625b086a-e36a-4f2c-b772-6e3511bb9adb · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-2109-853/2015Proceso Nr. 2-29-3-01668-2015-5Procesinio sprendimo kategorija:2.5.10.1.; 2.3.2.12.2; 3.2.6.1. (S) MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 21 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželikai Butkuvienei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui S. G., jo atstovui advokatui G. G., atsakovei I. L., atsakovų atstovei advokatei S. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams I.

L. ir R. L. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo neteikimu. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė :ieÅ¡kovas S. G. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovei I. L. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę per 10 dienų nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos persodinti tujų gyvatvorę nuo ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ne arčiau kaip 1 m. atstumu, vaismedžius iki 3 m. aukščio – 2 m. atstumu, kitus, aukÅ¡tesnius nei 3 m. medžius – 3 m. atstumu bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.2015-06-10 atsakovė pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, jog ieÅ¡kovo vadinama tujų gyvatvorė nėra gyvatvorė, o tik atskiri pavieniai medeliai. Nurodė, jog ieÅ¡kovo tvora yra aukÅ¡tesnė nei leidžia statybos reglamentas bei ieÅ¡kovo tvoros metaliniai stulpai įcementuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl atsakovė kreipsis į atitinkamas institucijas dėl Å¡io klausimo sureguliavimo. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad jos tujos pÅ«dys tvorÄ bei žemė bus Å¡lapi. Atsakovė taip pat nurodė, jog jos teritorijoje esantys vaismedžiai ir kiti medžiai yra apgenėti nuo ieÅ¡kovo pusės, todėl jie nekelia jokių nepatogumų ieÅ¡kovui.

Taip pat nurodė, jog atsakovės sutuoktinis R. L. turėtų bÅ«ti įtrauktas byloje bendraatsakoviu. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybės, prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.2015-07-14 ieÅ¡kovas S. G. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams I. L. ir R. L., dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų nesusijusių su valdymo netekimu, praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovus per 10 dienų nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos persodinti tujų gyvatvorę nuo ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ne arčiau kaip 1 m. atstumu, vaismedžius iki 3 m. aukščio – 2 m. atstumu, kitus, aukÅ¡tesnius nei 3 m. medžius – 3 m. atstumu bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.2015-08-14 atsakovas R.

L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka bei palaiko atsakovės I. L. pateiktame atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus bei papildomai nurodė, jog vaismedžiai pasodinti dar anksčiau nei žemės sklypÄ Ä¯sigijo ieÅ¡kovas ir ieÅ¡kovas dėl vaismedžių įsigydamas žemės sklypÄ pretenzijų atsakovams nereiÅ¡kė. Nurodė, jog nėra jokių įstatyminių normų, reglamentuojančių medžių ir krÅ«mų auginimo atstumus bei aukščius, privačiose žemėse bei valdose.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas S. G. ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad praėjusių metų gegužės mėnesį, atsakovai pradėjo sodinti tujas tarpe tarp tvoros bei jų įbetonuotų bordiÅ«rų. Bandė tartis, kad nesodintų tujų arti tvoros, tačiau atsakovai į kalbas nesileido. Pasodinus tujas, atsakovai uždėjo „celofanÄ â€œ bei įkiÅ¡o elektrodus, kad žemės nebyrėtų į ieÅ¡kovo pusę. Nurodė, kad tujos yra pasodintos 20-30 cm atstumu nuo tvoros: viename gale 20 cm, kitame – 30 cm.

Tujos liečiasi prie tvoros ir pÅ«do jÄ bei dėl to žaliuoja mediena. Pažymėjo, jog kai atsikraustė gyventi, obelys buvo pasodintos. Nurodė, jog atsakovai tik prieÅ¡ porÄ dienų apgenėjo vaismedžius. Obelų iÅ¡kelti nereikalauja, tiesiog norėtų, kad jos bÅ«tų tinkamai prižiÅ«rimos ir genėjamos, kad jos nelystų į ieÅ¡kovų sklypÄ , todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio dėl vaismedžių perkėlimo atsisako. Nurodė, kad jam žinomos ir suprantamos pasekmės ieÅ¡kinio dalyje dėl vaismedžių atsisakymo, tačiau praÅ¡o įpareigoti atsakovus I.

