Legislator Case Law & Legislation
625254ea-86e2-4d8d-9a9f-35e22c893f55 AI generated

625254ea-86e2-4d8d-9a9f-35e22c893f55 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 625254ea-86e2-4d8d-9a9f-35e22c893f55
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-361/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24311-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.2.7.1.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Giniotienei, nuteistajam D.

Legislator headnote

AI generated

625254ea-86e2-4d8d-9a9f-35e22c893f55 · Klaipėdos apygardos teismas: Advokatui į klausimÄ dėl lytinių santykių ji atsakė, kad ,,lytiniai santykiai nebuvo per prievartÄ ; ji buvo daug iÅ¡gėrusi, santykiai buvo abipusiu noru“. Taigi, įvertinus ekspertizės akto duomenis bei aplinkybę, kad E. N. nelinkusi fantazuoti, nenuoseklius jos parodymus, prieÅ¡taravimus vertinant nuteistojo naudai, darytina iÅ¡vada, kad E. N. nebuvo iÅ¡prievartauta, lytiniai santykiai įvyko abipusiu sutarimu. Tačiau teismas, remdamasis tuo pačiu ekspertizės aktu, padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . 2.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-361/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24311-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.2.7.1.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Giniotienei, nuteistajam D.

G. ir jo gynėjui advokatui Remigijui JakÅ¡tui, ekspertams Laurinai Å liožienei ir Mykolui Ridikui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. G. ir jo gynėjo advokato Remigijaus JakÅ¡to apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis buvo atidėtas 3 metams, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (9 mėnesius) švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 metams 9 mėnesiams bausmė.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas D. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 11 d. 4.21 val. iki 2019 m. birželio 12 d. 15.25 val. (1 para), kuris, vadovaujantis BK 65 straipsnio bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, atitinka 1 laisvės atėmimo dienÄ . Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo faktinio D. G. sulaikymo momento. D. G. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios E. N. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, jai iÅ¡ D. G. priteista 66,73 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas ir valstybei iÅ¡ D. G. priteista 536,08 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. D. G. nuteistas už tai, kad išžagino žmogų: jis 2019 m. birželio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu tiksliu laiku Klaipėdoje bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti su E. N., Å¡iai apsvaigus nuo alkoholio ir užmigus kambaryje ant lovos, numovė E. N. kelnes bei kelnaites ir siekdamas įvesti savo lytinį organÄ E. N. į makÅ¡tį rankomis praskėtė jos kojas, o nukentėjusiajai atsibudus ir suvokus su ja atliekamų veiksmų prieÅ¡ jos valiÄ esmę ir ėmus prieÅ¡intis rankomis ir kojomis stumiant D.

G. nuo savęs, D. G. pavartojo fizinį smurtÄ , t. y. rankų pirÅ¡tais spaudė E. N. kaklÄ , rankas, krÅ«tinę, pilvÄ bei kojas, padarydamas poodines kraujosruvas kaklo deÅ¡inėje, abiejose rankose, krÅ«tinėje, nugaroje, abiejose kojose, pilve, ne mažiau kaip septynis kartus įkando į nukentėjusiosios krÅ«tinę, nugarÄ bei rankas, padarydamas puslankio formos odos nubrozdinimus nugaroje, abiejose krÅ«tyse, ties kairiuoju petimi, kairiajame žaste, sukėlusius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po to užgulė jÄ visu savo kÅ«nu ir taip atimdamas galimybę prieÅ¡intis jėga vėl praskėtė nukentėjusiosios kojas, padarydamas poodines kraujosruvas Å¡launų vidinių pavirÅ¡ių virÅ¡utinėse dalyse, ir įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ E. N. makÅ¡tį, padarydamas nukentėjusiajai E. N. mergystės plėvės plyÅ¡imÄ , ir prievarta atliko lytinį aktÄ su nukentėjusiÄ ja.

Taigi D. G., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, pavartodamas fizinį smurtÄ ir kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja E. N. prieÅ¡ jos valiÄ . II. Apeliacinio skundo praÅ¡ymai ir argumentai 2. Nuteistasis D. G. ir jo gynėjas advokatas R. JakÅ¡tas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir D. G. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiosios E. N. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, praÅ¡o skirti D. G. bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, o nukentėjusios E. N. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. 2.1. Teigia, jog nuosprendyje padarytos teismo iÅ¡vados dėl D. G. kaltės išžaginus E. N. neatitinka faktinių bylos aplinkybių. NeÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai nustatyti visas įvykio aplinkybes yra teismo pareiga. Nuo įrodymų vertinimo priklauso ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nukentėjusioji E. N., siekdama pasiteisinti prieÅ¡ itin griežtus savo tėvus dėl tris paras trukusių girtavimų ir neinformavimo apie negrįžimÄ namo, suinteresuota sau palankiau pasakoti įvykio aplinkybes.

NeaiÅ¡ku, kodėl nuosprendyje teismas rėmėsi iÅ¡imtinai nenuosekliais jos parodymais, itin prieÅ¡taringu teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu, tik dalimi nukentėjusiajai palankių liudytojų parodymų, neaptarė prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų. Teismas neiÅ¡nagrinėjo įrodymų visumos, padarė prieÅ¡taringas ir gana Å¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas, nevertino kilusių abejonių, savo motyvus pagrindė prielaidomis. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016).

Pagrįstomis laikytinos tos teismo iÅ¡vados, kurios padarytos remiantis Å¡iomis taisyklėmis įvertinus ir iÅ¡analizavus teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus. 2.2. Nukentėjusioji E. N. niekada kategoriÅ¡kai neteigė, kad buvo išžaginta, ir tai patvirtina jos pačios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme. D. G. visada laikėsi nuoseklios pozicijos ir teigė, kad su E. N. mylėjosi abipusiu sutarimu ir netgi daugiau jos iniciatyva. Todėl, norint kriminalizuoti Å¡iÄ veikÄ , bÅ«tina įrodyti, kad lytiniai santykiai įvyko prieÅ¡ E. N. valiÄ ir be jos sutikimo, grasinant pavartoti ar pavartojus fizinį smurtÄ .

PaÅ¡aliniai asmenys lytinio akto tiesiogiai nematė, nestebėjo, todėl nuosprendis paremtas tik pačios nukentėjusiosios nenuosekliais parodymais ir Å¡alutiniais įrodymais – liudytojų parodymais bei ekspertizių iÅ¡vadomis. 2.3. Teismas motyvavo, kad tÄ vakarÄ nukentėjusioji E. N. buvo neblaivi, tai lėmė, kad ji negalėjo pasiprieÅ¡inti ir neprisimena visų bylos aplinkybių. Tačiau psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad nėra duomenų, jog E. N. negalėtų adekvačiai vertinti situacijos dėl galimų nusikalstamų veikų prieÅ¡ jÄ padarymo, ir nenustatyta, kad turėtų polinkį fantazuoti ar bÅ«tų daugiau įtaigi.

