Legislator Case Law & Legislation
62456e57-be76-41f9-8f3e-2dfb0d4fcd2a AI generated

62456e57-be76-41f9-8f3e-2dfb0d4fcd2a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 62456e57-be76-41f9-8f3e-2dfb0d4fcd2a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos

Legislator headnote

AI generated

62456e57-be76-41f9-8f3e-2dfb0d4fcd2a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: K. skundÄ atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavaliÅ¡kos statybos ir statybos sustabdymo aktų panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-313/2011

                                          Procesinio sprendimo

kategorijos: 13.5; 13.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės BaltrÅ«naitės ir ArÅ«no Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, Â

dalyvaujant atsakovo atstovei L. S.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos

J. K. skundÄ atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavaliÅ¡kos statybos ir statybos sustabdymo aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėja J. K. skundu (b. l. 5-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (toliau – ir Departamentas) 2009 m. lapkričio 23 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (101)11.11-219 (toliau – ir SavavaliÅ¡kos statybos aktas) ir 2009 m. lapkričio 23 d. statybos sustabdymo aktÄ Nr. (101)11.11-220 (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas). PaaiÅ¡kino, kad 2009 m. birželio mėnesį ji nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vykdė statybos darbus, t. y. iÅ¡betonavo kiemo aikÅ¡telės kraÅ¡tus. Statybos darbai buvo vykdomi Å«kio bÅ«du. AikÅ¡telės ilgis 10 m, plotis 4 m, atitinkamai bendras planuojamos įrengti aikÅ¡telės plotas - 40 kv. m. Teigė, kad planuojama įrengti aikÅ¡telė atitinka statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų ir laikini) statiniai“ (toliau – ir Reglamentas) 1 priedo 2 lentelės

17.2 punkte nurodytÄ statinį, kuris priskirtas prie I grupės nesudėtingų statinių, todėl, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ 12.3 punktu, statinio projektas neprivalomas ir statybos leidimas nereikalingas. Tvirtino, kad savavaliÅ¡kos statybos nevykdė ir nevykdo, gailisi dėl kilusių nesusipratimų.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu į skundÄ (b. l. 28-31) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Laikė, kad Departamento priimti skundžiami aktai yra teisėti, nes juose pagrįstai nurodyta, jog pareiÅ¡kėja, neturėdama supaprastinto statinio projekto su kompetentingų valstybės institucijų įgaliotų valstybės tarnautojų raÅ¡tiÅ¡kais pritarimais, savavaliÅ¡kai statė garaÅ¾Ä , įrengė garažo pamatus, kurių ilgis - 10 m, plotis – 4 m. Nurodė, kad pati pareiÅ¡kėja savavaliÅ¡kos statybos akte paaiÅ¡kino, jog buvo atlikti paruoÅ¡iamieji statybos darbai jai priklausančiame žemės sklype. 2009 m. lapkričio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole paaiÅ¡kino, kad atliko paruoÅ¡iamuosius statybos darbus, tačiau, iÅ¡kilus nesutarimams su kaimynu, statybos darbų nebaigė, laukė teismo sprendimo, o teismui bylÄ iÅ¡sprendus ne pareiÅ¡kėjos naudai, nurodė paliksianti tik aikÅ¡telę. Atsakovo manymu, tokie paaiÅ¡kinimai paneigia pareiÅ¡kėjos skunde dėstomus motyvus apie jos pirminius ketinimus įrengti kiemo aikÅ¡telę, t. y. nesudėtingÄ inžinerinį statinį, o ne statyti garaÅ¾Ä .

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. sprendimu skundÄ tenkino ir SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ bei Statybos sustabdymo aktÄ panaikino.

Nustatė, kad J. K. pripažino, jog atliko paruošiamuosius statybos darbus, tačiau, skirtingai negu teigia atsakovas, nurodė, kad planavo įrengti aikštelę, t. y. išbetonavo kiemo aikštelės kraštus. Pažymėjo, kad planuojama įrengti aikštelė atitinka Reglamento 1 priedo

2 lentelės 17.2 punkte nurodytÄ statinį, kuris priskirtinas I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams, tai nurodyta ir SavavaliÅ¡kos statybos akte. Remiantis Reglamento 12.3 punktu, I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas nei statybos leidimas, nei statinio projektas, jeigu Å¡ie statiniai statomi ne kultÅ«ros paveldo objektų ar saugomose teritorijose, remiantis Reglamento bendromis 1 priedo 1 ir 2 lentelių pastabomis, II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, Å¡iuo atveju reikalavimas dėl supaprastinto projekto, yra taikomi tik I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, bei I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste. Pažymėjo, kad J. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriame yra statomas statinys, nėra priskirtas kultÅ«ros paveldo objektams ar saugomoms teritorijoms.

Atkreipė dėmesį, jog SavavaliÅ¡kos statybos akte nenurodyta, kuo remiantis padaryta iÅ¡vada, kad J. K. statomam statiniui yra taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Ta aplinkybė, jog J. K. ateityje ketino statyti garaÅ¾Ä , teismo manymu, negali turėti įtakos vertinant jos veiksmus ar sÄ lygoti statybos darbų atlikimui keliamus reikalavimus. IÅ¡ byloje esančio Departamento 2009 m. birželio 18 d. Reikalavimo teismas nustatė, kad pradėtas statinys įvardintas „priestatu“, byloje esančios fotonuotraukos rodo, kad nėra paruoÅ¡to garažui bÅ«dingo įvažiavimo. Konstatavo, kad apie atliekamus statybos darbus ir jų pobÅ«dį Departamentui buvo žinoma nuo 2009 m. birželio mėn., tačiau tuo metu abejonių dėl statybos darbų teisėtumo nekilo.

Nurodė, kad į žemės sklypo bendraturtę dėl sutikimo statyti garaÅ¾Ä kreiptasi 2009 m. rugpjūčio 21 d., todėl 2009 m. birželio mėn. atliktus darbus traktuoti kaip garažo statybÄ nėra pagrindo, kadangi jie buvo atlikti iki J. K. valios statyti garaÅ¾Ä atsiradimo. Taip pat ir ieÅ¡kinio žemės sklypo bendraturtei J. B. pateikimo data – 2009 m. rugsėjo 15 d. – teismo nuomone, patvirtina, kad J.

K. valia dėl garažo statybos susiformavo vėliau negu faktiÅ¡kai buvo atlikti statybos darbai. Ä® žemės sklypo bendraturtę kreiptasi dėl sutikimo, kuris pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ yra privalomas kreipiantis dėl statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vado, gavimo, t. y. siekiant teisėtai vykdyti garažo statybÄ . Konstatavo, kad SavavaliÅ¡kos statybos akte Departamento iÅ¡vada dėl garažo statybos nepatvirtinta įrodymais, o tik prielaidomis, todėl negali bÅ«ti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Pažymėjo, kad pagal Reglamento 12.3 punktÄ I grupės nesudėtingiems statiniams, iÅ¡skyrus statomiems kultÅ«ros paveldo ir / ar saugomoje teritorijoje (Reglamento 12.1, 12.2 p.), nereikia gauti jokių dokumentų. Vertindamas, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje pastatyti pamatai, t. y. pamatai, kurių ilgis – 10 m, plotis – 4 m, yra I ar II grupės nesudėtingas statinys, teismas pažymėjo, kad nesudėtingas statinys turi bÅ«ti vertinamas pagal faktinę situacijÄ , t. y. pagal tai, koks jis buvo pastatytas aktų suraÅ¡ymo, fotonuotraukos padarymo metu. Darė iÅ¡vadÄ , kad minėti pamatai priskirtini prie I grupės nesudėtingų statinių, numatytų Reglamento 2 lentelės 17.2 punkte, nes ketinimas ateityje, pasinaudojant teisinėmis procedÅ«romis, be kita ko, kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, statyti II grupės nesudėtingÄ statinį, negali bÅ«ti traktuojamas kaip savavaliÅ¡ka statyba ir dėl to suraÅ¡omas savavaliÅ¡kos statybos aktas.

III.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 64-66) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ skundÄ atmesti.

Mano, kad pareiÅ¡kėjos atlikti darbai neteisingai kvalifikuoti pagal Reglamento 17.2 punktÄ . Atkreipia dėmesį į Reglamento 1 priedo 2 lentelę, kurioje nurodoma, kad nesudėtingiems I grupės statiniams priskirtini sporto ir rekreacinės paskirties inžineriniai statiniai, kurie toliau yra konkretizuojami, nurodomas didžiausias leistinas užimamas plotas. Teigia, kad Reglamento 17.2 punkte nurodytas atviras žiÅ«rovinis statinys priskirtinas sporto ir rekreacinės paskirties inžineriniams statiniams. Daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos atlikta statyba negali bÅ«ti laikoma tokio pobÅ«džio statinio statyba, nes ji buvo vykdoma ne tam tikslui specialiÄ jÄ paskirtį turinčiame žemės sklype, kuriame bÅ«tų galima statyti 17.2 punkte nurodytus statinius. Atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog statybos darbai buvo atliekami Vilniaus miesto teritorijoje, todėl nepagrįstai nusprendė, kad tokiam statiniui nėra privalomas nei statybos leidimas, nei statinio projektas, tuo pažeidžiant Reglamento 1 priedo bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelių 1 punktÄ . Daro iÅ¡vadÄ , kad bet kokiu atveju pareiÅ¡kėjos atlikti darbai vertinami kaip I grupės nesudėtingo statinio, kuriam taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, statybos darbai, todėl, net ir vykdant statinio, atitinkančio Reglamento 17.2 punktÄ , statybas, privaloma turėti supaprastintÄ nesudėtingo statinio projektÄ , kuriam raÅ¡tu pritarė įgalioti valstybės tarnautojai (Reglamento 12.4.2, 12.4.3 p.). Tvirtina, kad pastatyti pamatai rodo ne aikÅ¡telės įrengimo darbus, o naujo statinio, patenkančio į Reglamento 1 priedo 1 lentelėje vardijamų statinių kategorijÄ , statybÄ , užfiksuotÄ pradiniame jos etape.

PareiÅ¡kėja J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 74-78) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti.

Teigia, kad Reglamento 1 priede pateikiamas tik pavyzdinis nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡as bei parametrai (požymiai), kuriais remiantis Å¡ie statiniai yra klasifikuojami ir nuo kurių priklauso Å¡ių statinių statybos reikalavimai. Pažymi, kad atvira lauko aikÅ¡telė, ant kurios statomi lauko baldai ir pan. ir kuri skirta asmeniniams pareiÅ¡kėjos bei jos Å¡eimos narių poreikiams tenkinti, nėra nurodoma Reglamento 1 priede, tačiau tai, pareiÅ¡kėjos manymu, nereiÅ¡kia, jog jos statomas statinys nėra inžinerinis statinys ar jo statybai yra reikalingas statybos leidimas ar projektas.

Pažymi, kad prie I grupės nesudėtingų statinių, kurių statybai nereikalinga turėti statybos leidimÄ ar projektÄ , priskiriami voljerai, kurių plotas nevirÅ¡ija 100 kv. m, atviros sporto aikÅ¡telės, kurių plotas nevirÅ¡ija 300 kv. m, sandėliavimo ar parodos aikÅ¡telės, kurių plotas nevirÅ¡ija 300 kv. m, kiti statiniai, todėl, pareiÅ¡kėjos manymu, ketinta įrengti 40 kv. m atvira aikÅ¡telė, priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai nereikalinga nei statybos leidimas, nei statinio projektas.

Teigia, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 13 punktÄ , statyta aikÅ¡telė nors pagal požymius atitinka sporto ir rekreacinės paskirties inžinerinį statinį, tačiau dėl numatomo naudojimo bÅ«do priskirtina prie kitos paskirties statinių. Atkreipia dėmesį, kad pagal Reglamento 12.3 punktÄ , inžineriniam statiniui (aikÅ¡telei), kurios bendras plotas nevirÅ¡ija 100 kv. m, nereikalingas nei statybos leidimas, nei statinio projektas.

Pažymi, kad statinio paskirties negali nulemti žemės sklypo paskirtis. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomas reikalavimas dėl II grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų taikymo skirtas tik statant nesudėtingus pastatus mieste, tuo tarpu pareiÅ¡kėja nuosavybės teise valdomame žemės sklype vykdė nesudėtingo statinio statybos darbus. PaaiÅ¡kina, kad statybos darbai buvo atliekami 2009 m. birželio mėnesį, į žemės sklypo bendrasavininkę dėl sutikimo statyti garaÅ¾Ä buvo kreiptasi 2009 m. rugpjūčio 21 d.

Daro iÅ¡vadÄ , kad 2009 m. birželio mėnesį atliktus darbus traktuoti kaip garažo statybÄ nėra pagrindo. Nurodo Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir pabrėžia, kad nusprendusi statyti garaÅ¾Ä , statybos darbų nevykdė, o atliko veiksmus, bÅ«tinus siekiant teisėtai vykdyti garažo statybos darbus. Pabrėžia, kad atsakovui apie atliekamus statybos darbus ir jų pobÅ«dį buvo žinoma nuo 2009 m. birželio mėnesio, tačiau tuo metu abejonių dėl statybos darbų teisėtumo atsakovui nekilo.

Atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ Nr. II-239-815/2010, kuriame konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos statytas statinys laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu, kurio statybai nereikalingas nei statybos leidimas, nei projektas. Pažymi, kad atsakovas Å¡io sprendimo apeliacine tvarka neskundė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Atsižvelgdama į minėtÄ Teismų įstatymo nuostatÄ ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime suformuotÄ doktrinÄ dėl jurisprudencijos tęstinumo (jos nesilaikant kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atitinkamais klausimais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo srityje. PareiÅ¡kėja skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Departamento Statybos sustabdymo aktÄ ir SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ . Pažymėtina, kad ginčijamame SavavaliÅ¡kos statybos akte užfiksuotos tik nustatytos savavaliÅ¡kos statybos faktinės aplinkybės. Jame yra iÅ¡reikÅ¡tas tik fakto konstatavimas, kad pareiÅ¡kėja savavaliÅ¡kai vykdo statybos darbus. Jokių vieÅ¡ojo administravimo subjekto įpareigojimų Å¡iame savavaliÅ¡kos statybos akte nėra. Taigi toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių.

Nesutikdama su Savavališkos statybos aktu, pareiškėja teigė, kad ji savavališkos statybos nevykdė, jos statytam statiniui nebuvo reikalinga turėti supaprastinto statinio projekto. Kitaip tariant, byloje ginčas iš dalies kilo dėl paties savavališkos statybos fakto. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (adm. bylos Nr. A14-261/2007, AS146-669/2009), administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas. Reikšminga tai, ar toks aktas liečia besikreipusio teisminės gynybos teises (interesus). Kaip jau yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (adm. byla Nr. A556-483/2010), tuo atveju, kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų. Todėl nagrinėjamu atveju bylos dalis dėl savavališkos statybos akto Nr. 19 panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Statybos sustabdymo akto turinys, ginčo statinio fotonuotrauka, ieškovės J. K. 2009 m. rugsėjo 15 d. ieškinys Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, šio teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-945-820/2010 nustatytos aplinkybės, kita

bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo statinyje, esančiame pareiškėjos ir J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės

sklype, buvo atlikti statybos darbai, statant, pareiÅ¡kėjos teigimu, I grupės nesudėtingÄ statinį, o, atsakovo tvirtinimu, I grupės nesudėtingÄ statinį, kuriam keliami II grupės nesudėtingiems statiniams taikomi reikalavimai.

IÅ¡ byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo, skundžiamų Departamento aktų, matyti, kad savavaliÅ¡kos statybos faktÄ Departamentas užfiksavo 2009 m. lapkričio 23 d. Tačiau byloje esantis Departamento 2009 m. birželio 18 d. Reikalavimas rodo, kad atsakovas jau 2009 m. birželio 18 d. turėjo žinoti apie J. K. pradėtas statybas (b. l. 16). PareiÅ¡kėja taip pat tvirtina, kad statybos darbus vykdė 2009 m. birželio mėnesį. Kitų įrodymų, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami vėliau nei 2009 m. birželio mėnesį nėra, todėl nagrinėjamu atveju analizuotini Å¡iuo laiku galioję ir statybos teisinius santykius reglamentavę teisės aktai.

Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusios aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ redakcijos 9.1 punktas nustatė, jog statyba (išskyrus branduolinės energetikos objektus) sustabdoma, kai nustatyta, jog statyba yra savavališka ir yra surašytas savavališkos statybos aktas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statyba yra statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios). Statybos techninio reglamento „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.2 punkte nustatyta, kad savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) nesudėtingo statinio atveju – neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais.

J. K. teigimu, jos statytam statiniui – kiemo aikštelės (ilgis 10 m, plotis 4 m) kraštų išbetonavimui, kuris, jos manymu, priskirtinas Reglamento 1 priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 17.2 punkte nurodytam inžineriniam I grupės statiniui, kuriuo yra įvardijamas atviras žiūrovinis statinys: įvairių renginių scenos, estrada, šokių aikštelė ir pan., kurio didžiausias užimamas plotas 100 m2 – supaprastintas statinio projektas nėra privalomas. Išties, Reglamento 12.3.1 punkte nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, išskyrus statomus teritorijose išvardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose, statinio projektas neprivalomas. Tačiau iš skundžiamų Departamento aktų matyti, kad statinys priskirtas I grupės nesudėtingam statiniui, kuriam keliami II grupės nesudėtingiems statiniams taikomi reikalavimai.

Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės atveju į daiktÄ nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdžia, jo teisių disponuoti, naudoti daiktÄ ir jį valdyti neriboja kitų savininkų teisės, todėl asmeninės nuosavybės subjekto teisių apimtis yra plačiausia, jis nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų gali savo nuožiÅ«ra valdyti, naudoti nuosavybės teisės

objektÄ ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 str.). Nagrinėjamu atveju į žemės sklypÄ , kuriame statytas

ginčo statinys, nuosavybės teisę turi ne tik pareiÅ¡kėja, bet ir J. B.. Esant tokiai situacijai pagal Civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 str.). Å ios aplinkybės reikÅ¡mingos sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginÄÄ dėl pareiÅ¡kėjos atliktų statybos darbų savavaliÅ¡kumo.

Reglamento Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelių 1 punkte, be kita ko, nustatančiame, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Reglamento 12.4.2 punkte nurodyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams, iÅ¡skyrus statomus teritorijose, iÅ¡vardytose 12.1 ir 12.2 papunkčiuose, rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus. Tokiems statiniams nereikalingas statybos leidimas. Vietoj jo reikalingas raÅ¡tiÅ¡kas valstybės tarnautojo, paminėto Reglamento 12.4.2 papunktyje, pritarimas (Reglamento 12.4.3 p.). Byloje nustatyta, kad ginčo statinys buvos statomas ne pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype, bet kartu su J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Taigi nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjos statytas nesudėtingas statinys priskirtinas Reglamento 1 priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 17.2 punkte nurodytam inžineriniam I grupės statiniui, ar Reglamento 1 priedo 1 lentelėje vardinamų nesudėtingų statinių atitinkamai I ar II grupei, kadangi net ir statant I grupės nesudėtingÄ statinį žemės

sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, pagal Reglamento Bendrų pastabų 1 ir 2 lentelių 1 punktÄ , Reglamento

12.4.2 punktÄ , bÅ«tina turėti supaprastintÄ statinio projektÄ . Kadangi J. K. supaprastinto statinio projekto nagrinėjamu atveju

neturėjo, konstatuotina, kad jai Statybos sustabdymo aktas buvo suraÅ¡ytas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstytų aplinkybių nevertino, todėl Å¡ioje dalyje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo

1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : bylos dalį dėl pareiÅ¡kėjos J. K. skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2009 m. lapkričio 23 d. savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. (101)11.11-219 nutraukti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                           Â

                                                     Audrius Bakaveckas

                           Â

                                                                        Â

                                              Laimė Baltrūnaitė

                                                                                           Â

                        Arūnas Sutkevičius