L. ir R. L. genėti bei tinkamai prižiūrėti vaismedžius. Ieškovas prašė teismo patenkinti ieškinį dalyje dėl tujų perkėlimo, o likusioje dalyje ieškinio atsisakė bei pažymėjo, kad jam yra žinomos ir suprantamos pasekmės dėl ieškinio dalies atsisakymo. Ieškovo atstovas advokatas G. G. nurodė, kad ieškinyje ir patikslintame ieškinyje visos aplinkybės yra nurodytos ir nuosekliai išdėstytos. Prašo vadovautis nurodytais motyvais ir teisės normomis. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad reikalavimas yra likęs dėl tujų perkėlimo, kad jos būtų susodintos ne mažiau kaip 1 m. atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos, kuri šiuo atveju yra tvora, o likusioje dalyje dėl vaismedžių persodinimo ieškovas ieškinio atsisakė.

IeÅ¡kovas pateikė teismui visus raÅ¡ytinius įrodymus, kad ieÅ¡kovas yra žemės sklypo savininkas, sklypas yra iÅ¡matuotas ir paženklintas riboženkliais, atliekant geodezinius matavimus. Pažymėjo, kad laÅ¡antis vanduo nuo tujų pÅ«do tvorÄ . Mažeikių rajono savivaldybės administracijos iÅ¡vada bei TirkÅ¡lių seniÅ«nijos iÅ¡vada liudija, kad teisės aktai buvo pažeisti bei nurodo, kad tujos turėtų bÅ«ti persodintos 1 m. atstumu. PraÅ¡o atsižvelgti į visus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių pasisakymus, tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį – įpareigoti atsakovus per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, persodinti tujų gyvatvorę nuo ieÅ¡kovo tvoros ne arčiau kaip 1 m. atstumu bei praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė I.

L. teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti bei nurodė, kad ieÅ¡kovams užsitvėrus tvorÄ , tarp atsakovų ir ieÅ¡kovo tvorų atsirado tarpas, kuriame augo piktžolės. Pasitarusi su vyru nusprendė nuimti tvorÄ , iÅ¡ravėti tarpe buvusias piktžoles bei pasodinti tujas, tarp kurių bÅ«tų 80 cm tarpas. Pažymėjo, kad tujos yra 30 cm ar net didesniu atstumu nuo tvoros, todėl jos niekaip nesiliečia prie ieÅ¡kovo tvoros. Nurodė, kad tvora nežaliuoja, ji yra vakarinėje dalyje ir meta Å¡ešėlį į Å¡iaurę, todėl tujoms net saulė neÅ¡viečia.

Tujos pasodintos 2014 m. balandžio mėnesį, jos buvo nekarpomos iki to laiko kol prigijo, tačiau pažymėjo, kad bus formuojamos kupolo forma bei auginamos iki 1 m aukščio. Šiuo metu tujų aukštis yra 70-80 cm. Tujų rūšis - piramidinės, jos kaip dekoratyvinis augalas. Tujų šaknys yra paviršinės, jos neina į gylį. Norint persodinti tujas reikia apkapoti šaknis ir galima pasisodinti jas netgi vazonuose. Šaknys negali plėstis ieškovų žemėje, kadangi yra uždėta apsauginė tvorelė atskirianti žolynus, kuri yra įkasta 20 cm į žemę, todėl šaknys gali plėstis tik jų pusėje.

Sutinka su ieškovo ieškinio atsisakymu dalyje dėl vaismedžių. Pripažino, kad pradžioje negenėjo vaismedžių, kadangi jie buvo maži ir nemokėjo genėti. Nurodė, kad apgenėjo obelis ir kriaušes ir tai ketina daryti ateityje. Pažymėjo, kad tujų gyvatvorės nėra, ten yra pavieniai medžiai. Atsakovų atstovė nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, kiekviena šalis turi savo reikalavimus pagrįsti, tačiau pagrindimo šioje byloje nėra.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad bėga vanduo ant tvoros, kad tvora yra sugadinta, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kad tvora yra pÅ«vanti, žaliuojanti, kad yra sužalota. IeÅ¡kovas teigdamas ieÅ¡kinį turėjo pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, ekspertinę iÅ¡vadÄ , pagrindžiančiÄ aplinkybę, kad tvora yra sužalota. Nurodė, kad ieÅ¡kovo teigimu, tai yra tujų gyvatvorė, o atsakovės – pavieniai augalai, kurie yra pasodinti 70-80 cm. atstumu tarp tujų ir jie tvoros neliečia. Pažymėjo, kad vaismedžių Å¡akos yra genėjamos bei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.1. straipsnį, kuriame numatyta, kad ieÅ¡kovas gali pasiimti nuo medžio vaisius ar nukirsti Å¡akas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktoje informacijoje nustatyta, kad privačiose valdose niekas nereguliuoja Å¡itų dalykų, tačiau privačiose valdose, kuomet statyba yra užbaigta, želdiniai, kurie nėra priskirti saugotiniems, savininkai turi teisę tvarkyti savo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad tik saugotinus medžius reguliuoja želdinių įstatymas. Taip pat žemės įstatyme nurodoma, kad savininkai naudodamiesi savo žemės sklypu bei vykdydami veiklÄ , turi nepažeistų gretimų žemės sklypo savininkų bei naudotojų saugomų teritorijų.

Nurodo, kad Å¡iai dienai nėra pažeidimo, nes tujų aukÅ¡tis nėra aukÅ¡tesnis nei 1,30 cm. Taip pat, raÅ¡te Nr. R5-1305 nurodyta, kad privačiose žemėse, nėra nustatytas želdinių aukÅ¡tis, genėjimo ir kitos taisyklės. Nurodė, kad nėra pažeidimo, nes nėra nustatyta, kad tai gyvatvorė, todėl palaiko atsiliepimÄ , jame iÅ¡dėstytais motyvais. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas gretimo sklypo savininkams persodinti tujų gyvatvorę ne arčiau kaip 1 metro atstumu bei vaismedžius, esančius iki 3 metro aukščio – 2 m. atstumu, kitus, aukÅ¡tesnius nei 3 m., medžius – 3 m. atstumu, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis).

CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.).Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų bei proceso šalių duotų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovui S. G. asmeninės nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas bei kiti statiniai, esantys adresu – (duomenys neskelbtini). Ieškovo žemės sklypas ribojasi su atsakovų I. L. bei R. L. žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurį pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, 2004 m. birželio 4 d., notarinio registro Nr. 2-4588 įsigijo iš L.

B. ir V. B., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) TirkÅ¡lių k. v., plotas – 01149 ha. Pažymėtina, kad įsigiję žemės sklypÄ atsakovai pasodino vaismedžius, o vėliau, t. y. 2014 m. gegužės mėnesį, atsakovė I. L. 20-30 cm atstumu nuo ieÅ¡kovo tvoros, pasodino tujas, tarp kurių yra 70 centimetrų atstumas. Pateiktame ieÅ¡kinyje bei patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovus – I. L. ir R. L. persodinti vaismedžius, esančius iki 3 metrų aukščio – 2 metru atstumu, kitus, aukÅ¡tesnius nei 3 metrų medžius – 3 m. atstumu.

