625cd8cc-8a74-49f3-a7ff-08ba87b7bb1a · Klaipėdos apylinkės teismas

BaudžAdministracinio nusižengimo byla Nr. II-701–586/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01052-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3; 21.10.4

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. lapkričio 18 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,

sekretoriaujant V. D.,

dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui M. P.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7754-2021 (ROIK 21135837728), panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7754-2021, M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 31 d., 15.50 val., Taikos pr. – Debreceno g., Klaipėdoje, gatvėje su skiriamÄ ja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta marÅ¡rutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523), ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1.21), nesukdamas į įvažiavimÄ ar į sankryÅ¾Ä . Tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 181 punktÄ .

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. skundas, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Nurodė, jog iÅ¡ vaizdo kamera užfiksavusių 2 fotonuotraukų, kuriose užfiksuota jam priklausanti transporto priemonė, ir kuriÄ galimo pažeidimo padarymo metu vairavo jis arba jo draugė, identifikuoti vairuotojo neįmanoma, o dėl praėjusio daugiau nei 6-7 mėnesių laikotarpio nuo galimo pažeidimo padarymo, net ir labai norint nėra jokių objektyvių galimybių prisiminti, kuris iÅ¡ jų bÅ«tent tuo metu vairavo transporto priemonę.

Asmuo kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo gali bÅ«ti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o Å¡ioje byloje abejonės paÅ¡alintos nebuvo. Nurodė, kad galimas administracinis nusižengimas Klaipėdos keleivinio transporto kameromis buvo užfiksuotas 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau duomenys apie galimÄ pažeidimÄ policijos įstaigai buvo perduoti tik 2021 m. birželio mėn., tai yra praėjus 6 mėnesiams nuo galimo pažeidimo padarymo, ir akivaizdu, kad tokiais atvejais praktiÅ¡kai jokiame automobilyje įrengtas vaizdo registratorius, galintis palengvinti administracinių nusižengimų tyrimÄ , duomenų tokį ilgÄ laiko tarpÄ (daugiau nei pusę metų) neturi techninių galimybių iÅ¡saugoti.

Nurodė, kad galimÄ administracinį nusižengimÄ ant stulpo esančia vaizdo kamera užfiksavusių 2 fotonuotraukų, kuriose užfiksuota jam priklausanti transporto priemonė, kuriÄ galimo pažeidimo padarymo metu vairavo arba jis, arba draugė, vairuojant transporto priemonę iÅ¡ anksto pagal KET leistinoje vietoje (esant plačiai brÅ«kÅ¡ninei linijai) buvo persirikiuota į „A“ juostÄ , ir pavažiavus apie 200 metrų (jo manymu) transporto priemonės vairuotojas pasuko į už autobuso sustojimo esantį įvažiavimÄ , kur gyvena draugė, ir kur, esančioje aikÅ¡telėje, neretai yra laikoma jam priklausanti transporto priemonė.

Vaizdo stebėjimo įrenginys fiksuoja tik labai siaurÄ Taikos pr. atkarpÄ - vos apie 15 metrų iki Debreceno gatvės ir apie 30-40 metrų už Debreceno g., iÅ¡ kurio užfiksuotų vaizdo nuotraukų nėra galimybės matyti visos transporto priemonės važiavimo trajektorijos - tai yra nesimato, kada transporto priemonė persirikiavo į „A“ juostÄ , neužfiksuota kiek laiko ji važiavo „A“ juosta“, iÅ¡ nuotraukų nesimato, ar iÅ¡ karto už sankryžos su Debreceno gatve esančiame autobusų sustojime yra sustoję autobusai, ir kur ir kada buvo pasukta į deÅ¡inę.

Å ių duomenų trÅ«ksta pilnam vaizdui susidaryti, tam, kad bÅ«tų galima kategoriÅ¡kai ir neginčytinai konstatuoti, jog iÅ¡ tiesų buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nurodė, jog KET nėra numatyta ir jokiais kriterijais Å¡iuo atveju nėra apibrėžta, prieÅ¡ kiek laiko ar kokiu atstumu iki posÅ«kio į deÅ¡inę ar įvažiavimo į deÅ¡inę vairuotojas, vadovaudamasis KET 182 punktu, privalo persirikiuoti į marÅ¡rutiniam transportui skirtÄ eismo juostÄ . Juo labiau, KET ar jokiuose eismÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vairuotojas, persirikiavęs į „A“ juostÄ , iÅ¡ jos privalo iÅ¡važiuoti bÅ«tent pirmame posÅ«kyje ar iÅ¡važiavime į deÅ¡inę.