Taigi, esant tokiai iÅ¡vadai (nelinkus fantazuoti), teismas neabejotinai turėjo įvertinti ir iÅ¡samiai aptarti E. N. parodymus. 2019 m. birželio 10 d. pareiÅ¡kime policijai E. N. (dar iki susitikimo su motina) nurodo, jog iÅ¡ vakaro gėrė ir rÅ«kė „žolę“, detalių neatsimena, bet tik mano ir daro prielaidÄ , kad buvo iÅ¡prievartauta. Apklausiama tyrėjos 2019 m. birželio 12 d. ji nurodo, kad nežino, kas – E. D. ar D. G. – jÄ mušė ir už kÄ , neatsimena, kuris išžagino.

Apklausiama 2019 m. liepos 17 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ji naudojosi užraÅ¡ais telefone, o papraÅ¡yta jais nesinaudoti, parodė, kad „lytinių santykių neatsimena, bet mano, kad jie buvo prievartiniai todėl, kad jai iki pusės viskÄ skaudėjo; D. G. prieÅ¡ jÄ smurto nevartojo, kuris jÄ išžagino, pasakyti negali“. Teisminio nagrinėjimo metu 2020 m. sausio 24 d. teismo posėdyje ji nurodė, kad tarp jos ir D. G. simpatija buvo abipusė, jis jai patiko, jos iniciatyva ji prie jo glaustėsi, o teisėjai į klausimÄ dėl išžaginimo atsakė: netiki, kad savo valia mylėjosi, bet iÅ¡ mėlynių ant kÅ«no nusprendė, kad buvo išžaginta; patikslino, kad negali atsakyti, ar buvo išžaginta, ar buvo jos sutikimas, nes „yra kažkÄ prikÅ«rusi dėl baimės grįžti namo pirmadienį (2019 m. birželio 10 d.), todėl ir prikÅ«rė nesÄ monių“.

Advokatui į klausimÄ dėl lytinių santykių ji atsakė, kad ,,lytiniai santykiai nebuvo per prievartÄ ; ji buvo daug iÅ¡gėrusi, santykiai buvo abipusiu noru“. Taigi, įvertinus ekspertizės akto duomenis bei aplinkybę, kad E. N. nelinkusi fantazuoti, nenuoseklius jos parodymus, prieÅ¡taravimus vertinant nuteistojo naudai, darytina iÅ¡vada, kad E. N. nebuvo iÅ¡prievartauta, lytiniai santykiai įvyko abipusiu sutarimu. Tačiau teismas, remdamasis tuo pačiu ekspertizės aktu, padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . 2.4.

Nukentėjusiosios E. N. parodymai dėl tos dienos įvykių, jos pačios veiksmų iki jos ir D. G. seksualinio kontakto yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, kintantys, bandant juos priderinti prie gynybinės pozicijos, prieÅ¡taraujantys objektyviai įvykio situacijai, aiÅ¡kiai kažkieno pakoreguoti. Tai, kad E. N. buvo neblaivi, savaime nepatvirtina, jog dėl to ji buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, t. y. nesuvokė, kas su ja vyksta ir (ar) negalėjo tinkamai pasiprieÅ¡inti, o D. G. suprato tokiÄ jos bÅ«senÄ . Vertinant šį subjektyvųjį požymį bÅ«tina atsižvelgti į tai, kaip E. N. elgėsi tiek iki apsvaigimo, tiek bÅ«dama apsvaigusi, – pati nupirko degtinės butelį (E. D. parodymai, 2 t., b. l. 195), visÄ vakarÄ , kaip ir prieÅ¡ tai vakarais, elgėsi akivaizdžiai seksualiai provokuojamai – D.

G. žnaibė, glostė, sėdėjo ir miegojo jam ant kelių, niekieno neverčiama gėrė alkoholį ir atsimena, kÄ gėrė, eidavo parÅ«kyti – rÅ«kė „žolę“ ir cigaretes, adekvačiai bendravo su aplinkiniais, nepasijuto blogai dėl iÅ¡gerto alkoholio, pati sutiko bute nakvoti ir miegoti vienoje lovoje su D. G., nebuvo į jÄ nuneÅ¡ta ir paguldyta, pati nusirengė, neÅ¡aukė ir nesiprieÅ¡ino, nors turėjo galimybę tai padaryti. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, nepaisant neblaivumo, ji nebuvo tokios bÅ«klės, kad nesuprastų savo veiksmų, t. y. nebuvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, o ir aplinkiniams, kaip ir D.

G., neatrodė esanti bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Toks jos elgesys bÅ«dingas asmenims, sergantiems depresija, nes „tokių ligonių seksualinis libido yra ryÅ¡kiai didesnis“, ir Å¡iÄ aplinkybę akcentuoja 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas R. P.. Todėl teismo iÅ¡vada, kad „visuotinai žinoma, kad merginos pirmųjų santykių metu bÅ«na drovios, mažiau aktyvios ir linkusios į Å¡velnų, atsargų lytinį aktÄ â€œ, Å¡iuo atveju yra absoliučiai nepagrįsta.

E. N. 2019 m. birželio 9 d. ryte dėl iÅ¡prievartavimo nesiskundė draugei L. P., toliau kartu su ja linksminosi, važiavo į Platelius, pakeliui užuominomis draugės paklausdama apie kontraceptines priemones, vaikus. Tik po paros laiko, norėdama pasiteisinti prieÅ¡ savo griežtus tėvus dėl negrįžimo į namus tris paras, dėl baimės, kad tėvai sužinos, jog ji negėrė vaistų, o vartojo alkoholį, rÅ«kė „žolę“, ji sukÅ«rė istorijÄ apie išžaginimÄ . Akcentuotina ir tai, kad ji psichologiÅ¡kai yra pervargusi dėl įtemptų santykių su tėvais, persidirbusi (dažnai praÅ¡ydavo draugės už jÄ padirbti), nuolat konfliktuoja su motina, kuri atima iÅ¡ jos gaunamÄ atlyginimÄ , todėl ir nusprendė atsipalaiduoti, pailsėti.

Aplinkybes apie pervargimÄ patvirtina ir teisme apklausta E. N. mama J. J.. E. N. sÄ moningai tas paras nevartojo vaistų, aktyviai dalyvavo iÅ¡gertuvėse, atmetinėjo tėvų skambučius, o tai rodo savanoriÅ¡kumÄ dalyvauti vakarėlyje, o kartu ir jos sÄ moningumÄ , adekvatų situacijos vertinimÄ . Vėliau, kai iÅ¡ jos užuominų draugės sužinojo apie jos turėtus lytinius santykius, tėvų skambučiai nesibaigė, o po santykių D. G. nenorėjo su ja bendrauti (ji suprato, kad jis ja tik pasinaudojo ir nežada tęsti draugystės, o jÄ pirmadienį iÅ¡varo iÅ¡ savo buto) – visos Å¡ios vienu metu susidėjusios aplinkybės didino E. N. psichologinį krÅ«vį ir jai buvo lengviau prisiimti aukos vaidmenį nei pripažinti karčiÄ tiesÄ , kad lytiniai santykiai buvo abipusiu susitarimu.