Pažymėtina, kad baigiamųjų kalbų metu, ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovus persodinti vaismedžius ir kitus, aukÅ¡tesnius nei 3 metrai, medžius, teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimÄ priėmė, todėl byla Å¡ioje dalyje nutrauktina.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2014 m. balandžio mėn. 27 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorių B. K. dėl kaimyniniame sklype per arti ribos augančių I. L. tujų ir vaismedžių.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. P. 2014 m. liepos 3 d. pateikdamas atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovo 2014-05-27 skundÄ nurodė, kad I. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, įsigaliojusio nuo 2006-01-01, 9 priedo 5 ir 6 punktus, kuriuose žemės sklypų savininkus įpareigoja laikytis medžių, krÅ«mų ir gyvatvorių sodinimo nurodytų atstumų bei gyvatvorių aukÅ¡tį.

Taip pat nurodyta, kad I. L. pažeidė Reglamento 9 priedo 5.1 punktÄ , kadangi nuo kaimyninio sklypo ribos, tujų gyvatvorė privalėjo bÅ«ti pasodinta ne mažiau kaip 1 m. atstumu. Tačiau pateiktame atsakyme taip pat nurodyta, kad reglamentas ir kiti teisės aktai privačiose žemėse ir privačiose žemės valdose nenustato medžių auginimo aukščių, jų genėjimo ir paÅ¡alinimo taisyklių. Teismas nesutikdamas su pateiktu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atsakymu konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, įsigaliojęs nuo 2006-01-01 pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464) Å¡is statybos techninis reglamentas reglamentuoja medžių ir krÅ«mų veisimÄ tiek privačioje tiek valstybinėje žemėje. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡is teisinis reglamentavimas nustato gyvatvorių ir medžių sodinimo atstumus bei Å¡ios taisyklės taikomos pasodintiems augalams, todėl ieÅ¡kovo teiginys, kad atsakovo tujų gyvatvorė ir medžiai, ties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba yra pasodinti nesilaikant galiojančių teisės aktų, laikytinas pagrįstu.

Taip pat ieÅ¡kovas 2014 m. birželio 18 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos TirkÅ¡lių seniÅ«nijÄ , kuri 2014 m. liepos 9 d. pateikė komisijos, sudarytos TirkÅ¡lių seniÅ«nijos seniÅ«no pavaduotojos, laikinai einančios seniÅ«no pareigas, 2014 m. birelio 30 d. įsakymu Nr. (1.3) V-5 „Dėl komisijos sudarymo S. G. praÅ¡ymo iÅ¡tyrimui“ posėdžio protokolÄ Nr. GS-1. Nurodyta, kad sudarytai komisijai lankantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinėje dalyje, vaismedžiai ir tujos pasodintos pažeidžiant nustatytus reikalavimus.

Komisijos išvadoje nurodyta, kad Mažeikių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros taisyklių aprašo 1 priedo 2.2 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m. aukščio – 2 m., krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau, kaip 1 m., kitų medžių – 3 m., atsižvelgiant į tai konstatuota, kad I.

L. pažeidė nustatytus reikalavimus. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad šios taisyklės taikomos fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nukirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus. Atsižvelgiant į tai, teismas sutikdamas su atsakovų atsiliepime išdėstytais argumentais nurodo, kad šios aukščiau nurodytos taisyklės yra taikomos tik saugotiniems medžiams, krūmams. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu atsakovė nurodė, jog tujos yra piramidinės rūšies dekoratyvinis augalas, darytina pagrįsta išvadas, kad tai nėra saugotini medžiai ar krūmai.

Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei duotus proceso šalių parodymus, konstatuoja, kad atsakovė tujas pasodino praėjusių metų, t. y. 2014 gegužės mėnesį, galiojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintam statybos techniniam reglamentui STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2005, Nr. 93-3464), kurio 9 priedo 5 punkte nustatyta: nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti:5.1. krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m;5.2.

