624d498e-38ca-424a-bd8f-68ecb67842e7 · Klaipėdos apygardos teismas

                                         Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-736-557/2014                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01497-2014-1                                               Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 42.10.; 79.1 (S)                                                                  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS             NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 10 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A. ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – Tarnyba) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties, irn u s t a t ė:T. A. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Žvejybos Baltijos jÅ«roje reguliavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Kairytės 2014 m. balandžio 2 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 873 straipsnio 3 dalį 600 Lt bauda.

T. A. nuobauda skirta už tai, kad 2014 m. kovo 28 d. 13 val. patikrinus laivÄ (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) laimikio iÅ¡krovimo Danės upės krantinėje metu nustatyta, kad laivo žvejybos žurnale nebuvo įraÅ¡ytas sugautų menkių svoris, taip pat rasta 5 vnt. neverslinio dydžio menkių (1,98 kg), iÅ¡ viso laive rasta 407 kg menkių. Tuo T. A. pažeidė Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 404/2011 (2011 m. balandžio 8 d.) 31 straipsnio 1 punktÄ , 33 straipsnio 1 punkto a) papunktį ir X priedÄ , Europos SÄ jungos Tarybos reglamento 1224/2009 (2009 m. lapkričio 20 d.) 14 straipsnio 1 punkto f) papunktį, Europos SÄ jungos Tarybos reglamento 2187/2005 (2005 m. gruodžio 21 d.) 14 straipsnį, 15 straipsnio 1 punktÄ , reglamento 1005/2008 3 straipsnio 1 punktÄ , 42 straipsnio 1 punkto a) papunktį.

T. A. šį nutarimÄ apskundė teismui.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi 2014 m. balandžio 2 d. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos nutarimÄ pakeitė ir T. A. pagal ATPK 873 straipsnio 3 dalį paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .T. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2014 m. balandžio 2 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, taip pat praÅ¡o priteisti visas jo nurodytas teismo iÅ¡laidas ir moralinę žalÄ .T.

A. skunde nurodo, kad 2014 m. kovo mėn. 28 d., iÅ¡kraunant ir sveriant pagautas menkes, į prieplaukÄ atvyko L. Kairytė, kuri surašė protokolÄ , kad jis į žuvų sugavimo žurnalÄ neįrašė pagautos žuvies kiekio. Taip pat nurodė, kad 5 menkės buvo mažesnio dydžio, negu numato norminiai žuvų pagavimo aktai. Nors tuo metu su juo darbavosi dar 3 darbuotojai, tačiau nei vieno nebuvo pasiteirauta ar bandyta iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar galėjo bÅ«ti sugautos neverslinės žuvys, kaip tai galėjo atsitikti ir kas tai galėjo padaryti. 2014 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, pagal kuriÄ jo skundÄ tenkino tik iÅ¡ dalies, t. y. pripažino visus nurodytus pažeidimus kaip neesminius, apie pažeidimus iÅ¡ viso nieko nenurodant ir vietoje paskirtos baudos jam paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Mano, kad jo pateikti įrodymai teisme nebuvo nagrinėjami ir nebuvo įvertinti. Be to, teismas formuoja naujÄ praktikÄ , kai institucijų pareigÅ«nai gali nesilaikyti nustatytos tvarkos suraÅ¡ant procesinius administracinio pažeidimo dokumentus: protokolÄ ir nutarimÄ .

Visų pirma, tiek protokole, tiek nutarime yra įvardijami Europos SÄ jungos (toliau – ES) reglamentai, tačiau jų esmė neatskleidžiama, kiekvienas straipsnis ar paragrafas nekonkretizuojamas. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju susiduriama su blanketine teisine norma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra nurodęs, kad tokiais atvejais bÅ«tina detalizuoti dispozicijÄ ir konkrečiai įvardinti pažeidimus. Institucijos atstovai nurodė, kad jie tiesiogiai taikė ES ŽvejybÄ liečiančius reglamentus, tačiau Å¡ių reglamentų tiesiogiai taikyti negalima, nes jie neadaptuoti prie Lietuvoje galiojančių teisės normų, taisyklių ir teisinių sÄ vokų.

Å iuo atveju iÅ¡ryÅ¡kėja prieÅ¡taravimai. Iki Å¡iol Tarnyba neturi juridinio akto, kuriame bÅ«tų pateikiamos teisinės sÄ vokos, apibrėžimai, taisyklės, visa tai iÅ¡barstyta įvairiuose norminiuose aktuose, kurie kartais tarpusavyje ir nesusiję. Todėl kai kurie susitarimai dėl praneÅ¡imo tvarkos apie sugautÄ laimikį buvo iÅ¡spręsti derybų metu tarp Tarnybos ir žvejų Asociacijos, Å¡ie dokumentai teismui buvo pateikti, tačiau jie nebuvo įvertinti. Be to, pradedant teismo posėdį Tarnybos pareigÅ«nai teismui nepateikė nustatytos formos įgaliojimų atstovauti Å¡iai Tarnybai, kadangi buvo nustatyta, kad įgaliojimus pasirašė tam neįgaliotas Tarnybos pareigÅ«nas.

Dėl to buvo daroma pertrauka reikiamų dokumentų gavimui ir pateikimui teismui. Teismas rėmėsi atsiliepimo argumentais ir išvadomis, kuriuos taip pat pasirašė ne Tarnybos vadovas, ir ne jo įgaliotas tai atlikti vienas iš pavaduotojų. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakyme „Dėl Žuvininkystės Tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimo ir nuostatų patvirtinimo“ (2010 m. kovo 24 d. įsakymas Nr.3D-259) 10 - 11 straipsniuose nurodoma, kad Tarnybos direktorius atstovauja Tarnybai, o 12 straipsnyje nurodoma, kad, nesant direktoriui, jo pareigas vykdo vienas iš pavaduotų, paskirtas įsakymu.

Tuo metu V. Petkus nebuvo įsakymu paskirtas vadovauti Tarnybai, taigi jis negalėjo pasiraÅ¡yti ir atsiliepimo. Byloje yra pridėtas Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. VI-62 (2010 m. birželio 22 d.), kuriame nurodyta, kad nesant direktoriaus, jo pareigas vykdo pavaduotojas A. Adomaitis (b. 1. 53).Institucijos pareigÅ«nai ir protokole, ir nutarime nurodė, kad buvo pažeistos Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr. 404/2011 normos. Tačiau Å¡iame Reglamente nurodoma, jog reglamente Nr.122/2009 numatyta, kad turi bÅ«ti priimtos iÅ¡samios tam tikrų jo nuostatų įgyvendinimo taisyklės ir priemonės, o reglamento 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ES žvejybos laivų, kurių ilgis yra 10 metrų ar didesnis, kapitonas privalo žvejybos žurnale registruoti vykdomas operacijas, reikia nustatyti, kokia informacija turi bÅ«ti įraÅ¡oma į žvejybos žurnalÄ ir kokia forma.

Tarnybos pareigÅ«nai nepagrįstai teigia, kad nurodytus reglamentus galima ir privaloma taikyti tiesiogiai, nepriimant atitinkamų norminių aktų Lietuvoje.Žuvininkystės Tarnyba 2013 m. gruodžio 30 d. iÅ¡davė leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo iÅ¡duotas T. A. individualiai įmonei, kodas (duomenys neskelbtini). Å iame leidime nurodoma, kad laivas (duomenys neskelbtini) paženklintas (duomenys neskelbtini), jo ilgis 10,70 m. Taip pat nurodoma, kad Å¡is leidimas yra verslinės žvejybos Baltijos jÅ«ros priekrantėje.

Grafoje: „Žvejybos sÄ lygos“ apibrėžiamos priekrantės ribos: Baltijos juros priekrantės 19 ir 21 žvejybos baruose bei Lietuvos Respublikos teritorinėje jÅ«roje. Taip pat nurodoma, kad už žvejybÄ atsakingas asmuo - T. A., leidime T. A. neįvardijamas kapitonu. Jis ir nėra kapitonas ta prasme, kuri suprantama ES žvejybos jÅ«roje laivų sÄ vokose, jis yra priekrantės laivelio laivavedys ir atsakingas už žvejybÄ . JÅ«rinių laivų kapitonai privalo turėti atitinkamÄ iÅ¡silavinimÄ , kvalifikacijÄ , atestatÄ ir kitus ES reikalaujamus dokumentus ir duomenis.

Pas T. A. laive dirba ne laivo komanda, bet laisvai samdomi asmenys, pagal naujai nustatytÄ tvarkÄ iÅ¡raÅ¡ant atitinkamus kvitus ir sumokant mokesčius. Å ie asmenys taip pat negali tapti jÅ«rinių laivų komandų nariais, nes neturi reikiamos kvalifikacijos ir leidimų. Visa tai iÅ¡skiria priekrantės laivus ir laivelius nuo kitų žvejybinių laivų. Tarnyba taiko ES reglamentus tiesiogiai kaip jÅ«riniams laivams, taip ir priekrantės, nedarydami jokių iÅ¡imčių, tačiau visa tai nėra teisinga.

Tarnybos Nuostatų 7.4.6 punkte nurodoma, kad Tarnyba propaguoja mokslo bei technikos naujoves žuvininkystės sektoriaus subjektams, organizuoja seminarus, konferencijas žuvininkystės klausimais, mokymo kursus, informacinių ir kitokių leidinių rengimÄ ir leidybÄ . Tačiau, kad pritaikytų Lietuvos žvejybinės bazės norminių aktų atitikimÄ ES reglamentams, to Tarnyba dar nepadarė ir nepateikė žvejams ir kitiems žvejybos subjektams.Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 13 punkte nurodoma, kad laivo kapitonas - jÅ«rininkas, turintis atitinkamÄ jÅ«rinio laipsnio diplomÄ ir vadovaujantis laivo įgulai bei valdantis laivÄ .

Tai nurodoma ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakyme „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos JÅ«rų laivuose statuto patvirtinimo“ (2008 m. gruodžio 31 d. Nr. 3-527). Be to, Å¡iame įstatyme nurodoma, kad Å¡is įstatymas ir pagal jį priimtos teisės aktų normos netaikomos laivams, kurių maksimalus ilgis, nurodytas laivo dokumentuose, mažesnis negu 12 metrų. Laivas (duomenys neskelbtini) yra mažesnis, negu 12 metrų.Teismo nutartyje nurodyta, kad 2014 m. vasario 17 d. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos Lietuvos žvejybos Baltijos jÅ«roje 2014 m. kontrolės veiksmų programos (Nr. Vl-20) 17 punkte numatyta, jog „žvejybos laivų, kurių ilgis nuo 8 iki 12 metrų, kapitonai pildo popierinį Bendrijos laivo žurnalÄ ir iÅ¡krovimo deklaracijas ir teikia praneÅ¡imus, nurodytus programos III skyriuje“.

Teismas patvirtino, kad Å¡iÄ pareigÄ turi atlikti laivo kapitonas. T. A., kaip laivo (duomenys neskelbtini) laivavedys, nėra laivo kapitonas, kokiÄ sÄ vokÄ apibrėžia ES reglamentai. Be to, T. A. pildė ir užpildė visus minimus laivo žurnalus. Ginčas kyla todėl, kad tarp žvejų ir Tarnybos buvo susitarimas, kad visus matavimus žvejai atliks saugioje vietoje - priplaukę prie kranto. JÅ«roje, esant bangavimui, nestabiliam laiveliui linguojant, pasverti žuvis tiksliai neįmanoma. Tačiau teismo metu Tarnybos atstovas paneigė, kad buvo toks susitarimas.

Tai patvirtino T. A., jo įmonės darbuotojai, dirbę laive, taip pat Žvejų Asociacijos vadovai ir kiti žvejai, pasirašę teismui pateiktame dokumente, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir nevertino. Teismas taip pat suklydo nurodydamas, kad nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje surašė I. J., kadangi šį nutarimÄ surašė kita darbuotoja - Lina Kairytė.T. A. nurodo, kad teismas klaidingai aiÅ¡kina ATPK 873 straipsnio 3 dalyje numatytÄ atsakomybę. T. A. laivas (duomenys neskelbtini) gaudė žuvis ir verslu užsiiminėjo priekrantėje, jis įregistruotas kaip priekrantės laivas, tačiau jam taikomi reikalavimai kaip kitų segmentų laivams.

Teismas nurodė, kad ATPK 873 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už verslinės žvejybos jÅ«rų vandenyse Nuostatų pažeidimÄ . Taip pat teismas teigė, kad teisės aktuose numatyta laivo kapitono atsakomybė kyla iÅ¡ ES teisės tiesioginio taikymo nacionalinės teisės atžvilgiu, imant domėn, jog ES institucijų reglamentų nuostatos taikomos tiesiogiai nurodant į patį dokumento tekstÄ . Tačiau nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokius žvejybos Nuostatus T. A. pažeidė.

Nurodomi kai kurie ES Reglamentai, kurie tiesiogiai taikomi negali bÅ«ti. Taigi teismo iÅ¡vados viena kitai prieÅ¡tarauja.Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (2000 m. birželio 27 d. Nr. VIIIŪ-1756) 2 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivas - bet koks laivas su jame esančia verslinės žvejybos įranga arba laivas, naudojamas Å¡iai žvejybai ir įregistruotas Lietuvos Respublikos jÅ«rų laivų registre ar Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir įgaliotos klasifikacinės bedrovės iÅ¡duotuose laivo dokumentuose turintis įraÅ¡Ä â€žÅ½vejybos laivas“.

Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, žvejojantis jūrų vandenyse, turi būti įregistruotas žvejybos laivų rejestre. Išimtį sudaro žvejyba priekrantės ribose. Šio straipsnio 7 punkte nurodoma, kad mažos apimties priekrantės žvejyba - žvejyba laivais, kai laivo ilgis mažesnis kaip 12 metrų. Laivas (duomenys neskelbtini) priklauso šiam segmentui ir šiai klasei. Šio įstatymo 17 straipsnyje nurodoma, kokie reikalavimai yra keliami laivo kapitonui ir įgulai. Visi šie reikalavimai netaikomi priekrantės laivams, tačiau teismas į šias aplinkybes neatkreipė jokio dėmesio.

Taigi, visuose anksčiau nurodytuose norminiuose aktuose priekrantės laiveliai nelyginami su kitų segmentų laivais. Apie tai nurodyta ir Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo 9 straipsnyje, kuriame teigiama, kad Lietuvos Respublikos Žvejybos laivo įgula sudaroma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos žvejybos laivų kapitonai turi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktuose bei tarptautinėse sutartyse jiems nustatytas teises ir pareigas. Kadangi priekrantės laivai ir laiveliai neapima Å¡ių teisinių sÄ vokų, tai jiems taikyti kitų segmentų reikalavimus yra aiÅ¡kiai neteisėta2006 m. sausio 30 d.

Žuvininkystės departamento direktoriaus įsakymu Nr. VI-6 buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos žvejybos laivų registravimo Žvejybos laivų rejestre, licencijų laivams iÅ¡davimo, valdymo ir atÅ¡aukimo taisyklės, pagal kurių 7 punktÄ visi laivai Žvejybos laivų rejestre turi bÅ«ti iÅ¡skiriami į tris laivų segmentus. Å ios taisyklės nustatė, kad laivai priskiriami konkrečiam segmentui pagal Žvejybos laivų rejestre nurodytas technines charakteristikas ir pagrindinio variklio galiÄ (kw), Lietuvos saugios laivybos administracijos sprendimu įgaliotų kvalifikacinių bendrovių ar Valstybinės vidaus vandenų inspekcijos nustatytÄ plaukiojimo rajonÄ . Skirstymas pagal laivo ilgio ir pagrindinio variklio galios kriterijus nustatytas remiantis 1998 m. rugsėjo 30 d.

Komisijos reglamentu Nr. 2091/98 dėl Bendrijos žvejybos laivyno suskirstymo segmentais ir žvejybos pastangų įgyvendinant daugiametes orientavimo programas (toliau - Komisijos Reglamentas Nr. 2091/98) ir 2007 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentu Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (toliau - Tarybos reglamentas Nr. 1198/2006). Žvejybos laivų registravimo taisyklių 8 punktas numatė, kad pirmajam laivų segmentui priskiriami laivai, kurių ilgis ne didesnis nei 12 m. ir pagrindinio variklio galia ne didesnė nei 150 kw.

Minėtų taisyklių 9 punktu antrajam žvejybos segmentui priklauso laivai, turintys teisę žvejoti Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje už 20 m. gylio izobato ir atviroje Baltijos jūroje, kurių bendras ilgis didesnis nei 12 m. ir pagrindinio variklio galia ne didesnė nei 1200 kw. Kaip jau buvo paminėta, Žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato, kad verslinės žvejybos Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir priekrantės žvejybos specialius reikalavimus yra nustačiusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

Å i norma patvirtina, kad egzistuoja dvi atskiros žvejybos rinkos: priekrantės žvejyba ir žvejyba Baltijos jÅ«roje. Tiek protokole, tiek nutarime Tarnyba priekrantės žvejams taiko reikalavimus, kurie turi bÅ«ti taikomi tik kitiems segmentams, t. y. didiesiems laivams. Protokole nurodyta, kad į žvejybos žurnalÄ nebuvo įraÅ¡ytas pagautų menkių kiekis, taip pat rasta 5 vnt. neverslinio dydžio menkių, kurių bendras svoris 1,98 kg. Nurodoma, kad Å¡ios kelios menkės pagautos neverslinio dydžio, tačiau nenurodyta, kad Å¡ios žuvys yra jau iÅ¡skrostos, nenurodoma, kokios gali bÅ«ti paklaidos.

T. A. teigimu, žuvys turi bÅ«ti matuojamos specialia liniuote, kuri panaudota nebuvo. Teismas prie bylos pridėjo Tarnybos nuotraukÄ , kurioje matosi, kokia liniuote buvo matuojama, tačiau neprijungė T. A. pateiktos nuotraukos, kurioje užfiksuota liniuotė, kokia ir turėjo bÅ«ti matuojama. Be to, pagavus žuvį, jis nematavo jų, o tai darė kiti darbuotojai, kurie apklausti įvykio vietoje ir patikrinimo metu nebuvo, tačiau jie buvo apklausti teisme. Visa tai įrodo, kad patikrinimo metu buvo vengiama rinkti įrodymus dėl pažeidimo subjektyviosios pusės. Jeigu tai bÅ«tų buvę daroma, tai ir kaltinimas bÅ«tų buvęs visiÅ¡kai kitoks.

ATPK 290 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma jo suraÅ¡ymo data ir vieta, protokolo suraÅ¡iusio asmens pareigos, vardas, pavardė. Protokolo nuoraÅ¡e, kuris T. A. buvo pateiktas įvykio vietoje (b. 1. 58), Å¡ių duomenų nėra, taigi, protokolas neatitinka įstatymų reikalavimų ir jo pagrindu negalima buvo priimti jokio nutarimo. Protokolo gale, grafoje „Pažeidimo faktÄ liudija“ nurodyta Baltijos jÅ«roje reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Kairytė.

Taigi, Å¡i pareigÅ«nė save įvardija kaip administracinio pažeidimo liudijimo asmenį, o ne kaip pareigÅ«nÄ , suraÅ¡iusį procesinį dokumentÄ , o kas surašė protokolÄ â€“ nenurodyta. Kadangi Tarnybos pareigÅ«nai tvirtino, jog protokolas yra suraÅ¡ytas tinkamai, buvo pareikalauta prie bylos pridėti protokolo pirmÄ jį lapÄ (ranka suraÅ¡ant protokolÄ duomenys savaime atsispaudžia antrajame protokolo lape, kuris yra paduodamas pažeidėjui). PaaiÅ¡kėjo, kad skiriasi pirmasis protokolo egzempliorius nuo antrojo, kuris T.

A. buvo pateiktas įvykio vietoje: ant pirmojo egzemplioriaus jau buvo uždėtas institucijos pareigūno antspaudas, be to, T. A. įteiktame protokole matosi, kad pareigūno parašas yra uždėtas virš T. A. parašo, o pirmajame egzemplioriuje to nėra. Tokio prieštaravimo negali būti: jis galėjo pasirašyti tik pirmajame lape, o antrajame savaime atsišvietė jo parašas, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino. T. A. teigia, kad buvo padaryti esminiai įstatymų pažeidimai, teismas į tai nereagavo, nors privalėjo tai daryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos:

Nr. N-16-566/2007, Nr. N-17-705/2006; Nr. N-575-862/2009; Nr. N-3-1135/2005; Nr. N-16-1673/2007).T. A. teigia, kad jie gaudo jūros priekrantėje ir jų yra toks statusas, todėl jam pritaikytas netinkamas įstatymas. Mano, kad jam taip pat negalėjo būti taikomai ir nutarime išvardinti reglamentai, nes jis nėra šių aktų taikymo subjektas. Be to, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat neatitinka įstatymų reikalavimų. Nutarime nenurodyta, kokios institucijos yra vyr. specialistė Lina Kairytė, kyla klausimas, ar ji turi valstybinio pareigūno įgalinimus.

ATPK 286 straipsnyje įtvirtina, kad nutarime turi bÅ«ti nutarimÄ priėmusio organo (pareigÅ«no) pavadinimas, tačiau jam suraÅ¡ytame nutarime to nėra. Nebuvo pateikti jos pareigas individualizuojantys duomenys, nenurodyti pareigÅ«nės pažymėjimo duomenys, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kas surašė nutarimÄ ir ar tas asmuo turėjo teisę suraÅ¡yti protokolÄ . Mano, kad vien pareigų ir įstaigos nenurodymas administracinio teisės pažeidimo nutarimÄ daro niekinį ir pagal jį nubausti negalima, todėl visas nutarimas yra niekinis, jį priėmė anoniminis asmuo iÅ¡ anoniminės organizacijos.

Be to, ATPK 286 straipsnyje nurodyta, kad nutarime turi bÅ«ti ne vien nutarimÄ priėmusio organo (pareigÅ«no) pavadinimas, bet ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių iÅ¡dėstymas ir jų motyvuotas įvertinimas ir kt. Skundžiamame nutarime iÅ¡ viso nenurodyta, koks pažeidimas padarytas ir kokiomis aplinkybėmis, todėl pats nutarimas yra niekinis, juo remtis negalima. Nutarimas yra vientisas teisinis dokumentas, tačiau prie jo pridėtas koks tai priedas, kuris neturi apsauginių segmentų, nepasiraÅ¡ytas, bÅ«tent priede nurodomi pažeistų normų pavadinimai ir kaltinimų esme.

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad blanketinės normos turi bÅ«ti privalomai iÅ¡aiÅ¡kintos ir nurodomos apraÅ¡ant įvykio faktines aplinkybes, tačiau Å¡iame nutarime to nėra. Be to, nutarime T. A. nenurodyta, kad jam iÅ¡aiÅ¡kinta teisė nagrinėjant bylÄ naudotis advokato pagalba (ATPK 272 straipsnis).T. A. nurodo, kad prieplaukoje buvo pasvertos visos žuvys ir jų kiekis teisingai nurodytas, todėl jis jokio pažeidimo nepadarė. Praktikoje buvo priimta tai, kad prieÅ¡ prisiÅ¡vartuojant prie krantinės jie praneÅ¡davo, kiek maždaug yra pagavę žuvies, tokiÄ tvarkÄ buvo nustatę patys tikrintojai.

Visa tai buvo daroma dėl kontroliuojančių pareigÅ«nų patogumo: jeigu žuvų nepagaudavo, tai jie ir nevažiuodavo tikrinti. Å iuo atveju jis spėlioja, kad jo „iÅ¡ akies“ žuvų kiekio paskaičiavimas neatitiko faktinio paskaičiavimo, tačiau tokiÄ praktikÄ buvo nustatę patys pareigÅ«nai. Jis ant kranto visÄ pagautÄ Å¾uvį pasverdavo teisingai ir dėl to jokių pretenzijų iÅ¡ tikrintojų neturėjo (taip pat ir Å¡iuo atveju), taigi jokia žala nebuvo padaryta, Lietuvos įstatymais saugomos vertybės nebuvo pažeistos.

T. A. pažymi ir tai, kad 5 menkės (kurias nurodo asmuo, surašęs protokolÄ ) galėjo bÅ«ti keletÄ centimetrų mažesnės, negu galima pagauti, tačiau Å¡iuo atveju jie pagavo didelį kiekį (keletÄ Å¡imtų) menkių ir mano, kad visos menkės atitiko standartus. Be to, dirbo visa brigada ir kas galėjo įmesti mažesnę žuvį - nenustatyta ir net nebandyta aiÅ¡kintis. Asmuo, surašęs protokolÄ nesinaudojo specialiu matuokliu, todėl iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių, o be to visa tai yra akivaizdžiai menkavertiÅ¡ka (ATPK 301 straipsnis).

Ä® žvejybÄ jie iÅ¡plaukė apie 2 val. nakties, žvejyba vyksta neramiuose vandenyse, laivui siÅ«buojant, slidžios žuvys slidinėja iÅ¡ rankų, tenka nemažai pastangų iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ . Todėl preciziÅ¡kai iÅ¡matuoti visas pagautas žuvis yra nerealu, nors jie ir stengiasi tai daryti. Pagautas didelis kiekis žuvų ir jų atitikimas standartams visa tai įrodo. Todėl mano, kad pats patikrinimo metodas buvo nevisai tinkamas, neatsižvelgiant į iÅ¡vardintus veiksnius.T. A. teigia, kad teismai suformuota vienoda teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgti į visas nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstÄ , t. y. analogijÄ galima grįsti tik tokiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ar nutartyse iÅ¡dėstytais teisės iÅ¡aiÅ¡kinimais (ratio decidendi), kurie yra suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡kose arba iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai ir nutartys gali bÅ«ti pripažįstamos antriniu teisės Å¡altiniu ir jomis privalu vadovautis kitose bylose, kai faktinė bylos situacija jas priimant buvo analogiÅ¡ka savo aplinkybėmis (2006 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2006). LVAT ne kartÄ yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopÄ reikÅ¡mę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikÅ¡mingos nagrinėjant bylÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai:

1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė);

2) žinomas pažeidimÄ padaręs asmuo;

3) galima konstatuoti bÅ«tinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. LVAT yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti bÅ«tini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Turi bÅ«ti suprantamai apraÅ¡yta pažeidimo padarymo esmė, nurodyti visi bÅ«tini rekvizitai. Mano, kad pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , visiÅ¡kai netyrė subjektyviųjų administracinio teisė pažeidimo sudėties požymių, o padaryti pažeidimai yra esminiai ir nepataisomi.Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria T.

A. pagal ATPK 873 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda įspėjimas panaikinti, ir palikti nepakeistÄ 2014 m. balandžio 2 d. Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jÅ«roje reguliavimo skyriaus nutarimÄ , kuriuo T. A. pagal ATPK 873 straipsnio 3 dalį paskirta 600 Lt bauda, bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog T. A., nepildydamas žvejybos žurnalo ir pagaudamas neverslinio dydžio žuvis padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 873 straipsnio 3 dalyje, nes T.

A. veiksmuose yra Å¡io pažeidimo sudėtis. Tačiau tarnyba nesutinka su teismo vertinimu, kad žuvininkystės kontrolės pareigÅ«nų paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga T. A. padaryto pažeidimo pavojingumui. ATPK 873 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad verslinės žvejybos jÅ«rų vandenyse nuostatų pažeidimas užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ nuo dviejų Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės užsiimti žvejyba atėmimÄ iki Å¡eÅ¡ių mėnesių su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Nagrinėjant padarytÄ pažeidimÄ buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės: lengvinanti aplinkybė, kad teisės pažeidimÄ padarė neįgalus asmuo (ATPK 31 straipsnio 10 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pareiÅ¡kėjas pakartotinai per metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies pažeidimÄ , už kurį T. A. buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) - už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 873 straipsnio 3 dalyje T. A. 2013 m. liepos 8 d. buvo paskirta administracinė nuobauda - 200 Lt bauda.

Atkreipia dėmesį, kad numatant atsakomybę už teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti pasirinkta tokia atsakomybės forma, kuria yra siekiama nubausti pažeidimÄ padariusį asmenį, t. y. taikyti asmeniui tokias ekonominiu požiÅ«riu neigiamas teisines pasekmes, kurios ženkliai paveiktų jo asmenį ir padėtį, atgrasytų nuo administracinių teisės pažeidimų darymo. Vadovaujantis ATPK 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, administracinės nuobaudos skiriamos pirmiausia administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti ir tik po to siekiant juos auklėti ir užtikrinti individualiÄ bei bendrÄ jÄ administracinių teisės pažeidimų prevencijÄ .

Teismas neįsigilino į pareigÅ«no nutarimu paskirtos sankcijos dydį, jÄ palaikydamas vidurkiu, nekreipė dėmesio, kad individualizuojant skiriamÄ sankcijÄ netaikyta papildoma nuobauda - pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas ar teisės užsiimti žvejyba atėmimas iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Taip pat pažymi, kad T. A. padaryto pažeidimo nepripažino, dėl jo nesigailėjo, patikrinimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo metu trukdė žuvininkystės kontrolės pareigÅ«nams atlikti savo pareigas.Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad pažeidimas nebuvo tyčinis.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė - tai asmens, padariusio pažeidimÄ , vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. ATPK yra įtvirtintos dvi kaltės formos - tyčia ir neatsargumas (ATPK 10-11 straipsniai).

Remiantis ATPK 10 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti. Tuo tarpu pagal ATPK 11 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad jų bus iÅ¡vengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

T. A. kaip įmonės savininkas ir laivo kapitonas, žvejojantis ne pirmus metus, privalo iÅ¡manyti verslinę žvejybÄ jÅ«rų vandenyse reglamentuojančius teisės aktus, todėl pakartotinai per metus padarydamas tokios pačios rÅ«Å¡ies pažeidimÄ , veikė tyčia, specialiai nepildė žvejybos žurnalo, norėdamas nuslėpti sugautų žuvų kiekį. Atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančias ir kitas pažeidėjÄ individualizuojančias aplinkybes, mano, kad T. A. negali bÅ«ti skiriama ATPK 873 straipsnio 3 dalyje numatyta Å¡velniausia administracinė nuobauda - įspėjimas.T.

A. apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos apeliacinis skundas atmestinas.Dėl T. A. apeliacinio skundoVienas iÅ¡ T. A. skundo argumentų yra tai, kad Tarnyba negalėjo remtis Europos SÄ jungos reglamentais, kurių pažeidimas jam yra inkriminuojamas administracinio teisės pažeidimo protokole, nes Å¡ie teisės aktai nėra tiesiogiai taikomi Lietuvos Respublikoje. Tačiau tokie T. A. skundo argumentai nepagrįsti. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Konstitucijos sudedamÄ ja dalimi (Konstitucijos 150 straipsnis) esančio 2004 m. liepos 13 d.

Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje“ 2 straipsnį, Europos SÄ jungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Pagal paminėtÄ Konstitucinį aktÄ , jeigu tai kyla iÅ¡ sutarčių, kuriomis grindžiama Europos SÄ junga, Europos SÄ jungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 288 straipsnis nustato, jog vykdydamos SÄ jungos kompetencijÄ , institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones.

Å is straipsnis taip pat įtvirtina, jog reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobÅ«džio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobÅ«džio ir vietos SÄ jungos teisės Å¡altinių sistemoje veikia iÅ¡ karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Antonio Mu?oz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieÅ¡ Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00, 27 p.).

Tiesioginis reglamento taikymas reiÅ¡kia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas Å¡io įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos SÄ jungoje sÄ lyga (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieÅ¡ Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10, 66 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis taip pat laikosi nuostatos, jog Lietuvos teismai ir vieÅ¡ojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieÅ¡kodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-18/2009).

Taigi iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, jog vertinant byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , visų pirma turi bÅ«ti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai poįstatyminiai teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina.T. A. skunde savaip interpretuoja Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 nuostatas teigdamas, kad turi bÅ«ti priimtos iÅ¡samios tam tikrų jo nuostatų įgyvendinimo taisyklės. Pažymėtina, kad Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 404/2011 yra nustatomos iÅ¡samios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemÄ , kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, taigi Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 preambulėje ir yra įtvirtina, kad Å¡iuo reglamentu (t. y.

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 404/2011) yra priimamos iÅ¡samios taisyklės, kuriomis įgyvendinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009. Jokių specialių taisyklių valstybės narės, kuriose Å¡ie reglamentai yra taikomi tiesiogiai, neturi priiminėti. Apeliaciniame skunde T. A. didelį dėmesį skiria administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui neturinčioms reikÅ¡mės aplinkybėms, teigia, kad neaiÅ¡ku, kas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , neaiÅ¡kios L.

Kairytės pareigos ir jos įgaliojimai, V. Petkus negalėjo pasiraÅ¡yti atsiliepimo į apeliacinį skundÄ . Pagal ATPK 2414 straipsnį, Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, be kitų pažeidimų, nagrinėja ir Å¡io kodekso 873 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę žuvininkystės kontrolės pareigÅ«nai.

Todėl darytina iÅ¡vada, jog administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant ATPK Å¡eÅ¡ioliktame skirsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų žinybingumo. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2010 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V1-62 „Dėl raÅ¡tų pasiraÅ¡ymo ir direktoriaus pareigų vykdymo, jo nesant“ (b. l. 53), direktoriaus pavaduotojai Aidas Adomaitis ir Vaclovas Petkus turi teisę pasiraÅ¡yti Žuvininkystės tarnybos raÅ¡tus pagal nustatytÄ veiklos sritį.

Taigi Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas A. Petkus turėjo teisę pasiraÅ¡yti atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ . Nors T. A. skunde akcentuoja, kad jam yra neaiÅ¡ku, kas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 43 – 44), matyti, kad jį surašė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Žvejybos Baltijos jÅ«roje kontrolės skyriaus vedėjas Erlandas Lendzbergas, protokole grafoje „Padalinio pavadinimas“ matyti antspaudas su minėto pareigÅ«no pareigomis.

Tai, kad T. A. pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokolo nuoraše šis antspaudas su pareigūno pareigomis tinkamai nenusikopijavo, priešingai negu teigia apeliantas, nedaro administracinio teisės pažeidimo protokolo niekiniu. Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

Dėl to bÅ«tent nuo teisingo protokolo suraÅ¡ymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamÄ reikÅ¡mę asmens kaltės nustatymui (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-2-2012). IÅ¡ T. A. pateikto administracinio teisės pažeidimo protokolo nuoraÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kokia institucija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis kaltinimo pagrindas, t. y. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo faktinės aplinkybės ir jo teisinis vertinimas (nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimas), todėl Å¡iuo aspektu administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka jo turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.T.

A. skunde bando paneigti aplinkybę, kad jis yra laivo kapitonas, cituoja Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymÄ ir teigia, kad jis nėra laivo kapitonas, nes jis neturi jÅ«rinio laipsnio diplomo, nurodo, kad jis yra tik priekrantės laivelio laivavedys. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 4 punktas nurodo, kad Å¡is įstatymas netaikomas laivams, kurių maksimalus ilgis, nurodytas laivo dokumentuose, mažesnis negu 12 metrų. Kadangi laivo (duomenys neskelbtini) maksimalus ilgis yra mažesnis negu 12 metrų, todėl T.

A. negali remtis minėtu įstatymu ir jame pateikta kapitono sÄ voka. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme Lietuvos Respublikos žvejybos laivas apibrėžimas kaip Europos SÄ jungos žvejybos laivyno registre registruotas žvejybos laivas, plaukiojantis su Lietuvos valstybės vėliava ir turintis jam iÅ¡duotÄ Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimÄ , o priekrantės žvejyba – žvejyba Žemės Å«kio ministerijos nustatytoje priekrantės žvejybos zonoje ne ilgesniais kaip 12 metrų laivais.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme nurodyta, kad žvejybos laivas turi bÅ«ti suprantama taip, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 31 dalyje. Nurodyto reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 31 dalyje įtvirtina, kad žvejybos laivas yra laivas, įrengtas gyvųjų vandens iÅ¡teklių naudojimui komerciniais tikslais. Žuvininkystės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgula sudaroma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka, o nurodytame įstatyme (Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme) įtvirtinta, kad laivo įgula - laivo kapitonas ir kiti jÅ«rininkai, vykdantys laive užduotis, susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu, ir kurių pavardės yra įraÅ¡ytos laivo įgulos sÄ raÅ¡e (rolėje).

Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , nekyla abejonių, kad T. A. 2014 m. kovo 28 d. vykdė laive užduotis, susijusias su laivo eksploatavimu arba aptarnavimu, kaip pats nurodė, jis vairavo laivÄ , nurodė, kad jis turi laivo kapitono licencijÄ , kad jis yra individualios įmonės savininkas, jam iÅ¡duotame leidime nurodyta, kad jis yra atsakingas už žvejybÄ , todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jis negali bÅ«ti prilyginamas laivo kapitonui, o jo laive 2014 m. kovo 28 d. dirbę asmenys negali bÅ«ti traktuojami kaip laivo įgula.

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 2 straipsnyje nurodyta, kad Å is reglamentas taikomos visai veiklai, kuriai taikoma bendroji žuvininkystės politika, vykdomai valstybių narių teritorijoje ar Bendrijos vandenyse arba kuriÄ vykdo Bendrijos žvejybos laivai ar, neapribojant vėliavos valstybės narės tiesioginės atsakomybės, – valstybių narių piliečiai. Baltijos jÅ«ros priekrantės žvejybos žurnalų iÅ¡davimo ir pildymo taisyklių, patvirtintų Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. VI-112 „Dėl Baltijos jÅ«ros priekrantės žvejybos žurnalų“ 2 punkte nustatyta, kad Baltijos jÅ«ros priekrantės žvejybos žurnalai iÅ¡duodami žuvų iÅ¡teklių naudotojams, nustatyta tvarka gavusiems specialiosios žvejybos leidimus arba turintiems teisę vykdyti verslinę žvejybÄ iki 8 m ilgio laivais Baltijos jÅ«ros priekrantėje. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2012 m. lapkričio 28 d. įsakymo VI-156 „Dėl žvejybos žurnalų ir žuvininkystės produktų iÅ¡krovimo bei perkrovimo deklaracijų iÅ¡davimo ir pildymo“ 1.1 punkte nustatyta, kad nepažeidžiant daugiamečių žuvų iÅ¡teklių valdymo planų specialiųjų nuostatų, žuvų iÅ¡teklių naudotojai, valdantys į žvejojančių jÅ«rų vandenyse laivų duomenų sistemÄ Ä¯trauktus Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, kuriems netaikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio reikalavimas žvejybos žurnalÄ pildyti ir perduoti elektroninėmis priemonėmis, pildo Reglamento (EB) Nr. 404/2011 VI priede nurodytos formos žvejybos žurnalÄ ir žuvininkystės produktų iÅ¡krovimo arba perkrovimo deklaracijas, kurias iÅ¡duoda Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jÅ«roje reguliavimo skyrius.

Kai matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų (b. l. 33 – 35), T. A. žvejoja ne tik Baltijos jÅ«ros priekrantėje, o ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jÅ«roje. Pažeidimo padarymo metu T. A. žvejybÄ vykdė už priekrantės ribų ir pats tai patvirtino užpildydamas žvejybos žurnalo lapo Nr. 0034816 14 skiltį, kur nurodyta kad žvejojo 40 H0 kvadrate, o tai, kaip nurodo Tarnybos atstovai, yra ne priekrantės zona, o Lietuvos Respublikos teritoriniai vandenys. Respublikos žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å«kio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jÅ«rų vandenyse tik turėdami verslinės žvejybos jÅ«rų vandenyse leidimÄ , iÅ¡duodamÄ atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo.

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad žuvų iÅ¡teklių naudotojai privalo laikytis žvejybÄ ir žuvų iÅ¡teklių iÅ¡saugojimÄ reglamentuojančių tarptautinių sutarčių, Europos SÄ jungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir žvejybos leidimuose nustatytų sÄ lygų. T. A. individualiai įmonei (į. k. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡duotame 2013 m. gruodžio 30 d. Verslinės žvejybos Baltijos jÅ«ros priekrantėje leidime Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, kad už žvejybÄ atsakingas asmuo yra T.

A., todėl bÅ«tent jis atsakingas už jo laive vykstančiÄ Å¾vejybÄ . Atsižvelgiant į tai, kad T. A. laivo (duomenys neskelbtini), su kuriuo apeliantas žvejojo pažeidimo padarymo metu, ilgis 10,70 m, jis privalėjo pildyti Reglamento (EB) Nr. 404/2011 VI priede nurodytos formos žvejybos žurnalÄ , kuris jam ir buvo iÅ¡duotas. Kadangi T. A. užsiima Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 reguliuojama veikla, jis privalėjo laikytis tiek Å¡iame reglamente, tiek jo įgyvendinimÄ nustatančiame Reglamente (ES) Nr. 404/2011 įtvirtintų taisyklių, kurios taikomos ir mažesniems negu 12 metrų ilgio laivams.Nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo nurodyta, kad T.

A. pažeidė Komisijos įgyvendinimo Reglamento (ES) 404/2011 31 straipsnio 1 punktÄ , X priedo reikalavimus, 33 straipsnio 1 punkto a) papunktį, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 punkto f) papunkčio reikalavimus. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemÄ , kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, 14 straipsnio 1 punkto f papunktyje nustatyta, kad, nepažeidžiant daugiamečių planų konkrečių nuostatų, Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 10 metrų ar didesnis, kapitonai privalo pildyti žvejybos žurnalÄ , jame nurodyti žvejybos operacijas, konkrečiai nurodydami visus kiekvienos sugautos ir laive laikomos rÅ«Å¡ies kiekius, kurių gyvasis svoris virÅ¡ija 50 kg; turi bÅ«ti pateikiama Å¡i informacija: apytikris kiekvienos rÅ«Å¡ies kiekis kilogramais, iÅ¡reikÅ¡tas gyvuoju svoriu arba, atitinkamais atvejais, vienetų skaičiumi.

Kadangi laivo (duomenys neskelbtini) ilgis yra didesnis negu 10 metrų, todėl jam taikytinas Å¡is reikalavimas ir T. A. privalėjo pildyti žvejybos žurnalÄ ir nurodyti jame žvejybos operacijas, konkrečiai nurodydami visus kiekvienos sugautos ir laive laikomos rÅ«Å¡ies kiekius, kurių gyvasis svoris virÅ¡ija 50 kg. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo Reglamento (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos iÅ¡samios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemÄ , kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės, 31 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad popierinis žvejybos žurnalas, popierinė perkrovimo deklaracija ir popierinė iÅ¡krovimo deklaracija pildomi ir teikiami vadovaujantis X priede iÅ¡dėstytais nurodymais.

Reglamento (ES) Nr. 404/2011 X priede nustatyta, kad į žvejybos žurnalÄ Ä¯raÅ¡oma bendroji informacija apie laivÄ ar laivus (prie atitinkamų skilčių numerių). Reglamento (ES) Nr. 404/2011 33 straipsnio 1 punkto a papunktyje nurodoma, kad į popierinį žvejybos žurnalÄ registruojama visa privaloma informacija, net jei žuvų nesužvejota: kasdien ne vėliau kaip 24.00 val. ir prieÅ¡ atvykstant į uostÄ . Taigi, vadovaujantis Å¡iomis reglamentuose nurodytomis taisyklėmis, T. A. prieÅ¡ grįždamas į uostÄ privalėjo užpildyti Europos bendrijų laivo žvejybos žurnalÄ , kuriame turi bÅ«ti įraÅ¡oma laive laikomų sužvejotų žuvų kiekis rÅ«Å¡imis, kilogramais gyvojo svorio arba kitų matavimo vienetų skaičiumi.

T. A. teigia, kad to jis nepadarė, nes tarp žvejų ir Tarnybos buvo susitarimas, kad visus matavimus žvejai atliks saugioje vietoje - priplaukę prie kranto. Anot apelianto, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino T. A., jo įmonės darbuotojai, dirbę laive, taip pat Žvejų Asociacijos vadovai ir kiti žvejai, pasirašę tai teismui pateiktame dokumente. Nors iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo byloje esančio Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos raÅ¡to (b. l. 87), praneÅ¡imo (b. l. 88), byloje apklausto liudytojo V.

S. bei paties T. A. parodymų (b. l. 62 – 63, 80) matyti, kad yra duomenų apie tokio neoficialaus susitarimo tarp žvejų ir Tarnybos egzistavimÄ , tačiau galimai buvęs tokio pobÅ«džio susitarimas nepakeičia Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 ir Komisijos įgyvendinimo reglamento 404/2011 reikalavimų, kurių turėjo laikytis T. A.. Taigi iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, jog vertinant byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , visų pirma turi bÅ«ti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis, nes nacionaliniai poįstatyminiai teisės aktai ar kokie nors neformalÅ«s susitarimai negali pakeisti minėtų reglamentų nuostatų ir jie gali bÅ«ti taikomi tik tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina.

Å iuo atveju T. A. nurodytas galimai egzistavęs neformalus susitarimas tarp žvejų ir Tarnybos prieÅ¡tarauja minėtuose reglamentuose nurodytoms taisyklėms, kuriomis vadovaudamasis T. A. prieÅ¡ grįždamas į uostÄ privalėjo užpildyti Europos bendrijų laivo žvejybos žurnalÄ , kuriame turėjo įraÅ¡yti laive laikomų sužvejotų žuvų kiekį rÅ«Å¡imis, kilogramais gyvojo svorio arba kitų matavimo vienetų skaičiumi, todėl Å¡i aplinkybė nepaÅ¡alina T. A. atsakomybės už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .T.

A. atžvilgiu priimtame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodoma, kad T. A. taip pat pažeidė Reglamento 2187/2005 14 straipsnio ir 15 straipsnio 1 punkto reikalavimus. 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų iÅ¡teklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jÅ«roje, Beitų ir Zundo sÄ siauriuose, iÅ¡ dalies keičiančio ReglamentÄ (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinančio ReglamentÄ (EB) Nr. 88/98, 14 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad žuvis laikoma per maža, jei ji yra mažesnė nei IV priede nurodytas atitinkamai žvejojamai rÅ«Å¡iai ir atitinkamam geografiniam rajonui taikomas dydis, 15 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad per mažų žuvų negalima palikti laive, perkrauti, iÅ¡krauti, gabenti, saugoti, parduoti, pateikti ar siÅ«lyti pirkti, nes jas bÅ«tina nedelsiant paleisti atgal į jÅ«rÄ .

Šio reglamento IV priede nurodytas mažiausias menkių dydis - 38 cm. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu buvo rasta 5 vnt. neverslinio dydžio menkių, mažesnių nei 38 cm. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 24 – 25), T. A. laive buvusios pagautos menkės buvo matuojamos liniuote „Tipex“, kuriai, kaip teismo posėdžio metu nurodė Tarnybos atstovas, yra atlikta patikra ir ji yra tinkama naudoti iki 2015 m. birželio 13 d. (b. l. 55).

T. A., tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad 2014 m. kovo 28 d. pagautos menkės jo laive taip pat buvo matuojamos specialia liniuote, pateikė Å¡ios specialios liniuotės „Crownman“ patikros sertifikatÄ , be to, nurodė, kad menkė turi bÅ«ti matuojama iÅ¡ karto jÄ pagavus, tiesiai prispaudus prie liniuotės ir matuojama nuo galvos pradžios iki uodegos pabaigos, tai ir buvo padaryta 2014 m. kovo 28 d. laive, o Tarnybos inspektoriai pagautÄ menkÄ matavo jau iÅ¡skrostÄ , ji buvo sustingusi ir susirietusi, sustingusi žuvis sutrumpėja.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2014 m. kovo 28 d. T. A. individualiai įmonei priklausančiame laive (duomenys neskelbtini) buvo rastos 5 vnt. neverslinio dydžio menkės, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktos tik dvi nuotraukos su Tarnybos darbuotojų išmatuotomis menkėmis. Iš pateiktų nuotraukų (b. l. 24 – 25) matyti, kad menkės pridėtos prie liniuotės „Topex“. Iš byloje esančių nuotraukų negalima daryti kategoriškos išvados, kad šios menkės yra mažesnės negu 38 cm ilgio, kadangi nuotraukose aiškiai matyti, kad šios žuvys nebuvo matuojamos nuo galvos pradžios, nes galva yra išsikišusi už liniuotės galo, todėl lieka neaišku, koks yra tikrasis šių menkių ilgis.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, užfiksuotÄ itin nežymiai nuo legalaus besiskiriantį žuvų dydį (37 cm, 37,5 cm, 35 cm, 36 cm, 37 cm) bei tai, jog nepaneigtos T. A. nurodytos aplinkybės apie galimÄ nežymų iÅ¡skrostos žuvies ilgio sumažėjimÄ , negalima neginčijamai paneigti, jog T. A. individualiai įmonei priklausančiame laive (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 28 d. sugavus Å¡ias menkes ir jas iÅ¡matavus pagal visus reikalavimus, jos atitiko nustatytÄ 38 cm ilgį. Atsižvelgtina ir į tai, kad 2014 m. kovo 28 d. T.

A. individualiai įmonei priklausančiame laive (duomenys neskelbtini) buvo pagauta iÅ¡ viso 468 kg menkių, kurios atitiko nustatytÄ 38 cm ilgio reikalavimÄ . IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad T. A. vadovaujamame laive buvo rastos 5 neverslinio dydžio menkės ir tuo buvo pažeisti Reglamento 2187/2005 14 straipsnio ir 15 straipsnio 1 punkto reikalavimai. Atitinkamai T. A. skundžiami procesiniai dokumentai keičiami, Å¡iÄ jam inkriminuoto pažeidimo dalį pripažįstant nepasitvirtinusia.

Tuo pagrindu naikinama nutarimo dalis dėl įpareigojimo atlyginti Baltijos jÅ«ros menkių iÅ¡tekliams padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, neginčijamai nustatyta, jog T. A., nepildydamas žvejybos žurnalo padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 873 straipsnio 3 dalyje, todėl už šį pažeidimÄ jam pagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Minėtu pažeidimu T. A. pažeidė Lietuvos Respublikoje tiesiogiai taikomus tarptautinius teisės aktus, susijusius su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, neva Å¡ie pažeidimai yra nepavojingi ir nepadarė realios žalos įstatymo saugomoms vertybėms.IÅ¡laidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kompensavimas nustatytas ATPK 279 straipsnyje.

Å is straipsnis numato, kad turėtos iÅ¡laidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog pareiÅ¡kėjui yra atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos iÅ¡laidos, todėl T. A. praÅ¡ymas dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas, lygiai kaip ir praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurio duotoje situacijoje ATPK taip pat nenumato.Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos apeliacinio skundoTarnyba pateiktame apeliaciniame skunde kelia paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimÄ , mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai T.

A. Tarnybos nutarimu paskirtÄ 600 lt baudÄ pakeitė į įspėjimÄ . Nėra pagrindo sutikti su Tarnybos skundo motyvais, kad paskirta administracinė nuobauda neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«džio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, yra per Å¡velni. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Spręsdamas T. A. paskirtos nuobaudos pagrįstumo klausimÄ , Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta T. A. atsakomybę lengvinanti (ATPK 31 straipsnio 10 punktas – teisės pažeidimÄ padarė neįgalus asmuo) ir atsakomybę sunkinanti (ATPK 32 straipsnio 5 punktas – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybės, įvertino aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto pažeidimo pobÅ«dį, padarinius, kaltininko T.

A. asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybes, ir nusprendė, kad Å¡ioje byloje už padarytÄ administracinį nusižengimÄ pagal ATPK 873 straipsnio 3 dalį paskirta nuobauda yra per griežta ir neproporcinga T. A. padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, taigi neteisinga. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas pagal ATPK 873 straipsnio 3 dalies nuostatas skirti T. A. Å¡velniausiÄ nuobaudos rūšį, numatytÄ sankcijoje už padarytÄ pažeidimÄ Â - įspėjimÄ .

Apygardos teismo vertinimu, pakeisdamas T. A. paskirtÄ 600 Lt baudÄ Ä¯ įspėjimÄ , Klaipėdos miesto apylinkės teismas ATPK nuostatų nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobÅ«dį ir aplinkybes, sprendimÄ motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais.Apeliacinės instancijos teismas plačiau neaptarinėja apeliacinio skundo argumentų dėl pažeidėjo kaltės formos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai aiÅ¡kiai pasisakė, kad dėl neatsargumo buvo padaryta ta pažeidimo dalis (5 neverslinio dydžio menkių sugavimas), kuri apeliacinės instancijos teismo pripažįstama neįrodyta.

Tuo tarpu kitos pažeidimo dalies kaltės forma skundžiamoje nutartyje nebuvo kvestionuojama. Nėra reikÅ¡mingas ir apeliacinio skundo argumentas dėl sankcijoje numatytų alternatyvių administracinių nuobaudų (pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimo, teisės užsiimti žvejyba atėmimo), kadangi pati pažeidimÄ tyrusi ir nuobaudÄ skyrusi Institucija neįžvelgė pakankamo pagrindo tokių nuobaudų taikymui. Papildomai pažymėtina, kad Institucijai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, reikalingas pažeidėjo kaltei įrodyti, veikai kvalifikuoti ir tinkamai administracinei nuobaudai parinkti.

Nors T. A. viso proceso metu nuosekliai neigė buvęs baustas administracine tvarka už panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimÄ , Institucija nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti Institucijos deklaruojamÄ aplinkybę, jog T. A. pagal ATPK 873 straipsnio 3 dalį 2013-07-08 buvo paskirta 200 Lt bauda. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė T. A. atžvilgiu nėra įrodyta.Be to, anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais nustačius, kad T.

A. nepažeidė Tarybos reglamento (EB) 2187/2005 14 straipsnio, 15 straipsnio 1 punkto, manytina, kad už Reglamento (ES) 404/2011 31 straipsnio 1 punkto, X priedo reikalavimų, 33 straipsnio 1 punkto a) papunktį, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnio 1 punkto f) papunkčio reikalavimų nesilaikymÄ , o konkrečiai už tai, kad jis 2014 m. kovo 28 d. nepildė žvejybos žurnalo, T. A. paskirta nuobauda įspėjimas atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį. Å iame kontekste bÅ«tina įvertinti ir tai, kad nepaneigtos T.

A. nurodytos aplinkybės, jog iki pažeidimo užfiksavimo tarp žvejų ir Tarnybos pareigÅ«nų egzistavo neformalus susitarimas, jog visus matavimus žvejai atliks saugioje vietoje - priplaukę prie kranto, ir tuomet tikslų sugautos žuvies kiekį įraÅ¡ys į žvejybos žurnalÄ . Remiantis iÅ¡dėstytu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog T. A., Å¡io proceso metu tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinęs savo pareigas vykdant verslinę žvejybÄ , ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys žvejybos taisyklių pažeidimų.

Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti įgyvendinti jam paskyrus Å¡velniausiÄ ATPK 873 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ - įspėjimÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjasn u t a r i a:Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį pakeisti: paÅ¡alinti iÅ¡ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Žvejybos Baltijos jÅ«roje reguliavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Kairytės 2014 m. balandžio 2 d. nutarimo nustatomosios dalies nuorodÄ , kad žvejybos laive (duomenys neskelbtini) buvo rasta 5 vnt. neverslinio dydžio menkių (1,98 kg) ir T.

A. tuo pažeidė Tarybos reglamento (EB) 2187/2005 14 straipsnį, 15 straipsnio 1 punktÄ , taip pat nuorodÄ , jog T. A. atsakomybę sunkina ATPK 32 str. 1 d. 5 p. numatyta aplinkybė. PaÅ¡alinti iÅ¡ Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Žvejybos Baltijos jÅ«roje reguliavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Kairytės 2014 m. balandžio 2 d. nutarimo nuorodÄ dėl įpareigojimo atlyginti Baltijos jÅ«ros menkių iÅ¡tekliams padarytÄ Å¾alÄ (99 litus).KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                    Linas Pauliukėnas