Taip po paros laiko, pirmadienį (2019 m. birželio 10 d.), atsirado jos įvykio versija, jog ji neva buvo išžaginta. 2.5. Teismas argumentavo, kad byloje nukentėjusiosios, kaltinamojo, E. D., L. P. parodymais nustatyta, kad įvykio vakarÄ E. N. buvo neblaivi, nes ,,užsivertusi gėrė degtinę“, ,,buvo prisiuosčiusi dezodoranto“, ,,kritinėjo nuo lovos“, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ji dėl apsvaigimo negalėjo detaliai paaiÅ¡kinti susijusių aplinkybių ir aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltinamajam.

E. D., L. P. tÄ vakarÄ abu buvo neblaivÅ«s, tikėtina, miegojo ir todėl galėjo negirdėti Å¡alia kambaryje vykusio žaginimo ar E. N. pasiprieÅ¡inimo, jei toks buvo. Abu ryte stebisi nukentėjusiosios kraujosruvomis, tačiau tvirtina, kad santykiai negalėjo bÅ«ti prievartiniai. Todėl tai vertina kaip prielaidÄ , prieÅ¡taraujančiÄ jų pačių parodymams. Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka, nes: visi vakarėlio dalyviai tÄ vakarÄ vartojo alkoholį ir buvo neblaivÅ«s, gerai atsimena įvykio aplinkybes, o jų neatsimena tik nukentėjusioji.

Objektyviai nė vienam girtumas nebuvo nustatytas, todėl sunku įvertinti kiekvieno iÅ¡ jų neblaivumo laipsnį. Teismų praktikoje yra pasitaikiusi ne viena analogiÅ¡ka situacija, ir ne kartÄ bylose apklausti ekspertai yra pasisakę, kad lengvo girtumo laipsnis bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmeniui negali sukelti. Esant vidutiniam girtumo laipsniui asmuo gali atlikti valingus veiksmus, atlikti lytinį aktÄ , gali sujaudinti kitÄ asmenį, pats gali suvokti, kÄ daro tuo metu, tačiau vėliau gali neatsiminti, kokius veiksmus atliko (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-223-579/2017).

Tačiau tai nėra vertinama kaip bejėgiÅ¡ka bÅ«klė, ypač Å¡ios bylos aplinkybių kontekste – vakarėlio dalyviai per visÄ vakarÄ keturiese iÅ¡gėrė tik vienÄ butelį degtinės. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 11 d. apklausta L. P. nurodė, kad iÅ¡ vakaro E. N. su D. G. elgėsi seksualiai provokuojamai, glaustėsi, prašė jo pasilaižyti, užmigo jam ant kelių. Naktį jokio triukÅ¡mo negirdėjo, nors pas juos kambariuose net nėra durų, jokio triukÅ¡mo nebuvo.

Ryte jai paaiÅ¡kino, kad nieko neatsimena apie nakties įvykius, ir tik važiuojant į Platelius papasakojo, kad su D. mylėjosi. Jokių teiginių visÄ birželio 9-Ä jÄ dienÄ apie išžaginimÄ nebuvo (1 t., b. l. 81). PrieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, L. P. 2020 m. sausio 24 d. teismo posėdyje nurodė, kad naktį girdėjo, kaip D. G. su E. N. gulėdami Å¡nabždėjosi, tačiau jokio triukÅ¡mo, Å¡auksmų ar riksmų nebuvo, ji bÅ«tų girdėjusi, nes viename kambaryje iÅ¡vis nėra durų, kitos buvo praviros, ji atsigulusi dar kurį laikÄ nemiegojo, nes kartu su E. D.

žiÅ«rėjo filmÄ . IÅ¡ esmės analogiÅ¡ki ir E. D. parodymai: jie prieÅ¡ užmigdami kartu su L. P. apie dvi valandas žiÅ«rėjo filmÄ , eidavo į virtuvę parÅ«kyti, jokio triukÅ¡mo ar riksmų iÅ¡ kambario, kuriame miegojo E. N. su D. G., negirdėjo. Å ie liudytojai tik nurodė, kad ryte stebėjosi dėl E. N. mėlynių ant kÅ«no, o pasiÅ«lius važiuoti į policijÄ , E. N. pati atsisakė, pareikÅ¡dama, kad nieko prievartinio nebuvo. SumuÅ¡imų, mėlynių galėjo atsirasti ir nuo valties, lipimo į valtį metu.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje 2020 m. vasario 25 d. apklaustas teismo ekspertas R. P.. Mėlynės ir sužalojimai atsiranda per parÄ , o ne po santykių po keleto valandų. 2019 m. birželio 10 d. specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti E. N. sužalojimai buvo apie 3 parų senumo. Jie maudėsi karjere, plaukiojo valtimi bÅ«tent prieÅ¡ 3 paras, o ji santykiavo tik prieÅ¡ parÄ . Å i iÅ¡vada nepatvirtina nukentėjusiajai E. N. padarytų sužalojimų atsiradimo priežasčių, t. y. kad tokie sužalojimai jai padaryti bÅ«tent išžaginimo ir seksualinės prievartos metu ir kad atlikti pavartojant fizinį ir psichinį smurtÄ .

Juolab, kad ji net savo draugei I. B. (kurios parodymus teismas įvertino kaip absoliučiai patikimus) nurodė, kad jÄ mušė E. D.. Todėl teismo iÅ¡vada apie tariamÄ E. N. tvirtinimÄ 2019 m. birželio 9 d. ryte, kad ji buvo išžaginta, paremta tik prielaidomis, o ne liudytojų parodymais. 2.6. Teismas rėmėsi byloje atliktos psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-132/2021, kuriame konstatuota, kad iki įvykio E. N. bÅ«sena nebuvo sutrikusi, o po įvykio stipriai sutriko dėl vartotų kelių narkotikų ir psichoaktyviųjų medžiagų, alkoholio, padidėjo suicido rizika, nes atsirado papildomų suicido rizikos komponentų.

Pati iÅ¡vada gana prieÅ¡taringa, nes vieni atsakymai prieÅ¡tarauja kitiems, todėl du kartus prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas buvo reikÅ¡tas praÅ¡ymas apklausti ekspertus L. Å liožienę ir M. RidikÄ teisme, siekiant, kad jie paaiÅ¡kintų prieÅ¡taravimus. Tačiau abu kartus praÅ¡ymas atmestas. Ekspertai nurodė, jog E. N. sveikata stipriai sutriko dėl pavartotų kelių narkotikų ir psichoaktyviųjų medžiagų, alkoholio, tačiau 2019 m. birželio 11 d., atlikus jos Å¡lapimo tyrimus, narkotinių medžiagų nerasta (2 t., b. l. 32).

Objektyviai neblaivumas jai nebuvo nustatytas, todėl nesuprantama, iÅ¡ kokių duomenų ekspertai nusprendė, kad E. N. buvo tiek girta, kad nesuprato su ja atliekamų veiksmų pasekmių. Todėl liudytojų, iÅ¡ jų ir I. B., parodymai dėl E. N. išžaginimo pagrįsti pačios nukentėjusiosios pasakojimais praėjus parai po išžaginimo. Juos vertinant visų E. N. parodymų bei kitų įrodymų kontekste, tai savaime nesudaro pagrindo jos parodymus laikyti teisingais ir patikimais. E. N. buvo neblaivi, pavartojusi alkoholio, parÅ«kiusi „žolės“ mažiausiai kelias paskutines valandas iki įvykio, ne viskÄ atsimena, todėl neatmestina, jog bÅ«dama neblaivi galėjo elgtis taip, kaip bÅ«dama blaivi nebÅ«tų pasielgusi.

Iš gėdos prieš drauges, iš baimės prieš tėvus, ji visų aplinkybių neprisimena ar nenori prisiminti. Visos išvardytos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma ir nuosprendyje jos nebuvo pašalintos, turi būti vertintinos kaltinamojo naudai. 2.7. Teismas nenustatė D. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nors akivaizdu, kad santykius lėmė provokuojamas nukentėjusiosios E. N. elgesys, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas paskyrė D. G. bausmę, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui. Remdamasis BK 63 straipsniu teismas bausmes subendrino su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Tačiau tuo nuosprendžiu D. G. buvo paskirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė, todėl teismas privalėjo bausmes subendrinti vadovaudamasis BK 64 straipsniu. 2.8. Teismas visiškai tenkino nukentėjusiosios E. N. civilinį ieškinį, priteisė jai 66,73 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kinys tenkintas nepagrįstai, nes: 2019 m. birželio 12 d. už 11,49 Eur buvo nupirktas testas dėl narkotikų nustatymo, 16,66 Eur sumokėta už tabletes dėl nėštumo nutraukimo, o pirkimo kvito nėra; 2019 m. liepos 4 ir 11 dienomis pirkti kažkokie vaistai už 4,36 Eur ir 4,22 Eur, tačiau jie su nusikalstama veika ryÅ¡io neturi, o sugadintÄ 30 Eur vertės kuprinę ji pati iÅ¡metė per balkonÄ . Dėl reikalavimo atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalÄ E. N. viso teismo posėdžio metu net nebuvo paklausta, ji nepaaiÅ¡kino, kaip tokiÄ Å¾alÄ apskaičiavo.

Ieškinyje tik aptakiai nurodoma, kad dėl patirtų traumų ir atsiradusio streso ji gavo vartoti papildomus vaistus, bet net nenurodoma kokius vaistus, nepateikti jokie duomenys, kad tie vaistai apskritai buvo pirkti, neįrodyta, kad ji juos vartojo. Tai, kad ji po įvykio gydėsi stacionariai, dar nereiškia, kad to priežastis buvo lytiniai santykiai. Ji labiau jaudinosi dėl nesusiklosčiusių santykių su tėvais, nepavykusios draugystės su D. G., jos organizmas neadekvačiai sureagavo ir dėl kelias paras nevartotų vaistų.

Šias susirgimo priežastis būtina išsiaiškinti ir tarpusavyje atriboti. Jos turtinė padėtis yra gana sunki, pragyvena tik iš gaunamo minimaliojo atlyginimo(apie 500 Eur), todėl tokia didelė suma yra daugiau pasipinigavimas, o ne neturtinės žalos atlyginimas už patirtus vakarėlio malonumus.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ â€“ teismo posėdyje apklaususi ekspertus L. Å liožienę ir M. RidikÄ , iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Tačiau yra pagrindas sumažinti nuosprendžiu D. G. paskirtÄ bausmę, nustačius, jog jam pareikÅ¡to kaltinimo mastas sumažėja dėl byloje neįrodytos ir Å¡alintinos kaltinimo dalies, jog D. G. lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja E. N. prieÅ¡ jos valiÄ kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis. Dėl nuteistojo D. G. kaltės įrodymų, padarius išžaginimÄ , vertinimo 5. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

6. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. G. savo kaltę dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo neigia. Nurodo, kad D. G. su E. N. mylėjosi abipusiu sutarimu ir netgi daugiau jos iniciatyva, prieÅ¡ jÄ fizinio smurto nevartojo, o tai, kad E. N. buvo neblaivi, savaime nepatvirtina, jog dėl to buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir (ar) negalėjo tinkamai pasiprieÅ¡inti, o D. G. suprato tokiÄ jos bÅ«senÄ . E. N. pati nupirko degtinės butelį, visÄ Ä¯vykio vakarÄ , kaip ir prieÅ¡ tai kelis vakarus, elgėsi akivaizdžiai seksualiai provokuojamai – D.

G. žnaibė, glostė, sėdėjo ir miegojo jam ant kelių, niekieno neverčiama gėrė alkoholį, atsiminė, kÄ gėrė, eidavo parÅ«kyti – rÅ«kė „žolę“ ir cigaretes, adekvačiai bendravo su aplinkiniais, nepasijuto blogai dėl iÅ¡gerto alkoholio, pati sutiko bute nakvoti ir miegoti vienoje lovoje su D. G., o nebuvo į jÄ nuneÅ¡ta ir paguldyta, pati nusirengė, neÅ¡aukė ir nesiprieÅ¡ino, nors turėjo galimybę tai padaryti. E. N. sÄ moningai keletÄ parų nevartojo vaistų, aktyviai dalyvavo iÅ¡gertuvėse, atmetinėjo tėvų skambučius, o tai rodo savanoriÅ¡kÄ elgesį dalyvauti vakarėlyje, o kartu ir jos sÄ moningumÄ , adekvatų situacijos vertinimÄ .

Nė vienam vakarėlio dalyviui nebuvo nustatytas neblaivumas, todėl sunku įvertinti kiekvieno iÅ¡ jų neblaivumo laipsnį. Per visÄ vakarÄ keturiese iÅ¡gėrė tik vienÄ butelį degtinės. Atlikus E. N. Å¡lapimo tyrimÄ narkotinių medžiagų nerasta. PaÅ¡aliniai asmenys D. G. ir E. N. lytinio akto tiesiogiai nematė. Tik po paros laiko, norėdama pasiteisinti prieÅ¡ savo griežtus tėvus dėl negrįžimo į namus tris paras, dėl baimės, kad tėvai sužinos, jog ji negėrė vaistų, o vartojo alkoholį, rÅ«kė „žolę“, E. N. sukÅ«rė istorijÄ apie jos išžaginimÄ .

E. N. sumuÅ¡imai, mėlynės galėjo atsirasti maudynių metu, įlipant į valtį ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtino 2020 m. vasario 25 d. posėdyje apklausto teismo eksperto R. P. paaiÅ¡kinimai. D. G. kaltę teismas grindė tik asmens, kuriam byla iÅ¡skirta į kitÄ bylÄ , E. D., liudytojų L. P. ir I. B. parodymais, specialisto iÅ¡vada Nr. G 988/2019(03), Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-132/2021. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų skundo argumentais ir išžaginimo situacijos aplinkybių vertinimu.

7. Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik jo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga. NatÅ«ralu, kad asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Akcentuodami ir keldami versijas, jog pati nukentėjusioji elgėsi seksualiai provokuojamai, kartu vartojo alkoholį, rÅ«kė, o susižalojo maudynių metu lipdama į valtį, apeliantai nutyli ir niekaip nepaaiÅ¡kina, iÅ¡ kur ant nukentėjusiosios kÅ«no atsirado tokia daugybė smurtinių, bÅ«tent išžaginimui bÅ«dingų, pėdsakų.

Šių jos kūno sužalojimų pobūdis – lokalizacija, kiekis, stiprumas – puslankio formos odos nubrozdinimai nugaroje, abiejose krūtyse, ties kairiuoju petimi, kairiajame žaste, poodinės kraujosruvos kaklo dešinėje, abiejose rankose, krūtinėje, nugaroje, abiejose kojose, pilve, taip pat ir poodinės kraujosruvos šlaunų vidiniuose paviršiuose viršutinėse dalyse, poodinės kraujosruvos ties abiem dilbiais, kartu įvertinus apylinkės teismo tinkamai posėdyje ištirtus ir įvertintus kitus bylos įrodymus bei apygardos teisme apklaustų ekspertų paaiškinimų turinį, nepalieka abejonių, jog byloje patikimai įrodyta D.

G. kaltė lytiÅ¡kai santykiavus su E. N. prieÅ¡ jo valiÄ , t. y. pasinaudojus jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle ir pavartojus prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ . Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ jų, apylinkės teismo iÅ¡analizuoti ir įvertinti juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste.

8. Apylinkės teismas, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino ne tik nukentėjusiosios E. N., asmens, kuriam byla iÅ¡skirta į kitÄ bylÄ , E. D., liudytojų L. P. ir I. B. parodymus, specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 988/2019 (03), Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-132/2021 pateiktas iÅ¡vadas, bet ir visų surinktų duomenų visumÄ ir aiÅ¡kiai nurodė, kodėl tiki bÅ«tent nukentėjusiosios, o ne nuteistojo ir jo gynybos pateikiama įvykio versija. VisapusiÅ¡kas ir objektyvus bylos įrodymų vertinimas lėmė tai, kad apylinkės teismas padarė iÅ¡vadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Pagal teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį dėl D. G. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 1 dalyje.

9. Apeliantų argumentai, jog E. N. elgėsi provokuojamai seksualiai su D. G., vartojo alkoholį, rÅ«kė, vertinami kaip nepagrįstai menkinantys jaunos, pilnametės (įvykio metu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), darbingos E. N. asmenybę ir tikrai nepateisina smurtinių, brutalių D. G. veiksmų prieÅ¡ jÄ . Nuketėjusiosios kÅ«no fotonuotraukose aiÅ¡kiai iÅ¡siskiria daugybiniai jai padaryti kÅ«no sužalojimai vidinėse Å¡launų pusėse, taip pat ant rankų dilbių (2 t., b. l. 46–54).

Poodinės kraujosruvos Å¡launų vidiniuose pavirÅ¡iuose virÅ¡utinėse dalyse, ties abiem dilbiais yra itin ryÅ¡kios, masyvios. Be to, specialistas iÅ¡vadoje kartu su Å¡iais sužalojimais nustatė mergystės plėvės plyÅ¡imo su kraujavimo požymiais faktÄ . Tokie nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimai patvirtina buvus smurtinį, prievartinį D. G. elgesį išžaginimo metu ir leidžia pagrįstai teigti, jog jis su E. N. lytiÅ¡kai santykiavo prieÅ¡ jos valiÄ . E. N. prieÅ¡inosi D. G. veiksmams tiek, kiek ji galėjo tuo metu dėl apsvaigimo nuo alkoholio, o ne lytiÅ¡kai su juo santykiavo abipusiu sutarimu, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Byloje nėra asmenų, kurie bÅ«tų tiesiogiai matę D. G. veiksmus E. N. išžaginimo metu. Tačiau apylinkės teismo posėdyje iÅ¡tirtų netiesioginių įrodymų grandinės visiÅ¡kai pakanka įsitikinti tuo, kad E. N. išžagino bÅ«tent D. G. ir tai padarė prieÅ¡ jos valiÄ .

10. Nukentėjusiojo bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę išžaginimo veikoje gali lemti ir miegas. Å i aplinkybė inkriminuota D. G. ir byloje patikimai įrodyta tiek jo paties parodymais, tiek kitame kambaryje miegojusių liudytojų E. D. ir L. P. parodymais. Visa keturių asmenų kompanija, iki nuėjo miegoti – D. G. su E. N., o E. D. su L. P., vartojo alkoholį. Todėl kaip teisingi vertinami apylinkės teismo motyvai, jog E. D. su L. P. tÄ vakarÄ taip pat buvo neblaivÅ«s, dėl to įmigę galėjo ir negirdėti, kas vyko tarp D.

G. ir E. N.. Å ių liudytojų parodymus, jog ryte jie matė ant E. N. kÅ«no kraujosruvas, ji guodėsi jiems dėl patirto skausmo, kraujavimo iÅ¡ genitalijų, ir kartu jų teiginius, kad lytiniai santykiai negalėjo bÅ«ti prieÅ¡ E. N. valiÄ , apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip jų siekį suÅ¡velninti D. G. baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Toks vienoje kompanijoje šėliojusių draugų E. D. ir L. P. siekis užmaskuoti tikrÄ jį D. G. smurtinių veiksmų turinį, pasekmes, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo jų nenorÄ pakenkti draugui.

11. Kitos liudytojos – I. B. parodymus apeliantai taip pat nepagrįstai vertina kaip nepakankamus daryti iÅ¡vadÄ , jog D. G. išžagino E. N. ar pastaroji jai pasipasakojo nebÅ«tas ar pačios iÅ¡galvotas jos išžaginimo aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡i liudytoja davė nuoseklius parodymus tiek tyrėjams, tiek apylinkės teismo posėdyje. Jos parodymai, jog: E. niekada nesakė, kad jai patinka D.; E. sakė, kad jÄ išžagino, sakė, kad jÄ mušė; ji neįvardijo, kas jÄ iÅ¡prievartavo, bet sakė „veido nemačiau, bet kai pabudau, Å¡alia buvo tas vaikinas“, tai galėjo bÅ«ti D.; kai kalbėjosi su E., jai nepasirodė, kad ji fantazuotų ir apkalbėtų D.; po įvykio su E. bendravo, lankė jÄ psichiatrijos ligoninėje;

E. niekada tris dienas nebuvo pasilikusi vakarėlyje, tai buvo pirmas kartas; E. sakė, kad vakarėlyje ji vartojo „žolę“; po įvykio E. sakė, kad jÄ vertė gerti degtinę. Kas vertė, nežino. E. sakė, kad jÄ mušė E., dera tiek su nukentėjusiosios parodymais apie įvykio naktį patirtÄ fizinį smurtÄ , kurio pasekmes ryte matė minėtieji liudytojai E. D. ir L. P., tiek su tokių sužalojimų mechanizmu, kurį patvirtino ekspertų pateiktos iÅ¡vados ir jų duoti paaiÅ¡kinimai.

Apeliantų iÅ¡ aptartų liudytojos E. B. parodymų selektyviai iÅ¡skirta aplinkybė, jog E. sakė, kad jÄ mušė E. (E. D.), teisėjų kolegijai nesukelia abejonių, jog byloje patikimai įrodyta išžaginimo sudėtis bÅ«tent D. G., o ne E. D. veiksmuose. E. D. 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį nutrauktas, nustačius, jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 11–15).

12. Nors nė vienam iÅ¡ minėtų keturių draugų kompanijos narių nenustatytas neblaivumas, tačiau faktinę aplinkybę, jog alkoholį jie vartojo, rÅ«kė „žolę“, cigaretes, patvirtino ir pats D. G.. Tai, kad E. N. kartu su kompanija vartojo alkoholį, rÅ«kė, su D. G. bendravo artimiau nei įprasta draugams, lietėsi prie jo bÅ«dama kompanijoje ir pan., savaime nereiÅ¡kia, kad, nuėjusi neblaivi miegoti ir užmigusi, ji tokiu bÅ«du per se (savaime) iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ lytiÅ¡kai santykiauti su D.

G.. Toks E. N. elgesys draugų kompanijoje negalėjo sukurti D. G. pagrįstų prielaidų manyti, jog ji nori su juo lytiÅ¡kai santykiauti. Teigdami, jog išžaginimo versijÄ E. N. iÅ¡sigalvojo, apeliantai nepagrįstai tai susieja su tuo, jog ji iki įvykio sirgo depresija, nevartojo vaistų kelias dienas, nebuvo namie tris dienas ir dėl to bijojo tėvų reakcijos, jog jai buvo gėda prieÅ¡ drauges, pikta dėl neva nepasisekusios draugystės su D. G.. Å ios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, yra Å¡alutinės ir teisinės reikÅ¡mės kitokiam D.

G. išžaginimo veikos kvalifikavimui neturi, jo kaltės nemažina ir nešalina.

13. Kaip šalutinius, prieštaringus ir nepatikimus D. G. kaltės įrodymus apeliantai vertina 2019 m. birželio 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 988/2019 (03) ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1533/2019 (03) (toliau – Specialisto išvada) bei 2021 m. birželio 21–liepos 19 d. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-132/2021 (toliau – Ekspertizės aktas) pateiktas išvadas apie nukentėjusiosios E. N. kūno sužalojimų pobūdį, jos psichinę būklę iki ir po lytinių santykių su D.

G.. Tačiau apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti neÅ¡aliÅ¡kų, ilgametę ekspertinio darbo patirtį turinčių ekspertų – Specialisto iÅ¡vadÄ parengusio teismo eksperto R. P., Ekspertizės aktÄ parengusių 1-os kategorijos teismo psichiatrės ekspertės L. Å liožienės ir 1-os kategorijos teismo psichologo eksperto M. Ridiko, motyvuotais atsakymais į jiems pateiktas užduotis.

14. Ekspertas R. P. Specialisto iÅ¡vadoje pateiktas iÅ¡vadas dėl E. N. kÅ«no sužalojimo laiko, prievartinio jos kÅ«no sužalojimo pobÅ«džio patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teisme, be kita ko, paaiÅ¡kindamas jog: pagal vietas, kuriose užfiksuotos E. N. kraujosruvos, jos yra bÅ«dingos kraujosruvoms, padarytoms skečiant kojas; gal ir galėjo tos kraujosruvos atsirasti ir nuo valties, dabar neturi su kuo sugretinti; kadangi atsirado gelsvas kraujosruvų atspalvis, o gelsvas atspalvis atsiranda į antrÄ parÄ , todėl taip ir nustatė.

Ta kraujosruva yra gelsvai violetinės spalvos; merginoms kraujosruvos susidaro greičiau negu vyrams; šlaunų vidinėje pusėje yra masyvių magistralinių kraujagyslių, kurios maitina kitas kraujagysles; nurodytu laikotarpiu kraujosruvos galėjo susidaryti; viršutinis trečdalis yra arti liemens. Plotis buvo daug kartų didesnis, negu gali būti vieno paspaudimo jėga metu; jei pasipriešinimo nėra, nėra ir kraujagyslių traiškymo. Jei yra pasipriešinimas, yra tikimybė, kad kraujagyslės trūkinės; galėjo įsiremti abiem keliais į šlaunis.

Pakanka kÅ«no svorio, kuris užgula, lytinės varpos stangrumo, priklauso nuo to, ar pirmas kartas, ar ne: kaltinamojo svoris 50 kg, jei jis įsiremia organu į tÄ vietÄ , bet kuri mergystės plėvė neatlaikys; asmuo rėmėsi ir alkÅ«nėmis, jis galėjo tam tikru judesio metu perkelti didesnį svorį bÅ«tent į tÄ atramÄ ; mergina turi funkcinį susirgimÄ , ne organinį, tai yra galvos smegenų neuronų jungčių neatitikimas, ta liga gali suteikti merginai skirtingÄ suvokimÄ , ji skirtingai gali matyti kai kuriuos įvykius.

15. Ekspertai L. Å iožienė ir M. Ridikas apygardos teismo posėdyje patvirtino Ekspertizės akto iÅ¡vadas apie E. N. psichikos bÅ«klę iki ir po išžaginimo, jos gebėjimÄ suprasti su ja atliekamų veiksmų pobÅ«dį ir esmę, gebėjimÄ duoti adekvačius parodymus, apie polinkį fantazuoti ir neigiamas įvykio pasekmes jos fizinei ir psichinei sveikatai. Ekspertė L. Å liožienė apygardos teisme, be kita ko, parodė, jog iki įvykio E. N. psichinė bÅ«sena buvo visiÅ¡kai stabili, jos parodymai ganėtinai iÅ¡samÅ«s ir ji juos patvirtino.

E. N. nurodė, kad su D. G. labai artimo kontakto nebuvo. Ekspertizės metu buvo iÅ¡reikÅ¡ti ryÅ¡kÅ«s jos potrauminio streso sindromai. Veikos su ja atlikimo metu ji buvo intoksikacijos bÅ«senos ir prisiminimai apie tÄ laikotarpį yra fragmentiÅ¡ki, ji galėjo neprisiminti dėl Å¡oko reakcijos. IÅ¡ karto po įvykio vertinta jos poemocinio sujaudinimo bÅ«sena. Iki dabar apie tai ji sunkiai kalba, nenori prisiminti. Melavimas bendražmogiÅ¡ka funkcija, tai ne patologija. Ä® E. N. ir jos tėvų santykius atsižvelgė vertindami bendrÄ bÅ«senÄ .