žemaÅ«gių medžių, iÅ¡augančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio – 2 m;5.3. kitų medžių – 3 m.6 punkte nustatyta, kad formuojant gyvatvorę, jos aukÅ¡tis sklypo Å¡iaurės, Å¡iaurės rytų ar Å¡iaurės vakarų pusėje turi bÅ«ti ne didesnis kaip 1,3 m. Teismas pažymi, kad atsakovai sodindami ginčo tujas, privalėjo laikytis 3 m. arba 1 m. atstumo iki sklypo ribos, priklausomai nuo to, kokio aukščio gyvatvorę sodino; jeigu karpomÄ gyvatvorę – 1 m, jeigu laisvai besiformuojančiÄ ir augančiÄ aukÅ¡tesnę kaip 3 m.

– 3 metrų atstumo iki sklypo ribos, todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra tenkintinas ir atsakovai įpareigotini persodinti tujas ne mažesniu nei vieno metro atstumu nuo ieÅ¡kovo sodo sklypo ribos. IeÅ¡kovas laikėsi pozicijos, kad atsakovų pasodintos, nesilaikant reikiamų atstumų nuo sklypo ribos, tujos, gadina bei pÅ«do tvorÄ . Atsakovai teigė, jog tujos pasodintos nepažeidžiant įstatymų nustatytų atstumų reikalavimų, kadangi ieÅ¡kovo tvora esanti atsakovams priklausančiame žemės sklype. Teismas pažymi, kad kai kaimyninio žemės sklypo savininkas remiasi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų dėl medžių ir krÅ«mų sodinimo atstumų iki sklypo ribos pažeidimu, įrodinėjimo dalykas yra tik teisės aktų nustatytų atstumų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia toks pažeidimas.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovų tujos yra pasodintos 20-30 cm. atstumu nuo tvoros,tai patvirtindamas pateikė fotonuotraukas, kuriose užfikuotos tujos augančios prie ieškovo tvoros bei pažymėjo, kad tvora pastatyta ieškovo ir atsakovų sklypo ribose. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo tvoros metaliniai stulpai yra įbetonuoti nuo 15 iki 20 centimetrų atsakovės nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Kadangi įstatymo nustatyta tvarka suformuotų ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribos nenuginčytos, dėl to teismas atsakovų argumentus, kad ieškovo žemės sklypo riba yra 15-20 centimetrų nuo ieškovo tvoros, laikė nepagrįstais.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tvoros teisėtumo klausimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl tvoros nepasisako.Bylinėjimosi iÅ¡laidosÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovų priteistina ieÅ¡kovui jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas už advokato paslaugas patyrė 800 €, kurios atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalų dydį.

Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 800,00 € bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88, 96 straipsniai). Paduodamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas sumokėjo 41,00 € žyminį mokestį. Kadangi ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, tai privalėjo mokėti 31,00 € žyminį mokestį (41,00 € x 75 %) (CPK 80 straipsnio 7 dalis), todėl iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistina 31,00 € žyminio mokesčio, nes tai minimali už ieÅ¡kinio pateikimÄ mokėtina suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o likusi 10,00 € dalis ieÅ¡kovui gražintina.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas visa apimtimi, nepaisant to, kad ieškovas dalyje dėl vaismedžių bei medžių perkėlimo ieškinio atsisakė, teismas sprendžia, jog pagrindinis ginčas šioje byloje yra dėl tujų perkėlimo, todėl mano, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei priteistinos iš atsakovų ieškovo naudai.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:Ieškinį tenkinti visiškai.Įpareigoti atsakovę I.

L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), per 10 (deÅ¡imt) dienų nuo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, persodinti tujų gyvatvorę nuo S. G. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos, ne arčiau kaip 1 m. atstumu.Priimti ieÅ¡kovo S. G. ieÅ¡kinio dalies atsisakymÄ dalyje dėl įpareigojimo perkelti vaismedžius ir kitus medžius aukÅ¡tesnius nei 3 metrai ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti.Priteisti ieÅ¡kovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai, iÅ¡ atsakovų I.

L., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 415,50 € (keturis Å¡imtus penkiolika eurų 50 euro centų) iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Å¡ioje byloje permokėtÄ 10,00 € (deÅ¡imties eurų) dydžio žyminį mokestį. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja             Andželika Butkuvienė