624bd243-50b8-4137-bc57-e5ab3cd8d31c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-740/2011

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03040-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 110.5; 122.3; 126.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lelija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „DC Holdingas“ direktoriaus Andrejs Nilovs ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DC Holdingas“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo - taikymo įmonės, kuriai inicijuotas bankroto procesas teisme, atžvilgiu pagrįstumo.

IeÅ¡kovas UAB „DC Holdingas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡kelti atsakovui UAB „DC Holdingas“ bankroto bylÄ dėl jo nemokumo. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki teismo nutarties iÅ¡kelti ar atsisakyti iÅ¡kelti UAB „DC Holdingas“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomuosius dokumentus iÅ¡ atsakovo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, sÄ skaitų, esančių bankuose, turto ar lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, neuždraudžiant atsakovui lėšų ir turto naudoti įmonės Å«kinei – komercinei veiklai vykdyti, einamiesiems mokėjimams mokėti. IeÅ¡kovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ motyvavo tuo, kad teisme vyksta bylos dėl skolų iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kojimo, be to, kiti kreditoriai per šį laikotarpį gali kreiptis į teismÄ dėl skolų iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kojimo. Minėtoms byloms pasibaigus, bÅ«tų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimai į atsakovo turtÄ , dėl ko bÅ«tų pažeisti kitų kreditorių interesai, nes įsiskolinimai nebÅ«tų padengti pagal nustatytÄ kreditorių eilę bei proporcingai tenkintinų reikalavimų sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkinti ir sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimus pagal vykdomuosius dokumentus iÅ¡ atsakovo turto ir sÄ skaitų. Teismas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo nutarties iÅ¡kelti ar atsisakyti iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, gali bÅ«ti vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai iÅ¡ atsakovo turto ir lėšų, dėl ko nebus užtikrinti kreditorių interesai, jų lygiateisiÅ¡kumas (CPK 144 str. 1d., Ä®monių bankroto įstatymo 9str. 2d. 5p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Lelija“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį. AtskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo grindžia Å¡iais argumentais:

1. teismas pažeidė kreditorių interesų lygiateisiÅ¡kumÄ , nes kreditoriai, turėdami įsiteisėjusius teismų sprendimus, negali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į atsakovo turtÄ , o pastarasis ir toliau gali tenkinti tik vieno kreditoriaus – atsakovo motininės įmonės, registruotos Latvijos Respublikoje, DC HOLDING interesus bei taip bloginti savo finansinę bÅ«klę. Be to, prieÅ¡ ieÅ¡kovui kreipiantis 2010 m. rugsėjo 18 d. į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, atsakovas 2010 m. rugpjūčio 2 d. visÄ savo turtÄ perleido Latvijos Respublikos įmonei DC HOLDING, dėl ko suinteresuotas asmuo inicijavo ikiteisminį tyrimÄ .

2. teismo priimta nutartis yra neekonomiška ir pažeidžianti suinteresuoto asmens (kreditoriaus) interesus, nes atsakovas ir toliau naudojasi suinteresuoto asmens išnuomotomis patalpomis, tačiau jokių einamųjų įmokų už jas nemoka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal Å¡iuos vykdomuosius dokumentus gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, tačiau Å¡io turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas.

Taigi, įstatymo leidėjas imperatyviai ir be iÅ¡lygų įtvirtino, kad nuo pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo momento sustabdomos įmonės, kurios atžvilgiu inicijuotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas, viso turto realizavimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros, kurios nėra baigtos pagal vykdomuosius dokumentus, iÅ¡duotus teismų ir kitų institucijų sprendimų pagrindu. Toks griežtas įstatyminis reglamentavimas, siekiant sustabdyti įmonės, kurios atžvilgiu inicijuotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas, turto panaudojimÄ konkretiems įmonės įsiskolinimams padengti, yra nustatytas, turint tikslÄ vienodai ginti visų įmonės, kuriai galimai bus iÅ¡kelta bankroto byla, potencialių kreditorių turtinius interesus, nesuteikiant pranaÅ¡umo iÅ¡skirtinai tiems kreditoriams, kurie savo turtinių reikalavimų patenkinimÄ buvo pradėję vykdyti CPK VI dalyje įtvirtinta vykdymo proceso tvarka. Taigi, vienas iÅ¡ esminių bankroto proceso tikslų – užtikrinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių lygiateisiÅ¡kumÄ bei vienodÄ jų turtinių interesų apsaugÄ â€“ yra pradedamas įgyvendinti jau bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje.

Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas, gavęs pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti įsiteisėjimo. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iÅ¡ laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡ių nurodyta iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas. Vadinasi, nepaisant to, kad pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimas teisme pats savaime sukelia konkrečias procesines pasekmes, iÅ¡ dalies sutampančias su procesinėmis pasekmėmis, kurias sukeltų CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, teismas turi teisę pasinaudoti visomis įstatyme įtvirtintomis priemonėmis, įskaitant ir minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , siekiant apsaugoti visų kreditorių interesus. BÅ«tent tokios pozicijos yra laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (2009 m. gegužės 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-559/2009). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, suinteresuoto asmens UAB „Lelija“ atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartimi sustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimus iÅ¡ atsakovo turto pagal vykdomuosius dokumentus buvo pažeisti tų kreditorių, kurie buvo pradėję iÅ¡ atsakovo turto iÅ¡ieÅ¡kojimus vykdymo proceso tvarka, interesai atmetami kaip nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys vienam iÅ¡ esminių bankroto proceso tikslų – vienodai užtikrinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtinius interesus jau bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje.

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Lelija“ taip pat teigia, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta dėl to, kad atsakovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo perleido visÄ savo turtÄ patronuojančiai įmonei, jai ir toliau vienintelei vykdo mokėjimus bei neatsiskaito su suinteresuotu asmeniu už nuomojamas patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ių atsakovo veiksmų atlikimas ar neatlikimas niekaip nepriklauso nuo to, ar yra sustabdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovo turto pagal vykdomuosius dokumentus. Taigi, Å¡iuo atveju minėti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai atmetami kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neįtakojantys skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Lelija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl

kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais

motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir

338 straipsniu,

n u t a r i a :

            Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo

2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .    Â

Teisėjai                                                                                   Audronė

Jarackaitė

                    Kazys Kailiūnas

                    Egidijus Žironas