Probleminiai santykiai su tėvai yra daugiau dėl jos psichinės bÅ«senos. 2019 m. lapkričio 3 d. stebėtas suicidinis E. N. bandymas – vertinamas derinys su traumuojančiu įvykiu, vertinant jo klinikÄ , dinamikÄ , visÄ eigÄ , nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys su įvykiu. Ä®vykiai vertinami pagal svarbÄ asmeniui, iÅ¡renkamas nulemiantis faktorius. Suicidas daugiapriežastinis, iÅ¡renkama reikÅ¡mingiausia asmeniui priežastis. Jos klinika tiesiogiai susijusi su tais įvykiais. Potrauminis stresas dažniausiai susijęs su vienu konkrečiu įvykiu.

E. N. dabartinė bÅ«sena, prisiminimai susiję su byloje nagrinėjamu įvykiu. Ekspertas M. Ridikas apygardos teisme parodė, jog ekspertizės metu jam nesusidarė įspÅ«dis, kad E. N. imitavo savižudybę. Matė, kad ji bet kokiu bÅ«du nori iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡itos situacijos, į kuriÄ pakliuvusi, nenustebtų, jei ji pradėtų save kaltinti. Kai situacija užsitęsia, atsiranda savęs kaltinimas dėl visko ir pateisinimas tų žmonių, kurie tÄ situacijÄ sudarė. Tai vadinamas Stokholmo sindromas.

Atmintis turi ir rekonstrukcinę, ir konstrukcinę puses. KiekvienÄ kartÄ turi sukurti detales ir pateikti kaip vienÄ visumÄ , prisiminti, konstruoti, rekonstruoti. Vertino E. N. parodymus ir atsižvelgdami į visus kitus, nenustatė, kad įvykį ji iÅ¡sigalvotų ir meluotų. Neturi duomenų, kad dėl aplinkinių žmonių kalbų E. N. patikėjo, kad jÄ iÅ¡prievartavo, apie tai spręsti negali.

16. Apibendrindama aptartas visų trijų ekspertų išvadas, jų duotus paaiškinimus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, jog toks E. N. elgesys šiuo atveju būdingas asmenims, sergantiems depresija, nes „tokių ligonių seksualinis libido yra ryškiai didesnis“. Ekspertas R. P., priešingai, nei teigia apeliantai, teismo posėdyje apie tokį neva aktyvesnį seksualinį E. N. elgesį įvykio metu neparodė ir Specialisto išvadoje tokios išvados nėra.

Aplinkybė, jog byloje nenustatyta valtis, kuriÄ Å¡is ekspertas bÅ«tų galėjęs apžiÅ«rėti ir spręsti apie tai, ar E. N. nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti, apeliantų teigimu, lipant į Å¡iÄ valtį maudynių metu, nesudaro pagrindo abejoti Specialisto iÅ¡vadoje jai nustatytų kÅ«no sužalojimų smurtine kilme, t. y. tuo, kad jie padaryti D. G. jos išžaginimo metu. Pažymėtina, jog fotonuotraukose ant E. N. kÅ«no – ant rankų, kojų iÅ¡orėje, yra matyti smulkių kraujosruvų.

Tokie pavienei, neintensyvÅ«s kraujosruvų pėdsakai objektyviai galėjo (gali) susidaryti maudynių metu įlipant į valtį iÅ¡ vandens – atsitrenkiant kÅ«nu į plastikinės ar medinės valties korpuso dalis. Tačiau tokie smulkÅ«s E. N. kÅ«no sužalojimai neįsikomponuoja į aptartÄ Å¡io nuosprendžio 9 punkte E. N. kÅ«no sužalojimo mechanizmÄ , kurį atskleidžia kiti masyvÅ«s, intensyvÅ«s, smurtiniai išžaginimo veikos pėdsakai.

17. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl D. G. kaltės ir tėra jo ir jo gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų ir įvykio aplinkybių interpretacija. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

18. Ä®vertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, papildomo įrodymų tyrimo metu apygardos teisme surinktus duomenis, konstatuotina, kad apylinkės teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus bei teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis, pagrįstai atmesdamas nuteistojo D. G. ir jo gynybos pateiktas analizuojamo įvykio versijas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl D. G. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 1 dalyje.

Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija ir panaikinti apylinkės teismo sprendimÄ , remiantis apeliantų skunde pateikiamais motyvais, kurie buvo iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme ir apraÅ¡yti nuosprendyje, nėra pagrindo.

Dėl Å¡alintinos iÅ¡ kaltinimo aplinkybės 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. G. kaltės padarius išžaginimÄ neÅ¡alina tai, jog iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo Å¡iuo nuosprendžiu yra Å¡alintina aplinkybė, jog jis lytiÅ¡kai santykiavo su E. N. prieÅ¡ jos valiÄ kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis. Išžaginimo nusikaltimo sudėties alternatyvusis požymis – „kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis“ apylinkės teismo nuosprendyje yra neatskleistas, neįrodytas, todėl Å¡alintinas.

Apeliantai skunde nuo Å¡io kaltinime nurodyto išžaginimo veikos sudėties alternatyvaus požymio ginasi, teigdami, jog E. N. nebuvo nuneÅ¡ta į lovÄ ir paguldyta, nusirengė pati, neÅ¡aukė ir nesiprieÅ¡ino D. G., nors turėjo galimybę tai padaryti.

20. Lytinis santykiavimas kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasiprieÅ¡inimui įveikti kaltininkas panaudoja bÅ«dus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuo pat panaudoti fizinį smurtÄ â€œ, ar „pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle“, tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia prieÅ¡intis ir pažeidžiama jo seksualinė laisvė, dėl to lytinis santykiavimas įvyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ .

Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo suriÅ¡imas (jei tam nenaudojamas smurtas), migdomųjų ar kitokių valiÄ paralyžiuojančių vaistų, narkotinių arba psichotropinių medžiagų sugirdymas nukentėjusiajam be jo žinios ar apgaule arba kitaip prieÅ¡ jo valiÄ , melagingas kokios nors reikÅ¡mingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios praneÅ¡imas, uždarymas į izoliuotÄ patalpÄ atimant laisvę. Kitoks galimybės prieÅ¡intis atėmimas gali bÅ«ti grasinimas tuoj pat sunaikinti ar atimti turtÄ , palikti vienÄ be pagalbos miÅ¡ke ar kitoje nuoÅ¡alioje vietoje ir pan.

21. IÅ¡ nustatytų byloje aktualios išžaginimo situacijos aplinkybių matyti, kad tokio nukentėjusiosios E. N. valios palaužimo bÅ«do – kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis – D. G. nepanaudojo, o lytiÅ¡kai su ja santykiavo prieÅ¡ jos valiÄ , pasinaudodamas jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, kuriÄ lėmė jos miegas, o po to, dar ir pavartodamas fizinį smurtÄ , nes atsibudusi ir suvokusi su ja atliekamų veiksmų prieÅ¡ jos valiÄ esmę, ji ėmė prieÅ¡intis – rankomis ir kojomis stÅ«mė D.

G. nuo savęs. Apylinkės teismo posėdyje ištirtame asmens apžiūros protokole užfiksuoti D. G. sužalojimai – įdrėskimai ant abiejų rankų (2 t., b. l. 71–75), kurie 2019 m. birželio 11 d. Specialisto išvadoje Nr. G 966/2019 (03) įvertinti kaip galbūt padaryti nagais 1–3 parų laikotarpiu iki apžiūros (2 t., b. l. 70), leidžia pagrįstai manyti, jog atsibudusi E. N. priešinosi D. G. smurtui, tačiau, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, neįveikė jo moteriška fizine jėga ir buvo jo išžaginta.

Taigi, E. N. apsvaigimas nuo alkoholio taip jÄ paveikė, jog ji nuėjo miegoti ir iÅ¡ pradžių bÅ«tent miegas atėmė iÅ¡ jos galimybę suprasti su ja D. G. daromų veiksmų esmę ar prieÅ¡intis jam ir toks lytinis santykiavimas vyko prieÅ¡ jos valiÄ , o atsibudusi ji fiziÅ¡kai prieÅ¡inosi D. G., tačiau jį įveikti buvo per silpna.

22. Aptartos alternatyvios išžaginimo sudėties aplinkybės paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo nekeičia D. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau, atsižvelgiant į kaltinimo masto sumažėjimÄ , tai turi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl jam skirtinos bausmės dydžio (BPK 328 straipsnio 3 punktas) Dėl bausmės 23. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Teisėjų kolegija, paÅ¡alinusi iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies kaltinimo dalį, jog D. G., kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja E. N. prieÅ¡ jos valiÄ , turi pagrindÄ sumažinti nuosprendžiu nuteistajam paskirtÄ bausmę, kadangi kaltinimo mastas, o kartu nuteistojo ir jam inkriminuotų veiksmų pavojingumas sumažėjo. Todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis keistina. Sumažintinas nuteistajam paskirtos bausmės dydis ir kartu iÅ¡ naujo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, iÅ¡spręstinas jam Å¡iuo ir ankstesniu nuosprendžiu skirtų bausmių subendrinimo klausimas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

24. Apeliantų teiginys, jog apylinkės teismas taikė netinkamÄ bausmių subendrinimo bÅ«dÄ , t. y. bausmės turėjo subendrinti vadovaudamasis ne BK 63, o BK 64 straipsnio nuostatomis, nes Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu jam skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė, atmetamas kaip juridiÅ¡kai klaidingas.

25. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Å iame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Å iuo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaitoma bausmė, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).

26. Aplinkybė, kad D. G. 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, atidėtas 3 metams, nekeičia fakto, kad priimant 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį jis Å¡ios bausmės atlikęs nebuvo ir dabar nėra atlikęs, o naujÄ nusikaltimÄ (išžaginimÄ ) padarė 2019 m. birželio 9 d., t. y. iki 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jis buvo nuteistas už 2018 m. gruodžio 24 d. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kuris įsiteisėjo 2020 m. kovo 12 d. Todėl paskirtos D. G. bausmės iÅ¡ naujo bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. G. skirtina sumažinta iki 1 metų laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ , koreguos jo elgesį teigiama linkme, apribos jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima dar labiau Å¡velninti jo teisinę padėtį, Å¡ioje byloje nenustatyta. D. G. padarė sunkų nusikaltimÄ â€“ išžaginimÄ , juo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ , pakenkė jos psichinei sveikatai.

Kaltės dėl padaryto sunkaus nusikaltimo D. G. nepripažino. Jo požiÅ«ris į padarytÄ sunkų nusikaltimÄ (proceso metu laikėsi nuostatos ir skunde teigia, neva nukentėjusioji lytiÅ¡kai santykiauti norėjo pati), padaryto nusikaltimo sunkumas, galiausiai, pačios nukentėjusiosios interesai neleidžia nuteistajam skirti Å¡velnesnės bausmės rūšies, nei numatyta BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Todėl D. G. už šį sunkų nusikaltimÄ turi bÅ«ti skiriama bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė, kuri, beje, labiau artima sankcijoje numatytam tokios bausmės rūšies minimumui (sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio 28. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nustatyti teisingai, Å¡is žalos atlyginimas iÅ¡ nuteistojo priteistas tinkamai motyvuojant šį sprendimÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija yra individuali, savita, todėl ir priteistino (ne)turtinės žalos atlyginimo dydis kiekvienÄ kartÄ priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Nagrinėjamoje byloje E. N. pripažinta nukentėjusiÄ ja, taigi ji pagrįstai, remdamasi įstatymo suteiktomis teisėmis, pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (3 t. b. l. 139–140).

29. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibÅ«dinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies, CPK 178 straipsnio nuostatas, Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, o jei negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Kvestionuojama skundu turtinė žalos atlyginimo suma vertinama kaip pagrįsta. Apylinkės teismui pagrįstai nekilo abejonių, jog nukentėjusioji turėjo pirkimo kvitais pagrįstų iÅ¡laidų dėl medikamentų įsigijimo (pirko vaistus, tabletes galimam nėštumui nutraukti, testÄ dėl narkotikų), dėl lankymosi pas ginekologÄ .

Tokių iÅ¡laidų faktÄ patvirtino ir nukentėjusiosios mama, apklausiama 2020 m. vasario 25 d. apylinkės teismo posėdyje (3 t., b. l. 141, 142, 183).

30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, atsižvelgdama į tai, jog nukentėjusioji išžaginimo metu patyrė fizinį skausmÄ , toks skausmas ir kartu po įvykio kilusios neigiamos pasekmės jos psichinei sveikatai neiÅ¡nyko net iki dabar, daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir priteisė jai iÅ¡ nuteistojo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgė į visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, bÅ«tinus nustatant neturtinės žalos dydį, t. y. atsižvelgė į pavartotÄ fizinį smurtÄ , prievartinį lytinį aktÄ , sukeltÄ fizinį skausmÄ , ilgalaikius psichologinius liekamuosius reiÅ¡kinius.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, nukentėjusiajai iÅ¡ nuteistojo priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis vertinamas kaip pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nukentėjusiosios ir jauno, darbingo nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji, be patirto fizinio skausmo ir išžaginimo, dėl D. G. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimÄ ir kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu.

31. Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad D. G. veikoje yra visi bÅ«tinieji nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog D. G. padarė BK 149 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ , yra teisingos, o apeliacinio skundo argumentai, kad D. G. kaltė neįrodyta patikimais faktiniais duomenimis, yra nepagrįsti. Aptartos anksčiau aplinkybės dėl nuosprendžiu neteisingai paskirtos bausmės ir kartu nustačius, kad iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina neįrodyta jo dalis dėl alternatyvaus išžaginimo sudėties požymio buvimo kaltinamojo veikoje, sudaro pagrindÄ skundžiamÄ nuosprendį pakeisti BPK 328 straipsnio 2 ir 3 punkte nustatytais pagrindais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a : IÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti kaltinimo dalį, jog D. G., atimdamas galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusiÄ ja E. N. prieÅ¡ jos valiÄ . Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti – D.

G. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtÄ 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2019 m. spalio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. kovo 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis atidėtas 3 metams, prie griežtesnės Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (6 mėnesius) Å¡velnesnės bausmės, ir paskirti D.

G. subendrintÄ galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. KitÄ apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė