6241612e-2139-47b3-bb92-6d2dafb78e77 · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-1094-825/2012Procesinio sprendimo kategorija 116.4;75.4.3; 78.2.1; 99.5; 99.7.; (S)KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 27 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. R., jos atstovei advokatei Rimai Å migelskytei, atsakovui N. R., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ , Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos, atstovei Daivai Danisevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

R. ieÅ¡kinį atsakovui N. R. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl materialinio nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo, dėl santuokinio turto padalinimo ir nustatė: IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o santuokÄ , įregistruotÄ 2006 m. birželio 17 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje tarp J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), akto įraÅ¡o Nr. 123, nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę R. pavardę; nustatyti nepilnamečio sÅ«naus K.

R., gimusio 2006 m. sausio 24 d., nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jo motina J. R., a.k. (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ N. R. nepilnamečio sÅ«naus K. R., gimusio 2006 m. sausio 24 d., iÅ¡laikymui 350,00 ( trijų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt ) litų dydžio kas mėnesį mokamÄ periodinę iÅ¡mokÄ nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; paskirti J. R. uzufrukto teise tvarkyti sÅ«naus K.

R., gimusio 2006 m. sausio 24 d., iÅ¡laikymui skirtas lėšas; padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ , priteisiant J. R., asmeninės nuosavybės teise šį turtÄ : automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 litų, Å¡aldytuvÄ , vertė 1000 litų, dujinę viryklę, vertė 300 litų, spintÄ , vertė 700 litų, dvigulę lovÄ su spintele, vertė 900 litų, virtuvės baldų komplektÄ (kampas su stalu ir kėdės), bendra vertė 350 litų, Å¡viestuvÄ (virtuvėje), vertė 80 litų, Å¡viestuvÄ (miegamajame), vertė 40 litų, Å¡viestuvÄ (svetainėje), vertė 90 litų; priteisti N. R. asmeninės nuosavybės teise šį turtÄ : automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 litų, virtuvines spinteles: 3 pakabinamas, 3 pastatomas, bendra vertė 300 litų, garų surinktuvÄ , vertė 50 litų, mikrobangų krosnelę, vertė 100 litų, elektrinį virdulį, vertė 20 litų, televizoriaus staliukÄ , vertė 150 litų, sekcijÄ , vertė 1100 litų, suvirinimo aparatÄ , vertė 900 litų, kompiuterį, vertė 1000 litų; termino susitaikymui neskirti; priteisti iÅ¡ N. R. 5000,00 litų neturtinę žalÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė bei jos atstovė palaiko savo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus motyvus bei paaiÅ¡kino, kad vyras buvo neiÅ¡tikimas, pastoviai kaltindavo jÄ , nors neturėjo tam pagrindo.

Buvo iÅ¡tikima ir sÄ Å¾ininga. Nutraukė pirmÄ skyrybų procesÄ , nes norėjo iÅ¡saugoti santuokÄ , nors ir pagyveno neilgai. Metus laiko kartu negyvena. Sugrįžo į Å¡eimÄ , nes atsakovas maldavo, sakė nebus smurto, necenzÅ«rinių žodžių, bus geras vyras. Po pirmo kreipimosi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, vyras vedžiojosi įvairias moteris. Jis neiÅ¡tikimas. Buvo smurtas, buvo kviečiama policija po 2011 m. Kai susitaikė, iÅ¡gėręs namo grįžo su dviem nepažįstamomis.

IÅ¡ ko susidaro neturtinė žala negali paaiÅ¡kinti. Neskaičiavo kiek reikia maistui, rÅ«bams, aprangai. Uždirba 680 litų, iÅ¡ jų 500 litų skiria sÅ«nui. Gyvena pas tėvus. Oficialiai, savo rÅ«bus, vaiko daiktus, paėmė rugsėjo mėnesį. Grįždavo į namus, nes vaikas norėjo ten gyventi. Vyras siÅ«lė gyventi atskiruose kambariuose. Skambindavo broliui, kad jÄ iÅ¡sivežtų. PolicijÄ kvietė 2011 metų vasarÄ . Iki santuokos draugavo 6 metus. Buvo meilė ir susituokė. Sėdėdavo prie interneto, o vyras bÅ«davo tuo nepatenkintas, neleisdavo bendrauti su savo draugais, kildavo ginčai dėl to paties.Atsakovas bei jo atstovas palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus motyvus, su ieÅ¡kiniu nesutinka bei paaiÅ¡kino, kad dėl kaltės nesutinka, nes abu kartu kalti.

Virtuvinis kampas turi likti jam, dėl kitų sutinka. Nesutinka dėl 5000 litų kompensacijos. Moterų į namus nesiveda. Dėl bendravimo su vaiku: ieÅ¡kovei paskambins prieÅ¡ 3 dienas, suderins laikÄ . Sekmadienį iki 18 val. grÄ Å¾ins, nes vaikas nedidelis. Kalėdų pirmÄ dienÄ tegul pas jį pabÅ«na, o kitÄ dienÄ pas žmonÄ . 2011 m. policija nebuvo kviesta dėl smurtavimo. Skyrybos prasidėjo, kai žmona nedirbo, bet bendraudavo tik su kompiuteriu. Susipyko dėl bendravimo kompiuteriu. Kivirčai bÅ«davo ne dažnai ir tai, tik dėl smulkmenų.

Gimė vaikas ir susituokė. IeÅ¡kovė pastoviai namuose bendraudavo su kompiuteriu, bÅ«davo nepatenkinta juo, kad mažai uždirba. Jo vidurinis iÅ¡silavinimas, o žmonos - gal 9 klasės. BÅ«davo visada kaltas.Liudytojas R. S. paaiÅ¡kino, kad ne vienÄ kartÄ , gal 3 kartus, teko važiuoti malÅ¡inti jų aistras. SÅ«nus verkia, sesei mėlynės ant galvos, o N. neleidžia iÅ¡eiti, tai palaukia kol susideda daiktus ir nuveža pas tėvus. Buvo 3 kartai – vasarÄ , žiemÄ , rudenį. Tai buvo prieÅ¡ metus laiko.

Ji pati išėjo pas tėvus, kurie gyvena netoli. Jie pykdavosi ir taikydavosi. Jų Å¡eima probleminė. Tiesiogiai N. smurto nematė. Buvo įkyrėję su savo santykiais.Liudytoja A. N. paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė – draugė, atsakovas – pažįstamas. N.us sakydavo „įkalbėk J. skirtis, bendradarbė man pripirÅ¡ kitÄ â€œ. Taip kalbėjo kelis kartus, prieÅ¡ metus laiko, prieÅ¡ pusmetį. Sakydavo taip ir J. girdint. IÅ¡ Å¡ono atrodė normali Å¡eima. VienÄ kartÄ skyrėsi, bet susitaikė.

Iki pirmų skyrybų mažiau bendravo su ieÅ¡kove, o dabar – daugiau. Su J. bendrauja. Prie jos jie bendravo normaliai. Kai atvykdavo, abu normaliai bendraudavo.Liudytoja L. J. paaiÅ¡kino, kad jie Å¡eimos draugai. Tai darni, graži Å¡eima. 1 - 2 kartus pas juos yra buvusi. Prasidėjo viskas nuo interneto. N. nematė su svetima moterimi.Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, kadangi teikti iÅ¡laikymÄ vaikui privalo abu tėvai vienodai, su vaiku privalo bendrauti maksimaliai abu tėvai.

Teikia iÅ¡vadÄ , kad abu tėvai privalo rÅ«pintis vaiku, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Dėl santuokos nutraukimo.Å alių santuoka įregistruota 2006 m. birželio 17 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 6).IeÅ¡kovė nepagrindė bei neįrodė savo teiginių, kad santuokos nutraukimÄ lėmė atsakovo smurtas jos atžvilgiu, neiÅ¡tikimybė.Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.Sutuoktinių pareigos vienas kitÄ remti numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.27 str.

Sutuoktiniai sudarę santuokÄ , turi sukurti Å¡eimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.28 str.). Atsakovo ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai duoda pagrindÄ manyti, jog sutuoktiniai nesugebėjo Å¡ių santykių sukurti. Jų nesusitarimas dėl požiÅ«rių į Å¡eimÄ , sutuoktinių teises ir pareigas, Å¡eimos lėšų tvarkymÄ , lėmė sutuoktinių gyvenimo nesutarimus. Å alys, nors nurodė daug aplinkybių, bet labai mažai aplinkybių įrodė dėl Å¡ių santykių, todėl teismas negali nuspręsti dėl sutuoktinių kaltės, kuriant Å¡eimos santykius.

Juolab, kad susituokė neiÅ¡kart po pažinties, bet praėjus pakankamai ilgam laikui. Sutuoktinių santykiai paÅ¡lijo vėliau. Å alims buvo sudarytos galimybės pateikti įrodymus, paneigiančius prieÅ¡ingos Å¡alies teiginius bei patvirtinančius jų teiginius, bet Å¡alys Å¡ito nepadarė.Lietuvos Respublikos teisėje preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.26 - 3.30, 3.35 - 36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindÄ turi sutuoktinio pareigų, nustatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iÅ¡ pareigų yra vienas kitÄ remti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Teismas konstatuoja, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė nebuvo vienas kitam lojalÅ«s, tÄ pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienu iÅ¡ sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008).Teismas mano, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo. Tai patvirtina ir įrodymai: šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai.Anksčiau išdėstyti faktai leidžia pripažinti, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutrauktina.

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės bei jo paties jų vertinimas yra pagrindu pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d.).Tai, kad atsakovas prieÅ¡ ieÅ¡kovę panaudojo smurtÄ Ä¯rodyta civilinės bylos Nr. 2 – 1898 – 188/2010 medžiaga. Ir nors nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas ieÅ¡kovės atžvilgiu nevartojo smurto, bet dabartinė santuokos priežastis nėra atsakovo smurtas, nes po to kai buvo susitaikyta nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų vartojęs smurtÄ .

Nenustatyta, kad šalys būtų neištikimos kitos šalies atžvilgiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors liudytojų R. S., A. N., L. J. paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip noras padėti juos pakvietusiam liudyti asmeniui, be to, kiekvienos šalies pakviestas liudyti asmuo yra pakankamai jam artimas, bet ir jie nurodė, kad kaip nurodė liudytojas R. S.: „Jie pykdavosi ir taikydavosi. Jų šeima probleminė. Buvo įkyrėję su savo santykiais“, liudytoja A. N.: „Iš šono atrodė normali šeima“, liudytoja L.

J.: „Tai darni, graži Å¡eima“.Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d.), atmestinas ir atsakovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo neturtines žalos atlyginimÄ .Dėl vaiko gyvenamosios vietos.Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , mano, kad, kadangi K. R. turi didesnį socialinį ryšį bendraudamas su J. R., K. R., gimusio 2006 m. sausio 24 d., gyvenamoji vieta nustatytina su J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), J.

R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.Dėl vaiko iÅ¡laikymo.Nors ieÅ¡kovė nesugebėjo savo reikalavimo dėl vaiko iÅ¡laikymo pagrįsti, bet iÅ¡ esmės ginčo dėl iÅ¡laikymo nėra.N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), yra K. R., gimusio 2006 m. sausio 24 d., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 7), J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), yra K. R., gimusio 2006 m. sausio 24 d., a.k. (duomenys neskelbtini), motina.IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Vaiko iÅ¡laikymo dydis nulemtas iÅ¡laikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jų visapusiÅ¡kam ir harmoningam vystymuisi, iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaikų vystymosi sÄ lygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155, 3.165 straipsniai, Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymas).Nustatydamas vaiko poreikius, teismas dalinai sutinka su atsakovės pagrįstomis ir racionaliomis iÅ¡laidomis vaiko poreikiams tenkinti.Teismas nustatydamas iÅ¡laikymo dydį atsižvelgia į tėvų turtinę padėtį.BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.Vaiko poreikis maistui 350 litų, nustatomas atsižvelgiant į įstatyme nustatytÄ vaiko teisę bÅ«ti pakankamai aprÅ«pintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusiÅ¡kÄ fiziologinį vystymÄ si.Vaiko poreikiai aprangai 100 litų nustatomi, atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokiÄ aprangÄ , kuri užtikrintų jo sveikatos saugumÄ ir nepažeistų vaiko orumo.Vaiko poreikiai sveikatai 100 litų nustatomi, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaikÄ Ä¯gyvendinama sudarant tokias gyvenimo sÄ lygas, kad jis augtų sveikas.Vaiko poreikiai poilsiui ir laisvalaikiui 250 litų nustatomi, atsižvelgiant į bÅ«tinumÄ užtikrinti vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį.Teismas nustatydamas iÅ¡laikymo dydį atsižvelgia į tėvų turtinę padėtį.Kadangi yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas tėvų turtinę padėtį vertina vaiko interesų naudai, t.y. laiko, kad tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.IeÅ¡kovės pajamas sudaro apie 530 litų kas mėnesį (b.l. 46).

Turto neturi (b.l. 41).Atsakovas turi turto (b.l. 8 – 40).Tai, kad atsakovas yra apdraudęs vaikÄ iÅ¡laikymo priteisimui iÅ¡ esmės neturi reikÅ¡mės, bet teismas atsižvelgia į tokį atsakovo geranoriÅ¡kÄ veiksmÄ .Kadangi teismas nustatė, kad vaiko poreikiai yra 800 litų, be to, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti pripažintinas bÅ«tinu minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, o toks orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.641 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.

S. ?. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13 - 22), kuri Å¡iuo metu yra 800 litų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368), iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas iÅ¡laikymas po 350,00 litų kas mėnesį mokamos periodinės iÅ¡mokos nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. IÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .Dėl bendravimo su vaiku.Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d.

įstatymu Nr. I-983, 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas Å¡ioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius, teisę nebÅ«ti iÅ¡skirtam su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiÅ«rų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių.

IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos iÅ¡plaukia, kad sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.Tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaikÄ , tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo Å¡ios pareigos.

Todėl įstatymas ir įpareigoja tÄ iÅ¡ tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Å i taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai bÅ«tų auklėjami abiejų tėvų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.165 str.). Ä®statymas – Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimÄ , numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi bÅ«ti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tėvui ( motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiÅ¡kai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.175 str. 2 d.).

Teismų nustatytos bylos aplinkybės nepatvirtina, kad bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kovui nustatyti minimaliÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .Nustatyta, jog abu tėvai rÅ«pinasi vaiko auklėjimu ir priežiÅ«ra, abiejų tėvų pasirinktos vaiko auklėjimo kryptys neprieÅ¡tarauja viena kitai ir vaiko interesams. Ä®statymas – Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Byloje nėra pateikta duomenų, jog teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieÅ¡tarautų vaiko interesams tiek sveikatos, tiek auklėjimo ar priežiÅ«ros aspektu.Teismas iÅ¡ dalies tenkina atsakovo reikalavimÄ nustatyti su sÅ«numi bendravimo tvarkÄ , bet atsižvelgdamas į visas aplinkybes nustatytinos sekančios sÄ lygos:

N. R. turi teisę bendrauti su K. R. kas antrÄ savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 val. iki sekmadienio 16.00 val., nes vaikas privalo bÅ«ti grÄ Å¾intas anksčiau, negu praÅ¡o atsakovas dėl to, kad vaikÄ bÅ«tina paruoÅ¡ti bei vaikui bÅ«tina pasiruoÅ¡ti ateinančiai savaitei; N. R. turi teisę bendrauti su K. R. per kas antrÄ Valstybės įteisintÄ Å¡ventę vienais metais, kitais metais keičiant eiliÅ¡kumÄ prieÅ¡ingai; N. R. turi teisę bendrauti su K. R. per Kalėdas ir Velykas, vienais metais bendraujant su K.

R. nelyginėmis Å¡ventės nedarbo dienomis, kitais lyginėmis Å¡ventės nedarbo dienomis, nuo 10.00 iki 18.00 val.; per kiekvienÄ Tėvo dienÄ ; N. R. turi teisę praleisti su K. R. iki 2 savaičių savo atostogų, raÅ¡tiÅ¡kai suderinęs su J. R. galimybę pasiimti K. R.; N. R. turi teisę susitikti su K. R. per jo gimtadienį; N. R. turi teisę papildomai bendrauti su K. R. pasirinktu laiku - su J. R. iÅ¡ anksto suderinęs dienÄ ; J. R. privalo iÅ¡ anksto informuoti N. R. apie K. R. užimtumÄ (iÅ¡vykas, lankomus bÅ«relius, ligas ir kita) teismo nustatytomis N. R. bendravimo su vaiku dienomis, suderindama kitÄ bendravimo su K.

R. datÄ .Dėl turtinių reikalavimų.Sudarius santuokÄ , sutuoktiniai turtiniuose santykiuose, susijusiuose su bendru turtu, veikia kaip nuosavybės teisinių santykių subjektų daugetas – bendraturčiai. Materialinės teisės normos (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimÄ , kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis).

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobÅ«džiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryÅ¡iais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiÅ¡kumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan.Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitu bÅ«du (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalis), pvz., nutraukus santuokÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali bÅ«ti pripažintas asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe, tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe padavęs sutuoktinis nuginčija sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais.Spręsdamas reikalavimÄ dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas turi vadovautis teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaryti turto balansÄ , nustatant bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis), nustatyti turto vertę (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.119 straipsnis), iÅ¡ bendro ir iÅ¡ asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 2 - 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-456/2009; ir kt.).Asmuo, neigiantis sutuoktinių bendro turto prezumpcijÄ , privalo įrodyti, kad ginčo turtas, įgytas santuokos metu, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali bÅ«ti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobÅ«dis, vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn.Taigi sutuoktinis, manydamas, kad jam priklauso didesnė turto dalis, priklausomai nuo faktinės situacijos, gali rinktis vienÄ iÅ¡ pirmiau nurodytų savo turtinių teisių gynimo bÅ«dų ir priklausomai nuo pasirinkto bÅ«do tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kompensacijos ar didesnės turto dalies gavimo.Santuoka tarp Å¡alių sudaryta 2006 m. birželio 17 d.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o santuokos metrikų knygoje Nr. 123 (b.l. 6). Kad Å¡alys bÅ«tų gyvenę iki santuokos, kad santuoka bÅ«tų pripažinta faktiÅ¡kai egzistuojanti iki santuokos sudarymo dienos, Å¡alys neprašė bei įrodymų apie tai nepateikė.Atsakovė reikalauja priteisti J. R., asmeninės nuosavybės teise šį turtÄ : automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 litų, Å¡aldytuvÄ , vertė 1000 litų, dujinę viryklę, vertė 300 litų, spintÄ , vertė 700 litų, dvigulę lovÄ su spintele, vertė 900 litų, virtuvės baldų komplektÄ (kampas su stalu ir kėdės), bendra vertė 350 litų, Å¡viestuvÄ (virtuvėje), vertė 80 litų, Å¡viestuvÄ (miegamajame), vertė 40 litų, Å¡viestuvÄ (svetainėje), vertė 90 litų; priteisti N. R. asmeninės nuosavybės teise šį turtÄ : automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 litų, virtuvines spinteles: 3 pakabinamas, 3 pastatomas, bendra vertė 300 litų, garų surinktuvÄ , vertė 50 litų, mikrobangų krosnelę, vertė 100 litų, elektrinį virdulį, vertė 20 litų, televizoriaus staliukÄ , vertė 150 litų, sekcijÄ , vertė 1100 litų, suvirinimo aparatÄ , vertė 900 litų, kompiuterį, vertė 1000 litų.Atsakovas nurodė, kad dvigulė lova su spintele įsigyta jo iki santuokos sudarymo (b.l. 60, 61), praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei turtÄ : automobilį Renault Megane Scenic, Å¡aldytuvÄ , dujinę viryklę, garų surinktuvÄ , elektrinį virdulį, Å¡viestuvÄ miegamajame, sekcijÄ .

Sau praÅ¡o priteisti šį turtÄ : automobilį Audi 80, virtuvės baldus (kampÄ su stalu ir kėdėmis, 3 pakabinamos, 3 pastatomos spintelės), mikrobangų krosnelę, Å¡viestuvÄ (virtuvėje), Å¡viestuvÄ (svetainėje), televizoriaus staliukÄ , spintÄ , suvirinimo aparatÄ , kompiuterį.Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti turtÄ , bet prašė jam priteisti virtuvės kampÄ , nes jis yra įmontuotas. Toks praÅ¡ymas tenkintinas. Nors dvigulė lova su spintele įsigyta atsakovo iki santuokos sudarymo (b.l. 60, 61), ji priteistina ieÅ¡kovei, nes su atsakove lieka gyventi vaikas.Sprendimas iÅ¡laikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 282 str. 2 d. 1 p.).SantuokÄ nutraukus, sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.69 str. 1 d.).Å alys iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito nereikalavo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str. iÅ¡ Å¡alių priteistinos dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų bei dalis sumokėto žyminio mokesčio.IÅ¡ septynių ieÅ¡kovės reikalavimų keturi buvo patenkinti pilnai, du atmesti, vienas patenkintas iÅ¡ dalies, todėl laikytina, kad patenkinta 75 procentai ieÅ¡kovės reikalavimų.Atsakovas pagal 2012 m. birželio 13 d.

Mokėjimo kvitÄ akcinei bendrovei Ūkio bankas sumokėjo 282 litus žyminio mokesčio. IÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (dalis žyminio mokesčio, dalis paÅ¡to iÅ¡laidų) valstybei, žyminį mokestį skaičiuojant pagal bendros iÅ¡mokų už vienerius metus sumos, t.y. nuo 4200 (keturių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų) litų sumos, t.y. 126 litai. Be to, iÅ¡ atsakovo priteistinos valstybei 10 litų paÅ¡to iÅ¡laidų. Todėl atsakovui grÄ Å¾intini 146 litai.IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas 221 litas sumokėto žyminio mokesčio bei 450 litų atstovavimo iÅ¡laidų.IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinas 175 litai atstovavimo iÅ¡laidų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 str., 385 str. nusprendžia:

Priimti galutinį sprendimÄ .IeÅ¡kinį tenkinti dalinai.J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), santuokÄ , įregistruotÄ 2006 m. birželio 17 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o santuokos metrikų knygoje Nr. 123) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines, R. ir R., pavardes.Nustatyti K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su J.

R., a.k. (duomenys neskelbtini), J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.Priteisti iÅ¡ N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį iÅ¡laikymÄ K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), po 350,00 (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , pavedant J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarkyti iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise.Nustatyti sekančiÄ bendravimo tvarkÄ :N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su K.

R., a.k. (duomenys neskelbtini), kas antrÄ savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.;N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), per kas antrÄ Valstybės įteisintÄ Å¡ventę vienais metais, kitais metais keičiant eiliÅ¡kumÄ prieÅ¡ingai, nuo 10.00 val. iki 16.00 val.;N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), per Kalėdas ir Velykas, vienais metais bendraujant su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), nelyginėmis Å¡ventės nedarbo dienomis, kitais lyginėmis Å¡ventės nedarbo dienomis, nuo 10.00 val. iki 16.00 val.;N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su K.

R., a.k. (duomenys neskelbtini), per kiekvienÄ Tėvo dienÄ , nuo 10.00 val. iki 16.00 val.;N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę praleisti su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), dalį, iki 2 savaičių, savo atostogų, raÅ¡tiÅ¡kai suderinęs su J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), galimybę pasiimti K. R., a.k. (duomenys neskelbtini),;N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę susitikti su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), per K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gimtadienį sausio mėnesio 24 d.;N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę papildomai bendrauti su K.

R., a.k. (duomenys neskelbtini), pasirinktu laiku, su J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto suderinęs dienÄ ir bendravimo laikÄ ;J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), privalo iÅ¡ anksto informuoti N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), apie K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), užimtumÄ (iÅ¡vykas, lankomus bÅ«relius, ligas ir kita) teismo nustatytomis N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo dienomis, suderindama kitÄ N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), datÄ .Å ventėms sutampant su savaitgaliais, vadovautis kaip nustatytas bendravimas Å¡ventės dienomis.SprendimÄ iÅ¡laikymo dalyje vykdyti skubiai.Priteisti J.

R., a.k. (duomenys neskelbtini), automobilį Renault Megane Scenic, VIN (duomenys neskelbtini), 1000 litų vertės Å¡aldytuvÄ , 300 litų vertės dujinę viryklę, 700 litų vertės spintÄ , 900 litų vertės dvigulę lovÄ su spintele, 80 litų vertės Å¡viestuvÄ (virtuvėje), 40 litų vertės Å¡viestuvÄ (miegamajame), 90 litų vertės Å¡viestuvÄ (svetainėje).Priteisti N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), automobilį Audi 80, VIN (duomenys neskelbtini), bendros 300 litų vertės virtuvines spinteles: 3 pakabinamas, 3 pastatomas, 50 litų vertės garų surinktuvÄ , 100 litų vertės mikrobangų krosnelę, 20 litų vertės elektrinį virdulį, 150 litų vertės televizoriaus staliukÄ , 1100 litų vertė sekcijÄ , 900 litų vertės suvirinimo aparatÄ , 1000 litų vertės kompiuterį, bendros 350 litų vertės virtuvės baldų komplektÄ (kampas su stalu ir kėdės).Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), J.

R., a.k. (duomenys neskelbtini), 221 litÄ sumokėto žyminio mokesčio bei 450 litų atstovavimo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 175 litų atstovavimo iÅ¡laidų.Ä®pareigoti valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 146 (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is) litus, įmokėtus pagal 2012 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 499749.Civilinę bylÄ Nr. 2 – 1898 – 188/2010 grÄ Å¾inti pateikėjui.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                 Bronius Varsackis