624e02e0-e48d-4c5a-a4d9-4ad3318430e2 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-4354-721/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01813-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 18 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei JÅ«ratei Svobutienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei O. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O.

N. ieÅ¡kinį atsakovui V. N. dėl turto pripažinimo asmeninės nuosavybės teise. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė O. N. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti, jog žemės sklypai: 0,7805 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,9469 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,0367 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,1055 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., ieÅ¡kovei priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Nurodė, jog žemės sklypus įsigijo asmeniniais investiciniais čekiais – 126 inv. čekiais. Vėliau, 2018 m. ir 2021 m. minėti žemės sklypai buvo padalinti ir suformuoti į keturis žemės sklypus su atskirais unikaliais numeriais. IeÅ¡kovė ir atsakovas V. N. 2000 m. lapkričio 13 d. notarine tvarka sudarė santuokoje įgyto turto dalybų sutartį, pagal kuriÄ buvo padalintas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esantis turtas, tačiau žemės sklypai iki Å¡iol teismine tvarka nėra pripažinti asmenine ieÅ¡kovės nuosavybė.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad jau kelis metus neturi jokių duomenų apie atsakovo buvimo vietÄ . V. N. palaikė ryÅ¡ius su sÅ«numi, kol jis mokėsi. Buvusio sutuoktinio tėtis miręs, su jo mama bendravo, bet ir ji mirė. Buvusiam sutuoktiniui net negalėjo artimieji praneÅ¡ti apie jo motinos mirtį. Nurodė, kad buvęs sutuoktinis yra iÅ¡vykęs į užsienį, niekas nepalaiko su juo jokių ryÅ¡ių. Nurodė, kad judviejų sÅ«nus vedė praėjusiais metais, todėl norėdama padėti jaunai Å¡eimai, planuoja parduoti žemės sklypÄ bei gautas lėšas pervesti sÅ«nui ir mano, kad buvęs sutuoktinis dėl to neprieÅ¡tarautų.

Nurodė, kad žemės sklypÄ Ä¯sigijo santuokoje. Nurodė, kad dalinantis turtÄ pamirÅ¡o apie žemės sklypÄ , todėl ir liko Å¡is turtas nepadalintas, tik norėdama parduoti sužinojo, kad Å¡is turtas yra nepadalintas. Nurodė, kad santuoka sudaryta 1990 m., o iÅ¡situokė 2001 m. VisÄ ta laikÄ tiek santuokos metu tiek po jos nutraukimo ji rÅ«pinosi žeme. 2000 m. jie kreipėsi į notarÄ ir pasidalino visÄ turtÄ . Nurodė, kad ryÅ¡iai nutrÅ«ko tiek su juo, tiek su jo artimaisiais. Žemės sklypus įsigijo 1996 m. pagal reformÄ .

Atliko geodezinius matavimus, už kuriuos mokėjo 300 Eur. PraÅ¡o teismo pripažinti jÄ Å¾emės sklypų savininke. Atsakovas V. N. atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovui tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. IeÅ¡kinys tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1990 m. rugpjūčio 11 d. O. N. ir V. N. sudarė santuokÄ Akmenės rajono civilinės metrikacijos skyriuje.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2001 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1228-03/2001 Å¡alių santuokÄ nutraukė. Taigi, Å¡alių santuoka nutraukta galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir Å¡eimos kodeksui (toliau – SÅ K). Santuokos metu, 1996 m. lapkričio 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P32/96-0398 ieÅ¡kovė O. N. įsigijo 2,02 ha žemės sklypus – skl. Nr. 104-1-0,89 ha, skl. Nr. 104-2-1,02 ha ir skl. Nr. 104-3-0,11 ha, esančius (duomenys neskelbtini).

Nr. 104-1-0,89 ha,(duomenys neskelbtini). Nr. 104-2-1,02 ha, (duomenys neskelbtini) Nr. 104-3-0,11 ha, už 126 inv. čekius. Pagal bendrÄ jÄ galiojusių Å¡eimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe; sutuoktiniai turėjo lygias teises šį turtÄ valdyti, juo naudotis ir disponuoti (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis). SÅ K 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Å¡iuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekse (toliau- CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai).

Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai SŠK 22, CK 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

Taigi Å¡ioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo dalijimo (ar nedalijimo) klausimus, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Å i prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali bÅ«ti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybė. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusiÄ teismų praktikÄ .

Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SÅ K 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iÅ¡ jų nuosavybė.

Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Taigi, vien ta aplinkybė, jog 1996 m. lapkričio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nėra specialios nuorodos, kad žemės sklypai, esantys Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini), įgyjamas ieÅ¡kovės asmeninėn nuosavybėn, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog minėtas turtas yra laikytinas bendrÄ jÄ jungtine Å¡alių nuosavybe. Å iuo atveju svarbu įvertinti visus byloje esančius duomenis, jų visumÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas.

Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad po santuokos sudarymo 1991 m. apie penkerius metus su atsakovu santykiai buvo geri, vėliau atsakovas pradėjo girtauti, neteko darbo, nesirÅ«pino Å¡eima, nebegyveno kartu. 2000 m. lapkričio 13 d. ieÅ¡kovė O. N. ir atsakovas V. N. sudarė sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuria Å¡alys pasidalijo tiek kilnojamÄ jį tiek nekilnojamÄ jį turtÄ . 2001 m. liepos 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1228-03/2001 konstatavo, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro, kadangi atsakovas V.

N. pradėjo girtauti, tapo grubus, negrįždavo į namus po kelias paras, pradėjo nebendrauti. Taip pat prarado darbÄ , nerėmė Å¡eimos materialiai. Å alys sudarydamos 2000 m. lapkričio 13 d. sutartį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei nutraukiant santuokÄ nepastebėjo, jog nepasidalijo ieÅ¡kovės įsigytų žemės sklypų. IeÅ¡kovė bandė susisiekti su atsakovu ir iÅ¡spręsti Å¡iÄ situacijÄ , tačiau nei ji, nei jo artimieji, jokių duomenų apie atsakovÄ neturi, jokių ryÅ¡ių su juo nepalaiko.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė savo vardu sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P32/96-0398, kuria įsigijo už inv. čekius žemės sklypus, už jai skirtus investicinius čekius. Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad ieškovė žemės sklypus, įsigijo iš savo asmeninių piniginių lėšų, į tai, kad atsakovas prie žemės sklypų įsigijimo neprisidėjo, darytina išvada, jog ieškovės valia įsigyti žemės sklypus – 0,7805 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,9469 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), 0,0367 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), 0,1055 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), savo asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta.

Teismas taip pat pažymi, jog 2001 m. liepos 26 d. sprendimu nutraukus Å¡alių santuokÄ atsakovas nesiekė pasidalinti turto, pretenzijų dėl jo nereiÅ¡kė, Å¡alys taikiai turtÄ buvo pasidalinusios 2000 m. lapkričio 13 d. sutartimi dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, kurioje pasidalijo tiek kilnojamÄ jį tiek nekilnojamÄ jį turtÄ . Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas, pripažintina, jog žemės sklypai: 0,7805 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), 0,9469 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,0367 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), 0,1055 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, todėl patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai iÅ¡ atsakovo nepriteistinos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės nurodytu adresu atsakovui procesinių dokumentų įteikti nepavyko, duomenų apie kitÄ atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba darbovietę byloje nėra.

Kadangi iÅ¡naudotos visos galimybės procesinius dokumentus įteikti atsakovui CPK XI skyriaus 2 skirsnyje numatyta tvarka, teismo sprendimas atsakovui įteiktinas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, paskelbiant praneÅ¡imÄ specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 270, 285-287 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės O. N. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti, jog žemės sklypai – 0,7805 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,9469 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,0367 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,1055 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei O.

N. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Apie priimtÄ sprendimÄ atsakovui praneÅ¡ti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant praneÅ¡imÄ : „TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«muose 2021 m. lapkričio 18 d. civilinėje byloje Nr. 2-4354-721/2021 priimtas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui V. N., gimusiam(duomenys neskelbtini), dėl turto pripažinimo asmenine ieÅ¡kovės nuosavybės teise tenkintinas. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas jam įteikiamas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Su minėtu dokumentu galima susipažinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«muose, adresu Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praneÅ¡imo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dienÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mus.“ Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mus.

Teisėja Nadežda Kiubienė