625cde02-a50b-49ef-bd63-fb9c547657a4 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-6248-838/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03957-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.1.2(S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 6 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Giedrė, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui M.

Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama neskirti termino susitaikymui ir santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę „P.“, atsakovui – „Ž.“, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Å¡alys susituokė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2015 m. rugsėjo 15 d.

Sudarydami santuokÄ tinkamai neįvertino santuokos prasmės, vienas kito charakterio savybių ir asmeninių bruožų, santuokÄ sudarė bÅ«dami jauno amžiaus, neturintys didelės gyvenimo patirties, o dėl Å¡ių priežasčių gyvenant santuokoje vis labiau iÅ¡aiÅ¡kėjo interesų, pomėgių ir ypač charakterių skirtumai. Dėl charakterių skirtumų, dėl skirtingų požiÅ«rių į Å¡eimyninį gyvenimÄ ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius Å¡eimoje, Å¡i santuoka Å¡iuo metu jau yra faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro Å«kio bei nepalaiko jokių kontaktų daugiau nei 9 mėnesius (nuo 2016 m. gegužės mėn.).

Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo metu santuoka yra tapusi formali ir tikrai nėra tikimybės, kad vėl pradės gyventi kartu, kaip sutuoktiniai. Kadangi nei atsakovas, nei ieÅ¡kovė aktyviais veiksmais nedėjo pakankamų pastangų puoselėti santuokÄ ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , todėl terminas susitaikyti neskirtinas ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė santuokos su atsakovu metu nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.

Apie atsakovo asmeninius kreditorius ieÅ¡kovei nėra žinoma. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėtų, kad atsakovas turi kokių nors asmeninių skolinių įsipareigojimų, praÅ¡o teismo tokius skolinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Nei ieÅ¡kovės, nei atsakovo vardu nei nekilnojamojo turto nei transporto priemonių nėra įregistruota, kito dalintino turto taip pat neturi. Atsižvelgdama į tai, jog yra darbinga, jauno amžiaus, jos pajamos per mėnesį padengia bÅ«tiniausius poreikius, iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nereikalauja, atsakovui iÅ¡laikymas iÅ¡ ieÅ¡kovės taip pat nepriteistinas.Atsakovas į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ ir teismo posėdį atsakovei praneÅ¡ta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis).

Atsakovas atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė.IeÅ¡kovė ir jos atstovas palaikė į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti ieÅ¡kovei ir jos atstovui nedalyvaujant. IeÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas susituokė 2015 m. rugsėjo 15 d. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 229 (b. l. 5).

VÄ® Registrų centro duomenimis bylos Å¡alys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo (b. l. 7, 8). VÄ® „Regitra“ duomenimis bylos Å¡alys transporto priemonių savo vardu neįregistravo (b. l. 9, 10). Dėl termino susitaikyti nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio praÅ¡ymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys kartu negyvena, ieÅ¡kovė nurodė, kad abidvi Å¡alys nedėjo pakankamų pastangų puoselėti santuokÄ ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiÅ¡kai iÅ¡irusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko Å¡eiminių santykių, neveda bendro Å«kio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnyje ir CK 3.61 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sÄ lygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

AiÅ¡kindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).IeÅ¡kovė nurodė, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei atsakovas, nei ieÅ¡kovė aktyviais veiksmais nedėjo pakankamų pastangų puoselėti santuokÄ ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

Santuoka iÅ¡iro dėl charakterių skirtumų, skirtingų požiÅ«rių į Å¡eimyninį gyvenimÄ ir jo perspektyvas, tarpusavio santykius Å¡eimoje. Nuo 2016 m. gegužės mėnesio santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro Å«kio bei nepalaiko jokių kontaktų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Nustatyta, kad Å¡alys kartu nebegyvena. IeÅ¡kovės teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovė nurodė, kad nei atsakovas, nei ieÅ¡kovė aktyviais veiksmais nedėjo pakankamų pastangų puoselėti santuokÄ ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , ko pasekoje bendras gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iÅ¡irimÄ , pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abudu sutuoktiniai, iÅ¡ esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl tarpusavio išlaikymo Ieškovė nurodo, jog yra darbinga, jauno amžiaus, jos gaunamos pajamos per mėnesį padengia būtiniausius poreikius, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Mano, kad atsakovui išlaikymas iš jos taip pat nepriteistinas. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokinio turto padalijimo IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu bendro dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Byloje nėra duomenų apie bendrus ir/ar kiekvieno iÅ¡ Å¡alių atskirai turimus kreditorius. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių bendras turtas nedalintinas nesant dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Dėl pavardės po santuokos nutraukimo Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė praÅ¡o po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtÄ pavardę „P.“. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliktina iki santuokos turėta pavardė „P.“. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

RaÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 31,00 Eur dydžio žyminį mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir turėjo 430,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Todėl, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 461,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.              SantuokÄ tarp M.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir L. Ž. (buvusi P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), RadviliÅ¡kio r. sav., Å eduvoje, sudarytÄ Â 2015 m. rugsėjo 15 d. ir įregistruotÄ KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 229, nutraukti.IeÅ¡kovei palikti jos santuokinę pavardę „P,“.             Šalims vienas kitam iÅ¡laikymo nepriteisti.IÅ¡ atsakovo M.

Ž. priteisti 461,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės L. Ž. (P.) naudai. Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti šį sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimÄ .Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                 Lina Giedrė