2013-02-28 Nr. AB-210-3-61-3-00698-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-183/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00698-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. D. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. D., J. J. (J. J.) dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas).

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. sausio 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) specialistė V. Š. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), kurios išorės matmenys yra tokie: aukštis – 1,43 m, ilgis – 29,4 m. Su skundžiamu Aktu pareiškėjas nurodė nesutinkantis, kadangi Aktas surašytas jam nedalyvaujant. Paaiškino, jog apie surašytą Aktą sužinojo 2012 m. vasario 13 d., gavęs šį dokumentą paštu. Pareiškėjo manymu, Aktas jam surašytas nepagrįstai, kadangi adresu (duomenys neskelbtini), yra keletas tvorų: trys tvoros priklauso bendraturčiui J. J. ir viena tvora – J. D.. Tvirtino minėtame žemės sklype neturintis nei vienos tvoros. Paaiškino, jog padėjo J. D. aptverti jos žemės dalį, bet jis nėra statytojas (užsakovas). Pareiškėjo teigimu, J. D. priklausančios tvoros matmenys yra tokie: aukštis – 1,25 m, ilgis – 20 m, todėl pagal Akte nurodytus tvoros matmenis manė, kad dokumente yra kalbama apie vieną iš tvorų, kuri priklauso bendrasavininkiui J. J..

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, jog Skyriui patikrinus statybų teisėtumą adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad pareiškėjas, neturėdamas supaprastinto statybos projekto, suderinto teisės aktų nustatyta tvarka, valstybinėje žemėje, šalia bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatė 1,43 m aukščio ir 29,4 m ilgio tvorą. Paaiškino, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktais, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 28 dalimi, Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentele, Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.71.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 punktu, Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-827 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.09.06:2010), pareiškėjo pastatyta tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai reikalingas žemės sklypo savininko raštiškas sutikimas bei supaprastintas statybos projektas, suderintas minėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pastatė 1,43 m aukščio ir 29,4 m ilgio tvorą valstybinėje žemėje, šalia bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas supaprastinto statybos projekto, sklypo savininko raštiško sutikimo. Tvirtino, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tvora priklauso J. J.. Pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 23 d. rašte Nr. 49Spn-(14.49.105)-305 ir 2012 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-15 buvo pažymėta, jog žemės sklype šalia pastato pastatyta nauja tvora, kuri žemės sklypo bendraturčiams neleidžia laisvai naudotis žemės sklypu. Teigė, jog Aktas yra priimtas viešojo administravimo subjekto, įgyvendinant Statybos įstatymo 27 ir 28 straipsniuose numatytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, savo turiniu atitinka STR 1.09.06:2010 nustatytus reikalavimus, todėl naikinti jo nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu.

Paaiškino, kad 2012 m. sausio 3 d. pareiškėjas bendro naudojimo žemėje pasistatė tvorą taip, kad J. J. negalėtų prieiti prie jam bendros dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų ir negalėtų naudotis bendros dalinės nuosavybės teise valdoma sklypo dalimi. Nurodė, kad 2012 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu buvo informuotas apie tai, kad 2012 m. vasario 1 d. atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai užėmė valstybinę žemę, pastatydami atraminę sienelę ir tvorą, taip pat pastatė tvorą, kuri kitiems žemės sklypo bendrasaturčiams neleidžia laisvai naudotis sklypu. Tvirtino, kad pareiškėjas pateikė teismui klaidingą informaciją apie tvorų skaičių sklype. J. J. teigimu tvora yra viena. Pagal viešojo registro duomenis pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 18/100 tvoros. Paaiškino, kad tvora susideda iš 3 dalių: 2 dalys aptveria J. J. priklausantį žemės plotą ir viena – J. D. priklausantį žemės plotą bei J. D., P. L. D. ir J. J. bendros dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius. Tarp J. J. sklypo ir kaimyninio sklypo yra vielos tvora, tvoros dalis, aptverianti sklypą iš gatvės pusės, yra medinė su įkaltomis į žemę metalinėmis atramomis, o tvora, kurią statė pareiškėjas, irgi yra medinė, bet su įmūrytais kapitaliniais stulpais. Manė, kad vienintelis teisingas sprendimas šiuo atveju būtų įpareigoti pažeidėją išardyti savavališkai pastatyta tvorą, o atsižvelgus į tai, kad tvora buvo pastatyta per vieną dieną, laikas jos pašalinimui turėtų būti ne 6 mėnesiai, o 1 mėnuo ar trumpiau.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skundu.

Paaiškino, kad jos brolis – pareiškėjas P. L. D. – buvo pastatęs tvorą valstybiniame žemės sklype 2006 m., tačiau ją, vykdydamas valstybinę statybos priežiūrą atliekančios institucijos reikalavimą, nugriovė. Tvirtino, jog pareiškėjas, paprašytas, padėjo aptverti jos kiemą pagal žemės sklypo ribas. Tvorai buvo panaudotos senos lentos, jos aukštis yra 1,25 m, ilgis – 20 m. Nurodė, jog santykiai su kaimynu J. J. yra konfliktiški, jis nuolat rašo įvairius skundus valstybės institucijoms. Tvirtino, jog atsakovas surašė Aktą pareiškėjui neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių, kadangi tvora priklauso ne pareiškėjui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akto Nr. SSA(duomenys neskelbtini) dalį, kuria konstatuota, jog statytojas P. L. D. tvorą namų valdoje (duomenys neskelbtini), pastatė negavęs žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 0,1035 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. D. ir J. J.. Pagal 1997 m. sausio 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. priklauso 554 kv. m dalis, o J. D. – 481 kv. m dalis, iš jų atitinkamai 146 kv. m ir 82 kv. m yra bendro abiejų savininkų naudojimo. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija J. D., P. L. D. ir J. J. bendrosios nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), su kitokios paskirties pastatais.

P. L. D. dalis gyvenamajame name yra 418/1000, be to, jam priklausė 18/100 tvoros (2.7 p.), kuri pagal 2008 m. sausio 21 d. būklę laikoma sunaikinta. Teismas pažymėjo, jog iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos (reg. Nr.10/123758) matyti, jog buvo užfiksuota metalinio tinklo tvora „t1“ 5,11 m ilgio, 1,5 m aukščio, vartai „t2“, varteliai „t3“, medinė tvora „2t“ 50,40 m ilgio, 1,5 m aukščio. Nurodė, jog atsakovui atlikus patikrinimą namų valdoje (duomenys neskelbtini), 2012 m. sausio 12 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-101, kuriuo nustatyta, kad buvo išmatuota pastatyta tvora, kurios tvoros aukštis – 1,43 m, ilgis – 29,4 m.

Iš minėto akto priedo matyti, jog 15 metrų šios tvoros eina lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini) gatve, 10,9 m – lygiagrečiai su gyvenamuoju namu ir 3,5 m – į sklypo gilumą. Pareiškėjui surašytas ginčijamas Aktas, kuriuo nustatyta, jog pastatyta tvora, kurios aukštis – 1,43 m, ilgis – 29,4 m (statybos rūšis – naujo statinio statyba; kategorija – nesudėtingas; statybos darbai vykdomi ūkio būdu; statinys nėra kultūros paveldo statinys), nesant rašytinio pritarimo statinio projektui, žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų.

Aktu reikalaujama nevykdyti jokių tvoros statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai, patikrinę žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 1 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-15, kuriuo konstatavo, kad sklypo (schemos pietinėje dalyje) savininkai užima valstybinę žemę, kuri aptverta atramine sienele (užimamas plotas apie 30 kv. m).

Schemoje šiaurinėje dalyje nurodyta užimta valstybinė žemė, aptverta tvora (užimamas plotas 30 kv. m). Žemės sklype (schemoje šiaurės vakarinėje dalyje), šalia pastato, pastatyta tvora, kuri sklypo savininkams neleidžia laisvai naudotis sklypu. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. 49spr-(14.49.105)-305 kreipėsi į Skyrių, prašydamas pakartotinai įpareigoti sklypo bendraturčius nugriauti atraminę sienelę bei tvorą, stovinčias valstybinėje žemėje. Apie tai buvo informuoti sklypo bendraturčiai J.

J. ir J. D.. Teismas sprendė, jog ginčas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, nagrinėtinas administraciniame teisme (LVAT administracinės bylos Nr. A520-175/2012, Nr. A502-77/2012). Vertino, jog pareiškėjas gali būti statytojas Statybų įstatymo prasme. Be to, pažymėjo, jog pareiškėjas, kaip bendraturtis, valdydamas dalį gyvenamojo namo bei anksčiau – 18/100 tvoros, aiškiai turi suinteresuotumą, kad buvusi tvora, kurios dalis jam priklausė nuosavybės teise, būtų atstatyta.

Šį argumentą, teismo manymu, patvirtina į bylą pateikti kiti įrodymai, iš kurių matyti, jog 2008 metais su prašymu pakeisti gyvenamojo namo ir tvoros kadastro duomenis kreipėsi būtent pareiškėjas, tuo parodydamas tiesioginį suinteresuotumą. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjas yra statytojas Statybos įstatymo prasme. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad Aktas galėjo būti surašytas už tai, jog nėra gautas valstybinės žemės – kelio savininko – sutikimas, kadangi nei skundžiamame akte, nei prie akto pridėtame 2012 m. sausio 12 d.

Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-101 nei situacijos plane nėra užfiksuota, jog tvora ar jos dalis pastatyta valstybinėje žemėje. Tokia aplinkybė, pasak teismo, užfiksuota vėliau – 2012 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 01-49-15, tačiau, teismo vertinimu, šis dokumentas, kaip surašytas vėliau už skundžiamą aktą, negali būti rašytiniu įrodymu nustatant pareiškėjo kaltę. Teismas sprendė, jog atsakovas, skundžiamo akto surašymo metu taip pat nesurinko įrodymų, kad ginčo tvora ar jos dalis yra pastatyta namų valdos žemės sklypo dalyje, kuri priklauso J.

J., ar toje dalyje, kuri abiems bendraturčiams priklauso kartu. Tuo tikslu faktinių aplinkybių parodymo vietoje akte turėjo būti pagal žemės sklypo pirkimo sutartį bei susitarimą parodytos J. J. ir J. D. naudojamo žemės sklypo dalys. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas vertino, jog nepakanka įrodymų teigti, kad turėjo būti gautas ir J. J. sutikimas tvoros (jos dalies) statybai, todėl šitoje dalyje skundą tenkino, panaikindamas Akto dalį, kuria konstatuota, jog statytojas P. L. D. tvorą namų valdoje (duomenys neskelbtini), pastatė negavęs žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų.

Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjo pastatyta tvora, pagal statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai reikalingas supaprastintas statinio projektas ir rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Nustatė, jog minėtų reikalavimų pareiškėjas nesilaikė, todėl skundą šioje dalyje atmetė.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo dalį – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria konstatuota, jog statytojas P. L. D. tvorą namų valdoje (duomenys neskelbtini), pastatė negavęs žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų, ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias savavališką statybą ir savavališkos statybos padarinių šalinimą, taip pat pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Tvirtina, jog teismo padaryta išvada dėl įrodymų, kad ginčo tvora ar jos dalis yra pastatyta namų valdos žemės sklypo dalyje, kuri priklauso J. J., ar toje dalyje, kuri abiems bendraturčiams priklauso kartu, nepakankamumo yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje pateiktiems duomenims bei bylos dalyvių paaiškinimams. Teigia, kad bylos dalyvių paaiškinimai, pateikti teismo posėdžio metu, byloje esantys dokumentai, t.y. 2012 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-15, 2012 m. sausio 12 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-101 2007 m. liepos 4 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, įrodo, kad žemės sklypas, kuriame pastatyta ginčo statinio dalis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir vadovaujantis statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis pareiškėjas privalėjo gauti šių asmenų rašytinius sutikimus statyboms. Atsakovo tvirtinimu teismo nepripažintas įrodymu 2012 m. vasario 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-15 tik papildo ir patvirtina aplinkybes, nustatytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-101 prie jo pateikta schema ir situacijos planu, kuriuose užfiksuota, jog ginčo tvora pastatyta statytojui nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype. Pažymi, kad panaikindamas Akto dalį, teismas nenurodė jo neteisėtumo pagrindų, todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka.

J. J. dar kartą pažymi, kad pareiškėjas privalėjo gauti jo sutikimą tvoros statybai. Pabrėžia, jog pastatyta tvora riboja jo galimybes naudotis jam priklausančiu turtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistė V. Š. 2012 m. sausio 19 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, jog tvora, kurios aukštis – 1,43 m, ilgis – 29,4 m, esanti (duomenys neskelbtini), pastatyta savavališkai. Pareiškėjas P. L. D. Akte nurodomas kaip statinio statytojas (užsakovas). Iš pareiškėjo reikalaujama nevykdyti jokių Akte nurodyto statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Tą pačią dieną pareiškėjui buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo P. L. D. buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2012 m. liepos 19 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius: nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo priimtą savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Konstatuotina, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t. Kitaip sakant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro (pvz.: žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A50277/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, pripažintina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo 2012 m. sausio 19 d. surašyto savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes šis Aktas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Akte nurodytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų šiuo atveju nėra reikšmingas, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog tvoros, kurią pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti, statyba yra baigta ir jokie darbai nebevykdomi. Teisines pasekmes pareiškėjui sukelia minėto Akto pagrindu surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantis pareiškėją nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į Administracinių bylų teisenos įstatymo bendrąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiojo teismo jurisprudenciją dėl administraciniams teismams priskirtų bylų nagrinėjimo ir ginčo klausimą išsprendė iš esmės, todėl jo priimtas sprendimas negali būti paliktas galioti. Administracinė byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte įtvirtintos teisės normos pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Remiantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu pareiškėjui grąžinamas jo sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis (b. l. 19).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui L. P. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) Lt žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto. Žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė