2025-02-14 Nr. CB-942-2-56-3-00160-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-456

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00160-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 4 d. paduotu ieškovės UAB „Belor“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovės UAB „Belor“ kasacinis skundas paduotas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Belor“ ieškinį atsakovams A. V. ir UAB „Marijampolės NPK“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – likviduojama dėl bankroto UAB „Arvi fertis“, bendrovė „AAS BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje.

Ieškovė UAB „Belor“ pateiktu ieškiniu prašė teismo: 1) priteisti iš atsakovo nemokumo administratoriaus A. V. 1 164 825,54 Eur trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ naudai; 2) netenkinus pirmojo ieškinio reikalavimo, priteisti iš atsakovės UAB „Marijampolės NPK“ 1 164 825,54 Eur trečiojo asmens LUAB „Arvi fertis“ naudai; 3) priteisti ieškovei UAB „Belor“ iš nemokumo administratoriaus A. V. ir UAB „Marijampolės NPK“ 5 proc. metines procesines palūkanas.

Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą.

Ieškovė UAB „Belor“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą, 23 straipsnio 6 punktą, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 63 straipsnį, 84 straipsnio 2 dalies 2 punktą, todėl netinkamai ir nepagrįstai nusprendė, kad bankrutuojanti bendrovė neturi teisės vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir gauti pajamas. Teismai turėjo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bankrutuojanti bendrovė ir jos kreditoriai turėjo teisinį lūkestį už bendrovės turtą gauti maksimalią naudą. Teismai pažymėjo, kad pirmojo kreditorių susirinkimo (2021 m. sausio 27 d.) metu buvo priimtas sprendimas nebetęsti ūkinės komercinės veiklos, todėl bankrutuojanti bendrovė ir jos kreditoriai negalėjo tikėtis gauti pajamų iš turto nuomos. Tačiau teismai nepagrįstai nekonstatavo, kad kai atsakovai nemokumo administratorius ir UAB „Marijampolės NPK“ sudarė neteisėtą ir nesąžiningą sandorį (sutartį) dėl bankrutuojančios bendrovės turto pardavimo, bankrutuojanti bendrovė ir jos kreditoriai turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, kad bankrutuojančiai bendrovei neteisėtu sandoriu padaryta žala bus atlyginta visiškai ir už faktinį naudojimosi turtu (trąšų gamykla) laikotarpį bankrutuojanti bendrovė gaus atlyginimą.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino restitucijos ir civilinės atsakomybės institutų santykį bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Bankrutuojanti bendrovė (ir jos kreditoriai netiesiogiai) turi teisę į žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi netinkamai taikydamas CK nuostatas nepagrįstai sprendė, kad pripažinus sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją ankstesnėje byloje (įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-637-910/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022), kitoje byloje spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo negalima. Tačiau ankstesnėje byloje neatlygintinio bankrutuojančios bendrovės turto naudojimo klausimas padarytos žalos aspektu nebuvo nagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad „panaikinus sutartį buvo pritaikyta restitucija, t. y. šalys buvo sugrąžintos į iki sutarties sudarymo buvusią padėtį, taigi, nėra pagrindo įpareigoti grąžinti iš grąžintino turto (šiuo atveju – parduotos juridinio asmens dalies) gautas pajamas, nes tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą“ (apeliacinės instancijos teismo nutarties 74 punktas). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad „panaikinus sandorį pritaikyta restitucija neatima teisės reikalauti žalos, jeigu tokios atsirado dėl panaikinto sandorio, iš atsakingų už šią žalą asmenų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 6.45 straipsnio 1 dalį, 6.245 straipsnį, 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kadangi netinkamai nustatė restitucijos (kitoje byloje) ir civilinės atsakomybės (šioje byloje) santykį bei apribojo (paneigė) bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisių apsaugą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Eglė Zemlytė