IÅ¡ nuotraukose užfiksuoto vaizdo matyti, kad transporto priemonės vairuotojas, nuotraukose užfiksuotu laiku vairuodamas transporto priemonę Taikos pr., ties Debreceno g. iÅ¡ anksto persirikiavo į marÅ¡rutinio transporto juostÄ , tam, kad nuo persirikiavimo vietos į už apie 200 metrų esantį įvažiavimÄ Ä¯ deÅ¡inę, galėtų saugiai, iÅ¡ anksto, už vairuojamos transporto priemonės važiuojančių transporto priemonių vairuotojams suprantamu elgesiu, atlikti reikalingÄ manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę.

Pažymėjo, kad nuo Taikos pr. - Debreceno g. sankryžos iki reikalingo įvažiavimo į deÅ¡inę, kur gyvena draugė, yra apie 200 metrų atstumas. Tame tarpe dar yra autobusų sustojimas, nuo kurio iÅ¡važiavimo iÅ¡ sustojimo iki jam reikalingo buvusio įvažiavimo į deÅ¡inę yra tik apie 30-40 metrų atstumas. Todėl Å¡iuo atveju rikiuotis į „A“ juostÄ tik už autobuso sustojimo, jo manymu bÅ«tų nesaugu ir pavojinga, ir jo vertinimu galėtų bÅ«ti laikoma net chuliganiÅ¡ku vairavimu arba pažeidžiančiu tÄ patį KET 182 punktÄ , nes rikiavimuisi iÅ¡ antros juostos į „A“ juostÄ ir posÅ«kiui į deÅ¡inę toje vietoje, jo vertinimu, lieka per trumpas ir tokiam manevrui nepakankamai saugus atstumas.

Jam priklausantis automobilis „A“ juostoje užfiksuotas apie 200 metrų atstumu iki reikalingo įvažiavimo į deÅ¡inę. Važiuojant apie 45 km/h greičiu toks atstumas yra įveikiamas per maždaug 15 sekundžių. Apie tai, kad automobilį vairavęs asmuo dar anksčiau persirikiavo į „A“ juostÄ ir ja važiavo ilgesnį laiko tarpÄ bei atstumÄ , duomenų nepateikta. Taikos prospekte esantis horizontalusis ženklinimas (plati brÅ«kÅ¡ninė linija) atlikti persirikiavimo manevro į „A“ juostÄ galimo pažeidimo užfiksavimo vietoje nedraudžia, o KET tokio reikalavimo, jog persirikiavus į „A“ juostÄ iÅ¡ jos privaloma iÅ¡važiuoti pirmame esančiame posÅ«kyje į deÅ¡inę, nenumato ir neįpareigoja.

Nurodo, jog pagal dabartinį kelio horizontalųjį ženklinimÄ joks KET pažeidimas nebuvo padarytas, o Taikos pr. ir Debreceno gatvių sankryžoje Klaipėdos keleivinio transporto kamera pirmoje eismo juostoje užfiksuotų transporto priemonių vairuotojams, reikalavimas iÅ¡ „A“ juostos iÅ¡važiuoti pirmame posÅ«kyje į deÅ¡inę yra nepagrįstas KET ar kitais teisės aktais.

Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriame nurodė, kad su M. P. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti netenkintinas, paliekant galioti 2021 m. rugpjūčio 10 d. priimtÄ nutarimÄ . Nurodė, kad M. P. privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis KET, bÅ«ti itin atidus ir rÅ«pestingas, tačiau toks nebuvo. Pažymėjo, jog ANK 39 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rÅ«pinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančiÄ transporto priemonę. Automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus Å¡altinį - automobilį. Pagal teisinį reglamentavimÄ administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tada, jeigu automobilio savininkas (valdytojas) pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo kitas asmuo.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas M. P. prašė skundÄ tenkinti, skunde nurodytais motyvais. PaaiÅ¡kino, jog mano, kad nutarimas nepagrįstas, nes iÅ¡ užfiksuotos nuotraukos nesimato, kas vairavo automobilį. Taip pat, jog automobilis užfiksuotas Debreceno g. ir Taikos pr. sankryžoje, iki sankryžos likus apie 10-15 metrų, ir antra nuotrauka – už sankryžos, apie 15-20 metrų, marÅ¡rutinio eismo juostoje. Institucija traktuoja KET pažeidimÄ , tačiau KET leidžia persirikiuoti ir pasukti į deÅ¡inę. Institucija nepateikė duomenų, jog automobilis nepasuko į deÅ¡inę, persirikiavus leidžiamoje vietoje. Jokie teisės aktai nenumato reikalavimo, jog persirikiavus į „A“ juostÄ , iÅ¡ jos privalo iÅ¡važiuoti į pirmame esančiame iÅ¡važiavime į deÅ¡inę, o ne antrame.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimÄ Ä¯statymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija (pareigÅ«nas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

IÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos nustatyta, kad M. P. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 31 d., 15.50 val., Taikos pr. – Debreceno g., Klaipėdoje, gatvėje, su skiriamÄ ja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta marÅ¡rutiniam transportui“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklas Nr. 523), ir horizontaliuoju ženklinimu „A“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, horizontalusis ženklinimas Nr. 1.21), nesukdamas į įvažiavimÄ ar į sankryÅ¾Ä .

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. skundu nesutiko su padarytu nusižengimu, nurodydamas, kad iÅ¡ byloje esančių nuotraukų neįmanoma identifikuoti transporto priemonės vairuotojo, administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas praėjus pusei metų po pažeidimo padarymo, neaiÅ¡ku kokiu pagrindu pareigÅ«nas nusprendė, kad vairavo bÅ«tent jis. Taip pat nurodė, jog KET leidžia persirikiuoti į „A“ juostÄ ir pasukti į deÅ¡inę, o Institucija nepateikė duomenų, jog automobilis nepasuko į deÅ¡inę, persirikiavus leidžiamoje vietoje. Jokie teisės aktai nenumato reikalavimo, jog persirikiavus į „A“ juostÄ , iÅ¡ jos privalo iÅ¡važiuoti į pirmame esančiame iÅ¡važiavime į deÅ¡inę, o ne antrame.

ANK 39 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Å iuo atveju nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. gruodžio 31 d., ir Institucijai, priimant 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ , dar nebuvo suėjęs ANK 39 straipsnyje nustatytas dvejų metų terminas, per kurį, atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose esant administracinio nusižengimo požymių, gali bÅ«ti paskirta administracinė nuobauda.

Pagal teisinį reglamentavimÄ administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tada, jeigu automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo kitas asmuo. ANK 611 straipsnio 1 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog tuo atveju, jei administracinį nusižengimÄ padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo iÅ¡siuntimo dienos praneÅ¡ti institucijai, kurios pareigÅ«nas nustatė administracinį nusižengimÄ , jos nurodytu bÅ«du duomenis apie asmenį (vardÄ , pavardę, asmens kodÄ arba gimimo datÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ , dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, iÅ¡davimo datÄ , numerį ir dokumento iÅ¡davusiÄ institucijÄ ), kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. M. P. per ANK nustatytÄ terminÄ nepateikė jokių duomenų, jog automobilį vairavo kitas asmuo. Å iuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, jog tuo atveju, jei pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas (valdytojas), o kitas asmuo, pareigÄ suteikti visÄ informacijÄ apie šį asmenį turi transporto priemonės savininkas (valdytojas). PrieÅ¡ingu atveju administracinė atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui (valdytojui), Å¡iuo atveju – M. P.. Tai, jog M. P. neprisimena, kas vairavo automobilį jis ar jo draugė, dėl to, jog nusižengimas užfiksuotas Naujųjų metų dienÄ , dėl tÄ dienÄ gausybės reikalų, praėjus daugiau kaip pusei metų nuo galimo pažeidimo, neÅ¡alina jo atsakomybės, už padarytÄ administracinį nusižengimÄ .

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas Å¡aligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų Å¡viesų neperjungimas į artimÄ sias Å¡viesas tamsoje likus iki atvažiuojančios prieÅ¡prieÅ¡iais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trisdeÅ¡imt iki devyniasdeÅ¡imt eurų.

Byloje ginčo, jog M. P. transporto priemonė užfiksuotas Debreceno g. ir Taikos pr. sankryžoje, marÅ¡rutinio eismo juostoje, nėra. M. P. savo kaltę neigia motyvuodamas tuo, jog byloje nėra duomenų, jog automobilis nepasuko į deÅ¡inę, persirikiavus leidžiamoje vietoje, ir jokie teisės aktai nenumato reikalavimo, jog persirikiavus į „A“ juostÄ , iÅ¡ jos privaloma iÅ¡važiuoti į pirmame esančiame iÅ¡važiavime į deÅ¡inę, o ne antrame.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 31 d., 15.50 val., Taikos pr. – Debreceno g., Klaipėdoje, gatvėje, su skiriamÄ ja juosta, kurioje kiekviena eismo kryptimi yra po tris eismo juostas, M. P. vairavo automobilį ir važiavo eismo juosta, kuri paženklinta kelio ženklu „Kelias su eismo juosta marÅ¡rutiniam transportui“, ir horizontaliuoju ženklinimu „A“, nesukdamas į įvažiavimÄ ar į sankryÅ¾Ä . M. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog pirmoje nuotraukoje automobilis užfiksuotas Debreceno g. ir Taikos pr. sankryžoje, iki sankryžos likus apie 10-15 metrų, ir antroje nuotraukoje – už sankryžos, apie 15-20 metrų, marÅ¡rutinio eismo juostoje. M. P. įrodinėja, jog KET nėra numatyta ir jokiais kriterijais nėra apibrėžta, prieÅ¡ kiek laiko ar kokiu atstumu iki posÅ«kio į deÅ¡inę ar įvažiavimo į deÅ¡inę vairuotojas, vadovaudamasis KET 182 punktu, privalo persirikiuoti į marÅ¡rutiniam transportui skirtÄ eismo juostÄ , ir jog KET ar eismÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vairuotojas, persirikiavęs į „A“ juostÄ , iÅ¡ jos privalo iÅ¡važiuoti bÅ«tent pirmame posÅ«kyje ar iÅ¡važiavime į deÅ¡inę.

ANK protokole M. P. inkriminuotas KET 181 punkto pažeidimas. Pagal minėtÄ KET punktÄ kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta marÅ¡rutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti Å¡ia eismo juosta draudžiama, iÅ¡skyrus: dviračius ir mopedus; lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užraÅ¡u „TAKSI“; automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+; elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. Tačiau KET 182 punkte numatyta, jog jeigu eismo juosta, skirta marÅ¡rutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra deÅ¡iniajame važiuojamosios dalies kraÅ¡te ir nėra atskirta iÅ¡tisine horizontaliojo ženklinimo linija, į deÅ¡inę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusiÄ Ä¯ kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į Å¡iÄ eismo juostÄ .

Taigi KET 181 punktas vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodo, jog kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta marÅ¡rutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti Å¡ia eismo juosta draudžiama. Ä® Å¡iÄ eismo juostÄ , kai ji nėra atskirta iÅ¡tisine horizontaliojo ženklinimo linija, galima persirikiuoti tik dviem KET 182 punkte numatytais atvejais – sukant į deÅ¡inę ir apvažiuojant sustojusiÄ Ä¯ kairę sukti transporto priemonę.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, M. P. neatitiko nei vieno iÅ¡ Å¡ių atvejų, kadangi, kirsdamas eismo juostÄ , skirtÄ marÅ¡rutiniam transportui, nesuko į įvažiavimÄ ar į sankryÅ¾Ä , o nuvažiavo tiesiai, todėl jo veiksmai laikytini pažeidimu. Pažymėtina ir tai, jog M. P. neneigia, kad persirikiavo iÅ¡ antros (bendros visoms transporto priemonėms) į pirmÄ , pažymėtÄ â€žA“ kelio ženklinimu, eismo juostÄ ir padarė tai ne sukimo į deÅ¡inėje pusėje esantį įvažiavimÄ metu, o likus iki Å¡io įvažiavimo tam tikram atstumui (skunde nurodė, jog nuo Taikos pr. - Debreceno g. sankryžos iki reikalingo įvažiavimo į deÅ¡inę, yra apie 200 metrų atstumas; tarpe yra autobusų sustojimas, nuo kurio iÅ¡važiavimo iÅ¡ sustojimo iki jam reikalingo buvusio įvažiavimo į deÅ¡inę yra tik apie 30-40 metrų atstumas, ir todėl Å¡iuo atveju rikiuotis į „A“ juostÄ tik už autobuso sustojimo, jo manymu, bÅ«tų nesaugu ir pavojinga), tačiau Å¡ios aplinkybės nepaneigia jo padaryto pažeidimo fakto. M. P. savaip ir sau naudingai interpretuoja KET taisykles, ir teismo nuomone, taip siekia iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytÄ kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

KET skirtos reglamentuoti teisėtus eismo dalyvių veiksmus ir nenustato neteisėtų veiksmų atlikimo tvarkos. Automobilio vairuotojas, pažeidžiantis KET, neįgyja jokių teisių, negali reikalauti, kad jo neteisėtas automobilio valdymas bÅ«tų pateisinamas kokių nors teisės normų aiÅ¡kinimu. Teismų praktikoje yra įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nepadaryta žala; už neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ numatyti tam tikri teisiniai padariniai – atsakomybės taikymas. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio, valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus Å¡altinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rÅ«pestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iÅ¡ protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rÅ«pestingumo ir atidumo laipsnis turėtų bÅ«ti toks, kad nebÅ«tų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Taigi, M. P., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, bÅ«ti itin atidus ir rÅ«pestingas, tačiau toks nebuvo, todėl yra pagrįstai nubaustas. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ Nr. 30-ANR_N-7754-2021 (ROIK 21135837728), nes priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimÄ Nr. 30-ANR_N-7754-2021 (ROIK 21135837728) palikti nepakeistÄ .

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius