2021-01-13 Nr. AB-856-3-62-3-01171-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-16-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01171-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. 2019 m. gegužės 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. atliko bausmę Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis, o įstaigos administracija tik pateikdavo lakoniškus atsakymus į jo skundus ir nespręsdavo problemų iš esmės. 20 būrio 1 kameroje nebuvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pareiškėjui neužtikrintas pakankamas kameros plotas judėti, mankštintis (ypač atsižvelgiant į baldų užimamą plotą). Tualetas buvo tupimas, surūdijęs. Dušo patalpoje buvo didelis langas į būrio kiemelį, todėl neužtikrintas privatumas. 20 būrio 1 kameroje neatsidarinėjo langai, įrengta maža orlaidė, todėl pareiškėjui stigo oro, pradėdavo skaudėti galvą. Priešais kameros langą buvo laiptai, stogas, todėl trūko natūralaus apšvietimo, o dėl dirbtinio apšvietimo naudojimo pablogėjo jo regėjimas. Į pasivaikščiojimo kiemelį tekdavo leistis laiptais, kurie žiemą slidų, todėl pareiškėjas jautė baimę susižeisti. Kiemelis buvo netvarkingas, duobėtas, todėl pareiškėjas buvo išsinarinęs koją, prasikirtęs kojos pirštą. Maistas tiekiamas pažeidžiant maitinimo organizavimo tvarką, nesilaikant maisto saugos reikalavimų, atšalęs. Pareiškėjas tvirtino dėl netinkamų laikymo sąlygų jautęs nuolatinį nerimą, įtampą, patyręs neigiamą poveikį psichikai ir fizinei sveikatai, išsekimą, nemigą ir pan.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovo nuomone, pareiškėjo laikymo Marijampolės PN sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Kamerose įrengti prižiūrėtojo iškvietimo mygtukai, tačiau nuteistieji juos nuolat gadina. Kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pareigūnai, kurie tikrina ir kontroliuoja situaciją kamerų tipo patalpose. Teisės aktai neįpareigoja kamerose įrengti būtent sėdimą tualetą. Per kamerose įrengtas orlaides patenka pakankamai oro. Kamera Nr. 1 yra pirmame aukšte, pasivaikščiojimo kiemelis nėra duobėtas. Atsakovo atstovas neturėjo duomenų apie pareiškėjo kojos sužalojimus ginčo laikotarpiu. Pagal atliktus maisto tyrimus patiekalai, tiekiami Marijampolės PN, atitiko valgiaraščių prieduose nustatytus maisto produktų kiekius ir energetines vertes. Atsakovas teigė neturintis duomenų apie pareiškėjo neigiamus išgyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neturi jokio objektyvaus pagrindo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. G. skundą.

6. Teismas, tirdamas laikymo kameroje sąlygas, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Nustatyta, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtinti konkretūs reikalavimai kalinimo įstaigose įrengiamų tualetų konstrukcijai, nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad kameroje privalėjo būti įrengtas sėdimas tualetas. Pareiškėjo pretenzijos dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo buvo atmestos, kadangi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja natūralios apšvietos. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl kameros vėdinimo, kadangi teisės aktai nereglamentuoja orlaidės dydžio, o iš nuotraukų matyti, kad orlaidės atsirado, taigi į kamerą patenka grynas oras. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 1 nebuvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kadangi atsakovas nepateikė tokius skundo teiginius paneigiančių konkrečių duomenų (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.11 p. pažeidimas), tačiau pareiškėjas nepagrindė šios faktinės aplinkybės tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nenurodė dėl neveikiančios iškvietimo sistemos negalėjęs išsikviesti pagalbos (pareigūnų), todėl šiuo aspektu nebuvo įrodytas neturtinės žalos egzistavimo faktas.

7. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad dušo patalpoje buvo didelis langas į būrio kiemelį, todėl kiti asmenys turėjo galimybę matyti pareiškėją besiprausiantį, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu jo atžvilgiu pasireiškė pažeidimai. Byloje nėra duomenų, kad dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų pareigūnus, administraciją, Visuomenės sveikatos centrą ir kitas kompetentingas institucijas.

8. Teismo vidiniu įsitikinimu, byloje esantys duomenys paneigia skundo teiginius apie netinkamą patekimo į pasivaikščiojimo kiemelį ir paties pasivaikščiojimo kiemelio įrengimą. 20 būrio kamera Nr. 1 yra pirmajame aukšte, todėl pareiškėjui netekdavo lipti laiptais į kiemelį. Iš nuotraukų matyti, kad pasivaikščiojimo kiemelis tvarkingas, jo paviršius nėra duobėtas. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo išsinarinęs koją ar susižeidęs kojos pirštą. Pareiškėjas, būdamas Marijampolės PN, neteikė skundų ir prašymų administracijai dėl kiemelių įrengimo.

9. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo pretenzijų dėl tiekiamo maisto pagrįstumo, rėmėsi atsakovo paaiškinimais apie maitinimo organizavimą Marijampolės PN. Pastebėjo, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl netinkamos maisto temperatūros. Marijampolės PN 2018 m. lapkričio 29 d. rašte informavo pareiškėją apie gautą UAB „Grūstė“, vykdančios nuteistųjų maitinimą įstaigoje, atsakymą, jog bendrovė, gamindama maistą, laikosi norminių teisės aktų ir valgiaraščiams keliamų reikalavimų, bei nurodė neturintis galimybės patikrinti pareiškėjo teiginius, nes jis skunde nenurodė tikslaus laiko, kada maisto kokybė buvo netinkama. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių konstatuotus reikalavimų nuteistiesiems tiekiamam maistui pažeidimus. Be to, pareiškėjas turėjo teisę naudotis parduotuvės paslaugomis ir nusipirkti tokių maisto produktų, kurie, jo manymu, turi pakankamai vertingųjų savybių ir yra kokybiški. Pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl blogos maisto kokybės (temperatūros), kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo. Tokios abstrakčiai nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.

10. Teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus, jog Marijampolės PN administracija nereaguoja į jo skundus ir nesprendžia problemų. Teismui pateikti duomens įrodo, kad administracija atsakydavo į pareiškėjo skundus ir spręsdavo iškilusias problemas. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir kokios iškilusios problemos buvo neišspręstos, į kokius skundus nesureaguota, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas atmestinas ir, atitinkamai, netenkintinas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 12. Pareiškėjas T. G. apeliaciniame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimo prašo tenkinti jo skundo reikalavimus.

13. Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytus nusiskundimus dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo (lango angoje įrengtos grotos, šalia buvo laiptai), laisvos vietos judėti trūkumo (didžiąją kameros dalį užėmė baldai), tualeto įrengimo (tualetas tupimas, surūdijęs), nepakankamos ventiliacijos (ventiliacija veikė tik tualete, tačiau tualeto durų nelaikydavo atidarytų dėl sklindančio nemalonaus kvapo), neįrengto iškvietimo mygtuko (dienos metu pareigūnas būdavo antrajame aukšte), privatumo duše neužtikrinimo. Pažymi, kad išduodamų priemonių nepakakdavo tualetui tinkamai išvalyti.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas nurodo palaikantis atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus. Mano, kad teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN neužtikrinimu pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d., atlyginimo priteisimo.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

18. Pastebėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nereiškė pretenzijų dėl išduodamų valymo priemonių ir, atitinkamai, šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtos. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepaaiškino, kodėl jis minėtų aplinkybių nenurodė pirmosios instancijos teismui, ir neįvardijo jokių kliūčių tai padaryti, teisėjų kolegija nepasisako dėl valymo priemonių išdavimo pareiškėjui atitikties teisės aktų reikalavimams.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

20. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Marijampolės PN buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tik glaustai pakartoja skunde nurodytas aplinkybes, nepaaiškindamas, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jų vertinimų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Marijampolės PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes dėl natūralaus apšvietimo kameroje, pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, tualeto įrengimo, ventiliacijos kameroje ir pareigūnų iškvietimo mygtukų įrengimo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo išvadomis dėl anksčiau minėtų aplinkybių ir plačiau dėl jų nepasisako, juolab kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

22. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo teiginių apie duše įrengtą didelį langą, per kurį besimaudantį pareiškėją galėjo stebėti pasivaikščiojimo kiemelyje esantys asmenys. Kaip minėta, įrodinėjimo našta tokio pobūdžio bylose pirmiausiai tenka pataisos įstaigai. Šiuo atveju pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su netinkamu patalpos įrengimu (lango buvimas dušo patalpoje ir jo kryptis nėra momentiniai, todėl to nebūtina apibrėžti laike), atsakovas gali šią patalpą lengvai identifikuoti ir turi duomenis apie pareiškėjo vedimo į dušą grafiką, todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į savo galimybes, pakankamai konkrečiai apibrėžė aplinkybes, iš kurių kildina patirtą neturtinę žalą. Pastebėtina, kad atsakovo atstovas teismui yra pateikęs nuotraukas, darytas dušo patalpoje (I t., b. l. 169, 170 ir kt.), tačiau jose matyti tik dušo įrenginiai, bet ne visos patalpos sienos, t. y. iš nuotraukų neaišku, ar patalpoje yra langas, jei taip – koks jo dydis, ar asmenys iš lauko gali per jį matyti asmenis patalpoje, ar dušo patalpoje yra įrengtos pertvaros / kabinos ir asmenys gali iki jų patekti prisidengę nuo lango (pvz., nenusirengę) ir pan. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu netinkamai paskirstė tarp ginčo šalių įrodinėjimo naštą ir todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo duše neužtikrinimo vien tuo pagrindu, jog pareiškėjo nusiskundimai nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

23. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016).

24. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp ginčo šalių įrodinėjimo naštą, netinkamai vykdė savo pareigą būti aktyviu ir neišreikalavo iš atsakovo papildomų duomenų, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, t. y. nustatyti, ar egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdama į tai, kad dėl tirtinų aplinkybių byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo privatumo naudojantis dušu užtikrinimo (atitinkamai, dėl būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti egzistavimo). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys