčių pretenduoti į palikimÄ , nėra. Å iaulių rajono 1-asis notaro biuras 2016-04-11 liudijimu patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1999-05-19 iki 2006-10-12 paveldėjimo byla dėl J. T. turto nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas (17 b. l.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Z. T. turto priėmimas, pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti ir juo rÅ«pinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 str. 2 d.).   Teismas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų daro iÅ¡vadÄ , kad Z. T. po savo sutuoktinio J. T. mirties perėmė mirusiojo palikimÄ ir juo rÅ«pinosi. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo, todėl tikslinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo motina Z.

T. priėmė mirusio sutuoktinio J. T. palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 293 str. 1 d. 9 p., 442 – 448 str., teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti.

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                  Danas Lisas